universitetai

Numatoma, kad 2020 m. valstybės lėšomis į aukštąsias mokyklas bus priimta 16,5 tūkst. pirmakursių: iš jų 10,3 tūkst. į universitetus, 6,2 tūkst. į kolegijas. Tai 25 proc. daugiau nei buvo numatyta pernai.

Vyriausybei atsisakius Vilniaus Gedimino technikos (VGTU) ir Mykolo Romerio (MRU) universitetų jungimo, premjeras Saulius Skvernelis sako, kad tai nulėmė nesutarimas tarp universitetų bendruomenių. „Kad planas būtų efektyvus, jam turi pritarti abi bendruomenės, tai šis sprendimas šiandien priimtas dėl tos priežasties, kad MRU vadovybė ir bendruomenė nedemonstravo noro, siekio surasti geriausią sprendimą“, – per spaudos konferenciją trečiadienį Vyriausybėje sakė S. Skvernelis.

Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) siekia išsaugoti Švietimo akademiją sostinėje, tačiau Vyriausybės atstovai primena, jog jungimo metu nuspręsta pedagogų rengimą Vilniuje patikėti Vilniaus universitetui (VU). Švietimo akademija įkurta 2019 metų pradžioje, prie VDU prijungto Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) pagrindu. Tačiau universitetas negauna leidimo į studijas Vilniuje priimti naujų studentų.

Lietuvos švietimo sistemoje įsišaknijusi ne viena problema. Kol pedagogai trimituoja apie matai iš metų neaugančias algas, aukštojo mokslo bendruomenė Vyriausybei negaili kritikos, kad ši užmiršo apie savo pažadus ir aukštojo mokslo kokybės skatinimą.

Naujausi Lietuvos universitetų ir kolegijų reitingai išryškino geriausiai bakalauro ir magistro specialistus ruošiančias aukštojo mokslo kalves. Reitinguose matyti ne tik ryškus Vilniaus universiteto šuolis tarp pirmūnų, bet ir prastesnis nei anksčiau Klaipėdos universiteto, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ir Kauno kolegijos pasirodymas.

Lietuvos universitetuose dėstantys pensinio amžiaus mokslininkai sako esantys spaudžiami išeiti, tačiau universitetai teigia, jog kiekviena situacija vertinama individualiai, rašo portalas LRT.lt. Portalo kalbinti pensinio amžiaus dėstytojai, nesutikę viešai atskleisti savo pavardžių, sako, jog kova su vyresnio amžiaus dėstytojais suaktyvėjo per pastaruosius penkerius metus. Jų teigimu, mažinamas krūvis, dėl ko drastiškai sumažėja ir atlyginimas.

Nuo rudens įsigaliojusi naujoji tvarka apibrėžė ne tik dėl ligos praleistų darželinukų ir mokyklinukų pamokų pateisinimą, bet ir studentų neatvykimą į aukštąją mokyklą. Vis dėlto tai, kaip būtų pateisinamos praleistos paskaitos, nusistatyti kol kas skuba ne visi universitetai. „Atrodytų, lyg ši tvarka jų neliestų“, – kalbėdama apie naujosios sistemos trūkumus pastebėjo Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos pirmininkė Toma Kundrotė.

  Vyriausybė apsisprendė lėtinti prieš kelerius metus inicijuotą universitetų tinklo optimizavimą.   Trečiadienį pakeistame Ministrų kabineto nutarime iš sąrašo išbrauktas Lietuvos sporto universiteto (LSU) jungimas prie Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU). Planų jungti šiuos universitetus atsisakyta dar liepą.

Ketinama keisti reikalavimus stojantiems į aukštąsias mokyklas, teigia švietimo ministras Algirdas Monkevičius. „Matom, kad minimalūs reikalavimai galėtų būti, bet juos galima padaryti taiklesniais, labiau motyvuojančiais geriau pasirengti studijuoti. Aš galutinai rytoj apsispręsiu ir pasirašysiu įsakymą šiek tiek pakoreguoti – vietoje anglų kalbos leidžiant abiturientams rinktis jiems reikalingą egzaminą: chemijos, biologijos, fizikos ar panašų“, – BNS ketvirtadienį sakė ministras.

Rugsėjį studijas aukštosiose mokyklose pradės 19,3 tūkst. pirmakursių, penktadienį pranešė Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO). Tai 1,5 tūkst. pirmakursių mažiau nei pernai. Šiemet universitetų duris pravers 10,7 tūkst. žmonių, kolegijų – 8,6 tūkstančio. Beveik 12 tūkst. būsimų studentų yra šių metų abiturientai. Iš viso šiemet brandos atestatai išduoti 26,2 tūkst. abiturientų. Pasak LAMA BPO, Lietuvos aukštosiose mokyklose studijuos beveik 1,8 tūkst.

Rugpjūtį baigdama skirstyti Sporto rėmimo fondo lėšas, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija žada kitų metų projektams pinigus pervesti anksčiau. „Planuojama, kad kvietimas teikti paraiškas 2020 metų finansavimui bus paskelbtas iki šių metų spalio 31 dienos, o sprendimai dėl sporto projektų finansavimo bus priimti 2020 metų pradžioje“, – BNS teigė ministerijos sporto grupės patarėja Gintarė Papartė.

Šiemet nė viena aukštoji mokykla neapsiėmė ruošti kūno kultūros pedagogų, ši specialybė pateko į nerentabilių studijų programų sąrašus ir nesulaukė valstybės finansavimo. Pedagogai baiminasi, kad, jei ministerija nesiims spręsti pedagogų krizės, ši specialybė bus ne vienintelė, kurios pedagogų Lietuvoje nė su žiburiu nerasime.

Pasibaigus dviem stojimo į aukštąsias mokyklas etapams, dalis ugdymo įstaigų lieja nuoskaudas, kad keli universitetai nesilaikė bendro susitarimo laikytis 5,4 balo stojimo kartelės. Savo ruožtu Švietimo, mokslo ir sporto ministerija rengia naują modelį, pagal kurį aukštosios mokyklos turėtų laikytis vienodų reikalavimų visiems stojantiesiems.

Lietuvos aukštosios mokyklos baigė antrąjį pagrindinio priėmimo etapą. Šiemet, lyginant su praėjusiais metais, antrajame priėmimo etape dalyvavo beveik tūkstančiu daugiau stojančiųjų, o daugiausiai kvietimų nemokamoms studijoms išdalino Vilniaus universitetas bei Vilniaus kolegija. Vis dėlto matyti, kad krinta mokamų studijų kolegijose populiarumas.

Į studijas šalies universitetuose gali papulti bet kas – net dvejetukininkai. Taip teigia studijų ekspertai, sužinoję, kad dalis universitetų nepaiso sutartos nuostatos dėl minimalaus stojamojo balo ir mokamose studijų programose. Mokinių balams neišrankūs universitetai ginasi, kad kartelė numažinta tik tarp nepopuliarių specialybių. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija jau ėmėsi veiksmų, kad minimalus stojamasis balas būtų privalomas renkantis ir valstybės nefinansuojamas studijų programas.

Stojantieji į universitetus ir kolegijas šiandien jau informuoti apie bendrojo priėmimo rezultatus. Kvietimus gavo 10 914 jaunuolių, pretenduojančių studijuoti universitetuose (2018 m. – 11 164), ir 9 489 – kolegijose (2018 m. – 10 645). Pirmajame etape dalyvavusieji juos gali matyti prisijungę prie savo prašymo paskyros, visa informacija taip pat išsiųsta elektroniniais laiškais.

Naujausi bendrojo ugdymo mokyklų bei aukštųjų mokyklų reitingai rodo, kad jau kelerius metus iš eilės šalies ugdymo įstaigų lyderiai nesikeičia. Naujausiuose reitinguose taip pat matyti, kuriose mokyklose geriausius pasiekimus pasiekia ketvirtokai bei aštuntokai, kurių aukštųjų mokyklų absolventus geriausiai vertina darbdaviai. Žurnalas „Reitingai“ penktą kartą pristato institucinį visų šalies gimnazijų reitingą.

Situacija švietimo bendruomenėje įtempta ne tik dėl ketvirtą savaitę besitęsiančių pedagogų streikų, bet ir dėl daugybės vienu metu vykdomų reformų. Kaip pastebi švietimo sistemą ir kokybę analizuojantys specialistai, reformos vykdomos pamirštant jų kokybę, o kai kurios netrukus startuosiančios švietimo naujovės gali paskatinti emigracijos bangą.

Naujausi šalies ugdymo įstaigų reitingai ne tik išryškino geriausiai abiturientus bei studentus paruošiančias mokslo kalves, bet ir atskleidė grėsmingas tendencijas.

Valstiečiai svarsto pokyčius švietimo sistemoje, kad stojant į aukštąsias mokyklas svarbesni būtų ne valstybinių brandos egzaminų rezultatai, o abiturientų pažymių vidurkiai. Tačiau ir mokytojai, ir mokiniai čia įžvelgia reikšmingų spragų ir abejoja pokyčių sėkme, kol švietimo sistema nebus reformuota iš esmės.

Santykinai daugiausiai valstybės finansuojamų studentų šiemet neteks Aleksandro Stulginskio universitetas (ASU), kuris vykdant aukštojo mokslo reformą jungiamas prie Vytauto Didžiojo universiteto (VDU).  ASU kviečiamų studijuoti valstybės lėšomis lyginant su pernai sumažėjo nuo 183 iki 86 (53 proc.). Bendrai kvietimų (į valstybės finansuojamas ir nefinansuojamas vietas) čia sumažėjo 34 procentais.

Trečiadienį Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) pristatė pirmuosius stojimo į aukštąsias mokyklas rezultatus. Šiemet stojančiųjų skaičius kiek mažėjo, kartelė stojantiesiems augo, o net 60 studijų programų susidomėjimo nesulaukė. Abiturientai kvietimų studijuoti sulauks ketvirtadienį, kol kas vyksta stojančiųjų pirmojo etapo prašymų nagrinėjimas. Pirmame etape stojimo prašymus pateikė 27,7 tūkst. stojančiųjų.

Baigę studijas dirba 7 iš 10 bakalauro ir 8 iš 10 magistro studijų absolventai, o jų atlyginimai, priklausomai nuo baigtų studijų krypties, svyruoja nuo 425 iki 1424 eurų, rodo atliktas tyrimas. Tendencijos jau kelerius metus nesikeičia – didžiausiais atlyginimais gali pasigirti informacinių technologijų specialistai, mažiausiais – humanitarinių ir meno studijų krypčių absolventai.

Apie Lietuvą drebinančius seksualinio priekabiavimo skandalus prabilo ir studentai. Naujausi jų tyrimai atskleidžia, kad 1 iš 20 studentų šalyje kenčia nuo seksualinio smurto. Priekabiauja ne tik dėstytojai, bet ir patys jaunuoliai. Esą lietuvaičiai per daug toleruoja seksualinį priekabiavimą, o valdžia bei universitetai tuo praktiškai nesirūpina. Pirmaisiais metų mėnesiais vienas po kito lietuvius šiurpino seksualinio priekabiavimo skandalai. Beveik visos istorijos liečia aukštąsias mokyklas.

  Lietuvos universitetų rektorių konferencija (LURK) sutarė, kad iki vasaros parengs gaires, kaip mokslo darbuose tobulinti bendraautorysčių ir citavimo praktiką, o iki metų pabaigos pateiks patarimų, kaip aukštosiose mokyklose išvengti diskriminacijos, seksualinio priekabiavimo ir priklausomybių.   „Šiandien susitarta, ką daryti, kokiame formate, kuo remtis.

Įjungus žalią šviesą universitetų jungimui, po kurio pedagogus ruošęs Lietuvos edukologijos universitetas taps Vytauto Didžiojo universiteto dalimi, pedagogai baiminasi, kas ir kur ruoš pedagogus. Tuo tarpu švietimo ir mokslo ministrė ramina, kad pedagogų rengimo kokybė nesmuks, o specialistų nepritrūks. Po švietimo ir mokslo ministrės Jurgitos Petrauskienės įrašu socialiniame tinkle „Facebook“ įsižiebė diskusija.

Kai jau atrodė, kad universitetų jungimui pasiruošta ir visi jo dalyviai pritaria numatytai schemai, konservatorius Andrius Kubilius pasiūlė Lietuvos edukologijos universitetą ne jungti prie Vytauto Didžiojo universiteto, o naikinti. Kitas parlamentaro pasiūlymas – Aleksandro Stulginskio universitetą prijungti prie Kauno technologijos universiteto.

2017-ieji aukštajam mokslui buvo kaip niekada įtempti. Universitetams teko spręsti Hamleto klausimą – būti ar nebūti. O tai vedė ne tik prie vidinių rietenų ir povandeninių srovių, bet ir prie atvirų konfliktų. Į kovą įsijungė ir Seimo nariai. Švietimo ir mokslo ministerija užuot aiškiai nustačiusi ribas, kartais likdavo stebėtojo vaidmenyje. Tačiau rudenį universitetų optimizavimo planas jau tapo aiškesnis.

Studentų, jų tėvų ir valdžios lūkesčiai aukštajam mokslui išties dideli, juk čia gimsta šalies specialistai. Tačiau palyginus akademikams ir parduotuvių darbuotojams siūlomus atlyginimus ištinka šokas – parduotuvėje dėstytojai uždirbtų daugiau. „Sodros“ duomenimis, spalio mėnesį dalies valstybinių universitetų vidutiniai atlyginimai nusileido vidutiniams prekybų centrų darbuotojų uždarbiams. Pavyzdžiui, prekybos centro „Lidl Lietuva“ vidutinis spalio mėnesio bruto atlyginimas – 853,39 eurai.

Ar aušta laikai, kai žodžiai „aukštasis mokslas“ nebereikš nieko? Jei aukštasis mokslas prieinamas visiems, tai gal jis visai nebėra aukštasis. Aukštųjų mokyklų reitingai atskleidžia gąsdinančią problemą – žemiausius balus turintys studentai privačiose kolegijose laukiami išskėstomis rankomis.

Nauji šalies universitetų, kolegijų bei mokyklų reitingai išryškino ne tik geriausiai specialistus paruošiančias mokslo kalves, bet ir grėsmingas tendencijas. Šįkart reitinge matyti moksleivių žinių spragos – lietuvių kalbos ir matematikos egzaminų užduotys lengvėja, bet žinių moksleiviams vis tiek stinga.

Įvairių universitetų atstovai ketvirtadienį protesto akcijoje reikalauja paisyti akademinės bendruomenės nuomonės pertvarkant aukštąjį mokslą. „Mes už pertvarką, bet pertvarka turi būti demokratiška, pertvarka turi būti atsakinga“, - žurnalistams prie Seimo prasidėjusiose akcijoje sakė Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo (LAMPSS) pirmininkė Asta Lapinskienė.

Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimas (LAMPSS) ketvirtadienį Vilniuje rengia mitingą-eitynes prieš Vyriausybės parengtą universitetų optimizavimo planą. Anot protesto akcijos rengėjų, Vyriausybė numato aukštojo mokslo „suprekinimą“, universitetus esą nori sujungti prievarta, paversti „akademinio verslo“ įmonėmis.

Seimas antradienį po pateikimo pritarė pataisoms, kurios grąžiną senąją universitetų valdymo tvarką, sprendžiamąją galią ir rektoriaus rinkimus iš tarybos perduodant senatui. Už tokias valstiečių Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininko Eugenijaus Jovaišos bei komiteto nario Arūno Gumuliausko pataisas balsavo 57 Seimo nariai, 21 buvo prieš, susilaikė 15 parlamentarų. Už pataisas balsavo valstiečiai ir dalis socialdemokratų, liberalai ir didžioji dalis konservatorių buvo prieš ir susilaikė.

Pataisas antradienį Vyriausybės teikiamam universitetų pertvarkos planui žada ir valdantieji, ir opozicija. Tačiau Seime netyla nesutarimai, kaip tiksliai bus įgyvendinta ši reforma. Seimo Švietimo ir mokslo komiteto (ŠMK) pirmininkas valstietis Eugenijus Jovaiša sako, kad po pateikimo reikia pritarti Vyriausybės parengtam nutarimo projektui dėl universitetų jungimo, tačiau neslepia, kad pasiūlymų projektui turės ir valdančioji Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcija.

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis ėmėsi iniciatyvos dėl aukštojo mokslo reformos – antrai pagal dydį Seime opozicinei konservatorių frakcijai antradienį pristatė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) planus prie savęs jungtis kitus universitetus ir tapti nacionaliniu.

Universitetai nebus jungiami prievarta, o pokyčius lems pati finansavimo tvarka, tvirtina Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos (LVŽS) deleguotas premjeras Saulius Skvernelis ir partijos vadovas Ramūnas Karbauskis. „Jei mes galvojame, kad prievartiniu būdu mes galėsime administracijoms pasakyti, kiek universitetų turi likti, tai galima padaryti, bet tai nebus teisingas žingsnis.

Kaune numatoma kurti atskirą specializuotą aukštąją mokyklą, kuri rengtų pareigūnus. Tokią atskirą aukštąją mokyklą savo pateiktame plane mini premjero sudaryta darbo grupė, parengusi siūlymus dėl mokslo ir studijų institucijų tinklo pertvarkos. Pareigūnų akademija iš dalies turėtų būti kuriama Mykolo Romerio universiteto Viešojo saugumo fakulteto pagrindu, BNS nurodė Vidaus reikalų ministerija.

Nuo kitų mokslo metų stojantiesiems į aukštąsias mokyklas keliama priėmimo kartelė, praneša Švietimo ir mokslo ministerija. 2017 metais universitetai studijuoti galės priimti tik surinkusius ne mažiau nei 3, kolegijos – ne mažiau nei 1,6 stojamojo balo iš dešimt. Mažiausią konkursinį balą ŠMM nustato remdamasi pernai Seimo priimtomis Mokslo ir studijų įstatymo pataisomis.

Lietuvoje turėtų likti iki penkių valstybinių universitetų. Trečiadienį tai paskelbė premjeras Saulius Skvernelis, kartu su švietimo ir mokslo ministre Jurgita Petrauskiene Vyriausybėje žurnalistams pristatęs planuojamą aukštojo mokslo tinklo pertvarką.

Visų visuomenių modernizacija prasideda nuo švietimo, lygiai kaip ir jų degradacija. Universitetai yra esminė šiuolaikinių visuomenių modernėjimo ir modernumo dalis. Be gerų universitetų ne tik nebūsime šiuolaikiški, bet ir toliau išsivaikščiosime. Tačiau kol kas diskusijose dėl universitetų esame pasiklydę tarp trijų medžių.

Paskutinę savo kadencijos dieną Seimas pradėjo svarstyti nutarimo projektą, kuriuo Vyriausybei siūloma imtis valstybinių universitetų optimizavimo. Tokiam projektui po pateikimo pritarė 75 Seimo nariai, niekas neprieštaravo, vienas susilaikė. Toliau jį svarstys naujos kadencijos parlamentas.

Nerimaujant, kaip keisis stojimo į universitetus tvarka Jungtinėje Karalystėje, vyriausybė suskubo patvirtinti 2017-2018 m. stojančiųjų į Anglijos ir Velso universitetus priėmimo sąlygas. Panašu, kad kol kas visi turės galimybę studijuoti patinkančią studijų programą ir gauti lengvatinę paskolą studijoms kaip iki šiol.  Jungtinės Karalystės universitetų ministras Džo Džonsonas tikina, kad studentai iš viso pasaulio visapusiškai praturtina aukštąsias mokyklas ir įneša pasaulietiškumo.

Studentams ruošiama naujovė – universitetuose nebeliks dešimtbalės sistemos. Numatoma, kad ateityje vietoje dešimtukų ar penketukų studentai bus įvertinami lygiais – puikus, tipinis ar slenkstinis. Pasak Švietimo ir mokslo ministerijos, pasiekimų lygmenys padės apibrėžti gerai besimokančio studento sąvoką. Tuo tarpu kai kurie studentai pasimetę – esą apie tokią naujovę jie girdi pirmą kartą.

Rugsėjo 1-ąją į mokyklas, universitetus traukia ne tik būriai mokinių, studentų, jų tėvų, bet ir politikai. Į mokslo metų pradžios šventes skuba ir parlamentarai, ir dažnai apie įtemptas darbotvarkes kalbantys ministrai.

Lietuvai pakaktų dviejų - trijų didesnių universitetų, sako švietimo ir mokslo ministrė „darbietė“ Audronė Pitrėnienė. Tačiau ji priduria nematanti pagrindo priverstinai mažinti aukštųjų mokyklų skaičių ir sako, kad „pats gyvenimas tai sutvarkys“. „Žinot, jei taip jau drastiškai - du trys universitetai dideli ir viskas“, - Žinių radijui antradienį sakė A.Pitrėnienė, paklausta, kelių universitetų reikia Lietuvoje. Tačiau ministrė neįvardijo, kurių universitetų Lietuvai nereiktų.

Minimalaus konkursinio balo kilstelėjimas nuo 1 iki 2 suveikė: tokio ryškaus pirmakursių, įstojusiųjų į mokamas vietas, sumažėjimo nebuvo jau seniai. Palyginti su 2015 m., už studijas pasiruošusių mokėti studentų į universitetus priimta 17 proc. mažiau. Kai kurie universitetai, ypač smarkiai priklausomi nuo už mokslą mokančių ir prastesnius stojamuosius balus turinčių studentų, buvo priversti susitaikyti su beveik dvigubai mažesniu pirmakursių skaičiumi. Universitetai stengiasi tik dėl 50 proc.

Norintys savo karjerą sieti su finansais gali rinktis siūlomas studijų programas kone visuose didžiausiuose Lietuvos universitetuose. Visgi, KTU išsiskiria savo studentams siūlydamas galimybę naudotis laboratorija „Bloomberg Financial Markets Lab“. Tai pirmoji tokio tipo studentams skirta laboratorija Baltijos šalyse. Apie finansų studijų perspektyvas tv3.lt skaitytojams pasakoja prof. dr. Gerda Žigienė – šios studijų programos vadovė Kauno technologijų universitete.

Socialinius mokslus vis dar renkasi daugiau nei pusė visų stojančiųjų į universitetus, tačiau vėliau šios studijų krypties absolventų norinčių dirbti pagal savo specialybę atsiranda vos 52 proc., skelbia MOSTA atliktų absolventų karjeros stebėsenos duomenys. Paskutiniu metu visuomenėje netgi susiformavo stereotipai, kad socialinių mokslų studijas mokytis gerokai lengviau, o darbą pagal specialybę susirasti gali tapti tikras iššūkis.