skiepai

Europos Sąjunga turėtų „pagalvoti apie privalomą vakcinaciją“ nuo COVID-19, trečiadienį pareiškė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, pabrėždama, kad dėl to turėtų spręsti šalių narių vyriausybės. „Mano asmeninė pozicija yra... Manau, kad yra suprantama ir tikslinga vesti tokią diskusiją dabar“, – spaudos konferencijoje sakė ji. EK vadovė pridūrė, kad trečdalis iš 450 mln. ES gyventojų vis dar yra nepasiskiepiję nuo koronavirusinės infekcijos.

Naujoji koronaviruso omikron atmaina spėjo sukelti nemažą aliarmą visuomenėje ir mokslininkų bendruomenėje. Baiminamasi, kad ši atmaina bus labiau užkrečiama, neaišku, kiek ji paveiks ligos eigą ir vakcinų efektyvumą. Nors specialistai neslepia jau pastebintys tam tikrų rūpestį keliančių signalų, tikslesnių išvadų ragina palaukti bent kelias savaites.

Vokiečių parlamentarai dar šiemet balsuos dėl privalomų skiepų nuo COVID-19, antradienį pareiškė būsimasis kancleris Olafas Scholzas, vis garsiau skambant raginimams imtis atitinkamų veiksmų. „Mano pasiūlymas yra toks, kad mes neveiktume kaip vyriausybė, nes tai yra sąžinės klausimas.

Antradienį Kauno vakcinavimo centre sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys pasiskiepijęs sustiprinamąja COVID-19 vakcinos doze kartu turėjo žinutę Europoje plintant naujajai koronaviruso omikron atmainai. Ministras šiuo metu ragino jokiu būdu neatsisakyti vakcinos, net jei ir paaiškėtų, kad skiepų efektyvumas būtų sumažėjęs. Ministras po skiepo žurnalistams pasakojo besijaučiantis puikiai. „Išties labai geras jausmas, nes tikiu tuo, ką darau.

Graikijos ministras pirmininkas Kiriakas Micotakis, vis garsiau raginamas įvesti papildomų suvaržymų COVID-19 plitimui stabdyti, antradienį sakė, kad skiepai nuo šios ligos vyresniems nei 60 metų asmenims bus privalomi. „Vyresni nei 60 metų graikai... pirmajam skiepui privalo užsiregistruoti iki sausio 16 dienos, – sakoma jo pareiškime ministrų kabinetui. – Nuo šiol jų vakcinavimas yra privalomas.

Vos tik prieš galimybių pasą vaikams protestuojančios mamos pastovėjo basomis kojomis prie Vyriausybės, į dienos šviesą nepraleido progos išlįsti prieš skiepus nuo kovido pasisakanti sunkioji artilerija. TV3 laidoje „Karštai su tv3.lt“ kalbėjo prieš skiepus nusiteikęs Dainius Kepenis, kuris stovėjo kartu su mamomis ir teigė, kad jas palaiko. „Vaikai neserga, o jei serga, tai labai lengvai ir vieni juokai.

Sveikatos apsaugos ministerija užsimojo įteisinti privalomus skiepus medikams, mokytojams ir socialiniams darbuotojams. Švietimo ir mokslo profsąjunga stveriasi už galvos ir tvirtina, kad privalomai vakcinuotis gali tekti ir ketvirtu, ir penktu skiepu. Aiškėja ir daugiau faktų – jei nepasiskiepijęs darbuotojas negalės dirbti nuotoliniu būdu, jis bus nušalinamas.  Profesinių sąjungų konfederacija stoja piestu prieš tokį siūlymą ir tvirtina, kad jis kelia sumaištį.

Rusijos žymiausi gydytojai trečiadienį pakvietė prieš vakcinas nusiteikusius įžymybes ir politikus apsilankyti ligoninių raudonosiose zonose, skirtose koronavirusine infekcija sergantiems pacientams, ir patiems pamatyti dramatiškus pandemijos padarinius.

Izraelyje antradienį nuo COVID-19 pradėti skiepyti 5–11 metų vaikai. „Tai apsaugos mūsų vaikus, taip pat jų tėvus“, – pasakė Izraelio premjeras Naftali Bennettas, kai jo devynmetis sūnus Davidas buvo paskiepytas pirmąja vakcinos doze. Kadangi pirmąją šios amžiaus grupės vakcinavimo dieną norinčiųjų pasiskiepyti buvo gana nedaug, premjeras nusprendė paskiepyti savo sūnų ir taip paskatinti kitus tėvus priimti šį sprendimą.

Tikslas yra paskiepyti praktiškai visus vaikus, teigė profesorius Julius Kalibatas, Šeimos gydytojų asociacijos vadovas. To siekiama todėl, nes pasaulio šalys jau praneša apie vaikus, kurie mirė nuo COVID-19. O jei vaikai serga lengva forma, jie gali užkrėsti kitus, TV3 žinių „Dienos komentare“ kalbėjo J. Kalibatas. Tėvai piktinasi, kad netrukus vaikams nuo 12 metų bus įvestas galimybių pasas. Tai reiškia, kad juos reikės skiepyti.

Vokietijos kanclerės Angelos Merkel sutuoktinis antradienį apkaltino nepasiskiepijusius vokiečius „tinginyste“, šaliai siekiant pažaboti dramatišką naujų užsikrėtimų COVID-19 skaičiaus augimą. Nauja COVID-19 banga iš dalies siejama su faktu, kad nepakankama dalis gyventojų yra pasiskiepiję, palyginus su kitomis Vakarų Europos šalimis, tokiomis kaip Prancūzija, Italija ar Ispanija. Vokietijoje visiškai vakcinuoti 68 proc. visų šalies gyventojų.

Privalomą skiepijimą nuo koronaviruso siūloma įvesti slaugos, globos, švietimo ir medicinos įstaigų darbuotojams. Jei nepasiskiepijęs darbuotojas negalės dirbti nuotoliniu būdu, jis turės būti nušalintas. Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad dėl šių sričių skiepijimo turėtų apsispręsti Seimas. „Tokie sprendimai yra priimti ne vienoje šalyje, tiek mūsų kaimyninėje Latvijoje ne taip seniai buvo priimti.

Privalomą skiepijimą nuo koronaviruso siūloma įvesti slaugos, globos, švietimo ir medicinos įstaigų darbuotojams. Jei nepasiskiepijęs darbuotojas negalės dirbti nuotoliniu būdu, jis turės būti nušalintas. Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad šios srities specialistams neturėtų kilti problemų vykdyti reikalavimus. Ji taip pat atsako, kaip atrodys šių metų didžiosios šventės. „Tokie sprendimai yra priimti ne vienoje šalyje, tiek mūsų kaimyninėje Latvijoje ne taip seniai buvo priimti.

Dar vasarą Sveikatos apsaugos ministerija paskelbė, kad šeimos gydytojai už kiekvieną paskiepytą nuo koronaviruso pacientą gaus papildomus pinigus. 5, 15 ar net 30 eurų už vieną pacientą – tokios sumos buvo žadamos, tokias sumas, padaugintas iš paskiepytų pacientų skaičiaus, šeimos gydytojai turėjo gauti papildomai kiekvieną mėnesį. Praėjo jau kone pusmetis po šios žinios paskelbimo, bet Kėdainių medikai dar nėra gavę nei vieno papildomo cento.

Farmacijos bendrovės „Pfizer“ ir „BioNTech“ pirmadienį pranešė, kad jų sukurtos vakcinos nuo COVID-19 veiksmingumas 12–15 metų vaikams siekė 100 procentų praėjus keturiems mėnesiams po antrosios skiepo dozės.  Naujai surinkti duomenys iš 2 228 tyrime dalyvavusių asmenų bus naudingi teikiant paraiškas visiškam vakcinos patvirtinimui JAV ir visame pasaulyje. Po antrosios vakcinos dozės mažiausiai šešis mėnesius stebėtiems asmenims jokių rimtų nusiskundimų dėl vakcinos saugumo neregistruota.

Valdžia grįžta prie privalomų skiepų nuo koronaviruso darbuotojams, dirbantiems sveikatos, socialinės apsaugos ir švietimo sektoriuose, taip pat galbūt viešajame administravime ir profesinėje karo tarnyboje. Toks siūlymas buvo pristatytas pirmadienį Trišalėje taryboje.   Kartu siūloma leisti darbdaviams priimti sprendimą dėl privalomos vakcinacijos darbuotojams nuo COVID-19, net jeigu tai nesusiję su aukščiau paminėtais sektoriais.

Teismui perduota fiktyviai nuo COVID-19 pasiskiepyti bandžiusio klaipėdiečio byla – vyras už 50 eurų kyšį siekė gauti melagingą įrašą, kad yra paskiepytas. Klaipėdos apygardos prokuratūroje baigtas ikiteisminis tyrimas ir teismui perduota baudžiamoji byla, kurioje kaltinimai dėl papirkimo pateikti 36-erių klaipėdiečiui, pirmadienį pranešė prokuratūra. Tyrimo duomenimis, vyras siekė neteisėto įrašymo į pasiskiepijusių asmenų sąrašą išvengiant COVID-19 vakcinos.

Lėti vakcinacijos tempai šalyje – itin didelė problema, kurią gilina nemenkas sąrašas veiksnių. Pacientų nuogąstavimus ir skeptišką nusiteikimą vakcinoms kelia ne tik socialiniuose tinkluose skelbiamos mokslu nepagrįstos teorijos, bet ir artimųjų ar gydytojų atkalbinėjimai. Apie šias priežastis nutarę prabilti Seimo nariai ir medicinos įstaigų atstovai neslepia apmaudo – teisinio pagrindo, sprendžiančio šią problemą nėra.

Kauno rajono savivaldybė svarsto vienkartinėmis išmokomis paskatinti šeimos gydytojus ir jų komandos narius, rodančius geriausius skiepijimo nuo koronaviruso rodiklius. Kaip BNS informavo savivaldybės gydytojas Paulius Žvinakis, šiems medikams iš biudžeto norima skirti 25 tūkst. eurų. Išmokų klausimą kitą savaitę svarstys Kauno rajono taryba. „Priedai būtų mokami šeimos gydytojui, jo komandos slaugytojui ir medicinos registratoriui.

Lietuvoje jau prieinamos purškiamos gripo vakcinos vaikams. Nors kitose šalyse tokios vakcinos nėra naujovė, pas mus jos taikomos pirmą kartą. Gydytojai pažymi, kad tai – tokia pat efektyvi gripo profilaktikos priemonė kaip ir įskiepijama vakcina. Ypač ji patogi psichologiškai, mat nebereikia baimintis adatos dūrio. Šalyje jau atsiranda poliklinikų ar privačių kabinetų, skelbiančių apie galimybę pasiskiepyti purškiama gripo vakcina.

Šeštadienį Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius kartu su žmona Gilma pasiskiepijo trečiąja vakcinos doze nuo COVID-19.  Šia žinia jis pasidalino savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje. „Ačiū Vitalijai ir Gitanai už trečiąjį skiepą, savanoriams ir darbuotojams už tai, kad viskas vyksta kaip suplanuota ir turi būti Vilniuje - paslaugiai ir preciziškai. Ačiū vilniečiams, kad taip gausiai skiepijatės. Ir ačiū mokslui už gyvybių gelbėjimą!“, – rašė Vilniaus meras.

Kanada penktadienį tapo dar viena šalimi, patvirtinusia „Pfizer-BioNTech“ vakciną nuo COVID-19 skiepyti 5–11 metų vaikams, sakoma oficialiame sveikatos priežiūros institucijos „Health Canada“ pranešime.

Šią savaitę Lietuva sulaukė vakcinų siuntos iš vieno gamintojo. „BioNTech ir Pfizer“ penktadienį pristatė 138060 „Comirnaty“ vakcinos dozių. Naujos vakcinų siuntos saugomos Ekstremalių sveikatai situacijų centro sandėlyje, kol savivaldybėms skirstomos anksčiau gamintojų pristatytos vakcinos. Vakcinos paskirstomos savivaldybėms, atsižvelgiant į jų gyventojų skaičių ir skiepijimo tempą.

Trečiadienį sustiprinančia vakcinos doze nuo koronaviruso sostinės „Litexpo“ parodų centre pasiskiepijo premjerė Ingrida Šimonytė. Ministrė pirmininkė sako, kad problemų užsiregistruojant nekilo, jos pavyzdžiu turėtų netrukus pasekti ir ministrai. „Aš įtariu, kad trikdžių atsirado tada, kada atsirado didesnė paklausa ir daugiau susidomėjimo. Man pavyko užsiregistruoti iš pirmo karto, tą dariau apie 8 valandą ryte.

Ligonių kasos sulaukia gyventojų klausimų, kas gali nemokamai pasiskiepyti nuo pneumokokinės infekcijos. Šiaulių teritorinės ligonių kasos (TLK) specialistai primena, kad kompensuojama pneumokokinė vakcina yra skirta privalomuoju sveikatos draudimu apdraustų rizikos grupei priklausančių vaikų ir suaugusiųjų skiepijimui. Ja vakcinuojami žmonės, įrašyti į rizikos grupių sąrašą, patvirtintą sveikatos apsaugos ministro įsakymu.

Įvertinusi mokslinių tyrimų duomenis ir ekspertų rekomendacijas, Sveikatos apsaugos ministerija atnaujino sustiprinančiosios COVID-19 vakcinos dozės skyrimo tvarką. Nuo trečiadienio, lapkričio 17 d., visi pilnamečiai gyventojai gali revakcinuotis trimis vakcinomis: „Comirnaty“ (gam. „BioNTech ir Pfizer“) arba „Janssen“ (gam. „Janssen Pharmaceutica NV“) sustiprinančioji dozė skiriama, praėjus keturiems mėnesiams po pilnos vakcinacijos, „Spikevax“ (gam. „Moderna“) – po šešių mėnesių.

Gyventojų dėmesį prikausčiusi koronaviruso pandemija nustelbė kitas, taip pat pavojingas ligas, kurios naujų aukų tyko ištisus metus. Viena jų – erkinis encefalitas. Anot šeimos gydytojos Kristinos Lebedevaitės, rizika susirgti šia klastinga liga galima net ir šaltuoju metų sezonu, todėl imtis visų apsaugos priemonių – būtina. „Affidea Lietuva“ įmonių grupės medicinos klinikos „Endemik“ šeimos gydytoja Kristina Lebedevaitė pastebi, jog erkių sezonas kone kasmet gerokai pailgėja.

Parlamentarai konservatorė Jurgita Sėjonienė ir „valstietis“ Aurelijus Veryga palankiai vertina 100 eurų už skiepą nuo COVID-19 kampaniją ir sako matantys galimybes ją tęsti bei plėsti į kitas amžiaus grupes. „Vertinu absoliučiai teigiamai: man atrodo, tai yra svarbu. Norėtųsi daugiau, bet tikrai efektas yra“, – apie iki šiol akcijos duotą efektą LRT radijui sakė valdančiųjų atstovė J. Sėjonienė. Opozicijos atstovo A. Verygos teigimu, ši priemonė veikė drauge su kitomis ir jos davė efektą.

Latvijoje pagal naujas taisykles, skirtas kovai su pandemija, nuo pirmadienio darbdaviai gali atleisti darbuotojus, atsisakančius skiepytis nuo COVID-19. Išrinkti politikai, neturintis pasiskiepijimą patvirtinančio pažymėjimo, negalės vykdyti savo pareigų. Nepasiskiepiję žmonės taip pat nebus įleidžiami į parduotuvių centrus, kurių plotas viršija 1,5 tūkst. kv. metrų.

Nuo gruodžio 1 d. įsigalios įstatymo pataisos, pagal kurias už privalomus COVID-19 testus mokės nebe valstybė, bet patys dirbantieji. Šį sprendimą prekybos tinklų atstovai įvertino dvejopai. Vieni neslepia testavimo išlaidas perkelsiantys ant darbuotojų pečių, o kiti už jų testus žada sumokėti.

Bet kokia nauja infekcinė liga nėščioms moterims yra nežinomybė, nes ji gali turėti įtakos nėštumui ir besivystančiam vaisiui. Dėl šios priežasties nuo pat pandemijos pradžios buvo skiriamas didelis dėmesys COVID-19 poveikiui nėščioms moterims. Dabar, po 18 mėnesių stebėjimo, gydytojai ir tyrėjai išsiaiškino galimas rizikas.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) penktadienį nutraukė vakcinacijos skatinimo reklamos kampanijos konkursą. Ministerija apie tai pranešė jo dalyviams, tačiau ne visuomenei, rašo naujienų portalas 15min.lt. „Labai gaila, kad net neturėsime šanso padaryti reklaminę COVID–19 skiepų kampaniją. Ką tik iš SAM gavome žinių, kad vakcinacijos reklamos konkursas nutraukiamas“, – penktadienį feisbuke pranešė „DDB VILNIUS“ kūrybos vadovas Arnas Aukštikalnis.

Būrelis mamų pirmadienį ketina rinktis ir protestuoti prie Vyriausybės prieš galimybių paso įvedimą vaikams nuo 12-os metų. Akcija organizuojama siekiant atkreipti valdžios dėmesį į tai, jog galimybių paso įvedimas esą diskriminuotų vaikus ir sukeltų psichologinių problemų ypač jautriai paauglių amžiaus grupei.

Prieš skiepus nuo koronaviruso nusiteikęs panevėžietis menininkas tik sunkiai susirgęs ir pakliuvęs į ligoninę pakeitė nuomonę. Kasdien mirštančiuosius nuo COVID pamatęs vyras dabar medikus vadina didvyriais ir visus skeptikus ragina skiepytis. Po ligos sustiprėjęs menininkas ruošiasi net atidaryti parodą. Besigydydamas ligoninėje fotomenininkas fiksavo šiurpinančių kovidinio skyriaus realybę pro savo palatos stiklą.

Daugelyje šalių paskiepyti nuo COVID-19 asmenys su nepasitikėjimu žvelgia į neskiepytus. Daliai žmonių dabartinė situacija atrodo veidmainiška – žmonės atsisako prevencinės medicininės priežiūros, tai yra skiepijimo, susirgs, o tuomet jau reikalaus iš medikų ir medicinos technologijų, kad juos išgelbėtų.

Tauragės pareigūnai atlieka ikiteisminį tyrimą dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir kyšininkavimo. Įtariama, kad miesto gydymo įstaigoje klastoti duomenys apie skiepus. Kaip skelbiama pranešime spaudai, ikiteisminis tyrimas pradėtas š. m. lapkričio 4 d. gavus informacijos, kad Tauragės miesto gydymo įstaigos darbuotoja galimai ima piniginį atlygį iš asmenų per tarpininkus ir piktnaudžiaudama tarnybine padėtimi pateikia tikrovės neatitinkančius duomenis į www.esveikata.

Gimdos kaklelio vėžiui pasaulyje vis dar išliekant viena iš dažniausių moterų mirties nuo vėžio priežasčių, specialistai primena, kad žmogaus papilomos viruso (ŽPV) infekcijos, neretai sąlygojančios gimdos kaklelio vėžio išsivystymą, galima išvengti pasiskiepijus. „Profilaktikos priemonė, apsauganti moteris nuo žmogaus papilomos viruso infekcijos poveikio, o drauge ir sumažinanti riziką susirgti gimdos kaklelio vėžiu, yra vakcina.

Trečioji, sustiprinamoji skiepo dozė nuo koronaviruso ne po šešių, o po keturių mėnesių. Tai – viena iš naujovių, kurias kovojant su pandemija siūlo vyriausybė. Ir tai dar ne viskas. Vyriausybė nori, kad galimybių pasas būtų taikomas ir vaikams nuo 12 metų, o ne nuo šešiolikos kaip dabar. Anot ekspertų, šių priemonių reikia, nes daug senjorų vis dar nepasiskiepyję. Tiesa, nuo spalio 100 eurų paskata pasinaudojo ir pirma skiepo doze pasiskiepijo maždaug 6000 pensininkų.

Visi Nacionalinės sveikatos apsaugos tarnybos (NHS) priešakinės linijos darbuotojai Anglijoje nuo balandžio 1 dienos turės būti visiškai paskiepyti nuo COVID-19, antraip neteks darbo, antradienį pareiškė sveikatos apsaugos ministras Sajidas Javidas. „Atsižvelgdamas į... savo pareigūnų ir NHS vadovų, įskaitant NHS vykdomąją direktorę, patarimus, padariau išvadą, kad visi dirbantys NHS ir socialinėje globoje turės būti paskiepyti“, – sakė jis parlamentui.

Išsitirti dėl galimos alergijos prieš vakcinaciją nuo COVID-19 ligos turėtų gyventojai, kuriems anksčiau pasireiškė staigi alerginė reakcija po kitų vakcinų arba po pirmos COVID-19 vakcinos dozės. Turintys alergiją tam tikriems maisto produktams, vabzdžiams arba geriamiems vaistams gali būti skiepijami COVID-19 vakcinomis be alergologinio ištyrimo, nes šių vakcinų sudėtyje nėra įprastas alergijas sukeliančių medžiagų.

Prezidentas Gitanas Nausėda vetavo Užkrečiamųjų ligų įstatymo pakeitimo įstatymą, kuriuo buvo siūloma įvesti mokamus testus nepasiskiepijusiems darbuotojams. Šalies vadovo teigimu, įstatyme numatytas reguliavimas gali reikšmingai pabloginti privalomojo sveikatos tikrinimo – testavimo dėl užkrečiamosios COVID-19 ligos – prieinamumą ir žmonių motyvaciją atlikti šiuos tyrimus.

Vyriausybė ragina senjorus suskubti pasiskiepyti pirmąją „Pfizer“ ir „BioNTech“ sukurtos „Comirnaty“ vakcinos doze – pirmadienis ir antradienis yra paskutinės dienos, kai galima tą padaryti, siekiant gauti 100 eurų išmoką. „Būtina pasiskiepyti lapkričio 8–9 dienomis, tada antrąjį skiepą pavyks gauti iki lapkričio 30-osios“, – sako premjerės patarėja Živilė Gudlevičienė. „Comirnaty“ – vienintelė dviejų dozių vakcina, kuria šiuo metu galima pasiskiepyti, siekiant gauti išmoką.

Tikėtina, kad dabar bent jau JAV vykstančios kovos dėl vakcinacijos nuo COVID-19 taps dar karštesnės, kai Maisto ir vaistų administracija (FDA) pritarė 5–11 metų vaikų skiepijimui. Kas lėmė, kad pasipriešinimas vakcinoms pastaruoju metu tapo kur kas stipresnis, nei jis buvo anksčiau? Vaikai jau privalo būti paskiepyti kitomis vakcinomis, kad galėtų lankyti mokyklą. Privalomas vaikų skiepijimas galioja nuo XIX a., o aštuntajame dešimtmetyje jis tapo įprastu visose 50 valstijų.

Eiles pas alergologus užgulę antivakseriai, įkyriai reikalaujantys juos atleisti nuo skiepų dėl neva rimtų alergijų, trukdo pas gydytojus patekti pacientams, kuriems konsultacijų išties reikia. Anot gydytojų, alergologijos centruose eilės nusidriekė trigubai didesnės nei iki šiol. Už pažymą, patvirtinančią kad negali skiepytis, siūlo ir kyšius. Alergologijos centruose – didžiulės eilės. Tačiau ne tik tų, ką šiuo metu kamuoja alergijos priepuoliai. Sergančių vietas eilėse užima antivakseriai.

Antrasis Kauno „Žalgirio“ istorijoje krepšininkas iš Naujosios Zelandijos – naujokas Tai Websteris – pamažu įsilieja į Lietuvos čempionų komandą. 26-erių metų 193 cm ūgio žaidėjas prieš debiutą su žaliai baltais marškinėliais prisijungė pokalbiui su „Žalgiris Insider“ laidų vedėju Ryčiu Kazlausku tinklalaidėje #ŽalgirisOnAir+, kurioje papasakojo apie savo karjeros kelią bei prisijungimą prie daugkartinių LKL čempionų klubo.

75 metų ir vyresni senjorai, kurie planuoja pasiskiepyti ir kartu norėtų gauti 100 eurų vienkartinę išmoką, turi suskubti ir pirmąja vakcinos nuo COVID-19 doze spėti pasiskiepyti lapkričio 8 d. (pirmadienį) arba lapkričio 9 (antradienį). Paskubėti reikia dėl to, kad 100 eurų vienkartinė išmoka skiriama už visą vakcinacijos kursą, todėl tam, kad antruoju skiepu senjorai spėtų pasiskiepyti laiku – iki lapkričio 30 d., pirmąjį skiepą būtina gauti ne vėliau nei lapkričio 9 (antradienį). „Siekiame ...

Įsibėgėjant šaltajam metų laikui gydytojai ragina nepamiršti pasiskiepyti ne tik nuo COVID-19, bet ir gripo. Negana to, šiuo metu tą galima padaryti be skausmo – vaikams ir paaugliams jau yra prieinama ir purškiamoji vakcina. Štai Kauno miesto poliklinika, kviesdama skiepytis nuo gripo, informuoja, kad 2–18 m. vaikams yra prieinama ir purškiamoji vakcina. Tiesa, tokia galimybė yra tik prie įstaigos prisirašiusiems pacientams.

„Aš, kaip ir daugelis lietuvių, šį savaitgalį praleidau lankydama artimųjų kapus, o kai uždegėme žvakes, ant kapų pasišnekėjome su seniai matytais giminaičiais. Tada viskas ir prasidėjo“, – rašo tv3.lt laišką atsiuntusi kaunietė Viktorija. Pastarieji karantino metai labai pakeitė bendravimo manieras.

COVID-19 sergantys neskiepyti asmenys namuose bus gydomi tada, kai reanimacijose bus užimta 300 lovų, teigė ministrės pirmininkės patarėja Živilė Gudlevičienė. TV3 žinių „Dienos komentare“ patarėja sakė, kad tai nėra nauja praktika.  Šį savaitgalį teigėte, kad neskiepytus žmonės gali tekti gydyti ne ligoninėse, o namuose. Kada tai gali nutikti ir ar tai įmanoma? Matome situaciją, kuri blogėja ženkliai. Galime sakyti, kad ne dienomis, o valandomis.