vakcina

Siekiant vakcinavimo procesą padaryti kuo prieinamesnį žmonėms, jau įsigaliojo sveikatos apsaugos ministro įsakymas, numatantis, kad gyventojai gali nemokamai vakcinuotis nuo COVID-19 bet kurioje gydymo įstaigoje, kur yra vykdomas skiepijimas, nepriklausomai nuo to, kokioje gydymo įstaigoje jie yra registruoti, rašoma Sveikatos apsaugos ministerijos pranešime spaudai.

Lietuvoje svarstomi planai nuo beždžionių raupų skiepyti rizikos grupių asmenis, tarp jų prioritetas būtų skiriamas jauniems 30-40 metų vyrams, turintiems lytinių santykių su tos pačios lyties asmenimis. „Šiuo metu svarstomi planai skiepyti rizikos grupių asmenis, todėl apie vakcinos atidavimą nekalbama ir nesvarstoma.

Galimybe pasiskiepyti adaptuota vakcina nuo COVID-19 per kiek daugiau nei savaitę pasinaudojo 5,3 tūkst. žmonių. Tai portalui „15min“ nurodė Sveikatos apsaugos ministerija. Vilniaus miesto savivaldybės duomenimis, vien sostinėje nuo spalio 5 dienos, kai gyventojai pradėti skiepyti antrąja sustiprinančiąja doze, pasiskiepijo beveik 2,5 tūkst. žmonių.

Pastaraisiais metais sumažėjus sergamumui gripu, gerokai nukrito ir norinčiųjų pasiskiepyti skaičius – per praėjusį gripo sezoną nuo jo pasiskiepijo tik 8 proc. gyventojų, rodo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenys. Tačiau sveikatos priežiūros ekspertai prognozuoja, kad šiemet gripo sezonas bus kupinas iššūkių, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Per praėjusią parą nustatyti 1462 nauji COVID-19 atvejai, fiksuota viena mirtis, rodo antradienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Pirmą kartą užsikrėtė 1146, antrą – 303, trečią – 13 žmonių. Ligoninėse šiuo metu gydomi 198 COVID-19 sergantys pacientai, iš jų 11 – reanimacijoje. 14 dienų naujų pirminių susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų siekia 424,6 atvejo, septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis – 33 procentus.

Per praėjusią parą nustatyta 60 naujų COVID-19 atvejų, vienas žmogus mirė, rodo pirmadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Pirmą kartą užsikrėtė 55, antrą – keturi, trečią kartą – vienas žmogus. Ligoninėse gydomi 185 COVID-19 sergantys pacientai, iš jų aštuoni – reanimacijoje. 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų siekia 451,2 atvejo. Septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis šiuo metu siekia 33,9 procento.

Per praėjusią parą nustatyti 782 nauji COVID-19 atvejai, fiksuotos trys mirtys, rodo penktadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Pirmą kartą užsikrėtė 600, antrą – 172, trečią kartą – 10 žmonių. Ligoninėse gydoma 180 COVID-19 sergančių pacientų, iš jų septyni – reanimacijoje. 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų siekia 467,8 atvejo. Septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis šiuo metu siekia 34,9 procento.

Nuo ketvirtadienio visi vyresni nei 18 metų asmenys galės vėl skiepytis vakcina nuo koronaviruso. Kuo ši adaptuota vakcina skiriasi nuo ankstesniųjų ir kam skiepytis nėra būtina, TV3 žinių „Dienos komentare“ atsakė sveikatos apsaugos viceministrė Aušra Bilotienė Motiejūnienė.

Lietuvą pasiekė atnaujintos COVID-19 vakcinos, pritaikytos koronaviruso omikron atmainos potipiams BA.4 ir BA.5. Šios ir kitos adaptuotos vakcinos nuo COVID-19 ligos netrukus pasieks gydymo įstaigas ir bus naudojamos gyventojų skiepijimui pirma arba antra sustiprinančiąja doze. Per rugsėjo mėnesį Lietuva gavo tokius adaptuotų vakcinų kiekius: „Comirnaty Original/Omicron BA.1“ – 53 280 dozių; „Comirnaty Original/Omicron BA.4-5“ – 40 320 dozių; „Spikevax bivalent Original/Omicron BA.

Šveicarijai teks sunaikinti 10,3 mln. „Moderna“ vakcinos nuo COVID-19 dozių, kurių galiojimo laikas baigėsi šią savaitę, šeštadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija. Pasak šveicarų naujienų agentūros „ATS-Keystone“, ministerija teigė neturinti kito pasirinkimo, kaip tik sunaikinti skiepus, nes trečiadienį baigėsi jų galiojimo laikas. Pareigūnai nurodė, kad 2,5 mln. dozių saugoma Šveicarijos kariuomenės logistikos bazėje, o 7,8 mln. – išorinėje saugykloje Belgijoje.

Lietuvą pasiekė daugiau negu 200 tūkstančių vakcinų nuo gripo ir rizikos grupėje esantys gyventojai jomis nemokamai galės pasiskiepyti, kai tik jos pasieks gydymo įstaigas. O suploję apie 20 eurų žmonės nuo gripo jau gali skiepytis ir vaistinėse, tiesa, sumokėję kone perpus pigiau – ir poliklinikose. Visgi, ekspertai sako, kad žmonės kol kas skiepijasi vangiai ir laukia gripo sezono pradžios.

Lietuvoje startuoja skiepijimas adaptuota COVID-19 vakcina. Tiesa, jo pradžia kiek nukeliama – tą bus galima padaryti nuo pirmadienio, o ne šios savaitės, kaip buvo žadėta iš pradžių. Pirmiausia pasiskiepyti kviečiami didžiausios rizikos grupėms priklausantys žmonės. Kiti pilnamečiai asmenys adaptuotą vakciną galės gauti spalio pradžioje. SAM dar praėjusią savaitę pranešė, kad Lietuvą pasiekė pirma adaptuotų vakcinų siunta.

„Pfizer“ ir „BioNTech“ vakcina, specialiai pritaikyta naujesniems ir labiau užkrečiamiems COVID-19 omikron atmainos BA.4 ir BA.5 potipiams, Lietuvą turėtų pasiekti spalį, antradienį informavo Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). „Pirmoji vakcinos nuo koronaviruso subvariantų BA.4 ir BA.5 siunta Lietuvą pasieks spalio pradžioje“, – BNS sakė sveikatos apsaugos ministro patarėjas Tomas Bagdonas.  Pasak jo, pirminė siunta sudarys apie 130 tūkst. vakcinos dozių.

Europos vaistų agentūra (EVA) pirmadienį patvirtino „Pfizer“ ir „BioNTech“ vakciną, specialiai pritaikytą naujesniems ir labiau užkrečiamiems COVID-19 omikron atmainos BA.4 ir BA.5 potipiams. Tai pirma tokia vakcina, patvirtinta 27 nares vienijančiame bloke. „EVA Žmonėms skirtų vaistų komitetas rekomendavo leisti naudoti adaptuotą dvivalentę vakciną, skirtą ne tik originaliai SARS-CoV-2 padermei, bet ir omikron BA.4 ir BA.5 potipiams“, – sakoma Amsterdame įsikūrusios agentūros pranešime.

Lietuvą jau pasiekė pirmosios omikron atmainai adaptuotos vakcinos, o skiepytis ketvirtąja skiepo doze nuo kitos savaitės ketinama leisti visiems norintiems nuo 18 metų. Kaip atrodys nauja vakcinacijos tvarka ir kokio rudens su koronavirusu galima tikėtis šiemet, teiraujamės imunologės Aurelijos Žvirblienės. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pranešė, kad naujosios, omikron atmainai adaptuotos vakcinos – jau Lietuvoje.

Lietuvą pasiekė pirmosios COVID-19 omikron atmainai pritaikytos vakcinos – beveik 52 tūkstančiai vakcinos dozių. Ja gyventojai poliklinikose galės skiepytis jau kitą savaitę. Tiesa, vakcina bus naudojama revakcinacijai – skiepijant sustiprinančia doze pirmą arba antrą kartą. Minia ir eilė žmonių, norinčių pasiskiepyti nuo COVID-19,  buvo nutįsusi pernai metų balandį prie Litexpo vakcinacijos centro.

Lietuvą pasiekė pirmosios COVID-19 omikron atmainai pritaikytos vakcinos, antradienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Kaip nurodė sveikatos apsaugos viceministrė Aušra Bilotienė-Motiejūnienė, dar rugsėjo mėnesį daugelis turėsime galimybę vakcinuotis sustiprinamąja naujosios COVID-19 vakcinos doze. Kaip nurodė viceministrė, iš viso gausime 100 tūkst. „Pfizer“ ir 10 tūkst. „Modernos“ vakcinos.

Lietuvą pasiekė pirmosios COVID-19 omikron atmainai pritaikytos vakcinos, antradienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Į šalį atgabenta pirmoji iš kelių vakcinos partijų. Iš viso jų turi būti pristatyta 100 tūkst. dozių. Kaip BNS nurodė SAM atstovas Julijanas Gališanskis, antradienį sulaukta 51 tūkst. 840 „Pfizer/BioNTech“ pagamintų vakcinų dozių. Likusiais tikimasi gauti kitą savaitę. Anot SAM, rugsėjį Lietuvą turėtų pasiekti dar 10,7 tūkst.

Pirmosios omikron atmainai pritaikytos vakcinos Lietuvą pasieks šią savaitę. „Adaptuota vakcina Lietuvą pasieks (...) savaitės pradžioje. Dėl logistikos tiksli data gali kisti, todėl ją patikslinsime“, – BNS sakė sveikatos apsaugos ministro patarėjas Tomas Bagdonas. Anot jo, į šalį bus atgabenta 100 tūkst. vakcinos dozių. Europos vaistų agentūra ketvirtadienį patvirtino bendrovių „Pfizer“ ir „BioNTech“ adaptuotą vakciną, apsaugančią nuo omikron atmainos.

Jungtinės Karalystės vaistų priežiūros institucija šeštadienį, prieš rudenį planuojamą revakcinacijos kampaniją, pranešė patvirtinusi atnaujintą „Pfizer/BioNTech“ vakciną nuo pandeminio koronaviruso, skirtą pirminiam užkrato variantui ir jo omikron atmainai. Dvivalentė vakcina apsaugo ir nuo pradinio viruso, 2019 metais atsiradusio Kinijos Uhano mieste, ir nuo omikron potipio BA.

Pirmieji skiepai nuo beždžionių raupų jau Lietuvoje. Iš viso 1400 vakcinos dozių. Jomis bus skiepijami tie, kurie turėjo kontaktą su sergančiaisiais. Visuomenės sveikatos specialistai individualiai vertins kiekvieną didelės rizikos atvejį. Dažniausiai šia liga suserga daug lytinių santykių turintys homoseksualūs, biseksualūs vyrai. Dėl to Lietuvos gėjų lyga prašo valdžios nupirkti daugiau vakcinų ir leisti jomis profilaktiškai skiepyti visus norinčiuosius.

Lietuvą pasiekė vakcinos nuo beždžionių raupų, trečiadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija. Plačiau apie atvykusias vakcinas sveikatos apsaugos viceministrė Aušra Bilotienė Motiejūnienė žada komentuoti vėliau trečiadienį rengiamoje spaudos konferencijoje.  Lietuvoje iki šiol pranešta apie penkis susirgimus šia liga.  Anksčiau skelbta, kad Lietuva rugpjūtį tikisi gauti 1,4 tūkst. dozių vakcinos nuo beždžionių raupų.

Europos Sąjungos vaistų priežiūros institucija penktadienį leido taikyti naują metodą skiepijant nuo beždžionių raupų, kuris leis vakcinuoti iki penkių kartų daugiau žmonių, trūkstant skiepų atsargų. Europos vaistų agentūra (EVA) nurodė, kad preparatas „Imvanex“ dabar gali būti leidžiamas tik po viršutiniu odos sluoksniu, o ne giliai po oda, kaip yra dabar.

Jungtinėse Valstijose plinta visišką kūno paralyžių sukelti galintis poliomielito virusas. Pirmąjį per beveik dešimtmetį poliomielito atvejį šalyje medikai nustatė dar liepos pabaigoje. Dabar virusas aptiktas ir Niujorko nuotekose. Medikai ragina žmones kuo skubiau skiepytis. Poliomielitas laikomas liga, kurią pasaulyje buvo pavykę išnaikinti. Dar 1988-aisiais poliomielitu sirgo daugiau nei 350 tūkstančių žmonių, o kiekvieną dieną buvo registruojama po beveik 1000 naujų susirgimų.

Londone nuo trečiadienio siūloma stiprinančioji vakcinos nuo poliomielito dozė 1–9 metų amžiaus vaikams, britų specialistams pranešus apie įrodymus, kad virusas plinta keliuose miesto rajonuose, nors tarp gyventojų šios nervus paralyžiuojančios ligos atvejų nenustatyta. Jungtinės Karalystės sveikatos apsaugos agentūra (UKHSA) nurodė, kad aštuonių Londono rajonų nuotekų vandenyse aptikta virusų iš geriamosios poliomielito vakcinos pėdsakų.

Europos Sąjungos vaistų priežiūros institucija trečiadienį pranešė siekianti šį rudenį patvirtinti „Pfizer/BioNTech“ vakciną nuo COVID-19, pritaikytą dviem sparčiai plintantiems koronaviruso omikron atmainos potipiams. Užkrečiamesni potipiai BA.4 ir BA.5 lemia naują COVID-19 atvejų bangą Europoje ir JAV, todėl Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) įspėja, kad pandemija dar toli gražu nesibaigė. Europos vaistų agentūra (EVA) sakė pirmadienį pradėjusi vertinti adaptuotą „Pfizer“ vakciną.

Europos Sąjunga antradienį pranešė, kad susitarė su bendrove „Moderna“ atidėti vakcinos nuo COVID-19 tiekimą, kad padidėtų tikimybė gauti skiepų nuo omikron variantų. „Dozės, kurias iš pradžių buvo planuota pristatyti vasarą, dabar bus pristatytos rugsėjį ir 2022 metų rudens ir žiemos laikotarpiu“, – sakoma Europos Komisijos pareiškime. Ten pat nurodoma, kad būtent tada 27 ES valstybėms narėms tikriausiai reikės didesnių vakcinos atsargų.

Koronaviruso vakcinos likutis sandėliuose – kaina už galimybę šį preparatą gauti vieniems pirmųjų, sako sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. „Mes dabar mokame tą kainą už tai, kad buvome vieni pirmųjų šioje planetoje, kurie ėmė skiepytis“, – BNS šią savaitę sakė ministras. „Tuomet niekas nežinojo, kiek jų reikės. Turėjome rezervuoti daugybę skirtingų vakcinų, nebuvo aišku, kuri bus pirma, kuri bus antra, kaip bus jos tiekiamos“, – pridūrė jis.

Europos Sąjungos farmacijos priežiūros agentūra penktadienį rekomendavo leisti raupų vakcina skiepyti nuo beždžionių raupų, kurių protrūkį Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) gali pripažinti tarptautinio masto ekstremalia visuomenės sveikatai padėtimi.  „EVA vaistų žmonėms komitetas (CHMP) rekomendavo išplėsti raupų vakcinos „Imvanex“ indikacijas, įtraukiant suaugusių asmenų apsaugą nuo beždžionių raupų“, – sakoma Europos vaistų agentūros (EVA) pranešime.

Europos Sąjungos sveikatos ir medicinos agentūros pirmadienį paskelbė rekomendaciją vyresniems nei 60 metų žmonėms pasiskiepyti antrąja stiprinamąja vakcinos nuo COVID-19 doze, vėl išaugus užsikrėtimų skaičiui. „Vasaros laikotarpiu vėl daugėja susirgimų ir hospitalizacijų, todėl raginu visus kuo skubiau pasiskiepyti ir gauti stiprinamąją dozę.

Europos Sąjungos vaistų priežiūros institucija ketvirtadienį patvirtino prancūzų ir austrų biotechnologijų firmos „Valneva“ naują vakciną nuo COVID-19, kuri yra jau šeštas Europoje patvirtintas preparatas nuo koronaviruso. Preparate, lyginant su kitomis rinkoje esančiomis vakcinomis, išsiskiria tradiciškesnė imunizavimo technologija nei kitos, todėl jo gamintojai tikisi, kad tai paskatins skiepytis daugiau abejojančių žmonių.

JAV sveikatos institucijos šeštadienį išdavė galutinius leidimus naudoti „Pfizer“ ir „Moderna“ vakcinas nuo COVID-19, skirtas penkerių metų ir jaunesniems vaikams, o prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) pasveikino šį sprendimą kaip „labai svarbų žingsnį“ stabdant viruso plitimą. Jungtinės Valstijos tapo pirmąja šalimi, leidusia iRNR technologijos pagrindu sukurtomis vakcinomis skiepyti vaikus nuo šešių mėnesių amžiaus.

JAV Maisto ir vaistų administracija (FDA) penktadienį suteikė leidimą nepaprastosios padėties sąlygomis skiepyti nuo COVID-19 mažiausius vaikus – daugumoje šalių paskutinę amžiaus grupę, dar laukusią imunizacijos. FDA leido naudoti „Moderna“ dviejų dozių vakciną vaikams nuo šešių mėnesių iki penkerių metų ir trijų dozių „Pfizer“ vakciną vaikams nuo šešių mėnesių iki ketverių metų.

JAV Maisto ir vaistų administracijos (FDA) suburta ekspertų grupė trečiadienį vienbalsiai rekomendavo vakcinas nuo COVID-19 jaunesniems nei penkerių metų vaikams – daugumoje šalių paskutinei amžiaus grupei, dar laukusiai imunizacijos.

Europos Sąjunga antradienį paskelbė nupirkusi beveik 110 tūkst. vakcinos nuo beždžionių raupų dozių, kad būtų lengviau slopinti šios ligos protrūkį. Danų firmos „Bavarian Nordic“ gamybos vakcinos dozės bus padalytos ES šalims narėms. Šią vakciną šiuo metu Bendrijoje leidžiama naudoti nuo raupų, bet pareigūnai sako, kad jos taip pat apsaugos nuo beždžionių raupų viruso. „Šiandien pasirašytu susitarimu užtikriname, kad šalys narės galės gauti labai reikalingų vakcinų žmonėms.

Daugiau nei tūkstantis beždžionių raupų atvejų jau 29-iose šalyse – skelbia Pasaulio sveikatos organizacija. Ir liga esą sparčiai plinta, o didžiausias pavojus gresia vaikams ir nėščiosioms. Tad kai kurie gyventojai jau skuba skiepytis nuo šios infekcijos. Vis tik Pasaulio sveikatos organizacijos atstovai bent jau kol kas nemato reikalo masiškai nuo jos vakcinuotis. Vokietijos mokslininkai pluša gamindami vakciną ir džiaugiasi, kad tą pačią gali naudoti tiek raupams, tiek beždžionių raupams.

JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centrai (CDC) penktadienį pranešė, kad jiems žinoma apie daugiau kaip 700 užsikrėtimo beždžionių raupais atvejų visame pasaulyje, įskaitant 21 – Jungtinėse Valstijose. Naujausioje CDC ataskaitoje sakoma, kad 16 ir 17 pirmųjų užsikrėtimo atvejų šalyje buvo nustatyti vyrams, turėjusiems lytinių santykių su kitais vyrais. Be to, 14 atvejų siejami su kelionėmis į užsienį. Visi pacientai sveiksta arba yra pasveikę, taip pat nebuvo jokių mirtinų atvejų.

Pasibaigus ekstremaliai situacijai dėl koronaviruso visuomenė atsipalaidavo ir grįžo į daug įprastesnį gyvenimo ritmą. Tiesa, ministras Arūnas Dulkys primena, kad virusas niekur neišnyko, todėl ir budrumo prarasti nevalia. Jis pasakoja, kad aktyviai vykdomi tiek sekoskaitos, tiek vakcinų veiksmingumo tyrimai, svarstomos ir testavimo strategijos.

Lietuvoje jau leidus kai kuriems gyventojų pasiskiepyti ketvirtąja arba antrąja sustiprinamąja COVID-19 skiepo doze kai kurie suskubo domėtis, ar tokia galimybė bus sudaryta ir platesniam žmonių ratui. Kol ministerija tikslesnių planų atskleisti negali, mokslininkai pažymi, kad ketvirtasis skiepas greičiausiai nebus skirtas plačiajai visuomenei. Nors pandemija ir kartu spaudimas sveikatos sistemai atslūgo, daliai silpniausios sveikatos gyventojų jau gali būti skiriama ketvirtoji vakcinos dozė.

Artimiausia vakcinų nuo koronaviruso siunta Lietuvą pasieks rudenį, per tą laiką Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ieško, kam padovanoti turimą vakcinų perteklių. „Naują siuntą gausime spalį. (...) Paskutinė siunta Lietuvą pasiekė prieš savaitę“, – BNS antradienį sakė SAM Elektroninės sveikatos sistemos ir informacinių išteklių skyriaus patarėjas Lukas Galkus. Pasak jo, šiuo metu dėl pasibaigusio galiojimo buvo išpilta beveik 60 tūkst.

Dešimtmečius vykdyti tyrimai artėja prie finišo – pelno nesiekianti mokslinių tyrimų organizacija – Tarptautinė AIDS vakcinų iniciatyva (International AIDS Vaccine Initiative – IAVI) ir biotechnologijų bendrovė „Moderna“, pirmoji sukūrusi informacinės RNR (mRNR) gydymo metodus ir vakcinas, paskelbė, kad netrukus pradės dalyvių atranką į mRNR ŽIV vakcinos antigeno pirmojo etapo klinikinį tyrimą Ruandoje ir Pietų Afrikos Respublikoje.

Jungtinėse Valstijose vaikai nuo penkerių metų galės gauti „Pfizer“ vakcinos nuo COVID-19 stiprinamąją dozę, antradienį pranešė šalies sveikatos apsaugos tarnybos. JAV Maisto ir vaistų administracija (FDA) suteikė leidimą 5–11 metų vaikus skiepyti vakcinos stiprinamąja doze, kad būtų „suteikta tolesnė apsauga nuo COVID-19“, – sakoma tarnybos komisaro Roberto Califfo pranešime. Ketvirtadienį šį klausimą aptars JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centrų (CDC) ekspertų komitetas.

JAV biotechnologijų bendrovė „Moderna“ ketvirtadienį pranešė, kad Jungtinėse Valstijose pateikė prašymą leidimui ekstremalios padėties sąlygomis naudoti jos sukurtą vakciną nuo COVID-19 nuo šešių mėnesių iki šešerių metų vaikams.   Jaunesni nei šešerių metų vaikai šiuo metu yra vienintelė grupė, kurios skiepijimui vakcina nuo COVID-19 neišduotas leidimas Jungtinėse Valstijose ir daugelyje kitų šalių.

Danija, vasarį panaikinusi visus su koronaviruso pandemija susijusius suvaržymus, antradienį pranešė stabdanti plataus masto vakcinacijos nuo COVID-19 kampaniją. Danijos sveikatos apsaugos valdyba pabrėžė, kad epidemiologinė padėtis yra kontroliuojama, o vakcinacijos rodikliai yra aukšti, o šalyje „padėtis yra gera“. „Todėl mes baigiame masinės vakcinacijos nuo COVID-19 programą“, – sakoma valdybos Infekcinių ligų departamento direktorės Bolette Soborg (Boletės Soborg) pranešime.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys jau kurį laiką yra klausiamas apie ketvirtąją skiepo nuo koronaviruso dozę. Pasak Lietuvos sveikatos ekspertų, ketvirtosios dozės gali prireikti rudenį, kilus naujai koronaviruso bangai. Tiesa, kol kas svarstoma, ar reikėtų skiepytis plačiajai visuomenei, ar tik vyresniems, rizikos grupėje esantiems žmonėms.

Ketvirtoji vakcinos nuo COVID-19 dozė kol kas gali būti skirta tik 80-čiams ir vyresniems, apie kitų grupių antrąją revakcinaciją galima bus kalbėti rudenį atsiradus patobulintoms vakcinoms. VVKT vadovas Gytis Andrulionis antradienį spaudos konferencijoje informavo, kad tokios pozicijos tarnyba laikosi remdamasi Europos vaistų agentūros (EMA) ir Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) išvadomis.

Dėl antrosios sustiprinančios arba ketvirtosios COVID-19 vakcinos dozės sprendžiama bus artimiausiu metu, sprendimus siekiama priimti centralizuotai Europos Sąjungos (ES) mastu, sako sveikatos ministras Arūnas Dulkys. „Mes jau turime dabar tas rekomendacijas tam tikras. (...) Dabar su ekspertais pasitarsime ir be abejo, kad darysime tą tokį vieningą (sprendimą)“, – žurnalistams penktadienį sakė ministras.

Seimas po pateikimo nepritarė Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo projektui, kuriuo siūlyta apriboti nepilnamečių asmenų teisę iki 18 metų be tėvų žinios kreiptis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, tarp jų – ir pasiskiepyti. Šiuo metu tokias paslaugas galima gauti nuo 16 m. Įstatymo projektu siūlyta, kad visiems nepilnamečiams pacientams sveikatos priežiūra būtų teikiama tik su jo atstovų sutikimu, išskyrus būtinosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo atvejus.

Vis mažiau vaikų skiepijama nuo vakcinomis valdomų užkrečiamųjų ligų, ši tendencija stebima jau nuo 2010-ųjų, įspėja Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Pasak jo, per pastaruosius dvejus metus siaučiant COVID-19 pandemijai ši tendencija tęsėsi ir paskiepytų vaikų skaičius šalyje dar labiau sumažėjo. „Tai kelia riziką, kad „atsinaujins“ tokios ligos kaip tymai, raudonukė, difterija ir kitos“, – įspėja NVSC.