vakcina

Europos vaistų agentūrai (EVA) atnaujinus COVID-19 vakcinų vartojimo rekomendacijas, nuo penktadienio, kovo 4 d., vaikai nuo 12 metų amžiaus galės būti skiepijami sustiprinančiąja „Comirnaty“ vakcinos doze, pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Taip pat pirminiam skiepijimui vaikams nuo 6 metų amžiaus galės būti naudojama ir „Spikevax“ vakcina, suleidžiant pusę įprastos vakcinos dozės du kartus, 28 dienų skirtumu.

Artėjant rudeniui gali prireikti dar kartą skiepytis nuo COVID-19 infekcijos, trečiadienį prasitarė premjerė Ingrida Šimonytė. Paklausta, kur dėsime gausybę užsakytų skiepų dozių, premjerė neatmetė tokio scenarijaus, kad artėjant rudeniui reikės dar kartą papildomai vakcinuotis. „Skiepijimas mažėja, bet dar kol kas aš negirdėjau niekieno galutinės išvados, kad atėjus rudens sezonui nereikės iš naujo skiepytis.

Lietuvą jau tuoj pasieks penktoji – „Novavax“ gamintojo – vakcina nuo koronaviruso. Specialistai primena, kuo ji yra išskirtinė ir kodėl jos laukė dalis vadinamųjų COVID-19 vakcinų skeptikų. Kaip skelbė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), pirmoji „Novavax“ vakcinos siunta į Lietuvą turėtų būti pristatyta šią savaitę. Ministerijos duomenimis, iš viso užsakyta 310 tūkst. vakcinos dozių.

Tarptautinė AIDS vakcinų iniciatyva (IAVI) ir „Moderna“ oficialiai pradėjo savo eksperimentinės ŽIV vakcinos I fazės klinikinį tyrimą, o pirmosios dozės jau buvo pristatytos. Ši vakcina sukurta siekiant paskatinti sukurti plačiai neutralizuojančius antikūnus (bnAb), remiantis IAVI ir Scrippso instituto atliktu tyrimu, kuriam vadovavo profesorius Williamas Schiffas.

JAV biotechnologijų bendrovė „Moderna Inc.“, viena sėkmingų vakcinos nuo COVID-19 ligos kūrėjų, pardavimų pajamų paskutinį praėjusių metų ketvirtį gavo 12 kartų daugiau nei prieš metus. Bendrovė pranešė pernai spalį-gruodį uždirbusi 4,8 mlrd. JAV dolerių, arba 11,29 dolerio akcijai, grynojo pelno, palyginti su 272 mln. dolerių, arba 0,69 dolerio akcijai, grynuoju nuostoliu per tą patį laikotarpį metais anksčiau. Įplaukos išaugo nuo 571 mln. iki 7,2 mlrd. dolerių, iš jų 6,9 mlrd.

Pirmoji „Novavax“ vakcinos siunta į Lietuvą turėtų būti pristatyta šią savaitę, BNS trečiadienį informavo Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). „Planuojama, kad pirmoji „Novavax“ siunta atvyks šią savaitę“, – nurodė ministerija. Anot jos, šio gamintojo vakcinos nėra adaptuotos specialiai omikron atmainai.

Veržiantis labiau užkrečiamos COVID-19 omikron atmainos bangai, su iššūkiais susidūrė ne tik įmonių kolektyvai, bet ir ugdymo įstaigų bendruomenės. Šeimose atsinaujino diskusijos apie skiepus nuo COVID-19 ir galimybę skiepyti vaikus ir paauglius, nes jie daug laiko praleidžia kolektyvuose – ugdymo įstaigose ir būreliuose. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje alerginių susirgimų turi beveik 11 proc.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Europos skyrius antradienį paragino skatinti skiepijimo nuo COVID-19 kampanijas Rytų Europoje, perspėdamas, kad omikron atmainos „potvynis“ juda rytų kryptimi. PSO Europos regiono direktorius Hansas Kluge pažymėjo, kad per pastarąsias dvi savaites šešiose šalyse – Armėnijoje, Azerbaidžane, Baltarusijoje, Sakartvele, Rusijoje ir Ukrainoje – COVID-19 atvejų padaugėjo daugiau nei dvigubai. „Kaip ir prognozuota, omikron banga slenka į rytus.

Lietuvoje kaupiantis vakcinų nuo koronaviruso likučiams, juos svarstoma aukoti, o ateityje įsigyti atnaujintas skiepų dozes, sako sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. „Lietuva aktyviai dalyvauja ir ateityje dalyvaus donuojant kitoms šalims vakcinas“, – spaudos konferencijoje pirmadienį teigė ministras. Remdamasis Pasaulio sveikatos organizacijos informacija, jis pridūrė, jog „pasaulyje yra didžiulis vakcinų badas“. „Europa yra išskirtinėje situacijoje su savo galimybėmis.

Naujame tyrime buvo nagrinėjamas vakcinacijos nuo COVID-19 poveikis vaisingumui apvaisinimo mėgintuvėlyje (IVF) metu. Išvada: naujienos labai geros. „Tyrimas nerado reikšmingų skirtumų tarp vakcinuotų ir neskiepytų pacientų atsako į kiaušidžių stimuliavimą, kiaušinėlių kokybę, embriono vystymąsi ar nėštumo baigtį, – pranešime teigė medicinos mokslų daktarė Devora A. Aharon, pirmoji tyrimo autorė.

Pasaulio sveikatos organizacija, vaistų reguliavimo institucijos ir vaistų kompanijos vertina kelis kintamuosius, ieškodamos geriausios kitos vakcinos. Nuspręsti, į ką turėtų nusitaikyti naujos kartos COVID-19 vakcinos, nėra paprasta, rašo politico.eu. Pandemija vis dar siautėja, mutacijos atsiranda ir išnyksta, o pastebėti kitą susirūpinimą keliantį variantą yra mokymosi procesas.

Europos vaistų agentūra (EVA) antradienį paskelbė pradėjusi vertinti „Pfizer“ ir „BioNTech“ vakcinos nuo COVID-19 stiprinamosios dozės poveikį 12–15 metų vaikams. Praėjusią savaitę EVA nurodė, kad netrukus nuspręs dėl panašios paraiškos skirti stiprinamąją vakcinos „Comirnaty“ dozę 16–17 metų paaugliams visoje Europos Sąjungoje. „EVA pradėjo vertinti paraišką dėl „Comirnaty“ stiprinamosios dozės vartojimo 12–15 metų paaugliams“, – paskelbė Amsterdame įsikūrusi agentūra.

Pradėti tyrimai su pirma pagerinta vakcina, kurią patvirtino ES ir leido išbandyti su žmonėmis. Pasaulinės institucijos svarsto, kas turėtų būti naujosios kartos vakcinose nuo COVID-19. „BioNTech/Pfizer“ pradėjo naujos koronaviruso vakcinos, skirtos omikron atmainai, tyrimą – tai pirmoji ES patvirtintos vakcinos versija, su kuria bus pradėti klinikiniai tyrimai, rašo politico.eu.

Nors apie atnaujintos COVID-19 vakcinos poreikį pradėta kalbėti dar pasirodžius delta atmainai, tą realybėje bandoma įgyvendinti jau omikron bangos metu. Visgi specialistai konstatuoja, kad tol, kol bus vykdomi tyrimai, pats omikronas jau gali būti praūžęs, tad ir skiepai gali nebebūti tokie reikalingi. Kita vertus, bent rizikos grupėms skiepytis tikrai prireiks ir ateityje, o tam praverstų net ir pirminė vakcina.

Vokietija ketvirtadienį rekomendavo ketvirtą skiepų nuo COVID-19 dozę didesnės rizikos grupėms, šiuo sprendimu pasekdama Izraelio ir kelių Europos šalių pavyzdžiu.

Lietuva patenkino Kipro prašymą perleisti 117 tūkst. „Comirnaty“ vakcinos dozių nuo COVID-19 ligos. Pirmadienį jos buvo pristatytos į Kiprą tiesiai iš gamintojo „BioNTech ir Pfizer“. „Vienas lauke ne karys – tą puikiai suprantame kiekvienas pandemijos akistatoje. Džiaugiamės, kad užtikrinę galimybę pasiskiepyti visiems savo gyventojams, galime ištiesti pagalbos ranką ir kitoms Europos Sąjungos narėms“, – sako sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.

Jungtinės Valstijos jau svarsto „Pfizer“ vakcina nuo koronaviruso skiepyti vaikus nuo šešių mėnesių iki penkerių metų. Tiesa, tam žalią šviesą dar turi uždengti atsakingos institucijos. Praėjusių metų lapkritį Jungtinės Valstijos skiepus nuo koronaviruso patvirtino 5–11 metų vaikams. Ir dabar ketina žengti dar vieną žingsnį. Farmacijos milžinė „Pfizer“ kreipiasi į Amerikos Maisto ir vaistų administraciją su prašymu patvirtinti šią vakciną vaikams nuo šešių mėnesių.

Kiekvieną trečiadienį Valstybinė kalbos inspekcija teikia taisytinus pavyzdžius iš interneto svetainių. Prieveiksmis „pilnai“ netinka tomis reikšmėmis, kuriomis nevartojamas būdvardis „pilnas“....

2022 m. sausio 26 d. biotechnologijų bendrovė „Moderna, Inc.“ pranešė dvi geras naujienas kovoje su pasaulį okupavusia kornaviruso omikron atmaina. Pirmoji žinia – prasidėjo antrasis klinikinių tyrimų etapas naujos vakcinos, specifiškai veikiančios būtent omikron atmainą. Antroji – paaiškėjo, kad pasiskiepijus sustiprinančiąja „Moderna“ sukurtos vakcinos doze, net po šešių mėnesių organizme yra  su omikron atmaina galinčių kovoti antikūnų, rašoma pranešime spaudai.

„Pfizer“ ir „BioNTech“ netrukus prašys JAV leisti naudoti ekstremaliomis sąlygomis vakciną nuo COVID-19 penkerių metų ir mažesniems vaikams, antradienį pranešė JAV žiniasklaida. Tai paskutinė skiepytis nuo COVID-19 dar negalinti JAV gyventojų grupė. Jau antradienį kompanijos gali paprašyti leidimo ekstremaliomis sąlygomis taikyti dviejų vakcinos dozių kursą vaikams nuo šešių mėnesių, pranešė laikraštis „The New York Times“ ir kitos žiniasklaidos priemonės.

JAV Maisto ir vaistų administracija (FDA) pirmadienį pranešė visiškai patvirtinusi bendrovės „Moderna“ vakciną nuo COVID-19 „Spikevax“, kurią anksčiau Jungtinėse Valstijose leista naudoti esant ekstremaliajai situacijai.

Seime žlugus privalomų skiepų daliai darbuotojų įteisinimui užstrigo ir galimos žalos dėl COVID-19 vakcinų atlyginimo klausimas. Valdantieji tvirtina, kad šis įstatymas tikrai bus priimtas, tačiau tokia apimtimi, kaip pasiūlė opozicija, greitai to padaryti nepavyks.

Farmacijos bendrovės „Pfizer“ ir „BioNTech“ antradienį pranešė pradėjusios registraciją klinikiniam tyrimui, kurio metu bus tiriami jų sukurtos vakcinos nuo pandeminio koronaviruso omikron atmainos saugumas bei sukeliamas imuninis atsakas. Tyrime dalyvaus 1 420 žmonių, kurių amžius – nuo 18 iki 55 metų. „Pfizer“ vadovas Albertas Bourla anksčiau sakė, kad farmacijos milžinė jau kovo mėnesį gali būti pasirengusi teikti paraišką dėl šios vakcinos patvirtinimo.

Nevakcinuotam tėčiui Kanadoje buvo uždrausta lankyti savo vaiką, kol jis nepasiskiepys nuo COVID-19. Tėvui uždrausta bendrauti su savo 12-mečiu vaiku.

Nuo vasario 1 d. veiklą nutraukia pagrindinis Klaipėdos vakcinacijos centras, esantis Paryžiaus Komunos g. 16 A (Futbolo mokyklos teritorijoje). Čia vakcinacija nuo COVID-19 nebevyks, tačiau palankios galimybės pasiskiepyti Klaipėdoje išlieka ir toliau. Visi norintys pasiskiepyti, tai galės padaryti pirminės sveikatos priežiūros centruose, kuriuose yra prisirašę.

Vakcinų nuo COVID-19 priešininkai skelbia tikrovės neatitinkančią informaciją – neva kiekvienas rastas negyvas kūnas yra skiepų auka. Vis dėlto policija net nepateikia duomenų, ar rastas negyvėlis buvo paskiepytas nuo COVID-19, ar ne. Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) pernai yra gavusi 29 pranešimus apie mirtis po vakcinos, tačiau su vakcinacija mirtys nėra siejamos.

Seime priėminėjant Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo pataisas, kuriomis siūloma įteisinti žalos atlyginimą, jei pasiskiepijus COVID-19 vakcina ištiktų sunkūs nepageidaujami padariniai, kilo chaosas. Pritarus parlamentarų grupės siūlymui svarstyti apie visų vakcinų sukeltos galimos žalos atlyginimą, apskritai nuspręsta padaryti pertrauką.

Seimas ketvirtadienį mėgino galutinai apsispręsti, kad dalis Lietuvos darbuotojų privalėtų skiepytis nuo COVID-19. Tačiau Seime nepavyko surinkti užtektinai pritarimo balsų. Už prievolę skiepytis balsavo tik 60 Seimo narių, nors valdančioji dauguma vienija 71 parlamentarą. Ketvirtadienį Seimas balsavo dėl Sveikatos apsaugos ministerijos parengtų Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisų.

Ketvirtadienį Seimas planuoja galutinį balsavimą siekiant įteisinti privalomą medikų ir socialinių darbuotojų skiepijimą. Pataisas inicijavo Vyriausybė, argumentuodama siekiu užtikrinti sveikatos apsaugos ir socialinės globos įstaigų darbą, sparčiai plintant COVID-19 omikron atmainai.

Trečiadienį Lietuvoje fiksuotas naujas COVID-19 susirgimų rekordas – užfiksuota 6234 nauji užsikrėtimai. Epidemiologė Rolanda Lingienė sako, kad blogiausia dar prieš akis, todėl žmonės turi būti pasiruošę. Socialinėje paskyroje R. Lingienė teigė, kad omikron atmaina lemia sparčiai didėjantį susirgimų skaičių, tad tikėtina, kad netrukus tokių atvejų gali būti ir dar daugiau. „Bijau, kad blogiausia dar prieš akis. Deja, bet omikron atmaina daro savo, tad 6234 atvejai – tikrai bus ne riba.

Seimas antradienį žengė dar vieną žingsnį, kad šalyje dalis darbuotojų privalėtų skiepytis nuo COVID-19. Jei Seimas galutinai pritars, nuo vasario 14 d. nepasiskiepiję darbuotojai turėtų dirbti nuotoliu arba būti perkelti į kitas pareigas, o nesant tokios galimybės – nušalinti be atlyginimo. Antradienį Seimas svarstė Sveikatos apsaugos ministerijos parengtas Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisas.

Pristačiusi naujausią informaciją apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas į vakcinas nuo COVID-19 Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) neslėpė, kad dalis pranešimų yra mažiau kasdieniai. Tokiais atvejais neretai šalutinio reiškinio tiesioginio ryšio neišeina nei patvirtinti, nei paneigti.   Kaip patvirtino VVKT Sveikatos technologijų vertinimo skyriaus vedėja dr.

Vaistų gamintojai „Moderna“ tikisi jau 2023-ųjų rudenį pristatyti kombinuotą COVID-19, gripo ir žmogaus kvėpavimo takų sincitinio viruso vakciną. Tokiu atveju užtektų vienos vakcinos nuo vienų iš dažniausių virusinių ligų, padedančios apsisaugoti nuo sunkių pasekmių.

Dar praėjusią savaitę Europos vaistų agentūra (EVA) išreiškė abejonę dėl papildomų sustiprinamųjų COVID-19 skiepo dozių naudingumo ir poveikio imuninei sistemai. Ar tai reiškia, kad artimiausiu metu nebus svarstoma apie 4 skiepo reikalingumą, pasiteiravome gydytojo prof. Vytauto Usonio. Neseniai EVA paskelbė, kad nuolatinis žmonių vakcinavimas sustiprinančiomis dozėmis tikriausiai nėra tinkamas pandemijos sprendimas.

Austrija vasarį taps pirmąja Europos šalimi, kur suaugusiesiems bus privaloma skiepytis nuo COVID-19, sekmadienį pareiškė kancleris Karlas Nehammeris, visgi pripažindamas, kad tai yra „jautri tema“. Pasak gruodį pareigas pradėjusio eiti konservatoriaus K. Nehammerio, asmenų, kurie nepaklus tokiam reikalavimui, lauks didelės baudos. „Sprendimą dėl privalomo skiepijimo priimsime, kaip ir planuota.

Kasmetinė gripo vakcina yra neįtikėtina priemonė, apsauganti labiausiai pažeidžiamus žmones (ir daugelį kitų) nuo pasikartojančių ligų. Viruso pavojus slypi nuolat kintančiose išorinio apvalkalo struktūrose, dėl kurių kiekvienais metais reikia naujų vakcinų, tačiau viskas gali greitai pasikeisti. Žurnale „Nature“ pranešama, kad mokslininkai iš Weill Cornell Medicine, Scripps Research ir Čikagos universiteto aptiko viruso silpnąją vietą.

Per metus Lietuvoje išpilta 57,6 tūkst. vakcinos nuo koronaviruso dozių, informavo Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Vien per pernai gruodį išpilta 6,9 tūkst. dozių – keliais šimtais daugiau nei lapkritį. Iki šiol didžiausias utilizuotų vakcinų kiekis buvo liepą, tuomet išpilta 21,4 tūkst. dozių.

Darbą sekmadienį baigia vakcinacijos nuo koronaviruso centras sostinės „Litexpo“ rūmuose, nuo pirmadienio skiepijimas Vilniuje  perkeliamas į poliklinikas. Uždarius „Litexpo“ vakcinacijos centrą, gyventojai skiepams galės registruotis kreipdamiesi tiesiogiai į savo sveikatos priežiūros įstaigą, interneto tinklalapyje vakcina.vilnius.lt arba per Nacionalinę registracijos sistemą 1808.lt bei telefonu 1808. „Vieno didelio etapo pabaiga. 620 tūkst.

Kai daugeliui trečio skiepo dar negavusių Lietuvos gyventojų įsigaliojo draudimas gauti galimybių pasą, į vakcinų atsisakančių žmonių gretas stojo medicina bei skiepais pasitikintys asmenys. Kodėl taip nutiko, plačiau domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai. „Aš nesiskiepysiu, kol mano antikūnai kyla. Tai yra absurdas, absurdas“, – sakė žinomas atlikėjas Stanislavas Stavickis-Stano.

Panašu, kad kiekvieną savaitę pasigirsta nauja istorija, kai nesiskiepijantys imasi neatsakingo žingsnio – atsisako paskiepyti savo vaikus, o jų vaikai yra tie, kurie vėliau sumoka už tai. JAV, Portlande, įvyko tymų protrūkis, kurio metu 18 vaikų nuo vienerių iki 10 metų susirgo galimai gyvybei pavojinga liga, nuo kurios daugiau nei prieš 50 metų sukurta vakcina. Per pastaruosius kelerius metus Europoje buvo panašių protrūkių – 2017 m. mirė mažiausiai 35 žmonės.

Atliekant pirmąją tokio pobūdžio lyginamąją analizę, naujasis tyrimas parodė dviejų didžiausių COVID-19 vakcinos gamintojų ir konkurentų – „Moderna“ ir „Pfizer“ – susidūrimą. Naudodami elektroninius JAV veteranų, kurie buvo paskiepyti viena iš šių dviejų vakcinų, duomenis, mokslininkai nustatė, kuri vakcina iškovojo pranašumą, kai reikėjo užkirsti kelią COVID-19 ir sumažinti hospitalizacijos ar mirties tikimybę.

Už suklastotą įrašą apie skiepą nuo COVID-19 Vilkaviškyje galbūt buvo imamas 300 eurų užmokestis, penktadienį pranešė ikiteisminį tyrimą pradėjusi prokuratūra. Įtarimai dėl dokumentų klastojimo ir piktnaudžiavimo fiktyviai skiepijant nuo koronavirusinės infekcijos pareikšti penkiems asmenims. Pasak prokuratūros, dvi įtariamosios – vienos Vilkaviškio sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojos. Jos įtariamos veikusios bendrininkų grupėje bei siekiant pasipelnyti.

Vengrija ketvirtadienį pranešė, kad pradės skiepyti ketvirtąja vakcinos nuo COVID-19 doze savo piliečius, dėl skiepo pasitarusius su gydytoju, šalyje sparčiai augant naujai registruojamų užsikrėtimų skaičiui. Iš Europos Sąjungos šalių ketvirtąją skiepo dozę savo gyventojams taip pat siūlo Danija.

Vaikų ligų gydytojas prof. Vytautas Usonis jau akcentavo, kad vakcina vaikams nuo COVID-19 nebėra nauja ir eksperimentinė, nes pilnos apimties klinikiniai tyrimai jau yra užbaigti, o realaus gyvenimo duomenys yra įtikinantys. Be to, užsienio valstybių vaikų ir paauglių skiepijimo mastai, siekiantys milijonus nuo COVID-19 paskiepytųjų, patvirtina vakcinos veiksmingumą.  Šioje interviu dalyje visuomenės sveikatos specialistė Aistė Matulaitytė toliau kalbina prof.

Prezidento patarėja Irena Segalovičienė sako, kad dalis ekspertų įžvelgia trūkumų siūlyme įvesti privalomą medikų ir socialinių darbuotojų skiepijimą nuo COVID-19. Pasak jos, prezidentas Gitanas Nausėda ragina parlamentarus įsiklausyti į ekspertų nuomonę prieš priimant tai numatančias Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisas.

Antradienį bendrovės „Owexx“ reklaminiame stende Šiauliuose patalpintas asociacijos „Petys už laisvę“ plakatas skelbiantis abejones skiepijimo nauda trečiadienio vakarą jau buvo nukabintas, o bendrovė planuoja reklaminiuose ekranuose didžiuosiuose šalies miestuose neatlygintai skelbti skiepytis skatinančią kampaniją, kurios vertė sieks iki 30 tūkst. Eur. „Tenka pripažinti, kad mano žmonės matė reklaminį turinį, su teisininkais vertino galimą jo riziką.

Pandeminio koronaviruso omikron variantas yra pavojingas, ypač nuo COVID-19 nepasiskiepijusiems žmonėms, trečiadienį pareiškė Pasaulio sveikatos organizacija (PSO). PSO teigimu, omikron atmainos plitimas lėmė didžiulį  naujų užsikrėtimo atvejų šuolį, todėl negalima pasiduoti šiam nerimą keliančiam variantui.

Europos vaistų agentūra skelbia, kad nuolatinis žmonių vakcinavimas sustiprinančiomis dozėmis nėra tinkamas pandemijos sprendimas. Nuolatinis skiepijimas nuo koronaviruso esą gali pabloginti žmonių imuninį atsaką. Tuo metu viena Kanados provincija, negali priversti dalies žmonių pasiskiepyti net pirmąja doze, tad sugalvojo antivakserius apmokestinti nauju mokesčiu.

Italijos mieste Ankonoje policija sulaikė slaugytoją, kai per tyrimą paaiškėjo, jog jis vakcinavimo centre priimdavo nenorinčius skiepytis asmenis, apsimesdavo, kad juos paskiepydavo, ir jiems įteikdavo suklastotą COVID-19 vakcinacijos sertifikatą. Policiją tyrimą pradėjo dar praėjusių metų gruodį. Paviešintoje vaizdo medžiagoje matyti, kaip vyras paruošia pas jį atvykusio asmens petį, pasiima vakciną, tačiau ją suleidžia ne į petį, o į šiukšliadėžę.