sukčiai

 Skandalai dėl dopingo, įžūlus melas, apgavystės dėl amžiaus, agresijos protrūkiai – tai tik kelios istorijos, kurios vyksta sporto pasaulyje. Ko tik sportininkai nepadarytų dėl pergalės ir kartais nesvarbu, ar tai yra teisėta. JAV portalas Fox sports pristato 10 didžiausių sukčių sporto pasaulyje. 10. Steroidų skandalo sūkuryje Beisbolininko Barry Bondso karjera labai kontraversiška - 2007 metais jis atsidūrė steroidų skandalo sūkuryje.

Pirmą šių metų ketvirtį į SEB banką kreipėsi 16 gyventojų, nukentėjusių nuo telefoninių sukčių. Per 2013 metų pirmą ketvirtį – 74. Banko duomenimis, bendras jų patirtas nuostolis buvo 73 tūkst. litų – beveik 4 kartus mažesnis negu tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, kai ši suma siekė 285 tūkst. litų. Vis dėlto bankas perspėja, kad sukčiai kuria vis sudėtingesnius nusikaltimų scenarijus, greitai prisitaiko prie ekonominių aktualijų ir jau naudojasi galimu euro įvedimu Lietuvoje.

Lietuvos kriminalinės policijos biuras įspėja, kad plinta kompiuterinis virusas, kuris skirtas apgaule išvilioti pinigus iš kompiuterių vartotojų prisidengiant Lietuvos teisėsaugos įstaigų vardu. Kompiuterinis virusas „užrakina" užkrėstą kompiuterį, o kompiuterio vartotojui parodo pranešimą su Lietuvos teisėsaugos įstaigų simbolika ir melagingu pranešimu apie tai, kad kompiuteris užblokuotas dėl kompiuterio vartotojo neva padarytų teisės pažeidimų.

Nors apie „telefoninių“ sukčių veiklą bei jų sumanytus apgavysčių būdus policija yra daugelį kartų įspėjusi gyventojus, patardama kaip išvengti jų pinklių, šie sukčiai vis dar randa naivuolių, pasiduodančių lengvai apgaulei ir prarandančių sunkiai uždirbamus pinigus.

Jolanta GRUBLIAUSKAITĖ Telefoniniai sukčiai vis dar sugeba gyventojams kabinti makaronus ant ausų – tą byloja policijos suvestinė. Dažniausiai senyvo amžiaus žmonės, išgirdę apie tariamą artimojo nelaimę, matyt, pamiršta visą informaciją apie smailialiežuvius ir ne vienerius metus taupytus pinigus lengva ranka atiduoda nepažįstamiesiems.

Dainininkė Oksana Pikul – Jasaitienė pateko į sukčių rankas, tačiau lengvai pergudravo juos pačius. „Mieli, draugai, pirmą kartą susidūriau su sukčiavimu. Būkite būdrūs! Jeigu draugas prašo paskolinti pinigų būtinai patikrinkite ir užtvirtinkite tai telefonu. Sukčiai įsibrauna į jūsų profilį ir pasinaudoja kontaktais. Išsisukau, nes esu ne neaptikli. Būkite budrūs!“, - savo socialinio tinklalpio “Facebook” paskyroje rašė dainininkė.

Pastaruoju metu internetiniuose puslapiuose, susirašinėjimų portaluose, platinama informacija apie galimybę lengvai užsidirbti. Siūlomas nuo 150 iki 300 eurų atlygis už banko sąskaitų atidarymą, mokėjimo ir elektroninio prisijungimo slaptažodžių kortelių įsigijimą savo vardu, vėliau perduodant banko duomenis asmeniui, siūlančiam šį lengvą uždarbį.

Bendrovė „Tele2“ perspėjo klientus apie plintančias trumpąsias žinutes su prašymu paskambinti nurodytu užsienio operatoriaus numeriu. Žinutėje pateikiamas tekstas: „Paskambink man, prašome, tai labai svarbu 00252703005xx“. „Tele2“ įspėja, kad tokios SMS žinutės, įtariama, yra nauja telefoninių sukčių apgaulė. Bendrovės specialistų vertinimu, žinutėje pateikiami padidinto tarifo numeriai su Somalio kodu.

Artėjant euro įvedimui, Lietuvos gyventojai perspėjami saugotis sukčių, kurie senyvus žmones bando apgauti meluodami apie litų registraciją. Vidaus reikalų ministerija trečiadienį pabrėžė, kad nei Valstybinė mokesčių inspekcija, nei Lietuvos paštas, nei policija, nei Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba ar kitos institucijos neprašo litų registruoti, taip pat nesurašinėja banknotų serijos numerių.

Vilniečio istorija dar neturi atomazgos, nes viskas įvyko vos prieš keletą dienų. Skelbimų tinklalapyje vyriškis pastebėjo, kad už patrauklią kainą yra parduodamas traktorius „Belarus MTZ 925“. Pardavėjas atsiliepė telefonu, papasakojo apie traktorių ir paprašė, jog vilnietis kaip garantiją pervestų avansą. Suma – 5 tūkst. litų. Kaip tarė, taip padarė. Į nurodytą pardavėjo sąskaitą vilnietis pervedė sutartą sumą.

2014-02-14 apie 15.30 val. A. B. gim. 1953m., būnant namuose adresu Kalniškės g. Alytuje, į laidinį telefoną paskambino vyriškis, kuris prisistatė kriminalinės policijos pareigūnu ir apgaulės būdu iš A. B. išviliojo jos asmens kodą, bei sąskaitos banke „SEB“ prisijungimo slaptažodį ir ID kodą bei kintamus prisijungimo slaptažodžius ir nuo A. B. banko sąskaitos neteisėtai pasisavino pinigus.

Loreta RIPSKYTĖ Žagarėje (Joniškio rajonas) gyvenanti Violeta per pusvalandį neteko beveik 4000 litų. Vidutinio amžiaus moteris nesuvokė, kaip ją apmulkino policijos tyrėju ir banko tarnautoju prisistatę asmenys, kurie ne tik išviliojo bankininkystės kodus, bet ir padiktavo tariamą pareiškimą policijai. Pareigūnai perspėja: sukčiai nuolat keičia pinigų viliojimo metodus, kuria vis kitokias istorijas, susijusias su artimųjų nelaimėmis, atseit teissėtvarkos atliekamais tyrimais.

Gyventojai turėtų būti atidesni, nes telefoniniai sukčiai vis daugiau garbaus amžiaus gyventojų įvilioja į apgaulės pinkles. Pirmadienį Šiauliuose ir vėl fiksuotas sukčiavimo atvejis. 86-erių šiaulietei, gyvenančiai Vasario 16-osios gatvėje, per pietus fiksuoto ryšio telefonu paskambino nepažįstamas vyras ir tradiciškai prisistatė policijos pareigūnu.

 Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (Kauno AVMI) perspėja gyventojus dėl naujo telefoninių sukčių sumanyto pinigų išviliojimo būdo. Savaitgalį užfiksuotas atvejis, kai mokesčių inspektoriumi prisistatęs telefoninis sukčius iš kaunietės tikėjosi išsivilioti „baudą“ už laiku nepateiktą deklaraciją, susijusią su būsimu euro įvedimu.

Latvijoje yra dalijami lankstinukai, kuriuose vizualiai pavaizduotos ir aprašytos situacijos, kokiais įprastais būdais sukčiai apgaudinėja patiklius žmones. Kad perėjimu prie euro pasinaudotų kuo mažiau sukčių, pareigūnai dalija patarimus bei aprašo įprastas gyvenimiškas situacijas, kuriose yra atsidūrę ne tik mūsų kaimynai, bet ir mes patys ar mūsų artimieji.

 Albinas Čaplikas Godumas neretai pražudo net gudriausius sukčius. Pasak ekspertų, ši silpnybė dažniausiai žmones išveda iš doros kelio. Specialiosios tarnybos pernai Lietuvoje nusikaltimo vietoje sulaikė ne vieną susigundžiusįjį vogti ne tik iš valstybės, bet ir iš bendradarbių, netgi iš neįgaliųjų. Kai godumas beribis Vienas toks įvykis pernai buvo Panevėžyje. Šio miesto apygardos prokurorai nutvėrė 25-erių bedarbį, kuris per metus gavo daugiau nei 1,1 mln.

Panevėžio miesto apylinkės teismas nuteisė nusikalstamą „šeimos verslą“ organizavusį 8 kartus teistą biržietį Sigitą Januševičių (23 m.), du jo šeimos narius ir dvi „padėjėjas“. Organizatorius dingo 2011 metų vasarą sukčiavimams telefonu Panevėžyje grupę subūręs ir iš Marijampolės pataisos namų jai vadovavęs Sigitas Januševičius nuteistas valstybės kaltintojo prašyta šešerių su puse metų laisvės atėmimo bausme.

Edita KARKLELIENĖ 2014 metų pirmosiomis dienomis Šiauliuose vėl užderėjo sukčiavimų. Aferistai vėl įgudo skambinti gyventojams ir šiurpinti juos pranešdami apie artimuosius ištikusias nelaimes. Praėjusią parą sukčiams pavyko išvilioti šešis tūkstančius litų. Vėl pranešimai apie „nelaimes“ Pirmadienį, po 16 valandos, 84 metų šiaulietė, S. Šalkauskio gatvės gyventoja, fiksuotojo ryšio telefonu sulaukė nepažįstamo vyriškio skambučio.

Artėjant gražiausioms metų šventėms šalies gyventojai turėtų ne tik ruoštis jų sutikimui, bet ir neprarasti budrumo. Kalėjimų departamentas primena, kad šventiniu laikotarpiu visuomenė neturėtų užmiršti, jog telefoniniai sukčiai neretai atakuoja tuo metu, kai žmonės yra mažiausiai tam pasiruošę.

 Lietuvos Respublikos nacionalinis elektroninių ryšių tinklų ir informacijos saugumo incidentų tyrimo padalinys CERT-LT įspėjo vartotojus apie šventiniu laikotarpiu pagausėjusį netikrų elektroninių parduotuvių skaičių. CERT-LT pastarosiomis dienomis gavo beveik 300 pranešimų apie tai, kad piktavaliai bando išvilioti vartotojų pinigus, virtualių pinigų sąskaitų ar mokėjimo kortelių duomenis, kurdami netikras elektronines parduotuves, sakoma padalinio pranešime.

Mulkinti žmones – itin pelningas užsiėmimas. Jeigu per kartą gali „užsidirbti“ 20 tūkst. litų, kodėl gi šiek tiek neįdėjus pastangų. Juk artėja Kalėdos ir norisi, kad šventinis stalas būtų kuo gausesnis. Vakar, apie 17.10 val., Kaune gyvenančios 80-metės pensininkės bute apsilankė du nepažįstami vyriškiai. Prisistatę banko darbuotojais paaiškino, kad keisis pinigai, todėl juos būtina suskaičiuoti bei pakeisti.

Laima Aganauskienė Per tris dienas telefoniniai sukčiai apgavo tris Radviliškio miesto bei rajono gyventojas ir iš jų banko sąskaitų pasisavino tūkstantines sumas pinigų. Aštuoniasdešimtmetė baisogalietė kartu su sukčiais vakare nuvyko net į Šiaulius ir, paėmusi pinigus iš banko, atidavė juos apgavikams. [email protected] Kartu su sukčiais vyko į Šiaulius Baisogaloje gyvenanti aštuoniasdešimtmetė nepažįstamo asmens skambučio sulaukė gruodžio 9 dienos vakare, apie 17.30 valandą.

19-metis Peteris Clatworthy iš Notingamo manė, kad už 540 eurų „eBay“ puslapyje nusipirko „XBox One“ žaidimų konsolę. Jam teko gerokai nustebti, kai vietoj laukiamos prekės jis paštu gavo tik jos nuotrauką. Ši gudrybės yra tokia pat sena, kaip pats „eBay“ portalas, tačiau nepanašu, kad žmonės nustos ja tikėti, rašoma portale „Vice“. P. Clatworthy ilgai taupė žaidimų konsolei.

Kauno miesto apylinkės teismas, lapkričio 15 dieną išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, už pinigų plovimo ir teroristų finansavimo priemonių įgyvendinimo pažeidimus dėl netinkamo kliento tapatybės nustatymo UAB „4finance“ direktoriui G. V. skyrė 8 tūkstančių litų baudą. UAB „4finance“, plačiai žinomas prekės ženklu „Sms credit“ naudotojas, ir teikia greitųjų paskolų paslaugas.

Panevėžio miesto apylinkės teismas lapkričio 14 dieną paskelbė apkaltinamąjį nuosprendį penkiems asmenims, apgaule iš garbaus amžiaus moterų išviliojusiems pinigus. Teismas nustatė, kad biržiečiai broliai 23 metų S.J. ir 25 metų O.J., jų tėvas 48 metų R.J. bei panevėžietė 25 metų L.K. ir vilnietė 21 metų A.Č. veikė organizuotoje grupėje kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis pagal iš anksto parengtą panašią nusikaltimo schemą.

Kaip įmanoma taip apsigauti? Juk dažnas iš mūsų taip pagalvoja skaitydamas ir vėl apie nuo telefoninių sukčių nukentėjusius tautiečius. Atrodytų, visi esame apie juos girdėję, tačiau akiplėšiški sukčiai vis dar sugeba rasti naujų aukų. „Vairavau automobilį. Paskambino nepažįstamas numeris. Iš ragelio sklido duslus balsas, kuris man nuskambėjo kaip vienos mano draugės brolio balsas. Todėl aš tikrai net nesuabejojau, kad jam kažkas nutiko.

Artėjantis šventinis savaitgalis kaip ir kasmet bus intensyvus – visoje Lietuvoje žmonės lankys kapus, prisimins tuos, kurie iškeliavo amžinybėn. Vis dėlto, užsiėmę savo reikalais nepraraskime budrumo, nes telefoniniai sukčiai dažnai siekia pasinaudoti netikėtumo momentu. Kalėjimų departamentas dar kartą primena, kad sulaukus neaiškaus asmens skambučio (ar el.

Sukčiai yra bandę apgauti kas ketvirtą Lietuvos gyventoją, tačiau apie telefoninių apsimetėlių spendžiamus spąstus su artimaisiais yra kalbėjusi mažuma jų, rodo„Swedbank“ užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa. Telefoniniai sukčiai aukas apgauna pranešdami apie tariamas šeimos narių nelaimes ir neva tiriamus finansinius nusikaltimus, tačiau kaip reaguos į tokius skambučius, su artimaisiais yra aptarę vos 16 proc. visų šalies gyventojų. Tyrimo duomenimis, maždaug 30 proc.

Edita Karklelienė Į Šiaulių apskrities policiją rugsėjo ir spalio mėnesiais kreipėsi du miesto gyventojai, gavę elektroninius laiškus, kuriuose kviečiama bendradarbiauti ir užsidirbti milijonines sumas. Neatmetama, kad panašius pasiūlymus galėjo gauti ir daugiau gyventojų. Policija įspėja: tai sukčiai. Pažadėti milijonai Elektroniniu paštu gauti laiškai parašyti netaisyklinga lietuvių kalba. Tikėtina, kad sukčiai, rašydami tekstą, naudojo "Google" vertėją.

Atrodo, kad nors pagaliu mušk, o žmonių psichologijos taip ir nepakeisi. Kartojimas – mokslų motina, bent taip yra sakoma, tačiau pamokas išmoksta toli gražu ne kiekvienas. Bent jau tol, kol netampa sukčių auka ir nepraranda apvalios sumos pinigų. Šį kartą telefoninių sukčių auka tapo 55-erių vilnietė. Moteris į policijos pareigūnus kreipėsi tik vakar, apie 19 val. Nors sukčių skambučio buvo sulaukusi dar spalio 21 d. Tiesa, tuomet ji dar nesuprato, kad pateko į nusikaltėlių spąstus.

Internete yra pilna automobilinių kamerų įrašų iš Rusijos, todėl galima pagalvoti, kad 99 procentai eismo įvykių įvyksta būtent šioje šalyje. Tačiau iš tikrųjų, automobilinės kameros yra populiarios, kadangi Rusijoje populiarėja sukčiai, bandantys surežisuoti eismo įvykius ir tokiu būdu pasipelnyti, rašo odditycentral.com. Daugelis žmonių tokias kameras įtaiso norėdami užfiksuoti korumpuotus policininkus, kad medžiagą galėtų panaudoti teisme.

Per devynis šių metų mėnesius į SEB banką kreipėsi 219 asmenų, nukentėjusių nuo telefoninių sukčių. Tai yra 2,2 karto daugiau negu per visus praėjusius metus, kai į banką iš viso kreipėsi 97 nukentėjusieji. Banko duomenimis, šiemet dvigubai išaugo ir sukčių grobis: metams dar nesibaigus jau perkopė milijono litų ribą – nuo sausio iki rugsėjo pabaigos iš gyventojų sukčiai išviliojo 1,1 mln. litų.

Sukčiai bando pasinaudoti 17-metės merginos tragedija Panevėžio rajone, kuomet rugsėjo 21 dieną ji buvo pagrobta, žaginta, o vėliau gyva sudeginta automobilyje. Į Panevėžio policijos pareigūnus kreipėsi žiauriai nužudytos 17-metės artimieji, kurie pranešė, jog jų vardu renkamos lėšos. Informuojama, kad nei žuvusios nepilnametės giminės, nei kiti asmenys nerenka jokių piniginių lėšų, neprašo pervesti į nurodytas banko sąskaitas jokių pinigų.

Garbaus amžiaus vilnietė savanoriškai atidavė sukčiams beveik 35 tūkstančius litų.  Pirmadienio vakarą į sostinės Pirmąjį policijos komisariatą kreipėsi 68 metų moteris. Ji paaiškino, kad jai laidiniu namų telefonu paskambino vyriškis. Prisistatęs policijos pareigūnu jis išgąsdino šeimininkę neva į jos sąskaitą banke įsilaužė sukčiai. Apgavikas įtikino auką, kad norint apsaugoti santaupas būtina pakeisti slaptažodžius.

Kauno policija aiškinosi, kokiomis aplinkybėmis iš 74 metų O. S. M. sukčiai pavogė  310 tūkstančių litų. Tyrimo metu operatyviai nustatyti asmenys, į kurių banko sąskaitas nukentėjusioji pervedė įvairias pinigų sumas, taip pat asmenys, kurie gautas pinigų sumas išgrynino. Dalis asmenų, pasinaudodami bankomatu, pinigus išgrynino patys, dalis tai padarė banko skyriuose, tačiau visi pinigus išgryninę asmenys juos perdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui ir už tai gavo atlygį.

Turbūt daugelis iš mūsų esame sulaukę netikėtų elektroninių laiškų arba trumpųjų SMS žinučių, kuriuose tiesiai šviesiai pranešamos šokiruojančiai džiuginančios naujienos.

Ieškantys nekvalifikuoto darbo Anglijoje jau ilgą laiką perspėjami nemokėti pinigų už įdarbinimą ir įsitikinti, kad darbdavys yra legalus. Apdairūs turėtų būti ir darbo biuruose ar prabangiose parduotuvėse ieškantys Anglijos gyventojai. Anglija.lt domėjosi, ko reikia saugotis, kad vietoj žadėto darbo neliktum be pinigų ar net laisvės. Įdarbinimo aferos pelnas – 1 mln.

Išmaniesiems telefonams skirtos dovanų siuntimo programėlės „Gifty“ valdytojai teigia, kad jau kuris laikas jos naudotojai dėl pastebėtų sukčiavimo atvejų negali atsiskaityti vienu iš galimų būdų – kreditinėmis kortelėmis. Jis buvo laikinai panaikintas dėl atsiradusių nelegalių atsiskaitymų vogtomis užsienietiškomis kreditinėmis kortelėmis. Ir nors programėlę „Gifty“ valdanti bendrovė savarankiškai sugebėjo nustatyti sukčiaujančius asmenis, tačiau jie kol kas lieka nenubausti.

Lietuvos bankas perspėja kredito kortelių turėtojus neužkibti ant sukčių meškerės – jie internetu mėgina apgaule išgauti asmeninius gyventojų duomenis ir pasisavinti lėšas iš jų sąskaitų. „Lietuvos bankas neaptarnauja mokėjimo kortelių turėtojų ir nerenka jų duomenų. Bet kokie mėginimai tokią informaciją išgauti interneto svetainėse, turinčiose Lietuvos banko svetainės dizaino elementų, yra apgaulė.

 Bausmių vykdymo įstaigose visais laikais egzistavo draudžiamų daiktų patekimo nuteistiesiems problema. Atsiradus elektroninio ryšio priemonėms, ši problema įgauna naują atspalvį - plinta telefoninis sukčiavimas. Per 2013 m. I pusmetį pataisos įstaigose perimta ir paimta iš nuteistųjų 5 228 mobilūs telefonai, 4 261 SIM kortelės, 390 modemų, tuo tarpu per 2012 m. iš viso buvo paimti 7 884 mobilūs telefonai, beveik 5 000 SIM kortelių.

Pastaraisiais metais mobilieji telefonai tapo mažais kompiuteriais, kuriuose telpa aibę asmeninių duomenų. Šis faktas patraukė internetinių sukčių ir nusikaltėlių akį – per dvejus metus telefoninės programinės įrangos atakų kiekis padidėjo net 6 kartus, teigia „Kaspersky Lab" produktų mobiliesiems įrenginiams kūrimo vadovas Alexey Chikhovas.

Rugpjūtį Vilniaus regione padaugėjo vadinamojo telefoninio sukčiavimo atvejų, iš vienos vilnietės išviliota net 32 tūkst. litų, pranešė policija. Ketvirtadienį spaudos konferenciją surengę pareigūnai sakė prašantys žiniasklaidos pagalbos informuojant visuomenę apie telefoninius sukčiavimus.

Edita KARKLELIENĖ Žolinės dieną nuo vagių nukentėjo garbaus amžiaus šiaulietis. Vyras prarado aštuoniolika tūkstančių litų. Policija neatmetama, kad nuo šių apgavikų galėjo nukentėti ir daugiau žmonių. Už geranoriškumą – vagystė 83 metų šiaulietis, J. Sondeckio gatvėje sutiko du nepažįstamus žmones, vyrą ir moterį, kurie rusų kalba pasiguodė apie ištikusią nelaimę. Pora sakė nesugalvojanti, ką daryti, nes turi tik dolerių ir nežino, kur galėtų juos išsikeisti.

Per antrą 2013 m. ketvirtį telefoniniai ir elektroniniai sukčiai iš „Swedbank“ klientų apgaulės būdu išviliojo 34 proc. mažiau pinigų nei per pirmuosius tris šių metų mėnesius. Taip pat pastebimai išaugo gyventojų lėšų dalis, kurių dėl laiku sustabdytų operacijų sukčiams nepavyko užvaldyti. Gyventojams operatyviai informavus banką apie konktaktą su sukčiais, išsaugotų lėšų dalis išaugo 56 proc. lyginant su pirmuoju metų ketvirčiu.

Estijos policija jau sulaikė grupę asmenų, tarp kurių yra ir Lietuvos pilietis, kurie apgaudinėjo patiklius žmones teigdami, kad yra jų iš tolų atvykę giminaičiai, ir taip pelnėsi. Toks sukčiavimo būdas, anot Estijos policijos pareigūnų, žaibiškai plinta Baltijos šalyse. Pasak pareigūnų, dažniausiai sukčiai rašo laiškus ir siunčia juos paštu. Duomenis apie asmenį gauna internete, informavimo tarnyboje.

„Apple“ produktai iki šiol išlieka prestižiniais, todėl jie traukia ne tik paprastų vartotojų, tačiau ir sukčių dėmesį. Štai visai neseniai Rusijos Paštas sulaukė vietos teisėsaugos organų vizito, kadangi vietoj „iPhone 5“ pristatė originalią dėžutę su žolės sėklomis. Rodės, nieko jau nenustebinsi po tokių įvykių, tačiau sukčiai visuomet sugalvoja ką nors naujo.

Dažnai girdime, kad telefoniniai sukčiai išvilioja neįtikėtinas sumas pinigų iš patiklių žmonių. Sudėtingos apgavysčių schemos jau pritaikomos ir internete, socialiniuose tinkluose. Nors apie sukčiavimo atvejus kalbama gana garsiai ir dažnai, aukų skaičius nuo to nemažėja.

JAV teisiami „Liberty Reserve“, vienos iš stambiausių pasaulio anoniminių mokėjimo sistemų, kūrėjai. Jie kaltinami finansinių sukčiavimu ir pinigų plovimu. Kova su anonimiškumu internete, ypač po Edwardo Snowdeno atskleistų dalykų, kyla į naują lygmenį, rašoma kommersant.ru. Karalius Artūras Daugiau nei 55 milijonai nelegalių operacijų, kurių vertė siekia 6 milijardus dolerių. Tai yra įspūdingas anoniminės mokėjimų sistemos „Liberty Reserve“ septynerių metų darbo rezultatas.

Edita KARKLELIENĖ Praėjusią parą Šiaulių apskrities policija užfiksavo keturis sukčiavimo ir du neteisėto elektroninės priemonės naudojimo atvejus. Nuo sukčių šiemet jau nukentėjo per 170 apskrities gyventojų. Pažintis socialiniame tinkle Pirmadienį Šiaulių rajone, Bazilionų miestelyje, gyvenantis 20-metis, socialiniame tinkle bendraudamas su mergina, pastarajai patikėjo savo elektroninės bankininkystės prisijungimo slaptažodį ir kodus.