vakcina

Šią savaitę nuo COVID-19 paskiepijus keletą su Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinika darbo sutarčių neturinčių VU Odontologijos instituto dėstytojų, Sveikatos apsaugos ministerija sako, kad šiuo atveju tokie darbuotojai negalėjo būti skiepijami.

Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikoje šią savaitę nuo COVID-19 paskiepyti keli darbo sutarčių su šia gydymo įstaiga šiuo metu neturintys VU Odontologijos instituto dėstytojai. Klinikos vadovybė prieš atsakydama BNS į klausimus kreipėsi į ilgametį klinikos klientą – Mykolo Romerio universiteto dėstytoją Vytautą Dumbliauską.

Europos Sąjungos farmacijos priežiūros agentūra penktadienį nurodė, kad sprendimas dėl leidimo Bendrijoje platinti Jungtinės Karalystės bendrovės „AstraZeneca“ kartu su Oksfordo universitetu sukurtą vakciną nuo koronaviruso gali būti priimtas iki šio mėnesio pabaigos. Europova vaistų agentūra (EVA) pranešė,, kad „AstraZeneca“ veikiausiai kitą savaitę pateiks prašymą suteikti sąlyginį leidimą platinti jos vakciną ES rinkoje.

Jungtinės Karalystės farmacijos priežiūros institucija leido skiepyti gyventojus JAV bendrovės „Moderna“ sukurta vakcina nuo koronavirusinės infekcijos, o preparato pirmosios dozės bus prieinamos ateinančiais mėnesiais, penktadienį pranešė vyriausybė.

Europos vaistų agentūra (EVA) leido medikams iš kiekvieno „BioNTech/Pfizer“ vakcinos nuo pandeminio koronaviruso buteliuko paimti šešias preparato dozes, pranešė Vokietijos sveikatos apsaugos ministerija. EVA praėjusį mėnesį nurodė svarstanti bendrovių prašymą leisti iš vienos vakcinos talpos paimti daugiau dozių nei leidžiamos penkios dozės.

Vokietijos kompanija „BioNTech“ penktadienį paskelbė preliminarų tyrimą rodant, kad jos vakcina nuo COVID-19 taip pat veikia prieš svarbią koronaviruso atmainų, aptiktų Jungtinėje Karalystėje ir Pietų Afrikos Respublikoje, mutaciją. Pasak ekspertų, šių atmainų virusų užkrečiamumas yra didesnis nei pradinės COVID-19 atmainos.

Su kiekviena diena paskiepijama ne tik vis daugiau medikų, bet ir pažeidžiamiausios grupės pacientų. Jau pusantrų metų dializuojama ir laukianti inksto transplantacijos Vilija – viena tokių. Moteris pasakojo nesuprantanti, kodėl yra žmonių, kurie skeptiškai pasisako apie skiepus – juk būtent skiepai panaikino tokias baisias ligas kaip raupai ir kitos. „Apie skiepijimą galvoju labai teigiamai, tai yra vienintelis išsigelbėjimas nuo tokios pandemijos.

Europos Sąjunga sudarė susitarimą padvigubinti „BioNTech/Pfizer“ vakcinos nuo COVID-19 tiekimą blokui iki 600 mln. dozių, penktadienį pranešė Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen. „Šiuo metu turime prieigą prie 300 milijonų „BioNTech/Pfizer“ vakcinos dozių. Gera žinia ta, kad dabar mes susitarėme su „BioNTech/Pfizer“ išplėsti šią sutartį. Pagal naująjį susitarimą iš viso galėtume įsigyti iki papildomų 300 milijonų „BioNTech/Pfizer“ vakcinos dozių“, – spaudos konferencijoje sakė ji.

Didžiosios šalies ligoninės jau paskiepijo pirmuosius dešimtis sunkiausių pacientų nuo koronaviruso. Santaros klinikose nuo COVID-19 paskiepyti pirmieji pacientai po kepenų ir inkstų transplantacijos. Lietuvoje aršiai diskutuojama dėl skiepų likučių, ar iš vieno buteliuko galima paskiepyti daugiau žmonių, nei nurodo vakcinos gamintojas. Buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga tikina, kad dėl formalumų į šiukšlių dėžę išmetama kone 8 tūkstančiai vakcinos dozių.

COVID-19 vakcinos sulaukia vis daugiau pacientų. Pirmieji ją gavę Santaros klinikose buvo patyrę organų transplantacijas – kepenų ir inksto. Pabrėžiama, kad vakcinacija tokiems asmenims yra gyvybiškai būtina. Iš viso klinikose paskiepyta 12 pirmųjų tokių pacientų. Viena jų – 23-erių metų Roberta Vaičiūnaitė. Ji gyvena su transplantuotu inkstu ir dirba Santaros klinikų Nefrologijos centro Dializių skyriaus bendrosios praktikos slaugytoja.

2021 m. Tokijo olimpinės žaidynės turėtų vykti liepos 23 – rugpjūčio 8 dienoms. Kol kas neaišku, ar į jas bus įleidžiami sirgaliai, o sportininkų riziką užsikrėsti koronavirusu būtų galima sumažinti skiepais. Tokią idėją pateikė ilgiausiai tarptautiniame olimpiniame komitete dirbantis Dickas Poundas. „Paimkime Kanados pavyzdį. Mes turėsime 300-400 olimpiečių. Nemanau, kad šalyje kiltų didžiulis pasipriešinimas, jei iš milijonų skiepų dozių 300 ar 400 vakcinų būtų skirtos olimpiečiams.

Lietuvą jau pasiekus trims „BioNTech ir Pfizer” vakcinos siuntoms šalyje toliau tęsiamas ne tik medikų, bet ir didžiausios rizikos pacientų skiepijimas. Kaip teigė Kauno klinikų Ambulatorinių paslaugų koordinavimo tarnybos vadovas Šarūnas Mačinskas, procesas kol kas vyksta sklandžiai, sunkių pašalinių reakcijų neužfiksuota. Visgi kai kurie pacientai dar svarsto, ar pageidauja skiepo.

Europos vaistų agentūrai (EVA) registravus jau antrąją vakciną nuo COVID-19 ligos ir vis labiau įsibėgėjant vakcinacijos procesui, Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) nori įspėti, kad virtualioje erdvėje nuo pat pandemijos pradžios vis atsiranda siūlymų įsigyti vaistų nuo COVID-19 ligos bei jos profilaktikai. Sukčiai jau pradėjo siūlyti įsigyti ir vakcinų, neva apsaugančių nuo koronaviruso.

Lietuvoje nuo COVID-19 jau paskiepyta daugiau nei 13 tūkst. medikų ir pacientų, ketvirtadienį pranešė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. Jis teigė besitikintis, kad per sausį jau visi medikai bus vakcinuoti. Ministras informavo, kad pagal medikų skiepijimo apimtis jau lenkiame ne tik kaimynines, bet ir kitas Europos šalis. „Šiuo metu, kai kalbame, Lietuvoje jau yra vakcinuota daugiau nei 13 tūkst. medikų bendruomenės atstovų ir pacientų.

Nuo COVID-19 pradėjus skiepyti žmones, paaiškėjo, kad iš vienos vakcinos pakuotės lieka dar vienam ar dviem asmenims paskiepyti tinkamos vakcinos likučių. Nors gamintojas nurodo, kad iš vienos pakuotės skiepijami 5 asmenys, vieni specialistai ragina valdžią leisti skiepyti bent šešis, tačiau kiti ekspertai bijo nesusipratimų. Verda diskusijos dėl skiepų nuo COVID-19 likučių.

Trečiadienį Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys pasirašė įsakymą, kokia tvarka asmenys bus skiepijami nuo COVID-19. Tai, kad onkologine liga sergantys žmonės atsidūrė prioritetinės eilės gale – 9 numeriu – nerimą sukėlė ne tik onkologų bendruomenei, pacientų organizacijoms, bet ir europarlamentarei Aušrai Maldeikienei.

Kol Europos vaistų agentūra masiniam naudojimui šiandien patvirtino antrąją vakciną, regis, ne visos Europos Sąjungos šalys skuba vakcinuotis. Praėjus beveik dviem savaitėm nuo masinio skiepijimo pradžios, tik šiandien skiepyti gyventojus pradėjo Nyderlandai. Kyla vis didesnis nerimas dėl koronaviruso atmainų. Lietuvoje mokslininkai britiškos atmainos neaptiko, tačiau rado kitą – ji siejama su fermose auginamomis audinėmis.

Europa patvirtino amerikiečių kompanijos „Moderna“ vakciną. Nors Lietuvai atiteks kone pusę milijono vakcinos dozių, džiūgauti anksti, mat pirmieji vakcinos kiekiai, kurie pasieks Lietuvą, bus tik simboliai ir gerokai mažesni už „BioNTech“ ir „Pfizer“ vakcinos partijas. Sveikatos apsaugos ministerija, siekdama didinti vakcinavimo mastą ir tempą, aiškinasi, ar Lietuva gali savarankiškai pasitvirtinti vakciną ir ją naudoti nelaukiant Europos Komisijos sprendimo.

Europos Komisija trečiadienį suteikė sąlyginį leidimą platinti Europos Sąjungoje vakciną nuo koronavirusinės infekcijos COVID-19, sukurtą JAV bendrovės „Moderna“, pranešė EK pirmininkė Ursula von der Leyen. Šis leidimas buvo suteiktas atsižvelgus į anksčiau trečiadienį Europos vaistų agentūros (EVA) paskelbtą rekomendaciją. Sprendimas buvo priimtas didėjant sergamumui COVID-19 daugelyje ES šalių ir skambant kritikai dėl lėto vakcinavimo tempo apie 450 mln. gyventojų turinčiame bloke.

Lietuva ir dar 12 Europos Sąjungos šalių trečiadienį paragino Briuselį padėti Rytų kaimynėms apsirūpinti skiepais nuo koronaviruso. Europos Komisijai adresuotą laišką Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pasirašė kartu su kolegomis iš Bulgarijos, Čekijos, Danijos, Estijos, Kroatijos, Latvijos, Lenkijos, Rumunijos, Slovakijos, Slovėnijos Suomijos, Švedijos ir Vengrijos. Lietuvos užsienio reikalų ministerija teigia, kad laišką inicijavo ji.

Buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga nesupranta, kodėl antroji, dar prieš savaitę Lietuvą pasiekusi vakcina nuo COVID-19 iki šiol nėra naudojama skiepijimui. Dabartinis ministras Arūnas Dulkys patarė nesijaudinti ir žada, kad vakcinos sveikatos priežiūros įstaigas pasieks jau netrukus. Buvęs sveikatos apsaugos ministras A. Veryga neslepia nuostabos dėl antros Lietuvą pasiekusios vakcinos siuntos.

Europos vaistų agentūra (EVA) trečiadienį nurodė rekomenduojanti suteikti leidimą Bendrijoje platinti JAV bendrovės „Moderna“ sukurtą vakciną nuo pandeminio koronaviruso. Šie skiepai – jau antrieji, kuriuos EVA leido naudoti 27 nares turinčioje ES ekstremalios padėties sąlygomis. Praeitą mėnesį toks leidimas buvo suteiktas bendrovių „Pfizer“ ir „BioNTech“ sukurtai vakcinai.

Lietuvoje pradėjus medikų skiepijimui nuo COVID-19, kai kurių ligoninių darbuotojai skundžiasi, jog jos skirstomos neproporcingai. „Daugiausia problemų ir pastabų buvo – tai nereiškia, kad čia yra kažkokie kaltinimai, tiesiog kažkokie raštai, į kuriuos mes turime rasti atsakymus – ir buvo labai daug telefoninių skambučių. Daugiausiai nusiskundimų buvo dėl Šiaulių ir Panevėžio paskirstymo“, – trečiadienį vykstančiame Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdyje jo pirmininkas Antanas Matulas.

Lietuvai kovojant su koronaviruso pandemija, net ir sulaukus trečiosios skiepų nuo COVID-19 partijos, atsikvėpti dar anksti. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys visuomenei pristatė skiepų planą ir įvardijo, kas po medikų bus skiepijami pirmiausiai ir kada ateis masinės vakcinacijos eilė. Prioritetų sąraše – slaugos ir globos įstaigų pacientai, ligoniai po organų transplantacijos, žmonės sergantys inkstų nepakankamumu.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys pasirašė įsakymą, kokia tvarka asmenys bus skiepijami nuo COVID-19. Jame numatyta, kad persirgę asmenys skiepijami nebus, o savanoriams norint gauti prioritetą reikės būti išdirbus tam tikrą laiką – ne mažiau 16 val. per dvi savaites.

Paskelbus skiepijimo šalyje planą onkologinius pacientus vienijančios organizacijos stebėjosi, kodėl prie labiausiai pažeidžiamų visuomenės grupių nėra įtraukti ir vėžiu sergantys pacientai. Savo ruožtu sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigia, kad dabartinis vakcinacijos planas nėra nepajudinamas, tačiau akcentavo, kad skiepų kol kas gaunasi per mažai, kad visiems užtektų.

Nepaisant griežtų ribojimų per šventes, didžiausia Europos ekonomika – Vokietija skelbia pratęsianti griežtą karantiną. Tuo metu Prancūzijoje auga pasipiktinimas vėžlio greičiu vykdomos vakcinacijos. O štai Jungtinėje Karalystėje susirgimams augant žaibiškai – šalis skelbia grįžtantį prie griežčiausio visuotinio karantino, kuris truks mažiausiai iki vasario vidurio. Vakarų Vokietijoje, netoli Diuseldorfo, pareigūnai vaiko karantino taisyklių laikytis nenorinčius vokiečius.

Buvęs sveikatos apsaugos ministras, o dabar Seimo narys Aurelijus Veryga asmeninėje „Facebook“ paskyroje dalijasi linksma žinia apie tariamą vakcinos nuo koronaviruso poveikį vyrų lytiniams organams. „Negaliu nepasidalyti“, – su šypsenėle rašo buvęs ministras. Jis dalijasi kito internauto publikuota nuotrauka, kuri iš pirmo žvilgsnio primena mokslinio žurnalo straipsnį anglų kalba.

Antradienį sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys pranešė, kad nuo šiol vakcinos turėtų būti gaunama kas savaitę reguliariai daugiau nei po 20 tūkst. dozių ir pristatė, kokiu prioritetu žadama skiepyti visuomenę COVID-19 vakcina. Paviešinus detalesnį planą aiškėja, kas skiepą gautų pirmiausiai, o kam teks palaukti. Ministro Pirmininko potvarkiu sudaryta Ekspertų taryba prie Vyriausybės pateikė rekomendacijas, kokia tvarka siūlo skiepyti Lietuvos gyventojus.

Šalyje prasidėjus prevenciniam vakcinavimui nuo koronovirusinės infekcijos kyla klausimai, kaip ir kada skiepyti vėžiu sergančius pacientus ir medicinos personalą, dirbantį onkologijos centruose. Nacionalinis vėžio institutas pateikia pagrindinę informaciją. Apžvelgėme Europos medikamentinės onkologijos (ESMO) ir Amerikos klinikinių onkologų (ASCO) draugijų rekomendacijas.

Gruodžio mėnesį dar prieš pat sėsdamasis į sveikatos apsaugos ministro kėdę Arūnas Dulkys teigė turintis paruošęs 130 punktų COVID-19 pandemijos valdymo planą, kurį pateikti visuomenei bus pirmųjų Vyriausybės darbo dienų uždavinys. Nors plano iki šiol nematyti, ministras žada jį skelbti dalimis. A. Dulkys tokiu sudėtingu metu siūlė nesismulkinti, kiek tų punktų plane yra, ir tikino, kad pagrindinės plano dalys nėra jokia paslaptis.

Šalį pasiekiant pirmajai vakcinai netyla klausimas, ar reikės skiepytis jau persirgusiems ir imunitetą turintiems žmonėms. Mokslininkai pagaliau pateikia aiškesnes rekomendacijas ir tikina, kad persirgimo faktas tolygus vakcinos veiksmingumui. VU Gyvybės mokslų centro prof., imunologės Aurelijos Žvirblienės teigimu, šį klausimą itin apsunkina tai, kad nėra oficialių rekomendacijų. „Kol kas trūko aiškių mokslinių duomenų, ar persirgę žmones ir turintieji antikūnų turi atsparumą.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel telefonu aptarė galimybę kartu gaminti vakcinas nuo koronaviruso, antradienį pranešė Kremlius. „Buvo aptarti bendradarbiavimo kovojant su koronaviruso pandemija klausimai, akcentuojant galimas bendros vakcinų gamybos perspektyvas“, – rašoma Kremliaus pranešime.

Jau turimas vakcinavimo sąrašas, apimantis visas visuomenes grupes, o šiuo metu gautos vakcinos pakaks priešakinėse linijose dirbančių specialistų pirmam skiepui, antradienį paskelbė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. Ministras informavo, kad taip pat turimas Europos Komisijos (EK) ir gamintojo patvirtinimas, kad nuo šiol bent jau artimiausiais trimis mėnesiais Lietuvą pasieks reguliarios kassavaitinės siuntos po daugiau nei 20 tūkst. 400 vakcinų.

Sunku rasti valstybę Europos Sąjungoje, kuri būtų patenkinta skiepų pristatymo grafiku ir kiekiais, po susitikimo su prezidentu dėl pandemijos valdymo ir vakcinavimo nuo COVID-19 teigė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. Ministras sutiko, kad, natūralu, esama nerimo dėl tam tikros nežinomybės iš Europos Komisijos (EK) pusės kalbant apie skiepus.

Profesorius Vytautas Kasiulevičius antradienį savo „Facebook“ paskyroje sukritikavo Europos vaistų agentūrą ir pasamprotavo, kodėl vieni nuo Covid-19 viruso skiepija greičiau už kitus. Pateikiame visą profesoriaus įrašą, publikuotą socialiniame tinkle. „2020 metų gruodžio 18 d. JAV maisto ir vaistų administracija Kembridže, Masačusetso valstijoje, suteikė „Moderna“ vakcinos skubaus naudojimo leidimą.

Lietuvą iš Vokietijos pasiekė trečioji ,,BioNtech“ ir ,,Pfizer“ vakcinos nuo koronaviruso partija – kiek daugiau nei 20 tūkstančių dozių, visos jos skirtos ligoninių personalui. Siunta skubiai nugabenta į Ekstremalių sveikatai situacijų centro sandėlius ir saugojama ultra žemos temperatūros šaldikliuose. Sveikatos apsaugos ministerija skelbia – nuo šiol skiepai į Lietuvą bus gabenami kas savaitę visus tris mėnesius ir ne mažesnėmis nei 20 tūkstančių dozių partijomis.

Antradienį sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys ir Vyriausybės Ekspertų tarybos atstovas pristatys skiepijimo nuo COVID-19 eiliškumą. Vakcinavimo strategija prieš tai bus aptarta ir su prezidentu Gitanu Nausėda. „Prezidentas antradienį su sveikatos apsaugos ministru aptars pandemijos valdymo plano rengimą, pandemijos valdymo pajėgumų stiprinimą, vakcinavimo strategiją ir ligoninių veiklos stiprinimą“, – BNS sakė valstybės vadovo atstovas spaudai Antanas Bubnelis.

Šįryt Jungtinė Karalystė žmones nuo koronaviruso pradėjo skiepyti antrąja patvirtinta vakcina. Tai – „AstraZeneca" ir Oksfordo kurtas preparatas, kuris ir pigesnis, ir paprasčiau transportuojamas už „Pfizer" vakciną. Artimiausiomis dienomis šia vakcina planuojama paskiepyti per pusę milijono britų. Šįryt Jungtinė Karalystė nuo koronaviruso skiepyti pradėjo ne tik „Pfizer-BioNTech“, bet ir „AstraZeneca“ vakcina. Pirmasis skiepą gauna 82-ejų Brianas Pinkeris.

Europos Sąjungos farmacijos priežiūros institucija pirmadienį pranešė dar nesugebėjusi priimti sprendimo leisti platinti JAV bendrovės „Moderna“ sukurtą vakciną nuo koronaviruso, bet nurodė, kad diskusijos bus tęsiamos vėliau šią savaitę. Amsterdame įsikūrusi Europos vaistų agentūra (EVA) nurodė trečiadienį tęsianti svarstymą, ar turi ES būti leista vartoti antrą vakciną nuo koronavirusinės infekcijos.

Pandemija ir karantinas ir sąmokslo teorijos daliai Lietuvos gyventojų taip susuko galvas, kad šie įtiki net pačiomis kvailiausiomis istorijomis, kurias išgirsta ir pamato Facebooke. Internete plinta įrašas, kuriame rusakalbis vyras degina sniegą ir aiškina, kad iš dangus visus žmones kažkas apipurškia chemikalais. Pandemijos sumaištimi naudojasi ir aferistai, kurie siūlo nusipirkti vakcinas nuo koronaviruso, nors tai iš tiesų, net neįmanoma.

Europos Sąjungos farmacijos priežiūros agentūra pranešė galinti jau vėliau pirmadienį suteikti leidimą platinti bendrovės „Moderna“ sukurtą vakciną nuo koronaviruso. Anksčiau planuota, kad sprendimas dėl šio žingsnio bus priimtas trečiadienį. Spaudžiant ES narėms dėl blogėjančios epidemiologinės padėties, Amsterdame įsikūrusi Europos vaistų agentūra (EVA) jau anksčiau buvo nutarusi paankstinti sprendimą, iš pradžių planuotą priimti sausio 12-ąją.

Lietuvą pirmadienio rytą pasiekė trečioji kompanijų „BioNTech“ ir „Pfizer“ pagamintos vakcinos nuo koronaviruso siunta.  Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) teigimu, siunta su 20 tūkst. 475 dozėmis Lietuvą pasiekė lėktuvu iš Vokietijos 9 valandą ryto bei išvežta į Ekstremalių sveikatai situacijų centro sandėlius, kur patalpinta į specialius žemos temperatūros šaldytuvus.

Trečioji kompanijų „BioNTech“ ir „Pfizer“ pagamintos vakcinos nuo COVID-19 siunta Lietuvą pasieks pirmadienį. „Vakcina atvyksta rytoj, sausio 4 dieną. Tikslus laikas dar bus tikslinamas“, – BNS sakė sveikatos apsaugos ministro atstovė spaudai Aistė Šuksta. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys šią savaitę teigė besitikintis, kad trečiojoje siuntoje bus ne mažiau nei 20 tūkst. vakcinos dozių.

Suomijos vaistų saugumo agentūra „Fimea“ šeštadienį pranešė gavusi pirmą pranešimą apie vakcinos nuo koronavirusinės infekcijos COVID-19 sukeltą nepageidaujamą reakciją. Kaip visuomeniniam transliuotojui YLE sakė „Fimea“ vyriausioji gydytoja Maija Kaukonen, gautos paraiškos turinys neatskleidžiamas konfidencialumo sumetimais. „Kai gausime bent penkis pranešimus, informuosime, koks šalutinis poveikis juose nurodomas“, – pridūrė M. Kaukonen.

Pirmoji vakcinų siunta pasiekė Lietuvą dar gruodžio 26 d. ir toliau keliauja nauji jos kiekiai. Visgi nors dalis medikų jau džiaugiasi pasiskiepiję pirmąją doze, plačioji visuomenė vakcinos artimiausiais mėnesiais dar negaus. Tai, kaip bus atliekamas skiepijimas, griežtai numatoma Operacijų vadovo sprendimais. Kaip aiškino Sveikatos apsaugos ministerijos kanclerė Jurgita Grebenkovienė, pirmiausia per pirmą ketvirtį planuojama paskiepyti medikus.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), taikydama ekstremalios padėties atveju galiojančią tvarką, ketvirtadienį patvirtino „Pfizer“ ir „BioNTech“ sukurtą vakciną, atverdama kelią viso pasaulio šalims nedelsiant patvirtinti vakcinos importą ir platinimą. Didžioji Britanija vakcinavimo kampaniją pradėjo gruodžio 8 dieną, o jos pavyzdžiu pasekė Jungtinės Valstijos, Kanada ir ES šalys.

„AstraZeneca“ ir Oksfordo universiteto kuriama vakcina nuo COVID-19, kurią trečiadienį patvirtino Jungtinė Karalystė, Europos Sąjungoje kitą mėnesį tikriausiai nebus patvirtinta, nurodė Europos vaistų agentūra (EVA). Vakcinų tvirtinimą bloke prižiūrinti EVA gruodžio 21 dieną leido naudoti „Pfizer“ ir „BioNTech“ vakciną nuo COVID-19. Sausio 6 dieną agentūra turėtų priimti sprendimą dėl „Moderna“ vakcinos.

Kinijos farmacijos priežiūros tarnybos ketvirtadienį pranešė suteikusios sąlyginį leidimą platinti vakciną nuo koronaviruso, sukurtą valstybinės įmonės „Sinopharm“. Ši inaktyvuoto viruso pagrindu sukurta vakcina, suleidžiama dviem dozėmis, yra pirmoji, kurią leista plačiai vartoti Kinijoje. Leidimas buvo suteiktas šaliai siekiant paskiepyti 50 mln. žmonių prieš kinų Naujųjų metų pagal mėnulio kalendorių sutiktuves vasarį.