sukčiai

Telšiuose socialine darbuotoja apsimetusi moteris iš pensininkės pavogė pinigus. Kaip pranešė policija, pirmadienį apie 11.15 val. Birutės gatvėje, į 76 metų moters butą atėjo nepažįstama, socialine darbuotoja prisistačiusi moteris. Nukreipusi šeimininkės dėmesį, iš kambaryje esančios spintelės ji pavogė piniginę, kurioje buvo 1,3 tūkst. eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl vagystės.

 Pokštas ar saldainis? O gal internetinių sukčių apgaulė? Jaunimo pamėgtai Helovino šventei pamažu tampant tokiai populiariai kaip Šv. Valentino diena, saugumo ekspertai įspėja apie sukčių spendžiamas pinkles internete, renkantis šventinę atributiką ar peržiūrint elektroninius sveikinimus. Daugiausia grėsmių kyla socialiniuose tinkluose, kur prisidengus Helovino nuotaika sukčiai vilioja netikėtais pasiūlymais bei nuorodomis į netikras elektronines parduotuves bei kenkėjiškas svetaines.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) įspėja apie gyventojams siunčiamas trumpąsias SMS žinutes, kuriose nurodoma sumokėti Žemės mokestį į pateiktą sąskaitą. Kaip trečiadienį pranešė VMI, į Vilniaus mokesčių inspekcijos padalinį atvyko moteris, kuri darbuotojui nurodė gavusi SMS žinutę su mokėtina Žemės mokesčio suma bei sąskaitos numeriu. Patikrinus gyventojos deklaracijas paaiškėjo, jog Žemės mokesčio jai mokėti nereikės.

Banko darbuotojais ir policijos pareigūnais apsimetę sukčiai iš vilnietės išviliojo 20 tūkst. eurų, pranešė Policijos departamentas. Šią savaitę Taikos gatvėje gyvenančiai 69 metų moteriai paskambino policijos pareigūnu ir banko darbuotoju prisistatę vyrai. Jie iš vilnietės išviliojo elektroninės bankininkystės prisijungimo kodus. Vėliau iš moters banko sąskaitos buvo pasisavinta 20 tūkst. eurų.

„PayPal“ vadinama saugiausia arba viena saugiausių ir populiariausių elektroninių atsiskaitymų sistemų pasaulyje, kuria aktyviai naudojasi ir lietuviai. Vis dėlto, nepaisant saugumo garantų, ir šios sistemos vardu elektroninių atsiskaitymų naudotojus atakuoja sukčiai, mėgindami išvilioti iš jų pinigus. Istorija, apie tai, kaip sukčiai „Paypal“ įmonės vardu siekia išvilioti pinigus iš naivių asmenų, pasidalijo į tv3.lt redakciją kreipęsis skaitytojas Vytis.

Saugumo ekspertai atkreipia dėmesį, kad nepaisant perspėjimų ir daugybės žiniasklaidoje paviešintų sukčiavimo atvejų, sukčiai socialiniame tinkle „Facebook“ suranda vis naujų aukų. Pakanka apgauti tik vieną procentą paskyrą turinčių vartotojų, kad sukčiai patuštintų kišenes 10 milijonų žmonių. Vienas naujesnių sukčiavimo atvejų socialiniame tinkle – žinutės apie vartotojo paskyros užblokavimą.

Antradienį į policiją kreipėsi Radviliškio rajono Baisiogalos miestelio gyventoja, kuri patikėjo sukčiais ir neteko 12,4 tūkst. eurų. Kaip pranešė Policijos departamentas, į jos namus paskambino policijos pareigūnu apsimetęs žmogus ir, tariamai prašydamas pagalbos padėti išaiškinti banke vykdomas aferas, apgaulės būdu įkalbėjo išsiimti elektroninės bankininkystės kodus iš banko bei juos padiktuoti. Vėliau, pasinaudojus gautais duomenimis, iš nukentėjusiosios sąskaitos buvo pavogta 12,4 tūkst.

 Vilniuje pensininkė sukčiams atidavė turto už beveik 7 tūkst. eurų. Kaip pranešė policija, Lazdynų rajone, Architektų gatvėje gyvenanti moteris nukentėjo, kai penktadienį apie 15 val. paskambino telefoninis sukčius. Vyras prisistatė Mokesčių inspekcijos darbuotoju ir iš 60-metės R.C. apgaulės būdu buvo išviliojo pinigus bei aukso dirbinius. Žala siekia 6915 eurų.

 SEB banko duomenimis, nors per pirmąjį šių metų pusmetį nuo sukčių nukentėjusių banko klientų skaičius žymiai nekito – per pirmąjį šių metų pusmetį nukentėjo 24 asmenys, – tačiau palyginti su atitinkamu laikotarpiu pernai patirtų nuostolių suma išaugo beveik tris kartus ir šiemet siekė 64 tūkst. eurų. Banko atstovų teigimu, šią sumą išaugino keli stambūs sukčių laimikiai, tarp kurių – ir iš įmonių apgaule išviliotos lėšos.

Esate asmenukių mėgėjas ir planuojate vykti į Ispanijos sostinę „paturistauti“? Geriau pasisaugokite ir savo išmaniojo telefono labai neafišuokite, mat galite smarkiai nukentėti finansiškai. Barselonos ilgapirščiai taip ir laukia, kad nugvelbtų jūsų telefono SIM kortelę. Taip taip, būtent SIM kortelė, kuri, pasirodo, yra kur kas vertingesnė nei pats telefonas.

Skaitytojai pranešė, kad mobiliojo ryšio vartotojų kišenes patuštinti bando sukčiai. Aptikę praleistą telefono numerį ir perskambinę juo – žmonės gali papildyti sukčių kišenes. Šis sukčiavimo modelis buvo paplitęs 2010 metais tuomet telefoniniai sukčiai skambino iš numerio +88213860033. Tačiau paskutiniais keturi skaičiai galėjo skirtis. Dabar tv3.lt skaitytojai praneša, kad sulaukė praleistų skambučių iš telefono numerio +88213555259, kuriems perskambinus sąskaita patuštėja nemaža suma pinigų.

Tokie faktai paaiškėjo po slaptos operacijos Latvijoje, kuomet į teisėsaugos rankas papuolė dvidešimt stambaus masto sukčiavimu įtariamų žmonių. Lietuvos, Latvijos, Estijos, Rusijos ir Baltarusijos piliečiai perpardavinėjo prabangius automobilius ir nemokėjo pridėtinės vertės mokesčio. Įvairūs „Porsche“ modeliai bei BMW visureigiai buvo fiktyviai perparduodami per fiktyvias įmones, kurių Baltijos šalyse įsteigta beveik šimtas.

Didžiausios Lietuvos kontrabandininkų gaujos nusikaltimus ir korupciją Vilniaus apygardos teisme atskleisti padėjusiam Latvijos piliečiui, kaltinamam sukčiavimu, pavyko išvengti nelaisvės. Dešimtis tūkstančių eurų iš verslininkų išviliojusiam valstybės saugomam liudininkui Romanui Šnipkiui skirta lygtinė laisvės atėmimo bausmė.

 Marijampolietis iš Pasvalio gyventojo mėgino išvilioti 2000 eurų, pranešė Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariatas. 1937 metais gimęs pasvalietis pranešė, penktadienį 11.15 val. į jo namus paskambino nepažįstamas vyras. Prisistatęs Amerikos ambasados darbuotoju, jis tvirtino, kad JAV gyvenantei anūkei nutiko bėda ir kad nebūtų pradėta baudžiamoji byla reikia sumokėti 2000 eurų.

Kriminalinės policijos biuras ir Nacionalinis egzaminų centras (NEC) informuoja, kad bendradarbiaus, siekdami užkirsti kelią brandos egzaminų užduočių pardavinėjimui ir neteisėtai pagalbai. Už šiuos nusikaltimus gali tekti sėsti už grotų porai ar daugiau metų.

Per Velykomis internete suaktyvėja sukčiai. Jie naudojasi tuo, kad paprastai žmonės siunčia artimiesiems, draugams ir kolegoms žinutes su įvairiais šventiniais linkėjimais. Ar tikrai visos Jums elektroniniu paštu ateinančios žinutės yra nekaltos? Kaip apsisaugoti nuo sukčių, padės keletas rekomendacijų, sakoma bendrovės „Baltimax“ pranešime.

Katažina Zvonkuvienė neseniai atėjo į LNK projekto „Lietuvos supermiestas“ choro repeticiją ir pamatė paklaikusius kolegų veidus. Draugai į ją spoksojo, tarsi jį būtų gyva numirėlė, vaiduoklis.

 Kovo 1 d. 20 val. 10 min. patruliuojantys Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės pareigūnai buvo informuoti, kad Vilniuje, V. Druskio g., iš pranešėjos tėvo sukčiai bando išvilioti pinigus. Atvykus į įvykio vietą, buto durys buvo rastos praviros.

 Sausio pradžioje banko mokėjimo kortelių duomenų apdorojimo centras pastebėjo, kad kai kurie vieno Lietuvos banko klientai vykdo netipines operacijas.

Lietuvoje įsigalėjus eurui, sukčiai bando apgaudinėti žmones ne itin išmoningais, bet pačiais įvairiausiais būdais. Pavyzdžiui, sausio 16 dieną Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas užregistravo keturis pranešimus apie policijos pareigūnais prisistatančių telefonionių sukčių skambučius. Nusikaltėliai panaudojo kiek naujas įprastai naudojamų pramanų variacijas.

Sausio 8 d. apie 8 val. Kaune, Žemaičių pl., prekybos centre, 54-erių metų moteris, atsiskaitydama už prekes, pateikė galimai padirbtą 50 eurų vertės kupiūrą. Moteris apklausta. Sausio 8 d. 10 val. 46 min. Šiauliuose, Vilniaus g., banke, 41-erių metų moteris pateikė galimai padirbtą 50 eurų vertės kupiūrą. Moteris apklausta. Sausio 8 d. 11 val. 33 min. Kaune, Baltijos g., prekybos centre, 70-metė moteris pateikė galimai padirbtą 5 eurų vertės kupiūrą. Moteris apklausta. Sausio 8 d. 11 val.

Sukčiai atsineša falsifikuotą deklaraciją „Valstybinės mokesčių inspekcijos deklaracijos dokumentas“, į jį esą turi surašyti namuose laikomų litų ir eurų banknotus. Valstybinė mokesčių inspekcija perspėja apie suaktyvėjusius sukčius. Apsimesdami mokesčių inspekcijos darbuotojais, jie siūlo namuose laikomų pinigų surašymo paslaugą ir netgi atsineša falsifikuotą deklaraciją „Valstybinės mokesčių inspekcijos deklaracijos dokumentas“. Į ją esą turi surašyti namuose laikomų litų ir eurų banknotus.

Jurgis KOCHANSKAS Alytaus rajono apylinkės teismas, teisėja Vaidutė Stangvilienė, paskelbė nuosprendį telefoniniams sukčiams 34 metų Vytautui Ažukui ir jo bendraamžiui Mariui Bumbliui. Abu kaltinamieji už grotų valgo valdišką duoną ją pagardindami apgautų žmonių pinigais. V.Ažukas anksčiau teistas 19, M.Bumblys – 11 kartų.

Kibernetiniai nusikaltėliai pranešimų programėlės „WhatsApp“ vartotojus priversdavo užsiprenumeruoti mokamas SMS paslaugas, žadėdami padėti išjungti indikatorių apie perskaitytą pranešimą, nors šios funkcijos išjungti nėra galimybės. Pranešimai apie galimybę atjungti vartotojų kritikuotą funkciją sukčių buvo platinami per socialinius tinklus „Facebook“, „Twitter“ ir kitas „online“ tarnybas.

TV3 naujos kartos infošou „VIRAL‘as“ šįvakar 19.30 val. atskleis neįtikėtino kriminalo istoriją: estrados primadona Vitalija Katunskytė pateko į telefoninių sukčių pinkles. Šiauliuose gyvenanti žinoma dainininkė šįvakar pasakos, kad aferistai ne tik mėgino iš jos iškaulyti 15 000 litų, bet ir prisidengė jos gero draugo – dainininko Radži vardu. „Man paskambino: „Laba diena, čia Radžiukas! Vitaliukai, Vitaliukai.“ Sakau, palauk, Radži, čia tu? Ar tikrai tu? Sako: „Aš aš, Vitaliuk, aš.

Nors žmonės, artėjant euro įvedimui, raginami saugumo sumetimais santaupas laikyti bankuose, tačiau, deja, ne visi, ypač senoliai, paiso šios rekomendacijos ir, kaip rodo kasdienybė, jas praranda, tūkstančiais litų paremdami sukčius. Šiauliuose gyvenanti 84 metų moteris, patikėjusi socialine darbuotoja prisistačiusia romų tautybės moterimi, lapkričio 20 d. prarado 13 900 litų.

Jurgis KOCHANSKAS Alytaus rajono apylinkės teismas, teisėja Vilma Dapkevičienė, prokuroras Tomas Buškevičius, paskelbė nuosprendį alytiškei 21 metų Jolitai Jieznienei. Ji kaltinama dėl svetimo dokumento įgijimo, laikymo ir panaudojimo, dokumentų klastojimo ir sukčiavimo.

 9 proc. Lietuvos gyventojų teigia, jog jiems teko susidurti su sukčiais, bandžiusiais išvilioti elektroninės bankininkystės prisijungimo slaptažodžius. 8 proc. teigė, kad duomenų sukčiams neatskleidė, tačiau 1 proc. respondentų nurodė, kad nukentėjo nuo tokio tipo sukčių. Tai atskleidė „Danske Bank“ užsakymu atliktas bendrovės „Rait“ tyrimas. „Artėjant euro įvedimui gyventojams būtina dar kartą priminti: neužkibkite ant sukčių kabliuko.

Banką „DNB“ užpuolė vadinamieji „scameriai“ (angl. šnek. – banko kortelių duomenis vagiantys asmenys) – naudodamiesi įmonės vardu, nežinomi asmenys el. laiškuose prašo pateikti banko prisijungimo duomenis. Pastarosiomis dienomis lietuviai į savo pašto dėžutes gauna elektroninius pranešimus, kuriuose apsimetėliai prašo pateikti prisijungimo prie banko „DNB“ elektroninės bankininkystės duomenis. Žinutė lakoniška, joje pranešama, kad tariamas banko klientas gavo iš banko žinutę.

Turbūt teko skaityti ar girdėti per televiziją kalbant apie vyresnio amžiaus moteris, iš kurių sukčiai telefonu išvilioja pinigus. Sūnus sukėlė auto įvykį, reikia sumokėti kažkiek tūkstančių tam, kad nebūtų bėdų su teisėsauga. Galbūt ir jums ar jūsų artimiesiems teko sulaukti panašių skambučių? Išties yra daug sukčiavimo schemų – būdų apgauti žmones.

 LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Telefoniniams sukčiams vis dar pavyksta apgauti daugybę žmonių. Pasak „Swedbank“ operacinės rizikos kontrolierius Mindaugo Montvilo, net ir padiktavus sukčiams elektroninės bankininkystės duomenis, savo pinigus galima apsaugoti, jei reaguojama gana greitai. LRT Radijo laidoje „Ryto garsai“ M. Montvilas aiškino, kad sukčių schemos iki šiol išlieka tos pačios.

Tenka konstatuoti, kad telefoninių sukčių aukos vis jaunėja. Ir ši tendencija stebina policijos pareigūnus. Kai sukčiai apmulkina 80-metę, turinčią įvairių sveikatos problemų, ją globojančios kaimynės nakčiai užrakinamą, kad neįsileistų nepažįstamų asmenų, ir ji vis tiek randa būdą sukčiams atiduoti savo pinigėlius, išdauždama buto langą ir juos išmesdama kieme laukiantiems apgavikams, dar suprantama. Nors ir sunkiai.

 2014-09-15 apie 11 val. 50 min. Druskininkų m., M. K. Čiurlionio g. prie parduotuvės „Solo“ pilietė O. D. V. , gim. 1928 m., gyv. Druskininkuose susitiko rusiškai kalbančią moterį, kuri veikdama kartu su rusiškai kalbančiu vyru, pasiūlė jei nuvykti į jos butą esantį, Druskininkuose. Bute moteris paprašė O. D. V. paskolinti 2500 litų už kuriuos paliks krepšį su 10000 dolerių kaip užstatą. Jiems išvykus O. D. V. prasegė krepšį, krepšyje jokių pinigų nebuvo.

Vakar Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi organizuotos grupės narių apeliacinius skundus dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, kuriuo jie pripažinti kalti iš senyvo amžiaus vilnietės apgaule įgiję du jai priklausiusius butus, patvirtino, jog laisvės atėmimo bausmės jiems buvo skirtos pagrįstai.

Rugpjūčio 26 d. 16 val. 35 min. į Šiaulių aps. VPK Šiaulių m. PK kreipėsi 1934 m. gimusi moteris, kuri pareiškė, kad tą pačią dieną apie 0 val. 30 min. Šiauliuose, Tilžės g., jai į namų fiksuotojo ryšio telefoną paskambino policijos pareigūnu prisistatęs asmuo ir teigdamas, jog jos sūnus sužalojo mažametę mergaitę, apgaulės būdu išviliojo 24 000 litų. Pinigų paimti buvo atvykęs nepažįstamas vyras.

Rugpjūčio 12-ąją 83-ųjų metų pakruojietei į fiksuoto ryšio telefoną paskambinęs vyriškis pranešė nemalonią žinią. Skambinęs asmuo prisistatė Šiaulių policijos darbuotoju ir pasakė kad, neva moters anūkas, krisdamas parduotuvėje nuo laiptų, sužalojo mažametį berniuką. Kad nebūtų keliama baudžiamoji byla, sužaloto berniuko gydymui skambinantysis reikalavo 12000 litų.

Regina Bučinskienė Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo biuro Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus (toliau – Panevėžio aps. VPK NTB ENTS) pareigūnai sulaikė dvi nepilnametes, sukčių pavedimu ėmusias iš patiklių garbaus amžiaus panevėžiečių pinigus. Rugpjūčio 5 d. 75-erių panevėžietė po sukčiau skambučio pas ją į namus atėjusiai mergaitei atidavė 1 000 litų. Panevėžio aps.

Pastaruoju metu el. paštu pradėjo plisti kompiuterinis virusas, kuris gali taikytis ir į jūsų banko sąskaitą. Saugumo specialistai išnarpliojo schemą, kai tokios kenkėjiškos programos platinamos su tariamais laiškais iš telekomunikacijos bendrovių. Virusas paprastai „gyvena“ prie laiško prisegtoje byloje (angl. attachment), kuri iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti kaip eilinė sąskaita už paslaugas.

 Šiauliuose, Vilniaus g. sukčiai išviliojo iš senolio pinigus. 80-mečiui sukčius paskambino fiksuoto ryšio telefonu. Apgavikas prisistatė policijos pareigūnu ir papasakojo nebūtą istoriją, kad kaimynas Antanas sužalojo mergaitę. Sukčius pranešė, kad bėdos išvengti pavyks, jeigu bus sumokėti 4 tūkst. Lt. Senukas patikėjo istorija ir pinigus atidavė į namus atėjusiam nepažįstamajam.

Žinių radijas Mobiliojo ryšio bendrovės įspėja apie sukčių siunčiamus elektroninius laiškus, kuriuose prisegtos tariamos sąskaitos už bendrovių paslaugas. Kuo siekiama, siuntinėjant virusais apkrėstus elektroninius laiškus? Ryšių reguliavimo tarnybos interneto priežiūros skyriaus vedėjo pavaduotojas Vaidotas Ramonas „Žinių radijo“ laidoje „Tinklas“ teigė, kad tokie laiškai ar tokio tipo virusai nėra naujiena: „Vartotojui pranešama, kad yra siunčiama sąskaita – faktūra.

Telekomunikacijų bendrovė „Tele2“ perspėja apie sukčių elektroninius laiškus, kuriais tariamai siunčiamos „Tele2“ sąskaitos už ryšio paslaugas. Tokie laiškai pasiekia atsitiktinius elektroninio pašto naudotojus, nebūtinai „Tele2“ klientus. Sukčiai laiške rašo apie atsiųstą „Tele2“ sąskaitą ir kviečia ją peržiūrėti prie laiško prisegtame ZIP archyve. Atidarius jį, aktyvuojasi vadinamasis Trojos virusas, kuris apkrečia kompiuterį, sakoma bendrovės pranešime.

Per pirmą šių metų pusmetį į SEB banką kreipėsi 20 nuo telefoninių sukčių nukentėjusių gyventojų – tai yra šešis kartus mažiau negu tuo pačiu metu pernai, kai nuo sukčių nukentėjo 124 gyventojai. Banko specialistai pastebi, kad nors sukčiavimo mastas mažėja, atsargumo prarasti nereikėtų, nes telefoniniai sukčiai kuria vis naujus būdus išvilioti pinigus iš gyventojų sąskaitų. „Gyventojai neabejotinai tampa atidesni, moka geriau įvertinti galimą riziką ir nuo jos apsisaugoti.

Jolanta GRUBLIAUSKAITĖ Sukčiai ir toliau nesiliauja apgaudinėti patiklių žmonių, rašoma Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato išplatintame pranešime. Gegužės 28 d. Šiaulių apskrities policija informavo, kaip paslaugūs senoliai sutiko padėti gatvėje sutiktiems vyrui ir moteriai, o šie „atsidėkodami“ pasisavino jų 400 dolerių ir 7500 litų.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Kauno apygardos valdyba kartu su Kauno apygardos prokuratūra baigė tirti ir apygardos teismui perdavė sukčiautojų grupuotę subūrusio Latvijos piliečio V. B. baudžiamąją bylą. Didelės apimties ikiteisminiame tyrime nustatyta, kad šeši organizuotos grupės nariai padėjo Lietuvos bendrovėms išsigryninti apie 2,5 mln. litų neapskaitytų pinigų ir nesumokėti daugiau nei 500 tūkst. litų mokesčių valstybei.

Pirmadienio rytą Balsas.lt redakcija sulaukė išsigandusios skaitytojos laiško - pasak jos, ji iš kompetentingų medikų gavo išpėjimą, kad viešose vietose reikia saugotis infekuotų adatų. "Sveiki, gavau pranešimą elektroniniu paštu. Cituoju: "Atsitikimas Vilniuje - viename Vilniaus kino teatre moteris atsisėdo į krėslą ir pajuto adatą.

„Swedbank“ duomenimis, per pirmuosius penkerius šių metų mėnesius telefoninio sukčiavimo atvejų užfiksuota 63 proc. mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu 2013 metais. Pastebimai traukėsi ir sukčių iš gyventojų išviliotos pinigų sumos. Šių metų pradžioje lyginant su 2013 m. pradžia, sukčių „laimikis“ sumenko daugiau nei 70 proc. Tikėtina, kad sukčiai keičia taktiką ir ruošiantis euro įvedimui padaugės su šia valiuta susijusio sukčiavimo atvejų.

 Skandalai dėl dopingo, įžūlus melas, apgavystės dėl amžiaus, agresijos protrūkiai – tai tik kelios istorijos, kurios vyksta sporto pasaulyje. Ko tik sportininkai nepadarytų dėl pergalės ir kartais nesvarbu, ar tai yra teisėta. JAV portalas Fox sports pristato 10 didžiausių sukčių sporto pasaulyje. 10. Steroidų skandalo sūkuryje Beisbolininko Barry Bondso karjera labai kontraversiška - 2007 metais jis atsidūrė steroidų skandalo sūkuryje.

Pirmą šių metų ketvirtį į SEB banką kreipėsi 16 gyventojų, nukentėjusių nuo telefoninių sukčių. Per 2013 metų pirmą ketvirtį – 74. Banko duomenimis, bendras jų patirtas nuostolis buvo 73 tūkst. litų – beveik 4 kartus mažesnis negu tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, kai ši suma siekė 285 tūkst. litų. Vis dėlto bankas perspėja, kad sukčiai kuria vis sudėtingesnius nusikaltimų scenarijus, greitai prisitaiko prie ekonominių aktualijų ir jau naudojasi galimu euro įvedimu Lietuvoje.

Lietuvos kriminalinės policijos biuras įspėja, kad plinta kompiuterinis virusas, kuris skirtas apgaule išvilioti pinigus iš kompiuterių vartotojų prisidengiant Lietuvos teisėsaugos įstaigų vardu. Kompiuterinis virusas „užrakina" užkrėstą kompiuterį, o kompiuterio vartotojui parodo pranešimą su Lietuvos teisėsaugos įstaigų simbolika ir melagingu pranešimu apie tai, kad kompiuteris užblokuotas dėl kompiuterio vartotojo neva padarytų teisės pažeidimų.