universitetai

Oficialiai Lietuvoje yra tik 9 nevalstybiniai universitetai, tačiau gerai apsidairius jų galima rasti kur kas daugiau. Šį žodį pavadinimuose vartoja neaiškios asociacijos, viešosios įstaigos, rašo „Kauno diena“. „Pasaulinis dvasinis universitetas Brahma Kumaris“, „Šeimų universitetas, “Nacionalinių papročių ir tradicinių mokslų universitetas„, “Nuotolinių studijų universitetas„, “Gyvenimo universitetas". Tai tik maža dalis oficialiai Lietuvos miestuose registruotų įstaigų pavadinimų.

Šiemet juodajame sąraše atsidūrė 60 studijų programų, kurias stojantiesiems siūlė šalies universitetai ir kolegijos, tačiau dėl menko stojančiųjų susidomėjimo priėmimas į minėtas programas vykdytas nebuvo. Nors aukštosios mokyklos dažnai kritikuojamos dėl to, kad vilioja studentus ir į ne itin perspektyvias studijų programas ir taip susirenka studijų krepšelius, panašu, kad laikui bėgant patys stojantieji ima skirti grūdus nuo pelų.

Naujausiame pasaulio universitetų reitinge ("Webometrics Ranking of World Universities“) Kauno technologijos universitetas (KTU) patenka tarp tūkstančio geriausių pasaulio universitetų (617 vieta), 500 geriausių Europos universitetų (271 vieta), šimto geriausių Vidurio ir Rytų Europos universitetų (30 vieta) ir pagal rezultatus užima antrą vietą tarp Lietuvos universitetų.

Pasibaigusio norinčiųjų studijuoti prašymų pildymo laikotarpio rezultatai rodo, kad populiariausių universitetų sąraše dauguma aukščiausių pozicijų ir šiemet tenka sostinės universitetams.

Pasibaigus stojimo prašymų pateikimui, ima aiškėti, kokias studijų kryptis renkasi šių metų abiturientai. Nors kasmet specialistai perspėja, kad socialinių mokslų populiarumas negarantuoja sėkmingos karjeros ar itin greito įsidarbinimo, kaip kad technologinių mokslų, šios studijų srities populiarumas nemažėja.

Dar 12 universitetų prisijungė prie projekto „Coursera“, siūlančio nemokamus studijų kursus internete. Viso publikuojama daugiau nei 110 įvairiausių kursų: humanitarinių ir socialinių mokslų, medicinos, biologijos, matematikos, fizikos, chemijos, informacinių technologijų, verslo ir kitų, parengtų garsių universitetų dėstytojų. Į šiuos nemokamus kursus - paskaitas, kurias galima stebėti internete, jau užsirašė 700000 studentų iš 190 šalių. Tikrai nebloga galimybė pagilinti savo žinias.

2011-ųjų metų duomenimis, darbus sėkmingai susirasti spėjo toli gražu ne visi pernai aukštąjį išsilavinimą įgiję jaunuoliai. Žurnalo „IQ“ duomenimis, sunkiausiai darbo rinkoje sekasi meninės pakraipos studijas pasirinkusiems – daugiau nei 40 proc.

Vyriausybė pakoregavo valstybinių kolegijų statutus. Naujosios statutų redakcijos suderintos su Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimais, padarytais atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo išaiškinimus dėl valstybinių aukštųjų mokyklų valdymo. Naujos redakcijos statutuose nustatoma nauja valstybinių kolegijų tarybų sudarymo tvarka, tikslinamos kolegijų tarybų ir akademinių tarybų bei direktorių funkcijos, papildomos studentų teisės.

Didžiausių Lietuvos universitetų atstovai nerimauja, jog greitu laiku galime pritrūkti informacinių technologijų specialistų. Valstybės lėšomis paruoštus darbuotojus „nusiurbia“ didžiosios užsienio kompanijos. Politikai teigia, kad už Lietuvos pinigus parengti specialistai kelia kitų valstybių ekonomikas, tuo tarpu mes už tai dar ir primokame.

Iki prašymų registracijos pabaigos LAMA BPO informacinėje sistemoje likus keturiolikai dienų, stojantiesiems jau paskelbti birželio 19 – liepos 4 d. laikotarpiu vykusios pagrindinės stojamųjų egzaminų sesijos rezultatai. Sesijos metu stojantieji, užsiregistravę į menų studijų srities ir meno pedagogikos studijų programas, laikė stojamąjį egzaminą, o pasirinkusiems pedagogo kvalifikaciją suteikiančias studijų programas vyko motyvacijos vertinimas.

Mokslininkai gali patys save kontroliuoti ir prižiūrėti, o nuo neigiamų visuomenės nuomonių geriausiai apsaugotų išsilavinusi visuomenė, išskirtiniame interviu „Ekonomika.lt“ teigė technologijų komercializacijos klausimais universitetus konsultuojantis amerikietis Robertas Bolla. Kokia šiuo metu padėtis biotechnologijų rinkoje? Kokios naujausios tendencijos? Dabartinė padėtis labai įdomi, sparčiai judama į priekį. Kuriami nauji vaistai, ypač baltyminės kilmės.

Ispanijoje prasidėjo masiniai protestai prieš vyriausybės planuojamas biudžeto, skirto švietimui, apkarpymus, praneša gazeta.ru. Uždarytos visos šalies mokyklos ir universitetai. Tai yra pirma tokio masto protesto akcija, susijusi su švietimu. Akcija apėmė visas švietimo sistemos pakopas. Visoje šalyje protestuoja mokiniai, studentai, jų tėvai ir mokytojai. Vyriausybė tikina, kad reformos yra būtinos, kad būtų padengtos biudžeto išlaidos.

Valdžia nuleidžia rankas – nevers mažinti valstybinių aukštųjų mokyklų skaičiaus ir lauks, kol jos pačios apsispręs persitvarkyti. Bet niekas nežino, kada tai įvyks. Viskas sustojo? Premjero Andriaus Kubiliaus potvarkiu sudaryta ekspertų darbo grupė pernai spalį pateikė savo viziją dėl valstybinių aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimo. Pasiūlyta per kelerius artimiausius metus į du didelius universitetinius centrus sujungti Vilniuje ir Kaune veikiančias aukštąsias mokyklas.

Ketvirtadienį keli didžiausi Latvijos universitetai pasirašys specialų protokolą, kuriame numatoma sukurti efektyvią kovos su plagijavimu akademinėje aplinkoje sistemą, rašo „Diena“. Kaip pranešė Latvijos universiteto spaudos centras, naujos kampanijos tikslas – skatinti „akademinį sąžiningumą“, užtikrinti reikiamą studentų darbų kokybę, mažinti vieni kitus dubliuojančių tyrimo darbų skaičių, taip pat motyvuoti mokslo darbuotojus ieškoti naujų temų.

Dauguma Anglijos universitetų naujiems akademiniams metams kvies kur kas mažiau studentų, nei ligi šiol. Tai – šiemet įvestos studijų tvarkos reformos pasekmė. Anglijos Aukštojo švietimo finansavimo taryba pasiūlė kas ketvirtam universitetui sumažinti vietų skaičių bent dešimčia procentų. Tačiau planuojama padidinti vietų skaičių koledžuose ir profesinį paruošimą teikiančiuose kursuose.

Kovo 30 dieną Notingeme vyks pirmasis Anglijos lietuvių studentų krepšinio turnyras „Nottingham 2012", skirtas Lietuvos krepšinio 90-mečiui paminėti, praneša LKF. Idėja surengti studentų krepšinio turnyrą kilo Notingemo lietuvių bendruomenės prezidentui Juliui Narkui. Antrus metus Anglijoje gyvenantis ir teisės mokslus studijuojantis vaikinas suprato, kad po visą Jungtinę Karalystę išsibarsčiusius tautiečius gali suvienyti tik krepšinis.

Kovo 19-ąją sostinėje duris atvėrė paroda „Tarptautinių studijų dienos 2012“, kurioje apie 50 dalyvių pristato virš 100 mokymo įstaigų Europoje, JAV, Australijoje, Naujojoje Zelandijoje ir Kinijoje.

Nuo šių metų pradedamas taikyti tikslinis studijų finansavimas. Valstybei būtinos, bet tarp stojančiųjų nepopuliarios specialybės gaus tikslines studijų vietas. Į tokią vietą priimtas studentas turės trejus metus atidirbti pagal įgytą specialybę, o darbdavys – prisidėti finansuojant būsimo darbuotojo studijas. 2012 m. aukštosios mokyklos gaus 140 tikslinių studijų vietų. Taip pat paskirstyti 49 menų grantai – tikslinis finansavimas menų studijoms.

Daugiau nei trečdalis Didžiosios Britanijos universitetų absolventų po studijų yra priversti dirbti nekvalifikuotą valytojo ar paštininko darbą, nes esant sudėtingai situacijai darbo rinkoje paprasčiausiai negali rasti jų išsilavinimą atitinkančio darbo, rodo oficialūs statistiniai duomenys, kuriais remiasi britų dienraštis „The Daily Mail“. Remiantis nacionalinio statistikos biuro duomenimis, 2001 metais po studijų įsidarbinę absolventai dirbo nekvalifikuotą darbą.

Baigiantis nacionaliniam studijų kultūros kaitos projektui „Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistemos (ECTS) nacionalinės koncepcijos parengimas: kreditų harmonizavimas ir mokymosi pasiekimais grindžiamų studijų programų metodikos kūrimas ir diegimas“, vieni jo rezultatų akademinei bendruomenei ir susijusių institucijų atstovams buvo pristatyti išsamiame knygų rinkinyje.

Šiais metais, Mykolo Romerio universiteto Studentų atstovybė yra pirmoji, kuri savo narius renka remdamasi mokslo ir studijų įstatymu. Jau Kovo 8d. paaiškės, kas taps visateisiais Studentų atstovybės nariais. Rinkimų komisijos pirmininkė, Roberta Burinskaitė sakė - "Tokia balsavimo tvarka yra naujovė dabartinei studentų kartai, tad natūralu, jog išryškėja ir dar išryškės tiek privalumų, tiek minusų.

Rinkdamiesi studijas ar aukštąją mokyklą būsimieji studentai aktyviai domisi ne tik pačių aukštųjų mokyklų skelbiama informacija apie siūlomas studijų programas, draugų ir šeimos narių patirti bei nemažo dėmesio kasmet sulaukia savaitraščio „Veidas“ skelbiami aukštųjų mokyklų reitingai.

Studijų ir aukštosios mokyklos pasirinkimas – daug nulemiantis dalykas jauno žmogaus gyvenime ir net gyvenant naujųjų technologijų amžiuje, kai, atrodytų, pačios įvairiausios informacijos gavimas nereikalauja labai daug pastangų, šį sprendimą priimti nėra paprasta.

Šiuo metu Lietuvoje bandoma įtvirtinti Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistema (ECTS) tiesia kokybinius pamatus aukštojo mokslo studijų kaitai. Apie tai, ką tokie pokyčiai mums atneš ir kuo jie bus naudingi, savo mintimis dalijasi Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Socialinio darbo katedros profesorius Romas Lazutka. Studijų programa – tai ne pažadas, o įsipareigojimas ECTS sistema pirmiausia yra skaidri, informatyvi, nes ji orientuota į studentą.

Lietuvos studentų atstovybių sąjunga (LSAS), reaguodama į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutarimą dėl LR Mokslo ir studijų įstatymo (Įstatymo) nuostatų atitikties šalies Konstitucijai ir užregistruotus šio Įstatymo projektus, siūlo keisti papildomas nuostatas tinkamam Įstatymo įgyvendinimo užtikrinimui ir pateikia veiksmų planą, kuriuo siekiama panaikinti Įstatymo įgyvendinimo laikotarpiu iškilusias problemas bei trūkumus.

Valstybinių aukštųjų ir profesinių mokyklų bendrabučiams renovuoti sudaromos palankios sąlygos. Iki 2015 metų turės galimybę atsinaujinti apie 30 studentų bendrabučių.

Naujas tarybas suformavo dar penkios kolegijos – Alytaus, Kauno technikos, Vilniaus, Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos bei Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla. Taip pat sudaryta nauja Vilniaus dailės akademijos taryba. Švietimo ir mokslo ministrui Gintarui Steponavičiui patvirtinus visuomenės pasiūlytus narius, skelbiamos šių aukštųjų mokyklų tarybų sudėtys. Naujas tarybas jau turi 12 iš 13 valstybinių kolegijų bei 11 iš 13 valstybinių universitetų.

Lietuvos studentų atstovybių sąjunga (LSAS), reaguodama į LR Ministro pirmininko sudarytos darbo grupės pateiktas rekomendacijas dėl Lietuvos universitetų tinklo optimizavimo, pažymi, jog yra poreikis optimizuoti aukštųjų mokyklų tinklą, tačiau veiksmai turi būti vykdomi apgalvotai bei nuodugniai išnagrinėjus visas galimybes ir pasekmes.

Gruodžio 9 d. Lietuvos studentų sąjunga organizavo Akademinius pusryčius, kurie buvo skirti studentų atstovams drauge su skirtingų institucijų – universitetų, kolegijų ir ministerijų – atstovais aptarti aukštojo mokslo aktualijas: studentų rotacijos, aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimo bei Privalomojo sveikatos draudimo klausimus.

Lietuvoje vyksta diskusijai dėl valstybinių universitetų tinklo pertvarkymo. Naujų veiklos krypčių suteikia užsienio šalių patirtis. Prieš penkerius metus Danija, turtinga Baltijos šalių kaimynė, ėmėsi optimizacijos spendimų.

Bendrovė „ORLEN Lietuva“ pranešė skyrusi 90 tūkst. litų paramą Vilniaus, Kauno technologijos ir Klaipėdos universitetų chemijos ir technologijų fakultetams. Universitetai gautą paramą panaudos tyrimams, kurie yra susiję su aplinkosauga ir chemijos mokslo studijų kokybės gerinimu. Minint Jungtinių Tautų (JT) paskelbtus Tarptautinius chemijos metus, „ORLEN Lietuva“ Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos universitetams skyrė po 30 tūkst. litų paramos.

Studijuoji, bet... Tau kažko dar trūksta, norėtum savo laiką leisti naudingai, semtis daugiau žinių, pasinerti į naujus dalykus. Galbūt svarstai, ar pasirinkti antras studijas, bet teisini save, kad nespėsi, neturi laiko, ir eini žiūrėti naujos melodramos serijos ar varvinti akis prie kompiuterio? Pakalbinome keturis studentus, kurių istorijos įrodo, kad vienu metu galima studijuoti du dalykus, dirbti ir užsiimti mėgstama veikla.

Grupė studentų rinks parašus, kad būtų dažniau peržiūrimi mokančių ir nemokančių už studijas studentų rezultatai ir nuo to priklausantis jų finasavimas.Vyriausioji rinkimų komisija įregistravo iniciatyvinę grupę parašams rinkti. Per ateinančius du mėnesius ši grupė turi surinkti ne mažiau kaip 50 tūkst. pataisą palaikančių parašų, kitaip projektas Seimui pateiktas nebus, praneša Lietuvos radijas.

Mokytis itin retai Lietuvoje naudojamos kinų kalbos, anot šalies aukštųjų mokyklų studentų, šiuolaikinių prekybos ryšių amžiuje yra itin svarbu. Deja, šiuo metu dar nepakanka šios kalbos mokymo įstaigų ir patyrusių mokytojų. Tokių išvadų priėjo didelė dalis Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų, kurie visą mėnesį dalijosi įžvalgomis dėl Lietuvos ir Kinijos bendradarbiavimo galimybių.

Daugiau nei penktadalis universitetų ir koledžų Anglijoje svarsto galimybę nuo ateinančio rudens mažinti mokestį už studijas iki mažesnio nei 7 tūkst. 500 svarų sterlingų, rašo britų dienraštis „The Guardian“. Daugiau nei penktadalis universitetų ir koledžų Anglijoje svarsto galimybę nuo ateinančio rudens mažinti mokestį už studijas iki mažesnio nei 7 tūkst. 500 svarų sterlingų, rašo britų dienraštis „The Guardian“. Skelbiama, kad mažinti mokestį svarsto 28 aukštojo mokslo institucijos.

Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius spalio 21 d. dalyvaus  Šiauliuose rengiamos Lietuvos universitetų rektorių konferencijos posėdyje, kuriame bus aptariami ekspertų grupės parengti  pasiūlymai dėl universitetų tinklo optimizavimo.

Šalies universitetams gresia jungimas. Vilnius ir Kaunas turėtų tik po vieną universitetą. Kaip bus su Šiauliais ir Klaipėda? „Mes ramūs“, — tvirtina Šiaulių universiteto rektorius profesorius Vidas Lauruška. Bet projektas laikomas signalu visiems universitetams galvoti apie savo perspektyvą.

Pati akademinė bendruomenė turėtų aktyviai dalyvauti diskusijose apie savo ateitį, atsižvelgdama į kitų šalių patirtį, mano Premjeras Andrius Kubilius.Pasiūlymą Lietuvoje palikti tik du universitetus pateikė darbo grupė, sudaryta iš nepriklausomų ekspertų, o ne ministerijos ar universitetų žmonių. Tai tik vizija, kuri bus svarstoma toliau, nepriimant jokių skubotų sprendimų, ketvirtadienį „Žinių radijui' sakė Premjeras.

Pirmąją spalio savaitę Lietuvos aukštųjų mokyklų atstovai – beveik 200 įvairių sričių ekspertų – buvo sukviesti į pirmuosius tarptautinius tęstinius mokymus, kurių dalyviams buvo pristatytos kreditų kaupimo ir perkėlimo sistemos nacionalinės koncepcijos nuostatos, principai bei diegimo patirtis.

Vis daugiau moksleivių ir studentų aktyviai domisi studijų galimybėmis užsienyje: vieniems tai būdas įgyvendinti seną svajonę ir telieka susirasti dominčią studijų programą ir ruoštis išvykimui, kitiems – tai proga pasidairyti, sužinote apie naujoves ir pripažinti sau, kad ir pasirinkus studijas Lietuvoje, tikrai yra bus ką veikti.

Spalio 9 d. Vilniuje viešbutyje „Radisson Blue Hotel Lietuva“ vyks kasmetinė ketvirtoji viduriniojo ir aukštojo mokslo paroda „TARPTAUTINIŲ STUDIJŲ DIENOS“. Daugiau nei 30 dalyvių iš D. Britanijos, Šveicarijos, Austrijos, Nyderlandų, Kipro, Suomijos bei kitų šalių Lietuvos moksleiviams ir studentams pristatys populiariausias mokyklų ir universitetų užsienyje programas bei aktualią informaciją apie mokymo įstaigų reikalavimus, studijų sistemą, tarptautinių egzaminų standartus, kreditus, stipendij...

Spalio 4 - 5 dienomis Lietuvos aukštųjų mokyklų atstovai kviečiami į pirmuosius mokymus, pristatysiančius kreditų kaupimo ir perkėlimo sistemos nacionalinę koncepciją, nuostatas, principus bei diegimo patirtį. Juos organizuoja nacionalinio projekto „Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistemos (ECTS) nacionalinės koncepcijos parengimas: kreditų harmonizavimas ir mokymosi pasiekimais grindžiamų studijų  programų metodikos kūrimas ir diegimas“ vykdytojas Vilniaus universitetas.

Didžiuosiuose Lietuvos miestuose nuvilnijusi „Tyrėjų naktis" populiarumu nustebino net ir pačius renginio organizatorius. Septintą kartą vykęs renginys sutraukė dvigubai daugiau nei pernai lankytojų – apie 10 000. Tačiau, pasak organizatorių, jų ne tik buvo žymiai daugiau, bet ir žingeidumas bei noras įsitraukti su metais kyla bene geometrine progresija. „Kaip pasakojo dalyvavę mokslininkai visoje Lietuvoje, dauguma lankytojų lyg mokslo bitė būtų įkandusi.

Rugsėjį baigiasi 2009–2011 metų podoktorantūros stažuotės moksliniams tyrimams Lietuvos mokslo ir studijų institucijose vykdyti. Keturiasdešimt devyni mokslininkai stažuotojai tyrimų rezultatus pristatys baigiamojoje podoktorantūros stažuočių konferencijoje, pranešė Lietuvos mokslo taryba. Dvejus metus šalies universitetuose ir mokslo centruose dirbo 15 humanitarinių ir socialinių mokslų sričių bei 34 gamtos ir technikos mokslų sričių tyrėjų.

Penktadienį Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Molėtuose ir kituose mažesniuose Lietuvos miestuose duris visiems norintiems atvers Lietuvos mokslo laboratorijos, botanikos sodai, planetariumas, observatorija, jūrų ir oreivystės fakultetai ir kitos magiškos vietos. „Renginys Lietuvoje vyks jau septintą kartą.

Lietuvių pasąmonėje įsišaknijo principas, kad visi turi pabaigti aukštąją mokyklą - nepabaigęs bakalauro studjų atrodo mažų mažiausiai keistas. Tad, ką kalbėti apie tuos, kurie meta studijas vos jas pradėję, dar rugsėjo mėnesį? Su studentais dirbantys universitetų darbuotojai teigia, kad taip dažniausiai jaunuoliai taiso stojimo klaidas.

Studijuoti į Europos universitetus išvažiavę studentai ir deklaravę apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą, gal dar nė neįtaria, kad tėvynėje prarado sveikatos draudimą valstybės lėšomis. Šiaulietė Jolita tai išsiaiškino paprašiusi Europos sveikatos draudimo kortelės. Teko deklaruoti grįžimą Šiemet per aštuonis mėnesius per 200 tūkstančių Lietuvos gyventojų deklaravo savo išvykimą gyventi į kitą valstybę. Dalis jų — studijuoti Europos universitetuose pasiryžę jaunuoliai.

Per artimiausius penkerius metus Lietuvoje gali nelikti iki pusės dabartinių valstybinių universitetų. Jų tinklą pertvarkyti verčia tirpstantis studentų skaičius. Šiuo metu Lietuvoje iš viso veikia 46 aukštosios mokyklos – 27 valstybinės ir 19 nevalstybinių. Iš jų 22 yra universitetai – 14 valstybinių ir 8 nevalstybiniai. Lietuvoje – 14, Danijoje – tik 8 Palyginti su kitomis šalimis, Lietuvoje milijonui gyventojų tenka kur kas daugiau aukštųjų mokyklų.

Netrukus į aukštųjų mokyklų auditorijas ims rinktis tik šiemet studijas pradedantys pirmakursiai. Neseniai dar sėdėję mokyklos suole jauni žmonės neretai sunkiai įsivaizduoja, kaip atrodo paskaitos universitete ir kaip skiriasi šios dvi mokymo įstaigos. Aukštųjų mokyklų dėstytojai taip pat nevengia padūsauti, kad iš vidurinių mokyklų į universitetus ateinantys studentai dažnai neturi studijų pradžiai reikiamų žinių.