vakcina

Dar prieš kurį laiką tiek ligoninių vadovai, tiek ministras skaičiavo, kad skaičiams nemažėjant sveikatos apsaugos sistemai iki „sprogimo“ liko tik kelios savaitės. Panašu, kad praėjus šventėms juodžiausias scenarijus nepasitvirtino ir persilaužimas siekiant išvengti sistemos kolapso, įvyko. Nors įtampos išlieka, saugikliu nuo sistemos perdegimo taps ir nedideliais kiekiais atkeliaujanti vakcina.

Naujienų agentūrų Reuters skelbia, kad Šveicarijoje Covid-19 „Pfizer“ ir „BioNTech“ vakcina paskiepytas žmogus netrukus mirė dėl nežinomų aplinkybių. Liucernos kantono atstovų teigimu, kol kas nėra įrodymų, kad ši mirtis būtų susijusi su skiepu. „Mes žinome apie tokį atvejį“, – „Reuters“ cituojamas regiono atstovas, patvirtinęs, kad apie įvykį buvo pranešta Šveicarijos vaistų reguliavimo tarnybai „Swissmedic“.  Kantonas daugiau neatskleidžia informacijos apie įvykį.

Lietuvos mokslų akademijos Covid-19 komisija išleido straipsnį, kuriame apžvelgiami viruso šaltiniai, jo plitimas ir valdymo sėkmingumas. Mokslininkų išvados patvirtina, jog liga šalyje kol kas plinta nevaldomai, vienintelė išeitis – ilgalaikis sugriežtintas karantinas, o grįžti į įprastą gyvenimą galėsime tik paskiepiję 60-70 proc. visų gyventojų.  „Covid-19 situacija Lietuvoje įgavo grėsmingą pobūdį.

Žinomiems šeimos gydytojams Vytautui Kasiulevičiui bei Valerijui Morozovui socialiniuose tinkluose pranešus, kad jie Santaros klinikose sulaukė vakcinos nuo COVID-19, kai kurie medikai pasipiktino vakcinavimo eiliškumu. Kritikai sako, kad toks vakcinos paskirstymas yra neteisingas, nes šeimos gydytojai pagal prioritetinę tvarką dar neturėjo būti skiepijami.

Trečioji vakcinų siunta Lietuvą turėtų pasiekti sausio 4 d., panešė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. Tai, jo teigimu, sausio pradžioje leis sėkmingai tęsti iškart po Kalėdų pradėtą vakcinaciją ir nereikės stumdytis, kas iš medikų skiepą gaus pirmesnis. „Jau turime gautą antrą siuntą, kuri laukia savo eigos, jos dokumentai sutvarkyti. Ir, naujausia žinia, kad po sausio 4 d. Lietuvą pasieks dar viena vakcinų siunta.

Vyriausybė trečiadienį pritarė, jog Lietuva įsigytų beveik 1,4 mln. dozių COVID-19 vakcinų iš Vokietijos farmacijos bendrovės „CureVac“. Šių vakcinų pirkimą dar lapkritį svarstė kadenciją baigęs Ministrų kabinetas, tačiau, kaip trečiadienį nurodė Sveikatos apsaugos ministerija, „dėl galimai techninės klaidos“ Vyriausybės protokole tuomet nebuvonurodyta, kad pritariama vakcinos dozių įsigijimui pagal nustatytas proporcijas, t.y. pagal vadinamąjį pro rata principą.

Istorinė diena jau išaušo – dar antrąją Kalėdų dieną Lietuvą pasiekė COVID-19 vakcina ir paskiepyti pirmieji medikai. Visgi nors skiepų daug kas laukia kaip „išsigelbėjimo“ ir grįžimo prie įprasto gyvenimo, specialistai įspėja, kad to tikėtis artimiausiais metais neverta.  Nepaisant džiugesio dėl toliau keliaujančių pirmųjų vakcinos dozių, masinio plačios visuomenės skiepijimo per pirmąjį kitų metų ketvirtį Sveikatos apsaugos ministerija tikėtis nesiūlo.

Respublikinės Panevėžio ligoninės vadovas Arvydas Skorupskas nerimauja, kad žadėtoji antroji vakcinos nuo koronaviruso siunta Panevėžio ligoninės dar nepasiekė. Tai, pasak A. Skorupsko, nuo įstaigos nepriklausantys sutrikimai. Vakcinų siunta saugoma sostinėje. Kol kas nėra žinoma, kada Lietuvą pasieks ir trečioji siunta. Mat dėl trikdžių Belgijos gamykloje, kur sugedo šaldymo įranga, sutriko vakcinos tiekimas.

Europos Sąjunga nupirks dar 100 mln. dozių vakcinos nuo pandeminio koronaviruso, sukurtos bendrovių „BioNTech“ ir „Pfizer“, antradienį pranešė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen. Tokiu būdu bendras ES užsakytos „BioNTech-Pfizer“ vakcinos kiekis padidėjo iki 300 mln. dozių. Pasak U. von der Leyen, šis preparatas pripažintas saugiu ir veiksmingu  Visoje Europos Sąjungoje skiepijimo nuo COVID-19 kampanija prasidėjo praeitą sekmadienį.

Didžiosios Britanijos vaistų ir sveikatos priežiūros produktų reguliavimo tarnyba patvirtino Oksfordo universiteto ir „Astra Zeneca“ kuriamą vakciną. Tai leis paspartinti vakcinavimo planą ne tik šioje šalyje. Oksfordo universiteto vakcina pasižymi tuo, kad ją gana paprasta transportuoti ir saugoti, nes tereikia užtikrinti 2-8°C temperatūrą.  Pirmoji vakcinų serija jau pagaminta ir netrukus bus pradėta platinti Jungtinėje Karalystėje. JK jau užsisakė 100 mln. dozių, 4 mln.

Ispanija žada registruoti visus, atsisakančius skiepytis nuo koronaviruso, tik neaiškina, kur šiuos duomenis naudos. Tuo metu Vokietijoje – nemalonus incidentas. Ligoninėje atsidūrė keturi iš aštuonių per didelę vakcinos nuo koronaviruso dozę gavę slaugos namų darbuotojai. Skandalas šiauriniame Vokietijos Štralzundo mieste. Aštuoni senjorų globos namų darbuotojai paskiepyti per didele „Pfizer-BioNTech“ vakcinos doze.

Ispanija turi žinių visiems antivakseriams. Šalis priėmė sprendimą vesti registrą asmenų, kurie atsisakys skiepytis nuo koronaviruso. Maža to, nors dokumentas ir nebus viešas, Madridas dalinsis juo su kitomis Europos Sąjungos šalimis. Ispanijos valdžia neatskleidžia, ar tai – būdas paskatinti daugiau žmonių skiepytis, mat šio mėnesio apklausos rodo, kad kas trečias ispanas skiepytis bent kol kas neketina.

Argentina pradėjo masinį skiepijimą nuo pandeminio koronaviruso rusiška vakcina „Sputnik V“, antradienį pranešė šalies vyriausybė. Argentina tapo pirmąja Amerikos valstybe, skiepijimui nuo koronavirusinės infekcijos naudojančia šį rusišką preparatą. Vakcinacija prasidėjo visoje šalyje; pirmiausia skiepijami su didžiausia rizika užsikrėsti susiduriantys sveikatos priežiūros darbuotojai.

Prasidėjęs priešakinėse linijose dirbančių medikų skiepijimas Klaipėdos krašte sukėlė nemažai aistrų. Su Covid-19 ligoniais per dvi gydymo įstaigas Šilutėje ir Klaipėdoje dirbanti gydytoja turėjo būti viena iš prioritetinių asmenų, tačiau taip neįvyko ir dėl savo vakcinos reikėjo kaip reikiant pakovoti. Moteris piktinosi, kad daug gydytojų ėjo be eilės ir ne pagal sąrašą, nors per patrankos šūvį prie savęs neprisileido ligonių pandemijos metu, bėgo skiepytis net esantys prastovose.

Dalis slaugytojų ir gydytojų jau gavo pirmąsias COVID-19 vakcinos dozes. Visgi medikų bendruomenėje spėjo kilti šurmulys, kad ne visi sulaukia skiepo taip, kaip numatyta.  Džiaugdamasis, kad „ledai pajudėjo“ ir medikų vakcinavimas pagaliau pradėtas, Kauno klinikų Anesteziologijos klinikos vadovas prof. Andrius Macas ragino išlikti santūriems.

Aštuoniems Stralsundo slaugos namų darbuotojams per klaidą buvo suleista penkiaguba vakcinos nuo koronaviruso dozė, pripažino vietos valdžia. Didesnę dozę gavo 66-82 metų žmonės. Kuomet klaida buvo nustatyta, jie buvo informuoti apie tai ir išsiųsti namo. Vėliau keturi iš jų atsidūrė ligoninėje stebėjimui, nes pasireiškė gripo simptomai.

Į Lietuvą jau keliaujant pirmosioms „Pfizer-BioNTech“ vakcinų dozės, kyla klausimų, kas tai per vakcina, kokios jos sudedamosios dalys ir veikimas. Visus akcentus šioje vietoje sudėlioja virusologas, prof. Saulius Čaplinskas. Jis visų pirma pažymi, kad tai yra sintetinė vakcina, kurios veiklioji dalis yra sintetinė modifikuota informacinė RNR molekulė (iRNR), koduojanti SARS-CoV-2 viruso spyglio glikoproteino (S) analogą.

Europoje – antra vakcinavimo nuo koronaviruso diena. Skiepijasi ne tik medikai, bet ir politikai bei dvasiniai lyderiai. Tuo metu britų elgesys Šveicarijoje sukėlė pasipiktinimą ir šoką. Beveik 400 į kurortą slidinėti atvykusių britų spjovė į reikalavimą saviizoliuotis ir iš Šveicarijos pabėgo. Šįryt Italijoje nuo koronaviruso paskiepyta Lucia Premoli – 38-erių slaugė, kuriai Lombardijoje vasarį teko prižiūrėjo pirmąją koronaviruso pacientę.

Lietuvoje – jau antroji vakcinų nuo koronaviruso siunta. Vėl beveik 11 tūkst. dozių. Tačiau Sveikatos apsaugos ministerija nusprendė ją laikyti sandėly pakartotiniam šiomis dienomis besiskiepijančių medikų skiepijimui, apsidrausdama dėl galimų vakcinos tiekimo sutrikimų. Tuo metu medikų vakcinacija šiandien jau vyksta ir mažesnėse ligoninėse. Bet melagienų skleidėjai irgi nesnaudžia, tad specialistai pataria labai kritiškai žiūrėti į vakcinaciją juodinančias žinutes internete.

Latvijoje pirmadienį „Pfizer-BioNtech“ vakcina nuo koronavirusinės infekcijos COVID-19 buvo paskiepyti pirmieji penki piliečiai.  Kaip pranešė Rygoje įsikūrusios Stradinio universitetinės ligoninės, kur buvo atliktos procedūros, atstovė Janita Veinberga, pirmoji vakcinos dozė buvo suleista 8 val. 2 min. vietos (ir Lietuvos) laiku. Anot atstovės, ligoninė per artimiausias tris dienas planuoja paskiepyti 1 055 žmones.

Pirmadienį Lietuvą pasiekė antroji kompanijų „BioNTech“ ir „Pfizer“ vakcinos nuo koronaviruso siunta, pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Šios vakcinos bus naudojamos antrajam paskiepytų medicinos darbuotojų skiepui. Nauja siunta atskraidinta 7 val. 10 min. į Tarptautinį Vilniaus oro uostą. Atgabentos 10 tūkst. 725 vakcinos dozės.

Seimo komitete pirmadienį aptariama situacija dėl naujos COVID-19 viruso atmainos. Santaros klinikų generalinis direktorius Feliksas Jankevičius, kalbėdamas apie įvairiose valstybėse užfiksuotą Covid-19 infekcijos greičiau plintančią atmainą sakė, kad nustatė 7 atvejus, kur galima būtų įtarti naująją viruso atmainą ir atliekami išsamesni tyrimai. Santaros klinikų direktorius F. Jankevičius pabrėžė, kad naujosios viruso atmainos užkrečiamumas yra didesnis.

Pirmąją vakcinavimo dieną paskiepyta 2270 medicinos darbuotojų, sekmadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Jos duomenimis, Vilniuje iki 17 valandos paskiepyta 700, Kaune – 440, Klaipėdoje – 160, Šiauliuose – 120, Panevėžyje – 850 asmenų. Procedūra, anot ministerijos, vyko 26 skiepijimo punktuose. Sekmadienį Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio ligoninės sutartinai vakcinacijos procesą pradėjo vienu metu – aštuntą valandą ryto.

Farmacijos bendrovės „AstraZeneca“, kuriančios vakciną nuo koronaviruso, kuri, kaip tikimasi, šią savaitę bus patvirtinta Jungtinėje Karalystėje (JK), vadovas sekmadienį pareiškė, jog, mokslininkų manymu, vakcina bus veiksminga prieš naująją COVID-19 atmainą, lemiančią spartų infekcijos atvejų Didžiojoje Britanijoje skaičiaus augimą.

Lietuvoje prasidėjo vakcinacija nuo koronaviruso. Didžiosiose šalies ligoninėse nuo ankstyvo ryto vienas po kito skiepijosi medikai. Jie sako, kad skiepo jausmas toks pat kaip nuo gripo. Medikai tikisi, kad pasiskiepiję ir po mėnesio įgiję imunitetą galės ne tik sumažinti įtampą ligoninėse, bet ir laisvai vaikščioti į svečius. Tiesa, yra ir atsisakančių skiepytis. Tokius medikus Santaros klinikos grasina nebeprileisti prie sunkiausių ligonių ir perkelti į kitus skyrius.

Sekmadienio rytą penkios didžiosios Lietuvos ligoninės pradėjo pirmųjų medikų skiepijimą nuo koronaviruso. Kauno regiono medikams skirta apie 3 tūkst. dozių ir per artimiausias tris dienas planuojama, kad regione vakcinas gaus 11 ligoninių medikai. Kauno klinikų generalinis direktorius teigė, kad apsispręsta laikinai persirgusių žmonių neskiepyti, bet vėliau jie tikrai turės būti skiepijami. Pirmoji Kauno klinikose paskiepyta slaugytoja Jolanta Litvinienė.

Sekmadienio rytą penkios didžiosios Lietuvos ligoninės pradėjo pirmųjų medikų skiepijimą nuo koronaviruso. Pirmoji paskiepyta Jolanta Litvinienė, COVID-19 antrajame skyriuje dirbanti slaugytoja, ten dirbanti du mėnesius. Po paskiepijimo ji sakė, kad jaučiasi puikiai ir ragino pasitikėti mokslu. Kviečiame stebėti vaizdo įrašą: Užpildžiusi dokumentus J. Litvinienė užėjo į skiepijimo kabinetą.

Vakcina nuo koronaviruso šeštadienį pasIekė ne tik Lietuvą, bet ir kitas Europos Sąjungos šalis. Vienos valstybės skiepyti savo gyventojus pradėjo nedelsiant, kitos tą planuoja pradėti daryti tik kitą savaitę. O kol vakcina keliauja per Europą, vis daugiau šalių praneša apie Didžiojoje Britanijoje užfiksuotos naujos atmainos koronaviruso plitimą. Su policijos palyda pirmosios 9 750 „BioNTech“ ir „Pfizer“ vakcinos dozės čia atkeliauja į sostinėje Romoje esančią ligoninę.

Šeštadienio naktį krovininis automobilis su Lenkijos registracijos numeriais atvyko į Ekstremalių sveikatai situacijų centrą ir jo sandėliuose pareigūnai krovė Lietuvai skirtas dėžes su vakcinomis nuo koronaviruso. „BioNTech“ ir „Pfizer“ vakcinos į Lietuvą buvo gabenamos slapta, lydint policijos bei „Aro“ pareigūnams. Vakcinų gabenimo maršrutus ir laiką Lietuvos valdininkai slepia baimindamiesi galimų išpuolių prieš krovinius.

Slapta į Lietuvą atgabenta vakcina nuo koronaviruso jau ligoninėse, ją visą sušvirkš medikams. Dukart mažiau gyventojų turinti Estija pirmųjų skiepų gavo tiek pat kiek Lietuva. Plintant naujai koronaviruso atmainai, vakcinos pasiekė ir likusias Europos Sąjungos šalis. Kas antras tyrimas dėl koronaviruso Lietuvoje teigiamas, kai kuriems  – ne motais – lanko draugus, į namus be kaukių užsuka ir krišnaistai.

Europos Sąjunga šeštadienį ruošiasi pradėti skiepijimo nuo COVID-19 kampaniją, padidėjus susirūpinimui dėl naujos, galimai labiau užkrečiamos atmainos koronaviruso, pastaruoju metu išplitusiu Britanijoje, bet taip pat jau užfiksuotu Prancūzijoje, Ispanijoje ir net Japonijoje. Pandemija jau nusinešė daugiau kaip 1,7 mln.

Kaip iš tikrųjų veikia skiepai nuo Covid-19? Iš ko pagaminta vakcina ir kaip organizme ji sukuria apsaugą nuo ligos? Netrukus vakciną gaus pirmieji Lietuvos medikai ir mokslininkai ramina, kad ampulėse nėra nei paties viruso, nei kitų kenksmingų žmogui medžiagų. Baimintis šalutinio poveikio esą nereikėtų – nedideli skausmai dūrio vietoje ar nuovargis jau paskiepytiems žmonėms trunka ne ilgiau nei gavus vakciną nuo bet kurių kitų ligų, nuo kurių beveik visi esame paskiepyti vaikystėje.

Didžiojoje Britanijoje plintanti naujoji koronaviruso atmaina, mokslininkų teigimu, išsiskiria mutacijų gausa. Didžiosios Britanijos COVID–19 Genomikos konsorciumo (COG–UK) nariai, tyrę šią atmainą, teigia aptikę net 17 pokyčių – jie sako, kad tai yra daug. Daugelis pokyčių aptikta viruso baltymo viršūnėlėje, kuria virusas prisitvirtina prie žmogaus ląstelių, taip sukeldamas ligą.

Pirmąją pasaulyje COVID-19 vakciną sukūrusios farmacijos milžinės vadovas atsikirto kritikuojantiems Didžiąją Britaniją, greitai patvirtinusią vakciną. Benas Osbornas, „Pfizer“ atstovybės Didžiojoje Britanijoje vadovas, „The Mail on Sunday“ sakė, kad vakcinos saugumu jis toks užtikrintas, kad skiepytųsi „nors ir šiandien“, o taip pat nekantrauja, kada bus paskiepyta jo mama.

Į Lietuvą šeštadienį atvežama COVID-19 vakcina, skiepijimą penkiuose šalies centruose žadama pradėti sekmadienį. Pirmosios „BioNTech“ ir „Pfizer“ vakcinos dozės bus atvežtos Į Ekstremalių sveikatai situacijų centro (ESSC) sandėlius – jų vieta, taip pat pristatymo laikas ir tikslus vakcinų skaičius dėl saugumo neskelbiami. Vėliau vakcina bus paskirstyta penkioms centrinėms šalies gydymo įstaigoms Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje, atsakingoms už COVID-19 valdymą regionuose.

Koronaviruso aktualijoms ir toliau netylant, girdima ir naujomis vakcinomis nepasitikinčių žmonių. Prieš skiepus nusiteikę žmonės bijo, kad skiepai žmogaus organizmą gali paveikti neigiamai. Britų mokslininkė dalijasi savo nuomone. Koronaviruso vakcinos ekperimente pati dalyvavusi gydytoja dr. Ellie Cannon sako nuolat girdinti žmonių dvejonių dėl vakcinos. Vieniems vakcina atrodo skubota, kitiems skiepytis tiesiog baisu.

Šalis pagal mirčių nuo koronavirusinės infekcijos COVID-19 skaičių užima ketvirtą vietą pasaulyje po JAV, Brazilijos ir Indijos.  Pirmoji nuo koronaviruso buvo paskiepyta 59 metų slaugė Maria Irene Ramirez (Marija Irenė Ramires). Ši procedūra, atlikta vienoje iš sostinės Meksiko ligoninių, buvo tiesiogiai transliuojama televizijos.      „Tai geriausia dovana, kurią galėjau gauti šiais metais“, – sakė moteris.

Kelionių išsiilgę lietuviai, kaip jau kurį laiką pastebi kelionių agentūros, noriai šventėms traukia į šiltuosius kraštus. Kelionių kalendorius po truputį pildosi ir kitiems metams, tačiau visiško turizmo atsigavimo nesitiki tiek ekonomistai, tiek patys kelionių organizatoriai. Kelionių agentūrų teigimu, šiemet kelionių troškulį dalis lietuvių malšina didžiąsias šventes pasitikdami egzotiniuose kraštuose – populiariausiomis kryptimis tapo Tenerifė ir Maldyvai.

Prie gero gyvenimo yra greitai priprantama ir 2020-ieji tapo to pavyzdžiu. Covid-19 pandemija privertė žmoniją prisiminti, kokie pavojingi gali būti infekcinių ligų protrūkiai, ir kaip vakcinos tokiais atvejais tampa vienintele viltimi grįžti į normalų gyvenimą.  Koronavirusas – ne pirmasis žmonijos priešas, kuriam įveikti yra pasirenkama masinė vakcinacija. Šimtai milijonų žmonių išgyveno tik dėl to, kad atsirado būdas sutramdyti nematomą žudiką, kuris terorizuoja visą pasaulį.

Papasakojo, kaip po koronaviruso skiepo jaučiasi viena pirmųjų pasaulyje pasiskiepijusių lietuvių – net 101-erių Jungtinėje Karalystėje su dukra gyvenanti Marijona. Rizikos grupei priklausantys Britanijos gyventojai Pfizer vakcina pradėti skiepyti dar gruodžio 8-ąją. Mokslininkai tikisi, kad vakcina saugos ir nuo naujo greitai plintančio viruso varianto aptikto Jungtinėje Karalystėje.

101-erių metų sulaukusi Marijona Sluckienė, gyvenanti Jungtinėje Karalystėje, buvo viena pirmųjų gavusių galimybę pasiskiepyti naująja Covid-19 vakcina. Senolės dukra Laima taip pat prisidėjo prie istorijos – ji medicinos centre savanoriškai padėjo skiepyti ir kitus. Šeima sako jaučianti didelį dėkingumą, mat skiepas padės šimtametei ir vėl pamatyti savo anūkus bei proanūkius.

Skiepijimą nuo COVID-19 penkiose Lietuvos ligoninėse sekmadienį planuojama pradėti vienu metu – 8 valandą ryte, pranešė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. „Šiandien jau turėjome tokią generalinę repeticiją su penkiais mūsų koordinaciniais centrais – penkiomis didžiausiomis ligoninėmis Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje.

Lietuvos vyskupai sako, kad moraliai leistina priimti COVID-19 vakciną, kurioje panaudotos ląstelių linijos iš abortų. „Moraliai leistina priimti COVID-19 vakcinas, kurių tyrimuose ir gamybos procese panaudotos ląstelių linijos iš abortuotų vaisių“, – rašoma Tikėjimo mokymo kongregacijos notoje, kurią paskelbė Lietuvos vyskupų konferencija.

Koronavirusui ir toliau siančiant pasaulyje, lengviau atsikvėpti leidžia naujos vakcinos. Jomis jau paskiepyta dalis gyventojų, Lietuvoje skiepijimas prasidės savaitgalį. Tačiau ramybės neduoda kitas klausimas. COVID-19 užsikrėsti gali ir naminiai gyvūnai, tad kada skiepysime juos? Dar praėjusį mėnesį pranešta apie COVID-19 protrūkius audinių fermose Lietuvoje. Imta baimintis, kad virusu gali užsikrėsti ir naminiai gyvūnai – šunys bei katės.

Trečiadienį su pagyvenusių asmenų organizacijų atstovais nuotoliniu būdu bendravęs prezidentas Gitanas Nausėda paragino senjorus skiepytis nuo koronaviruso. „Kviečiu kiekvieną senjorą netolimoje ateityje pasinaudoti atsirasiančia galimybe pasiskiepyti nuo koronaviruso, taip pasirūpinant savo sveikesne ateitimi“, – pranešime spaudai cituojamas G. Nausėda.

Covid-19 vakcina Lietuvą pasieks jau savaitgalį. Nepaisant to, baimių ir klausimų apie šiuos skiepus visuomenėje apstu. Kauno klinikų gydytoja tikina, kad vakcina bus saugi tiek lėtinių ligų turintiems asmenims, tačiau esama ir išimčių, kada reikėtų būti atidesniems. Jau persirgę asmenys taip pat kol kas gali būti ramūs – vakcina jiems nėra būtina.

Lietuva jau ruošiasi pirmosioms vakcinas nuo koronnaviruso – pristatyti du ultra žemos temperatūros šaldikliai joms saugoti.  O skiepams ruošiasi ne tik valdžia, bet ir šalies gyventojai: naujausių apklausų duomenimis – net du trečdaliai Lietuvos žmonių žada skiepytis nuo koronaviruso. O ,,antivakseriai” meta visas pajėgas bandydami apmulkinti neapsisprendusius skiepytis, skleidžia melagienas bei prasimanymus apie vakcinas.

Pasaulyje toliau nevaldomai plintant koronavirusui, didėja mokslininkų ir vakcinų gamintojų skausmas dėl naujojo Britanijoje aptikto koronaviruso varianto. Vokietija jau neabejoja jį turinti. Tuo metu Amerikoje išrinktasis prezidentas Joe Bidenas nuo koronaviruso pasiskiepijo tiesioginiame eteryje. Europos mokslininkai skuba tirti naują Britanijoje aptiktą koronaviruso variantą, kuris, kaip teigiama, plinta 70 proc. greičiau.

Dar šią savaitę Lietuvą turėtų pasiekti pirmosios „Pfizer-BioNTech“ vakcinos. Pirmieji ja bus skiepijami medikai ir didžiausios rizikos asmenys. Pasakodamas apie Kauno klinikų pasiruošimą priimti vakcinas įstaigos atstovas teigė, kad 70 proc. darbuotojų yra nusiteikę skiepytis naująja vakcina.