skiepai

Nuo COVID-19 pasiskiepyti delsusi Estijos kultūros ministrė Anneli Ott antradienį paskelbė atstatydinanti, teigdama, kad negali įgyvendinti vyriausybės idėjų, reikalingų kultūros sričiai išsaugoti. A. Ott buvo vienintelė premjerės Kajos Kallas kabineto narė, kritikuota už tai, kad nepasiskiepijo nuo koronaviruso ir dėl to negalėjo dalyvauti daugelyje svarbių renginių.

Politinė suirutė ir apribojimų nesilaikymas prisidėjo prie „tobulos“ audros. Nors Vakarų Europa džiaugiasi sėkmingų skiepijimo kampanijų rezultatais, Vidurio ir Rytų Europoje – situacija visiškai kitokia. Koronaviruso atvejų ir mirčių banga grasina paskandinti jau ir taip apkrautas sveikatos sistemas, rašo politico.eu. Lėtos vakcinacijos vasara, daugumos apribojimų sušvelninimas ir kai kuriose šalyse įvykusi politinė suirutė leido plisti itin lengvai užkrečiamai delta atmainai.

Romoje susirinkę 20-ties ekonomiškai stipriausių pasaulio šalių lyderiai antrą dieną tariasi kaip gaivinti pasaulio ekonomiką, pažaboti koronaviruso pandemiją ir kovoti su klimato kaita. Ir nors pažėrė daug pažadų, tačiau priėmė mažai įsipareigojimų. Ką pavyko sutarti ir dėl ko Glazge klimato aktyvistė Greta Tumberg ir tūkstančiai demonstantų ruošia pirtį šalių vadovams – reportaže. Romoje ekonomiškai stipriausių pasaulio šalių lyderiai per petį į garsųjį Trevį fontaną metą po euro monetą.

Trigubai neigiamas krūties vėžys yra itin sunkiai gydomas. Jis nereaguoja į hormonų ar vaistų terapiją ir gali būti gydomas tik pašalinant sergančią krūtį. Tačiau atsirado naujas vilties žiburys – JAV maisto ir vaistų administracija leido pradėti klinikinius krūties vėžio vakcinos bandymus.

Darbuotojai, kurie galimai pacientams už kyšius klastojo išrašus apie atliktus COVID-19 skiepus Naujosios Vilnios poliklinikoje, poliklinikos atstovės teigimu, teismo sprendimu buvo nušalinti nuo darbo. Naujosios Vilnios poliklinikos direktoriaus pavaduotoja medicinai Virginija Dautartienė patikino, kad galimai išrašus klastoję darbuotojai jau yra atleisti. Tiesa, ji sakė nežinanti, kiek konkrečiai tokių darbuotojų buvo.

Vilniaus poliklinikoje, įtariama, už kyšius buvo klastojami įrašai, esą asmenys pasiskiepijo nuo COVID-19 ligos.  BNS žiniomis, teisėsaugos akiratin pateko Naujosios Vilnios poliklinikos darbuotojai.  Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pranešė, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas spalio 20 dieną gavus informaciją, kad vienos sostinės poliklinikos medicinos darbuotojai galbūt ima kyšius iš asmenų per tarpininką už savo neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus.

Koronaviruso situacija Lietuvoje išlieka komplikuota. Ligoninės ir toliau praneša apie didinamą COVID-19 pacientų lovų skaičių, o atvejų kasdien fiksuojama tūkstančiais. Specialistai vis garsiau kalba apie ligoninėse matomus vaizdus, tačiau dalies lietuvių skiepytis tai neįtikina.

Europos Sąjungos farmacijos sektoriaus priežiūros tarnyba pirmadienį rekomendavo leisti skirti bendrovės „Moderna“ sukurtos vakcinos nuo COVID-19 stiprinančiąsias dozes visiems 18 metų sulaukusiems asmenims. Sprendimas buvo priimtas didėjant susirūpinimui, kad asmenų, atlikusių pirminį skiepijimo kursą, imunitetas pandeminiam koronavirusui ilgainiui silpnėja.

Ruklos pabėgėlių centre skiepijami nelegalūs migrantai, tačiau vakcinos panoro apie pusšimtis gyventojų. Kiti prisiklausę sąmokslo teorijų skiepytis neskuba. Vakcinuotis nebeskuba ir lietuviai. Sveikatos apsaugos ministerija skelbia, kad vien per spalį išpylė per 5500 vakcinos dozių.  Achmedas džiūgauja po pirmosios vakcinos dozės. Ruklos pabėgėlių centre gyvenantis vyras, pasakoja vos sužinojęs apie tokią galimybę iš karto apsisprendęs skiepytis. „Dabar jaučiuosi saugus.

Pabėgėlių priėmimo centre Rukloje, Jonavos rajone, pirmadienį nuo COVID-19 skiepyti į Lietuvą atvykę neteisėti migrantai, šia galimybe užsieniečiai naudojosi vangiai, BNS sakė Nacionalinio kraujo centro vadovas Daumantas Gutauskas. „Sekėsi ne taip ir blogai, bet vis dėlto migrantų noras skiepytis yra vangokas. Ten, kur mes buvome, neskiepytų žmonių buvo apie 300, o pasiskiepijo 50 – tik šeštadalis“, – teigė skiepijimą vykdžiusios įstaigos direktorius. „Kai kurie domėjosi vakcinavimu.

JAV farmacijos milžinė „Moderna“ pirmadienį pranešė apie „stiprų neutralizuojantį antikūnų atsaką“, stebėtą vakcina nuo COVID-19 paskiepytų 6–11 metų vaikų grupėje, ir sakė, kad šiuos tyrimo duomenis netrukus pateiks pasaulio vaistų priežiūros institucijoms.

Ko gero, pirmas toks atvejis Lietuvoje – medikai visus norinčius uostamiestyje nuo koronoviruso skiepijo bažnyčioje. Vakcinas čia gavo per šimtas žmonių, dauguma sako, kad juos pastūmėjo faktas, jog skiepą gaus būtent bažnyčioje. Neišvengta ir provokacijų – nešinos plakatais apie aborto liekanas vakcinose, čia pasirodė ir porelė antivakserių. Tikintieji neslėpė pasipiktinimo. Prie Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčios nusidriekė eilė. Tačiau ne mišių žmonės čia laukia.

Tikimasi, kad Anglijoje po kelių savaičių bus atidarytos 12–15 metų vaikų skiepų klinikos, siekiant sustabdyti didėjantį COVID-19 infekcijų skaičių vidurinėse mokyklose. Jungtinė Karalystė paskelbė šią žinią tuo metu, kai šalyje buvo užregistruota 45 140 naujų COVID-19 atvejų – tai didžiausias dienos skaičius nuo liepos vidurio – ir 57 naujos mirtys per 28 dienas nuo teigiamo testo, rašo theguardian.com.

Prezidentas Gitanas Nausėda kalba sąmokslo teorijomis, teigė politologai. Jo pasisakymas apie Vyriausybės norą pristabdyti skiepijimosi procesą siekiant, kad neišsipildytų prezidento tikslas – peržengta riba. G. Nausėda Vyriausybę apkaltino kriminaliniu nusikaltimu, tv3.lt naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“ sakė politologai Bernaras Ivanovas ir Vytautas Dumbliauskas.

Koronaviruso situacija Lietuvoje kiekvieną dieną darosi vis labiau įtempta – sparčiai daugėja sergančių ir sunkios būklės ligonių. Respublikinės Panevėžio ligoninės gydytoja Justina Kruopienė pasidalijo, ką reiškia dirbti COVID-19 skyriuje. Gydytoja J. Kruopienė savo mintis parašė facebooke ir sutiko jomis pasidalinti ir su naujienų portalo tv3.lt skaitytojais. „Jau maždaug metus dirbu COVID19 skyriuje. Per tą laiką buvo tikrai sunkių momentų.

Kevinas ir Misty Mitchem, abu dar neturintys 50 metų, neklausė šeimos prašymų pasiskiepyti ‒ jie abu mirė dviejų savaičių skirtumu, palikę penkis vaikus ir anūką. Pora mirė nuo Covid-19, nes tikėjo internete skleidžiama antivakserių dezinformacija. Kevinas ir Misty Mitchem, 48 ir 46 metų amžiaus pora iš Stafordo grafystės, Virdžinijos, mirė dviejų savaičių skirtumu, palikę penkis vaikus ir anūką. Pasak šeimos, prieš mirtį pora apgailestavo, kad nepasiskiepijo.

Lietuvoje toliau daugėja COVID-19 atvejų skaičius, o nuo šios ligos mirė jau 5456 žmonės. Nepaisant to, nesiskiepijančių lietuvių vis dar apstu, o dalis mano esą radę būdą, kaip pergudrauti sistemą.

Kai kurios šalies poliklinikos pritrūko gripo skiepų – norinčiųjų pasiskiepyti daugiau nei yra pačių vakcinų. Tautiečiai sako, kad nuo gripo skiepijasi, nes bijo sunkiai įsisirgti ir, esant kritinei situacijai, nepatekti pas gydytojus ir likti be skubios pagalbos. O Valstybinė ligonių kasa sunerimusius gyventojus ramina – jau po kelių savaičių Lietuvą pasieks nauja gripo skiepų partija – daugiau kaip 120 tūkstančių vakcinos dozių.

Gripas – ūmi virusinė kvėpavimo takų infekcija, kuri ne tik nesirenka žmonių pagal amžių, bet yra viena dažniausių ligų, sukeliančių epidemijas. Įgavęs pagreitį, oro lašeliniu būdu plintantis gripas kasmet susargdina tūkstančius gyventojų. Šeimos gydytoja Vilma Rucevičiūtė sako, kad gripo komplikacijų pasitaiko beveik kiekvieno sezono metu, nors to galima išvengti pasiskiepijus.

Nors dominuojanti virusinė liga šiuo metu išlieka COVID-19, gydytojai ragina nepamiršti apsaugos ir nuo kitų šiuo metu suaktyvėjančių virusų. Neseniai Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) išplatino rekomendacijas, kurios leidžia vienu metu pasiskiepyti kad ir trimis vakcinoms. Nors kai kurie gyventojai tokiu siūlymu neatrodė sužavėti, gydytojai aiškina, kad tai – visiškai įprasta praktika.

Į pedagogės Astros Astrauskaitės mitingą prieš pandemijos valdymą Vilniuje, Katedros aikštėje, šeštadienį susirinko apie pusantro šimto žmonių. Protesto akcijoje daugiausiai dalyvavo vidutinio ir vyresnio amžiaus žmonės, jie mosavo Lietuvos vėliavomis, laikė plakatus „STOP MED FAŠIZMUI“, „Stop crime against humanity“ (liet.

Portugalija yra viena iš pasaulio lyderių vakcinacijos srityje. Viceadmirolas Henrique Gouveia e Melo, vadovavęs vakcinavimo kampanijai, sakė, kad jo raktas į sėkmę buvo vengti politikos. Portugalijos sveikatos apsaugos sistema buvo ant žlugimo ribos. Sostinės Lisabonos ligoninės buvo perpildytos, o valdžia prašė žmonių gydytis namuose. Paskutinę sausio savaitę mirė beveik 2 tūkst. žmonių.

Senjorų vakcinacija Lietuvos mastu – galvos skausmas. Pasiskiepijusių rodikliai nedžiugina, valdantieji ir savivaldybių atstovai ieško įvairiausių būdų, kaip paspartinti jų skiepijimą. Su iššūkiais skiepijant senjorus susiduria ir socialinių globos namų atstovai. Jų teigimu, neretai tenka pakovoti su prieš skiepus nusiteikusiais senjorų artimaisiais. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) informuoja globos įstaigų darbuotojų yra paskiepyta kiek daugiau nei 80 proc.

Europos vaistų agentūra (EVA) paskelbė, kad sveiki suaugusieji, praėjus šešiems mėnesiams po antrosios dozės, gali gauti trečiąją, skatinamąją vakcinos „BioNTech/Pfizer“ dozę, rašo politico.eu. Europos vaistų agentūros vaistų komitetas teigė, kad rekomendacija buvo pagrįsta 18–55 metų amžiaus žmonių tyrimo duomenimis, rodančiais antikūnų padaugėjimą organizme po trečiosios dozės.

Ar adatos jums kelia baimę ir dėl to vengiate skiepų? Jei taip, Nyderlandų mokslininkai turi jums gerų žinių. Jie kuria skiepų be adatų technologiją ir tikisi, kad po trejų metų žmonės taip skiepytis galės visame pasaulyje. Olandų aktorė Astrida Nijsen kenčia nuo tripanofobijos – adatų baimės. Moteris nori pasiskiepyti nuo koronaviruso, tačiau savo baimės niekaip neįveikia. Dėl to ji net kreipėsi į gydytoją. „Tai prasidėjo paauglystėje. Kai pamatau adatą, tiesiog noriu kuo greičiau pabėgti.

Privalomą skiepijimą atskiroms profesinėms grupėms įvesti užsimojusi Vyriausybė kol kas aiškinasi, kaip šią idėją įteisinti. Kai tai padarys, darbus galės dirbti tik pasiskiepiję žmonės, išskyrus persirgusius ir turinčius sveikatos rizikų. O ką apie tai mano darbdaviai? Plačiau apie šią situaciją domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai. „Tai yra teisinga“ Darbdaviai tokį Vyriausybės žingsnį sveikina. „Aš manau, kad jeigu bus toks reikalavimas, tai yra teisinga.

COVID-19 suvaldymui skirtų priemonių taikymas lėmė rekordiškai mažus užsikrėtimo gripu skaičius praėjusiais metais. Tačiau šie metai – kitokie: nemažai apribojimų nebetaikomi, lankymasis viešose vietose daug aktyvesnis. „Camelia“ vaistininkas Rimvydas Blynas sako, kad tai sudaro palankias sąlygas oro lašeliniu būdu plintančiam gripui ir COVID-19 veikti, o vienintelė specifinė apsisaugojimo priemonė yra skiepai.

Ekspertai tam pritarė, o Sveikatos apsaugos ministerija tuoj uždegs žalią šviesą – artimiausiu metu trečiąja sustiprinančia doze turėtų būti pradėti skiepyti ne tik senjorai ir pažeidžiami asmenys, bet ir visi sulaukę aštuoniolikos metų. Ekspertai ragina nebijoti skiepytis iškart nuo gripo, ir nuo koronaviruso ir pasakoja, kuri vakcina trečiajam  skiepui tinka labiausiai.

Šį rudenį lietuviai viena po kito muša su COVID-19 susijusius rekordus. Matydama didžiulius sergančiųjų ir vis dar skiepyti atsisakančių žmonių kiekius, Vyriausybė imasi dar griežtesnių priemonių – naikina nemokamus testus ir svarsto kai kurių profesijų atstovams įvesti privalomą skiepijimą.

Mes dabar turime nepasiskiepijusių pandemiją. Vyriausybės planas pavyko, tačiau planas neišdegė tiems, kurie planavo nieko nedaryti, teigė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.  Jo manymu, visos Vyriausybės priemonės suveikė tiek, kiek ir turėjo suveikti, o problema dabar yra kitur, sakė ministras TV3 žinių „Dienos komentare“.  Praėjusį penktadienį prezidentas jums pasiūlė du kelius, matyt, tiksliau parodydamas vieną kelią. Tai ar ketinate atsistatydinti? Ne, neketinu.

Vyriausybės sveikatos ekspertų taryba pirmadienį susirinko į pasitarimą, kuriame vertins galimybę Lietuvoje nuo koronaviruso sustiprinančia vakcinos doze skiepyti visus pilnamečius gyventojus. Apie tai BNS informavo premjerės atstovė Rasa Jakilaitienė. Europos vaistų agentūra (EVA) praėjusią savaitę nusprendė pritarti siūlymui 18 metų ir vyresnius asmenis Europos Sąjungoje skiepyti „Pfizer“ir „BioNTech“ vakcinos „Comirnaty“ sustiprinančiąja doze.

Vyriausybė neatmeta galimybės grįžti prie privalomo dalies darbuotojų skiepijimo nuo COVID-19, pasitelkiant Darbo kodekso pakeitimus. Anot darbdavių atstovų, su premjere Ingrida Šimonyte kalbėta apie privalomą medicinos, švietimo ir socialinių paslaugų sektorių darbuotojų skiepijimą. Tiesa, nei darbdaviai, nei darbuotojai nesutinka, kad šis žingsnis būtų pasiektas keičiant Darbo kodeksą.

Vaistinėse per mėnesį buvo išduota apie pusę milijono popierinių galimybių pasų, tai rodo, kad žmonėms patogu lankytis vaistinėse ir naudotis teikiamomis paslaugomis, tačiau skiepijimo nuo COVID-19 infekcijos apimtys vaistinėse nėra didelės. Lietuvos vaistinių asociacija (LVA) sako, kad tam įtakos turi 3 priežastys.

Nesuprantu, kodėl turėtume mokėti 100 eurų išmoką pasiskiepijusiems virš 75 metų, teigė Santaros klinikų 3-jo Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriaus vedėjas gydytojas anesteziologas-reanimatologas Mindaugas Šerpytis. Pasak mediko, skiepas pats savaime yra gėris.  O kodėl žmonės vis dar priešiškai nusiteikė prieš skiepus, tv3.lt naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“ atsakė ir Kauno klinikų Vaikų ligų klinikų vadovas profesorius Rimantas Kėvalas.

Vyriausybė nusprendė darbuotojų testavimo nebefinansuoti. Už testus turėtų mokėti patys darbuotojai arba jų darbdaviai. Jie šį siūlymą vertino dvejopai. Vieni darbdaviai džiaugėsi, kad Vyriausybė pagaliau imasi realių veiksmų. Tuo metu kiti darbdaviai svarstė, kad jeigu trūks darbuotojų, už jų testus teks mokėti. Trečiadienį Vyriausybė pritarė Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisoms.

Vyriausybė pritarė 100 eurų išmokomis skatinti nenoriai besiskiepijančius senjorus. Tuo metu šeimos gydytojams rengiama mėnesio akcija: už įtikintą pasiskiepyti vyresnį nei 75 m. asmenį – po 30 eurų. Nors medikai turi abejonių, ar vyresni pacientai dabar ims ir plūstels skiepytis, tačiau sutinka, kad tokia išmoka – daug mažesnė suma nei gydymo reanimacijoje išlaidos.

Pirmą kartą istorijoje plačiam naudojimui patvirtinta vakcina nuo maliarijos – uodų pernešamos mirtinos infekcijos, kuri kasmet pražudo apie 400 tūkst. žmonių. Maliarijos parazitą kartais viešėdami Afrikoje pasigauna ir turistai – tiesa, kol kas apie komercinį vakcinos naudojimą niekas nekalba. Pirmiausia ja bus gelbėjami Afrikos vaikai.   Mokslininkai skaičiuoja, kad nuo maliarijos – uodų pernešamos parazitinės infekcijos – kas 2 minutes miršta vaikas.

Koronaviruso situacija Lietuvoje išlieka kebli. Kasdien fiksuojama tūkstančiai naujų užsikrėtimų koronavirusu, miršta dešimtys žmonių. Vyriausybė jau diskutavo apie galimą sprendimą kai kuriems asmenims vakcinaciją padaryti privalomą, tačiau šio žingsnio kol kas atsisakyta.

Už melagingą informaciją, siekiant gauti skiepijimosi dokumentą, nubausti du žmonės. Kaip ketvirtadienį pranešė prokuratūra, ikiteisminis tyrimas užbaigtas baudžiamuoju įsakymu. Vienas asmuo nubaustas viešaisiais darbais – jis pusę metų privalės neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui, o  kitam skirta tūkstančio eurų bauda.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) trečiadienį rekomendavo vaikams skirtą vakciną nuo maliarijos RTS,S/AS01 – pirmuosius skiepus nuo uodų pernešamos ligos, kuri per metus pražudo daugiau nei 400 tūkst. žmonių. Sprendimas priimtas įvertinus nuo 2019 metų Ganoje, Kenijoje ir Malavyje vykdomos bandomosios programos rezultatus; jos metu buvo suleista daugiau kaip 2 mln. vakcinos, kurią 1987 metais pirmą kartą pagamino farmacijos bendrovė GSK, dozių.

Europos vaistų agentūros (EVA) sprendimą dėl sustiprinančios vakcinos nuo COVID-19 dozės visiems pilnamečiams gyventojams vertina specialistai, tačiau į agentūros rekomendacijas bus atsižvelgta, sako Lietuvos sveikatos apsaugos ministras.

Vyriausybė trečiadienio posėdyje išsižadėjo savo pirminės idėjos daliai darbuotojų pritaikyti prievolę skiepytis nuo koronaviruso. Vietoj to priimtas sprendimas Seimui teikti pasiūlymą, kad testuotis dėl COVID-19 privalantys darbuotojai už testus turėtų mokėti savo arbda darbdavio lėšomis. Tiesa, šiems sprendimams dar turės pritarti Seimas ir prezidentas.

Tiems, kurie skiepytis nenori arba negali, greitasis antigeno testas iš esmės yra vienintelis būdas, leidžiantis eiti į darbą, tačiau dabar dėl galimybės ir pareigos eiti į darbą niekas nebegali būti tikras, mat išaušo sunkios dienos – pasidaryti reikiamą testą Kėdainiuose – didelė problema, nes mobilusis punktas dirba vos penkias valandas per dieną, o testuotis pirmiausia priimami tie, kurie jaučia ligos simptomus.

Farmacijos įmonė „AstraZeneca“, sukūrusi vieną pirmųjų vakcinų nuo pandeminio koronavirusu, antradienį paprašė JAV Maisto ir vaistų administracijos (FDA) suteikti leidimą ekstremaliomis sąlygomis taikyti COVID-19 gydymą jos sukurtu nauju antikūnių preparatu. Jungtinėje Karalystėje ir Švedijoje įsikūrusi bendrovė nurodė, kad antikūnių mišinys, žinomas kaip AZD7442, būtų pirmoji tokio pobūdžio priemonė, kurią būtų leista taikyti COVID-19 prevencijai esant ekstremalioms sąlygoms.

Lietuvoje daug atgarsio susilaukė pasiūlymas skirti vienkartines 100 išmokas senjorams už skiepus nuo COVID-19. Tačiau panašu, kad šiuo pasiūlymu Lietuva nėra tokia jau originali. Ne viena pasaulio valstybė išbandė savo gyventojus skatinti skiepytis ne tik pinigais, bet ir gyvomis karvėmis ar vištomis, ar net butais.

Ateityje atlikus COVID-19 testą galimybių paso galite nebegauti, TV3 Žinių „Dienos komentare“ teigė ministrės pirmininkės patarėja Živilė Gudlevičienė. Toks sprendimas svarstomas todėl, nes testas neparodo asmens imunizacijos lygio.  Vakar sakėte, kad galimybių pasas viso labo tik laikina priemonė.

Andrew Wigginsas teigė, kad jis buvo priverstas pasiskiepyti ir kito pasirinkimo neturėjo, jeigu nori žaisti NBA. Oklando „Warriors“ žaidėjas buvo vienas iš nedaugelių, kuris delsė dėl COVID-19 skiepo. „Atrodė, kad vienintelis pasirinkimas buvo pasiskiepyti, jeigu noriu toliau žaisti NBA. Tai buvo sunkus sprendimas. Tai nebuvo dalykas, kurį norėjau padaryti. Tikiuosi, kad ilgalaikėje perspektyvoje viskas bus gerai ir po 10 metų dar būsiu sveikas“, – sakė jis.

100 eurų už skiepus – taip vyriausiųjų senjorų vakcinaciją užsimojo skatinti valdžia. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė tvirtino, kad pinigine išmoka bus viliojami skiepytis labiausiai pažeidžiami asmenys – 75 metų sulaukę ir vyresni senjorai. Tiesa, kai kuriuos pensininkus siūlymas gerokai įpykdė – šie rėžia, kad tokia idėja – yra ne paskata, o pakiša. Pasak pensininkų, valdžia taško mokesčių mokėtojų pinigus ir ragina nesiskiepijančius bausti, o ne skatinti finansiškai.