universitetai

Antrą kartą paskelbtame Kylančios Europos ir Centrinės Azijos universitetų reitinge (QS University Rankings: Emerging Europe and Central Asia, EECA) Vilniaus universitetas (VU) pakilo per 13 pozicijų ir užėmė 19 vietą. Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU) atsidūrė 45 vietoje, Kauno technologijos universitetas (KTU) – 50, šimtuke taip pat išsilaikė Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) – 77 vieta, o Klaipėdos universitetas (KU) – dalinasi 121-130 vietą.

Didžiausių Lietuvos universitetų rektoriai vienijasi ir  kyla į kovą su Švietimo ministerija. Profesoriai siūlo uždaryti didžiąją dalį aukštųjų mokyklų ir perpus rėžti universitetuose studijuojančiųjų skaičių. Krentančią mokslo kokybę gelbėti bandančius akademikus ministrė ramina ir kviečia sėsti prie bendro stalo. Vilniaus universiteto biblioteka. Nė nepasibaigus pirmajam naujųjų mokslo metų mėnesiui – pilna studentų. Šiuo metu Lietuvoje aukštąjį išsilavinimą turi 40 procentų gyventojų.

Kiekviena Lietuvos aukštoji mokykla planuoja priimti nuo kelių iki keliolikos pabėgėlių, kurių studijas finansuos. „Mes sutarėme, kad priimsime tam tikrą skaičių – kiekviena mokykla nuo kelių iki keliolikos pabėgėlių nemokamai. Kalbama apie 2016 metus“, – BNS penktadienį sakė Lietuvos universitetų rektorių konferencijos prezidentas, Vilniaus Gedimino technikos universiteto rektorius Alfonsas Daniūnas.

Liepos mėnesio pabaigoje pasirašytos sutartys su stojančiuosius pakvietusiomis studijuoti aukštosiomis mokyklomis. Įstojusiųjų rezultatai rodo, jog, nepaisant socialinių mokslų populiarumo sumažėjimo, šiemet šie ir toliau buvo dažniausiai pasirenkami abiturientų. Pastebimas vis didėjantis stojančiųjų susidomėjimas fiziniais, humanitariniais mokslais bei informacinių technologijų studijomis.

Aukštosioms mokykloms, konkuruojant dėl studentų, vis dažniau siūlo naujas ir įmantrias specialybes su skambiais pavadinimais. Universitetai ir kolegijos rengia reklamines kampanijas ir bando prisivilioti kuo daugiau studentų, tačiau ne visuomet tai pavyksta. Švietimo ir mokslo ministerija pateikė sąrašą net vienuolikos aukštųjų mokyklų, kurių studijų programos nesurinko reikiamo studentų skaičiaus, o kai kuriais atvejais nesulaukė nė vieno stojančiojo.

Liepos pabaigoje paskelbti naujausi pasaulio aukštųjų mokyklų reitingai „Webometrics“ parodė, kad trečią pusmetį iš eilės Lietuvos universitetų lyderių trejetukas neužleido savo pozicijų. Pirmoje vietoje yra Vilniaus universitetas (VU), antroje – Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU), trečioje – Vytauto Didžiojo universitetas (VDU). Reitingai sudaromi atsižvelgiant į universitetų svetainių atvirumą, matomumą ir įtaką.

Liepos 23 dieną LAMA BPO paskelbė pagrindinio priėmimo pirmojo etapo kvietimo rezultatus. Šiame etape prašymus pateikė 33 198 stojantieji (2014 m. – 35 550), iš jų 20 466 stojantieji yra šių metų abiturientai. 61 procentas stojančių aukščiausiu prioritetu rinkosi universitetų studijų programas, 39 procentai kolegijų.

Jau praėjusią savaitę prasidėjo bendrasis priėmimas į Lietuvos aukštąsias mokyklas. Bendrojo priėmimo prašymai teikiami ir koreguojami tik internetu Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) informacinėje sistemoje iki liepos 18 d. 15 val. Pagrindinio priėmimo pirmojo etapo metu, stojantysis į prašymą gali įtraukti iki 9 pageidavimų, kuriuos galima papildyti ar išbraukti, keisti jų eiliškumą, pasirinkti studijų formą ir finansavimo pobūdį.

Nors tarp stojančiųjų į universitetus ir kolegijas populiariausia sritis – socialiai mokslai, tačiau, LAMA BPO duomenimis, daugiausia stojančiųjų  į universitetines studijų programas pageidavimo pirmu numeriu nurodo mediciną. „LSMU Medicina yra populiariausia studijų programa, t. y. daugiausia stojančiųjų pageidauja studijuoti šią studijų programą pirmuoju prioritetu.

Socialiniame tinkle „Facebook“ plinta pasipiktinimas Kauno technologijų universiteto (KTU) reklama, kurioje skatinama rinktis KTU universitetą ir siekiama kitus universitetus parodyti menkesniais bei nepilnavertiškais. KTU reklama yra skirta kelioms skirtingos studijų programos.

Daugelyje savivaldybių atlyginimų vidurkiai, gaunami praėjus 12 mėnesių po studijų baigimo, yra tarp 434 ir 579 eurų. Didžiausi atlyginimai (per 724 eurų) šiuo laikotarpiu fiksuojami tarp Šiaulių, Klaipėdos ir Vilniaus miestų savivaldybėse gyvenančių, tačiau Kaune aukštąsias mokyklas pabaigusių absolventų.

 Švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis patvirtino preliminarius 2015 m. valstybės finansuojamų studijų vietų skaičius. Daugiausia valstybės finansuojamų studentų bus priimama į technologijos mokslų studijas. Penktadaliu išauga priėmimas į IT specialybes.

Jau ketvirtadienį Vilniuje vyks pirmasis Lietuvos universitetų regbio-7 čempionato etapas - "Peugeot" turas. Jo metu septynios mūsų šalies aukštųjų mokyklų komandos pradės kovą dėl nugalėtojų taurės. Universitetai smarkiai prisidėjo prie Lietuvos regbio vystymosi. Nemažai perspektyvių Lietuvos žaidėjų renkasi studijas Lietuvoje, todėl čempionatas turėtų būti aukšto lygio. 23-ejų metų Vytaras Bloškys šiuos metus gali vertinti tik teigiamai.

Lietuvoje sparčiai populiarėjant regbio žaidimui, nuspręsta pirmą kartą organizuoti šalies aukštųjų mokyklų regbio-7 čempionatą, kuriame savo jėgas galės išmėginti geriausi Lietuvoje studijuojantys žaidėjai.

Tarpukario pastatuose Kauno Laisvės alėjoje įsikūrę Kauno technologijos ir Vytauto Didžiojo universitetai sieks, kad Vyriausybė pastatus parduotų, o už gautus pinigus būtų statomi labiau akademinei veiklai pritaikyti nauji pastatai, pranešė LRT televizija. Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) pagal panaudos sutartį naudojasi Vyriausybei priklausančiais Pažangos rūmais, tačiau šiuo metu universiteto padaliniai iš pastato iškelti.

KTU rektorius prof. Petras Baršauskas rugsėjo 17 dieną dalyvavo interaktyvioje diskusijoje „Lietuva, quo vadis? Mūsų universitetai“. Ar Lietuvos universitetai geba išugdyti lyderius? Svarbiausia čia – tikėjimas, kad tai galime padaryti. Be šio tikėjimo tikrai nieko nebus. Kitas itin svarbus dalykas, kurį reikia sužinoti – kokia yra jauno žmogaus, žengiančio į universitetą, motyvacija.

Žinių radijas Kolegijos Lietuvoje širsta , kad jų studentus vilioja universitetai. Aukštojo mokslo įstaigų šalyje yra 43, o studijuojančių apie 187 tūkstančiai. Žurnalo „Reitingai“ žurnalistė Jonė Kučinskaitė sakė, jog aukštojo mokslo įstaigos peržengė akademinės etikos ribas ir potencialių studentų ieško jau tarp studijuojančiųjų kolegijose.

 Į informacinių technologijų specialybes profesinėse mokyklose stojančiųjų skaičius šiemet gerokai viršijo lūkesčius, sako švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis. Anot D.Pavalkio, Vilniaus technologijų ir verslo profesinio mokymo centre nuo rugsėjo startuojanti nauja programuotojų specialybė sulaukė netgi didesnio susidomėjimo nei kai kurios prestižinės specialybės šalies universitetuose.

 Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU) pagerino savo pozicijas pasauliniame aukštųjų mokyklų Webometrics reitinge. Remiantis naujausiais duomenimis, universitetas į priekį pasistūmėjo daugiau nei šimtu pozicijų ir yra laikomas atviresniu, matomesniu, įtakingesniu. Reitinge, kuriame įvertinti 20 tūkst.

Žinių radijas Pirmadienį baigiasi papildomas priėmimas į aukštąsias mokyklas. Bus išdalintos per pagrindinį priėmimą likusios laisvos studijų vietos. Finansuojamų vietų ir studijų stipendijų universitetuose bei kolegijose liko beveik 3,5 tūkst. Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti prezidentas Pranas Žiliukas „Žinių radijui“ sakė, kad kvietimai studijuoti bus paskelbti trečiadienį.

Žinių radijas Stojantieji į universitetus šiemet dažniausiai pirmuoju numeriu rinkosi medicinos studijas. Populiariausių programų dešimtuką universitetuose pradeda medicina Lietuvos sveikatos mokslų universitete, antroje vietoje – medicina Vilniaus universitete, trečioje – odontologija Lietuvos sveikatos mokslų universitete. Dešimtuke nėra humanitarinių specialybių studijų.

Kasmet abiturientai renkasi, kur įgyti išsilavinimą. Dauguma jų šventai tiki, kad studijos bus pamatas jų karjerai, o gal ir visam gyvenimui. Deja, dalies studentų viltys lieka neišpildytos - vienus nuvilia aukštojo mokslo studijų kokybė, kitus tai, kad baigtos studijos dar nereiškia profesijos įgyjimo bei darbo pasirinktoje srityje.

Pirmadienį pasibaigus prašymų priimti į universitetus ir kolegijas registracijai, savo pageidavimus Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) informacinėje sistemoje pateikė per 35,5 tūkst. kandidatų. LAMA BPO atstovė spaudai Aldona Steponavičiūtė BNS sakė, kad dauguma stojančiųjų - šių metų abiturientai.

Baigiamos derinti pozicijos dėl Lietuvos edukologijos universiteto prisijungimo prie Vilniaus universiteto ir kitų aukštųjų mokyklų konsorciumo. Paskutiniajame UNIKON valdybos posėdyje, įvykusiame 2014 m. birželio 19 d., buvo apsvarstyti jungtinių studijų programų švietimo ir ugdymo ir kitose srityse įgyvendinimo klausimai. Kitame susitikime bus diskutuojama bendrų veiksmų mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje tematika.

Graudžios abiturientų raudos dėl egzaminų sudėtingumo jau spėjo nurimti. Dabar seka kitas svarbus etapas moksleivių gyvenime - pasirinkti studijų kryptį ir programą. Švietimo politikos koordinatorė Milda Kuraitė sako, kad nemaža dalis abiturientų specialybes/studijų programas renkasi tik sužinoję savo brandos egzaminų įvertinimus, dėl to planai paaiškėja tik paskutinėmis dienomis iki tada, kai reikia užpildyti LAMA BPO sistemoje savo pasirinkimus.

Vienas universitetas prakalbo apie kreipimąsi į teismą dėl žurnalo „REITINGAI“ parengtų 2014 m. universitetų reitingų. To senas demokratijos tradicijas turinčiose civilizuotose šalyse nėra buvę. Tiesa, aukštųjų mokyklų reitinguotojus kritikuoja daugelis reitinguojamųjų. Na, bet mėginti tokiu būdu suvaržyti žodžio ir spaudos laisvę bei „užgniaužti“ stojantiesiems ir jų tėvams svarbią informaciją nebandė nė viena civilizuoto pasaulio aukštoji mokykla.

Šiais metais 21 Lietuvos aukštojoje mokykloje paskaitas skaito 95 aukštos kvalifikacijos dėstytojai iš užsienio. Valstybė remia tarptautinio lygio dėstytojų iš užsienio vizitus Lietuvos universitetuose ir kolegijose. Tokią finansavimo iniciatyvą Švietimo ir mokslo ministerija vykdo skatindama šalies aukštąsias mokyklas plėsti atvirumą pasauliui ir kuo aktyviau dalyvauti tarptautiniuose idėjų mainuose.

Šių metų gruodžio 31 d. pasirašytas Kauno universitetų ketinimo protokolas, kuriame penkių universitetų rektoriai sutarė dėl siekio iki 2022 m. atkurti istorinį Lietuvos universitetą, įsteigtą 1922 m. Kaune.

  Švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis teigia, kad jis nesiūlė uždaryti nė vieno universiteto. Su Lietuvos edukologijos universiteto rektoriumi Algirdu Gaižučiu susitikęs ministras apgailestavo, kad žiniasklaida netiksliai perteikė jo teiginius, rašoma universiteto pranešime. Ministro teigimu, šiam universitetui keliamas reikalavimas užtikrinti aukštą studijų kokybę, ir tikimasi, jog jis savo problemas išspręs.

Edmundas Jakilaitis, LRT televizijos laida „Dėmesio centre“, LRT.lt Praėjusią savaitė švietimo ir mokslo ministras pareiškė, kad Edukologijos ir Šiaulių universitetai taip toliau dirbti negalės, nes jų mokymo kokybė yra per žema. Šiais metais mokesčių mokėtojai universitetams finansuoti skyrė daugiau nei 600 milijonų litų.

Marija Gabrienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt . Pasidžiaugę pelninga vasara, dabar kai kurie Neringos verslininkai tyliai keiksnojasi. Poilsiautojų čia vis dar sočiai, tačiau studentams sugrįžus į universitetus, nebėra kam dirbti. Kai kurios kavinės ir viešbučiai priversti užsidaryti. Įpusėjęs rugsėjis šiemet džiugina pajūrio kurortų verslininkus. Nuo rugpjūčio pabaigos poilsiautojų srautai sumažėjo iki 60–70 procentų, bet bent Nidoje dabar jų netrūksta.

Keturi Lietuvos universitetai siekia bendradarbiauti glaudžiau ir jau netrukus įkurs konsorciumą. Vilniaus universiteto l. e. p. rektorius prof. Jūras Banys, Lietuvos sporto universiteto rektorius prof. Albertas Skurvydas, Vilniaus dailės akademijos l. e. p. rektorius prof. Audrius Klimas bei Lietuvos muzikos ir teatro akademijos rektorius prof. Zbignevas Ibelhauptas pasirašė ketinimų protokolą dėl konsorciumo įsteigimo.

Šiaulių universitetas, ne pirmus metus brandinantis mintį kartu su Kauno technologijos universitetu įkurti Šiaurės regiono poreikius tenkinsiančią aukštąją mokyklą, stebisi, kodėl kolegos iš KTU Panevėžio instituto, balansuojantys ties išlikimo riba, taip netoliaregiškai kratosi šios idėjos. Panevėžiečių argumentais domėjosi Lina DRANSEIKAITĖ. Šiauliai siūlo išeitį Pasibaigus egzaminų maratonui abiturientai renkasi tolesnį gyvenimo kelią.

Irena BUDRIENĖ Šiaulių universiteto (ŠU) senato pirmininkas Vincas Laurutis ne pirmą kartą kelia idėją sujungus ŠU ir Kauno technologijos universiteto (KTU) Panevėžio institutą kurti Šiaurės Lietuvos universitetą. ŠU laikinasis rektorius Donatas Jurgaitis abejoja, ar tai išgelbės universitetą. Švietimo ir mokslo viceministro Rimanto Vaitkaus nuomone, universitetui reikia daugiau šviesių protų.

Lietuviška patarlė sako: „Ruošk žiemai roges vasarą.“ Ją verta prisiminti planuojant savo ateitį. 2013 metų priėmimas į aukštąsias mokyklas tuoj prasidės, o kartu su juo išaugs ir informacijos srautai apie abiturientų pasirinkimus, populiariausias studijų programas, stojimo ir priėmimo balus ir t. t. Todėl prisiminę lietuvių liaudies išmintį, turėtų suklusti ir tie, kurie ruošiasi stoti į aukštąsias mokyklas 2014 m. Keletas patarimų, į ką reiktų atkreipti dėmesį.

Vilniaus Universitetas (VU) toliau pirmauja žurnalo "Veidas" pirmadienį 16 kartą paskelbtame Lietuvos universitetų reitinge. Į antrąją vietą iš pernai užimtos ketvirtosios pakilo Kauno technologijos universitetas (KTU), trečias šiemet - Vytauto Didžiojo universitetas (VDU), kuris pernai buvo antras.

Šiaulių universitetas (ŠU) turi beveik 100 procentų galimybes išlikti kaip regioninis universitetas – teigė penktadienį ŠU viešėjęs švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis. Pagrindinė regioninio universiteto funkcija – ne mokslinis darbas, o kultūros, žinių, inteligentijos koncentracijos vieta. ŠU ar Oksfordas „Kaip regioninis universitetas turite daugiau šansų išlikti nei kai kurie specializuoti Vilniaus universitetai“, – sakė ministras.

Šiais metais 17 Lietuvos aukštųjų mokyklų auditorijose studentai galės klausytis 75 aukštos kvalifikacijos dėstytojų iš užsienio paskaitų. Švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis pasirašė įsakymą dėl valstybės paramos užsieniečių dėstytojų vizitams 2013 m. skyrimo. Tokią finansavimo iniciatyvą Švietimo ir mokslo ministerija vykdo skatindama Lietuvos aukštąsias mokyklas kuo aktyviau dalyvauti tarptautinėje protų apykaitoje.

Studijos tolimojoje Amerikoje ne vieno abituriento svajonė, tačiau tam, kad ji taptų realybe reikia ne tik daug pastangų, bet ir nemažų finansinių investicijų. Daugybė užsienio aukštųjų mokyklų per agentūrų tinklą medžioja šviežius studentus, vienos jų kelią įspūdingus reikalavimus, o kitos linkusios išskėstomis rankomis priimti, net nepasidomėjusios jūsų turimomis užsienio kalbų žiniomis.

Valstybės Nepriklausomybės stipendijos skyrimo komisija kviečia teikti kandidatus stipendijai gauti. Rekomenduoti kandidatus turi teisę mokslininkai ir mokslo bei studijų institucijos. Nepriklausomybės stipendija yra skiriama humanitarinių ir socialinių mokslų jauniesiems mokslininkams už Lietuvos valstybingumo stiprinimui svarbius mokslo tyrimus. Konkurso dokumentų pateikimo pabaigoje, gruodžio 31 dieną, pretendentė ar pretendentas negali būti vyresni nei 33 metai.

Savaitgalį Vilniuje, Mykolo Romerio universitete (MRU), vyko Lietuvos studentų greitųjų šachmatų čempionatai, kuriuose paaiškėjo Lietuvos universitetinių aukštųjų mokyklų čempionai bei prizininkai individualiose ir komandinėje įskaitose. Viso individualiame čempionate kovojo 38 studentai: 31 vaikinas ir 7 merginos, o komandiniame čempionate varžėsi 8 komandos, teigiama pranešime spaudai.

Universitetų ištekliai būtų panaudoti efektyviau, jeigu universitetai įvertintų darbo rinkos pokyčius ir mokslo studijų pasiekimus ir sudarytų studijų programų rengimo ir atnaujinimo planus, siedami su finansavimo galimybėmis, sako valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė. Valstybės kontrolė auditą, kaip organizuojamas universitetų studijų programų rengimas ir vertinimas, atliko Švietimo ir mokslo ministerijoje, Studijų kokybės vertinimo centre ir trylikoje atrinktų valstybinių universitetų.

Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto Teorinės fizikos katedros mokslininkai jau kelerius metus plėtoja bendradarbiavimą su Kinijos universitetais. Pastaraisiais metais prof. Darius Abramavičius skaitė mokslinius pranešimus universitetuose ir institutuose Pekine, Daliane, Čangčūne ir Hefėjuje, intensyviai vykdė bendrus projektus su didžiausiu šiaurės Kinijos Dzilino universitetu Čangčūne.

Įtakingas britų leidinys „Times Higher Education“ kartu su naujienų agentūra „Tomson Reuters“ paskelbė kasmet sudaromą 200 geriausių pasaulio aukštųjų mokyklų sąrašą. Geriausia aukštąja mokykla antrus metus iš eilės pripažintas Kalifornijos technologijų institutas (JAV). Antrąja vieta dalijasi Didžiosios Britanijos ir JAV universitetai – Oksfordo ir Stanfordo. Harvardo universitetas (JAV), daugelį metų iš eilės užimdavęs lyderio pozicijas, šįmet netikėtai užėmė ketvirtąją vietą.

Jungtinės Karalystės pirmaujanti investicijų kompanija „Skandia“ apklausė turtingus šalies gyventojus ir remdamasi apklausos rezultatais sudarė sąrašą universitetų, kurių absolventai dažniausiai tampa milijonieriais. Sąrašo viršuje atsidūrė Londono universitetas (University of London), kurį sudaro 19 įvairiausių koledžų ir 10 specializuotų tyrimų institutų. Čia studijuoja 120 tūkst. studentų. 10,9 proc. apklausoje dalyvavusių šio universiteto absolventų yra milijonieriai.

Kitą penktadienį, rugsėjo 28-ąją, duris atvers dešimtys laboratorijų ir aukštųjų mokyklų fakultetų, kurie „Tyrėjų nakties“ dalyviams pristatys dažnai nežinomas mokslo pasaulio paslaptis ir atradimus. Daugiau kaip dvylikos valandų renginių maratonas, kupinas intriguojančių ir netikėtų atradimų, tęsis iki vėlyvo rugsėjo 28-osios vakaro, sakoma rengėjų pranešime.

Dėl protestų Graikijoje teismai, ligoninės ir universitetai pirmadienį liko uždaryti. Protestuotojai taip išreiškia nepritarimą naujoms griežtoms taupymo priemonėms. Daugiau nei 22 tūkst. viešojo sektoriaus gydytojų pradėjo neribotą streiką dėl nesumokėtų pinigų už dirbtus viršvalandžius. Gydytojai paslaugas žada teikti tik sunkiausiems ligoniams. Universitetų dėstytojai ir teisėjai streiką ketina tęsti iki mėnesio pabaigos. Jie piktinasi atlyginimų mažinimais.

Visai neseniai buvo paskelbtas geriausių pasaulio universitetų reitingas „QS World University Rankings“. Šiemet geriausio pasaulyje universiteto vardą perėmė Masačiusetso technologijų instutas, kuris į antrą vietą nustūmė Kembridžo universitetą. Keturios iš šešių pirmųjų reitingo vietų atiteko britų švietimo įstaigoms, tačiau geriausiųjų dvidešimtuke ir šiemet karaliauja JAV universitetai. Net 13 iš 20 geriausių pasaulio univeritetų yra įsikūrę JAV.

Aukštųjų technologijų šalis, žinių visuomenė – tokiais skambiais žodžiais apkamšytos Lietuvos ekonominės vizijos. Ko trūksta Lietuvai, kad taptų taip trokštama žinių ekonomika? Pastaruosius trejetą dešimtmečių pasaulio ekonomika išgyvena pokyčių laikotarpį. Informacinių technologijų revoliucija pakeitė verslo ir konkurencijos taisykles ir sukūrė milžinišku greičiu augančią globalią rinką daugybei naujų prekių bei paslaugų.