sukčiai

Per devynis šių metų mėnesius į SEB banką kreipėsi 81 gyventojas, nukentėjęs nuo telefoninių sukčių: žmonės, nepažįstamiems asmenims padiktavę prisijungimo duomenis prie banko paslaugų internetu sistemos, prarado sąskaitoje esančias lėšas. Absoliuti dauguma apgautųjų (96 proc.) yra moterys, jų amžiaus vidurkis – 51 metai. Bankas pastebi, kad beveik 7 iš 10 nukentėjusiųjų patiria kur kas didesnių nuostolių, kadangi apgavikai gyventojų vardu suskumba paimti ir greitųjų kreditų.

Sukčiai randa vis naujų būdų mulkinti žmones. Lietuvoje pensininkai visas savo santaupas perduoda sūnums ar dukterims „gelbėti“, patikėdami užtikrintais sukčių balsais telefonu, o britai susivilioja galimybėmis laimėti, jeigu pirks pakankamai prekių už dideles sumas.

Šiuo metu įkalinimo įstaigose tebemontuojami įrenginiai, blokuojantys mobilųjį ryšį. Montavimo darbus planuojama užbaigti iki metų pabaigos ir mobilusis ryšys turėtų būti užblokuotas 90 proc. įkalinimo įstaigų, žada teisingumo ministras Remigijus Šimašius. „Dėl telefono ryšio blokavimo galiu pasakyti, kad vasaros viduryje yra pasirašyta sutartis, pagal kurią iki gruodžio mėnesio daugelis, atrodo, 90 proc. įstaigų, turi būti užblokuota.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Klaipėdos apygardos valdyba baigė ikiteisminį tyrimą, kuriame uostamiestyje registruotos bendrovės direktorius V. S., sudaręs fiktyvų gamybinių patalpų ir įrangos pirkimą už daugiau nei 0,5 mln. Lt, įtariamas sukčiavimu, buhalterinės apskaitos dokumentų klastojimu ir apgaulingu apskaitos tvarkymu. Atskleista, kad verslininkas dar siekė gauti daugiau nei 95 tūkst. Lt pridėtinės vertės mokesčio.

In­ter­ne­to pla­ty­bė­se tar­si žu­vys plau­kio­jan­tys su­kčiai ne­beap­si­ri­bo­ja elekt­ro­ni­nių duo­me­nų vi­lio­nė­mis. Prieš ke­lias die­nas Ak­me­nės ra­jo­no po­li­ci­jai pra­neš­ta apie su­kčia­vi­mus per so­cia­li­nio tink­lo svetainę „Fa­ce­book“. Ana­lo­giš­ką ty­ri­mą ką tik pra­dė­jo ir Rad­vi­liš­kio ra­jo­no pa­rei­gū­nai. Gal­vo­jo pa­dė­ję Į po­li­ci­ją krei­pė­si pi­ni­gus pra­ra­dęs rad­vi­liš­kie­tis.

„Facebook“ – socialinis tinklapis, kuriuo pastaruoju metu naudojasi nemaža dalis Lietuvos gyventojų. Naudodamiesi šia svetaine, vartotojai mato tik savo pažįstamų žmonių skelbiamą informaciją, todėl mano, jog gali drąsiai ja pasitikėti. Deja, kartais gali ir suklysti. Vienas iš sukčių apgavystės būdų – prisidengus „Facebook“ draugų vardais siunčiamos žinutės su prašymu paskolinti tam tikrą sumą pinigų.

Gyventojai nuo šiol gali lengviau apsisaugoti nuo sukčių, kurie apgaule išvilioja asmens duomenis ir kito asmens vardu gauna greituosius kreditus. Tam sukurtas Nepageidaujančių greito kredito asmenų registras, kuris taip pat sudarys prielaidas gyventojams apsaugoti savo giminaičius nuo perteklinio greitųjų kreditų ėmimo. Paslauga „Nepageidauju greito kredito“ aktyvuojama internetu per asmeninės kredito istorijos sistemą „Manocreditinfo.

Prisistatęs valstybės tarnautoju aferistas išviliojo elektroninės bankininkystės kodus. Patikli 85 metų V.M, gyvenanti sostinės Tuskulėnų gatvėje, valstybės tarnautoju prisistačiusios vyriškio skambučio sulaukė sekmadienį apie 12 h. Skambinęs asmuo tiktino, jog moters sąskaita gali pasinaudoti nusikaltėliai ir paprašė jos padiktuoti elektroninės bankininkystės prisijungimo kodus. Vėliau paaiškėjo, jog sukčiai iš jos sąskaitos pervedė 45 000 litų. Įvykio aplinkybės tiriamos.

Va­kar Šiau­lių ap­skri­ties po­li­ci­jos bend­ruo­me­nės pa­rei­gū­nai bei po­li­ci­jos rė­mė­jai pra­dė­jo pre­ven­ci­nį pro­jek­tą prie su­kčius „XXI am­žius – su­kčių era: su­kčiai to­bu­lė­ja – au­kos žiop­li­nė­ja“. Pro­jek­to me­tu pa­rei­gū­nai va­ži­nės marš­ru­ti­niais au­to­bu­sais ir gy­ven­to­jams teiks in­for­ma­ci­ją, kaip ap­si­sau­go­ti nuo su­kčių.

Pasinaudojus šiais duomenimis nuo R. J. sąskaitų  elektroniniu būdu -  pavedimu buvo pasisavinta  18 600 Lt. Atlikę operatyvinius veiksmus, Vilniaus m. šeštojo policijos komisariato ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariato pareigūnai 2012 m. rugsėjo 24 d. Širvintų mieste sulaikė anksčiau 3 kartus teistą K. Š. (gim. 1994 m.), kuriam yra pareikšti įtarimai dar dėl dviejų nusikalstamų veikų.

Vartotojų duomenų vagystės metodų pagrindą dažnai sudaro socialinė inžinerija – būsima auka įviliojama į kenkėjišką tinklalapį arba įkalbama atsiversti paštu atsiųstą kenkėjišką failą. Tačiau ne visada paprasta atpažinti tokį pranešimą – tai patvirtina ir Lietuvos vartotojų apklausos, atliktos 2012 m. rugsėjo mėnesį A.W.Olsen & Partners bendrovės pagal „Kaspersky Lab“ užsakymą, duomenys. Tyrimo metu 70 proc.

Atliktas tyrimas parodė, kad 70 proc. Lietuvos vartotojų neatpažįsta netikro pranešimo. Vertinant situaciją pasauliniu mastu, šis rodiklis yra gerokai mažesnis ir siekia 50 proc. Šiuo metu potencialios internetinės aukos yra lengvai įviliojamos į kenkėjišką puslapį arba įkalbamos atsiversti paštu atsiųstą virusu užkrėstą failą. Įtartini laiškai „Didžioji netikrų pranešimų dalis patenka per elektroninį paštą arba socialinius tinklus. Tai dvi pagrindinės žmonių tarpusavio bendravimo priemonės.

Patikli moteris pasakė internetinės bankininkystės kodus ir slaptažodį. Į 46 metų Vilniaus rajono Rudaminos miestelio gyventojos  mobilų telefoną paskambino vyriškis, kuris prisistatė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnu. Jis teigė, kad nusikaltėliai pasinaudojo moters banko sąskaita ir išperkamosios nuomos būdu įsigijo kompiuterių, patarė užblokuoti banko sąskaitas ir paskambinti į banką nurodytu telefonu. Moteris paklausė patarimų ir paskambino nurodytu telefonu.

Į aferistų pinkles patekusi Kristina Kruopienytė priblokšta. Nusikaltėliai prisijungė prie jos asmeninės elektroninio pašto dėžutės, ištrynė asmeninius laiškus ir, lyg to būtų maža, dar išsiuntinėjo dizainerės pažįstamiems laiškus su prašymu pervesti pinigų. „Labas, kaip gyveni? Aš neseniai atvykau trumpoms atostogoms į Ispaniją. Deja, mane netikėtai apvogė viešbučio, kuriame esu apsistojusi, parke. Netekau visų grynųjų pinigų, telefonų ir kreditinės kortelės.

Ketvirtadienio pavakarę Aleksoto seniūnijoje laukiami garbaus amžiaus kauniečiai, norintys daugiau sužinoti, kaip apsisaugoti nuo apgavikų, galinčių telefonu ar kitokiu būdu iš jų išvilioti santaupas. Iki metų pabaigos paskaitos, kuriose dalyvaus policijos pareigūnai, psichologai, bankininkai,vartotojų teisės specialistai, įvyks visose vienuolikoje Kauno miesto seniūnijų.

Švedijoje sparčiai plinta naujas interneto vartotojų kvailinimo būdas: pasak šalies žiniasklaidos, internetiniams sukčiams tūkstančiai pornografiją internete žiūrinčių švedų jau sumokėjo milijonines baudas. Švedijos policija mano, kad įtariamieji apgavikai, pornografijos tinklalapių lankytojus gąsdinantys netikromis baudomis, veikia Švedijoje, Šveicarijoje ir Lichtenšteine, pranešė Švedijos nacionalinis TV kanalas SVT.

Norint tapti žymiu aferistu, didelio proto ar talento nereikia. Visai užtenka vien tik įžūlumo... Džois Hato (Joyce Hatto) išleido daugiau kaip 100 albumų, kuriuos įrašė kiti žmonės Džois Hato ilgą laiką buvo koncertuojanti pianistė – eilinė, niekuo nepasižyminti. Kol... jai nebuvo diagnozuota baisi liga – vėžys.

Kaune telefoniniai sukčiai iš patiklios merginos išviliojo 2 tūkst. 200 litų. Kauno policija praneša, kad ketvirtadienį apie 14 val. Pakalnės gatvėje gyvenančiai 27-erių metų merginai į fiksuoto ryšio telefoną paskambino asmuo. Jis prisistatė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnu ir apgaulės būdu išviliojo internetinės bankininkystės duomenis. Vėliau mergina pastebėjo, jog pasinaudojant jais paimta 2 tūkst. 200 litų paskola.

Vilniaus miesto 3-asis apylinkės teismas nagrinėja baudžiamąją bylą, kurioje verslininkas Rolandas Skopas ir jo buvusi žmona Ramunė Skopienė kaltinami sukčiavimu skambiu mastu. Bylos duomenimis, padaryta žala siekia 532 000 litų. Į teisėsaugininkų nemalonę R. Skopas ir jo buvusi žmona R. Skopienė pateko dar 2007 metais. Bylos duomenimis, buvę sutuoktiniai apgaule savo naudai išvengė didelės turtinės prievolės ir užvaldė didelės vertės svetimą turtą.

Technologijų pasaulyje plinta kibernetinės grėsmės, kurioms pagrindą suteikia spartėjantis įrenginių konvergencijos procesas. Jis apima kompiuterius, mobiliuosius telefonus, fotoaparatus, netgi spausdintuvus – visus išmaniuosius įrenginius, kurie gali tarpusavyje jungtis, internetu ar vietiniu tinklu keistis duomenimis. Ekspertai prognozuoja, jog ši tendencija stiprės ir ateinančiais metais taps viena iš didžiausių saugumo grėsmių.

Ukrainos vežėjų asociacija informavo, kad šiuo metu tarptautinių pervežimų rinkoje aktyviai veikia sukčių grupuotė įsikūrusi šioje valstybėje. Nuo rugpjūčio pradžios jau nustatyti penki atvejai, kuomet sukčių grupuotės sudarydavo fiktyvias sutartis su vežėjais, naudodami sąžiningų įmonių rekvizitus. Pristačius prekes užsakovams, pinigus prašoma pervesti į „Privat“ banko kortelę, kuri išduota Berežnoj Nikolaj Jurevič vardu panaudojus padirbtą pasą. Tokiu būdu pinigai nepasiekia vežėjo.

Sukčiai, apsimetę Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) darbuotojais, sužinojo bendrovės elektroninės bankininkystės prisijungimo kodus ir iš jos sąskaitos į kitas sąskaitas pervedė 82 700 litų. Nusikaltimas įvykdytas pirmadienį. Sukčiai kodus išviliojo paskambinę į bendrovės buhalterės 48-erių metų D. A. mobiliojo ryšio telefoną.

Biržų rajono gyventojai teko patirti naują kriminalistais apsimetusių telefoninių sukčių „jauką“ patikliems žmonėms. Biržų rajono gyventoja E. papasakojo ką tik jos pačios patirtą istoriją. Kaimo parduotuvės ir individualios įmonės savininkės, ūkininkės patiklumą išbandę sukčiai tikriausiai tikėjosi, kad asmeninėje moters sąskaitoje gali būti ir individualios įmonės veikloje, ir ūkyje uždirbti pinigai. Neabejotina, kad aukas pasirinkę apgavikai turi apie jas informacijos.

Mokesčių inspekciją pasiekė informacija, kad po turgavietes ir kitas prekybos vietas vaikščioja mokesčių inspektoriais apsimetantys asmenys bei reikalauja iš verslininkų suteikti įvairios informacijos apie jų vykdomą verslą, siūlo įvairių nelegalių paslaugų – už tam tikrą mokestį „išspręsti klausimus su VMI dėl kasos aparatų nenaudojimo“. Valstybinė mokesčių inspekcija primena, kad jų specialistai privalo verslininkams parodyti savo tarnybinius pažymėjimus bei patikrinimus su retomis išimtimis...

Darbą Norvegijoje žadėję ir iš patiklių žmonių praturtėję du sukčiai netrukus bus teisiami. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnai baigė ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje dėl sukčiavimo, apgaulingo apskaitos tvarkymo, neteisėtos juridinio asmens veiklos. Baudžiamoji byla perduota Vilniaus miesto pirmajam apylinkės teismui. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad B. S. ir J. V. 2011 m. sausio 26 d. įsigijo 100 proc.

Panevėžyje bus teisiami penki sukčiautojai, pareigūnų vardu telefonu apgaudinėję patiklius žmones ir išvilioję dešimtis tūkstančių litų. Panevėžio apygardos prokuratūra baudžiamąją bylą netrukus perduos teismui. Nuo sukčiautojų grupės nukentėjo ir neteko didelės vertės turto – daugiau kaip 36 tūkstančių litų – septyni asmenys, vienas jų jau miręs. Laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose atliekantis S. J. įtariamas kartu su kitais nuteistaisiais laisvėje subūręs penkių asmenų grupę.

Telefoniniai sukčiai Vokietijos Badeno Viurtembergo žemėje vien tik birželį iš rusakalbių imigrantų išviliojo mažiausiai 200 000 eurų, praneša agentūra AP. Kaip antradienį informavo žemės kriminalinė policija, iš viso užregistruota 100 tokių skambučių, 33 kartus sukčiams pavyko. Telefoniniai sukčiai, kurie, anot vokiečių pareigūnų, greičiausiai veikia iš Lietuvos, apgaudinėja daugiausiai vyresnio amžiaus žmones.

Skandalingosios EBSW grupės vadovas 51 metų kaunietis Gintaras Petrikas dar nebus paleistas iš Pravieniškių pataisos namų - taip nusprendė Kauno apygardos teismas, rašo lrytas.lt. Kiek anksčiau tokį patį sprendimą priėmė ir Kaišiadorių rajono apylinkės teismas. Už didelės vertės svetimo turto iššvaistymą G. Petrikui buvo skirta galutinė 9 metų laisvės atėmimo bausmė. Vyriškis ilgai buvo suimtas Lietuvoje ir JAV, todėl nelaisvėje jam liko išbūti 1 metus 4 mėnesius.

Prisistatęs Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pareigūnu sukčius išgavo internetinės bankininkystės kodus ir nukentėjusios vardu paėmė greitąjį kreditą. Kauno policijoje pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo, per kurį 37 metų moteris prarado beveik keturis tūkstančius litų. Nukentėjusioji pranešė, jog liepos 15 dieną apie 13 val.

Ar ne­kal­tas žmo­gus ga­li at­si­dur­ti tar­si po pa­di­di­na­muo­ju stik­lu? Lie­tu­vo­je, pa­si­ro­do, ga­li. Štai šiau­lie­čiui Vai­dui, vie­no­je bau­džia­mo­jo­je by­lo­je pri­pa­žin­tam nu­ken­tė­ju­siuo­ju, ne­ti­kė­tai už­si­vė­rė ban­kai. 40-me­tis vy­ras sa­vo ne­kal­tu­mą pri­vers­tas įro­di­nė­ti kas­kart, kai tik jam pri­rei­kia ko­kių nors fi­nan­si­nių pa­slau­gų.

Vadinamiesiems telefoniniams sukčiams nepavyko apgauti trijų Ignalinos rajono kaimų gyventojų. Pasak Ignalinos rajono policijos komisariato Prevencijos poskyrio viršininko Artūro Blaškausko, užregistruoti trys atvejai rodo, kad gyventojai tapo budresni. Pirmadienio vakarą į Grybėnų kaimo gyventojos laidinio ryšio telefoną paskambinęs asmuo prisistatė policijos pareigūnu ir pranešė apie anūką, kuris nukentėjo eismo įvykio metu.

Šių metų birželį Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariate buvo baigtas tyrimas byloje dėl sukčiavimo ir neteisėto elektroninės bankininkystės duomenų panaudojimo. Tyrimas, apimantis net 164 nusikalstamas veikas, praėjusią savaitę perduotas teismui.

Rumunijos čigonai masiškai apgaudinėja žmones, pusvelčiui įsiūlydami pirkti iškart sugendančius Kinijoje pagamintus benzopjūklus, kurie panašūs į vokiškus kokybiškus pjūklus. Toks pigus pjūklas Išgirdęs burzgiantį benzininį pjūklą, Šiaulių rajone gyvenantis 63 metų ūkininkas Petras M. tampa rasistu bei ksenofobu – jei dar nežinote, tai svetimšalius keiksnojantys piliečiai.

Liūd­nų kal­bų apie tė­čio ne­lai­mę su­jau­din­tas 10-me­tis su­kčiui ati­da­vė ma­mos ju­ve­ly­ri­nius dir­bi­nius ir ne­šio­ja­mą­jį kom­piu­te­rį. Ne­pa­žįs­ta­mas as­muo į kur­šė­niš­kių na­mus fik­suo­to­jo ry­šio te­le­fo­nu pa­skam­bi­no bir­že­lio 27-osios po­pie­tę, apie 14 va­lan­dą. At­si­lie­pu­siam ma­ža­me­čiui ne­pa­žįs­ta­ma­sis pri­si­sta­tė po­li­ci­jos pa­rei­gū­nu ir pa­sa­kė, kad jo tė­tis, ku­ris šiuo me­tu yra Nor­ve­gi­jo­je, pa­da­rė į ava­ri­ją.

Trečiadienį JK parlamento nariai paragino imtis priemonių prieš sukčių gaujas, ant Westminsterio tilto Londone rengiančias nelegalius lošimus, skelbia „London Evening Standard“. Politikai skundžiasi, kad Parlamento rūmų prieigose vykstantys dalykai grasina sugadinti Londono įvaizdį olimpinių žaidynių dalyvių akyse. Teigiama, kad net devynios grupuotės ant tilto rengia apgaulingus lošimus kauliukais bei „trijų kortų triukus“, kurie vilioja pro šalį einančius turistų būrius.

Pusė milijono litų – neperkant jokio loterijos bilieto. Tokius jaukus mėto internetiniai sukčiai iš Nigerijos bei kitų kraštų. Policijos atstovai prabyla, jog apgavikai vis dar atranda laimėjimais įtikėjusių žmonių. Pasiūlęs laimėjimą paprašė pinigų „Mes norime Jums pranešti, kad jusu elektroninio pašto adresas tarptautini apdovanojima, 14 balandžio 2012 apdovanojimo prizo kontakto reikalavimo priza laimejo 500,000,00 euru.

„Swedbank“ ragina nepamiršti, kad ruošiantis atostogoms ir jų metu reikia išlikti budriems ir saugoti savo sąskaitų numerius, prisijungimo prie interneto banko kodus bei slaptažodžius. Pasak banko saugumo ekspertų, vasarą reiktų pasirūpinti asmeninių duomenų saugumu ne tik atsiskaitant kortele, naršant internete, bet ir naudojantis socialiniais tinklais. „Vasarą žmonės yra labiau atsipalaidavę, praradę budrumą.

Vis dažniau telefoniniai sukčiai melagingais pranešimais tuština ir įmonių sąskaitas. Vienos Kauno įmonės buhalterei paskambinęs nepažįstamas vyriškis prisistatė banko darbuotoju, iš moters apgaulės būdu išviliojęs bendrovės banko sąskaitos elektroninės bankininkystės kodus, jis vėliau padarė įmonei nemažos žalos. Paaiškėjo, kad Kaune, Savanorių pr., banko filiale, pasinaudojant bendrovės kodais, nenustatytas vyriškis iš įmonės sąskaitos paėmė 4 800 Lt.

Seimo narys Evaldas Jurkevičius sako savo kailiu įsitikinęs, kad kovą su telefoniniais sukčiais pralaimime jau nepadoriu rezultatu. „Apie kokią telefoninių sukčių prevenciją galima kalbėti, jeigu konkretus tokio sukčiavimo atvejis tiriamas lėtu greičiu? Lietuvoje šie nusikaltėliai vis labiau įsidrąsina, apgaudinėja toli gražu ne tik vyresnio amžiaus žmones, nebijo nei jaunuolių, nei pareigūnų, nei Seimo narių.

Dirbti per agentūras Didžiojoje Britanijoje – pakankamai populiaru. Taip dirba ne tik naujai atvykę gyventi į šią šalį, bet ir vietiniai gyventojai. Dirbantieji per agentūras turi kiek kitokias teises nei įdarbintieji įmonėse tiesiogiai. Anglija.lt informuoja apie šias darbininkų teises ir padeda atpažinti, ar agentūra yra tikra įdarbinimo įmonė.

Pastaruoju metu ypač padaugėjo gyventojams skambinančių telefoninių sukčių, kurie prisistato Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) tyrėjais ir nurodo atvykti į apklausą, dėl per šių gyventojų banko sąskaitas neva plaunamų pinigų. Jei žmogus dėl laiko stokos ar sveikatos prisipažįsta negalįs to padaryti, jam duodamas neva banko juristo telefono numeris, kuriuo paskambinę žmonės sumaniai įtikinami, kad kalbasi tikrai su banko darbuotoju.

Šią savaitę padaugėjo skambinančių ir atvykstančių į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą (FNTT) gyventojų, sulaukusių melagingų telefono skambučių, kuriais jie kviečiami atvykti į apklausas. Telefoniniai sukčiai į FNTT nurodo atvykti dėl esą per interesantų banko sąskaitas plaunamų pinigų, praneša tarnyba. FNTT dar kartą įspėja, kad gyventojai nepasitikėtų melagingais skambučiais ir neatskleistų savo asmens bei banko sąskaitos duomenų.

„Kaspersky Lab“ įspėja, kad pastaruoju metu kibernetiniai nusikaltėliai vis dažniau įsilaužia į „Facebook“ paskyras ir vilioja į savo pinkles šių paskyrų vartotojų draugus. Sukčiai juos apgaudinėja ir skatina aplankyti kenkėjiškus tinklalapius arba net pervesti pinigų į sąskaitas. Reikia paminėti, kad toks apgaulės būdas nėra naujas, tačiau šiuo metu pavogtų ar suklastotų „Facebook“ paskyrų naudojimas apgavystėms paplito plačiai, sakoma bendrovės pranešime.

Interneto laikais sukčių išradingumui nėra ribų. Tuo gali įsitikinti kiekvienas, turintis elektroninio pašto dėžutę. Tiesiog užsukite į savo pašto „šlamšto“ skyrelį ir be įvairių virusų kupinų kvietimų lytiškai santykiauti ar pasididinti savo lytinį organą aptiksite ir „rimtų“ pasiūlymų gauti daugybę milijonų pinigų.

Bankai ir teisėsaugos institucijos ieško būdų apsaugoti bankų klientus ir apriboti sukčių galimybes. Lietuvos bankų asociacijoje šiandien diskutuota apie nerimą keliančią  sukčiavimo telefonu  bangą, sparčiai besiritančią per visus Lietuvos regionus. Bankininkais, teisėsaugos ar specialiųjų tarnybų pareigūnais prisistatantys nusikaltėliai iš patiklių žmonių išvilioja prisijungimo prie internetinės bankininkystės duomenis ir ištuština savo aukų sąskaitas.

Norite išsinuomoti ar išnuomoti butą, gauti vizą ar užsienio valstybės pasą? Trokštate paimti paskolą banke ar susirasti darbą? Atrodo paprasta? Tikrai ne. Tenka gaišti laiką, leisti pinigus ir gadinti sau nervus. O čia, kur buvę, kur nebuvę, į pagalbą skuba tarpininkai. Jie siūlosi už jus pastovėti eilėse, surinkti ir sutvarkyti visus reikalingus dokumentus. Ar verta ir saugu pasikliauti tokių tarpininkų paslaugomis? Nesąžiningų tarpininkų išradingumui nėra ribų.

Pataisos namų gyventojų gretas gali greitai papildyti Tryškių miestelio (Telšių r.) klebonas Boleslovas Jonauskas. Prokuroras pasiūlė teisiamą dvasininką įkalinti 3 metams ir 9 mėnesiams. Kartu su klebonu teisiamą jo talkininkę – telšiškę gydytoją Iriną Kim – pasiūlyta bausti švelniau – atidėti 2 metų ir 3 mėnesių įkalinimo bausmę ir skirti 13 tūkstančių litų baudą.

Saugumo ekspertai perspėja apie sparčiai augantį kibernetinių atakų prieš išmaniųjų telefonų naudotojus skaičių. Ilgą laiką prognozuotos kaip potencialios, dabar atakos vykdomos nuo keliolikos iki kelių tūkstančių kartų per dieną. Programišiai didžiausią dėmesį skiria ir pelno tikisi pasinaudoję tradiciniais naudotojų įpročiais – skambinti, siųsti trumpąsias žinutes, ieškoti pramogų internete. „Rinkos perspektyvos siejamos su naujais naudojimo įpročiais.

Lazdijuose nuo telefoninių sukčių nukentėjo dvi patiklios moterys. Jos sukčiams patikėjo savo elektroninės bankininkystės duomenis. Pasak Alytaus apskrities policijos, apgavikų auka ketvirtadienį tapo Lazdijuose gyvenanti moteris. Jai į fiksuoto ryšio telefoną paskambinęs nepažįstamas vyriškis prisistatė banko darbuotoju ir apgaule išviliojo elektroninės bankininkystės duomenis. Vėliau moteris pastebėjo, kad iš jos sąskaitos nuimta 450 litų.