skiepai

Ministrų kabinetas trečiadienį patvirtino, kad vakcinas nuo Covid-19 Lietuva kartu su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis iš septynių potencialių tiekėjų. Dar iki Vyriausybės posėdžio Vyriausybės Nacionalinio saugumo komisija antradienį paskelbė priėmusi sprendimą dėl vakcinų įsigijimo.  „Dar liepos 29 dieną Vyriausybės pasitarime buvo apsispręsta pagal medikų grupės rekomendacijas numatyti įsigyti tokį kiekį vakcinos, kad būtų galima paskiepyti 70 proc. šalies gyventojų.

Į šalies gydymo įstaigas jau pradedamos tiekti gripo vakcinos. Šią savaitę bus paskirstyta net trečdalis visų šiam sezonui nupirktų vakcinų dozių – maždaug 80 tūkst., įsigytų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų. Šiemet, kaip ir anksčiau, ligonių kasų kompensuojamomis gripo vakcinomis bus skiepijami rizikos grupėms priklausantys asmenys.

Nors kai kurios šalies poliklinikos jau skelbia gavusios pirmąsias šiųmetinės gripo vakcinos siuntas, norintys pasiskiepyti neretai yra priversti eilėse laukti privalomo šeimos gydytojo siuntimo, o vakcinų kiekis – ribotas. Į pagalbą atskuba privačios gydymo įstaigos, tačiau ten už tokį patį skiepą gali tekti pakloti ir dvigubai daugiau. Kai kurios sostinės poliklinikos jau prieš daugiau nei savaitę skelbė pagaliau gavusios mokamos „Vaxigrip Tetra“ vakcinos 2020–2021 metų sezonui.

Prasidėjus naujiems mokslo metams Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai primena apie skiepus mokyklinio amžiaus vaikams. Pagal vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių 6–7 metų vaikai nemokamai skiepijami nuo kokliušo, difterijos, stabligės, poliomielito, raudonukės, epideminio parotito ir tymų; 11 metų mergaitės skiepijamos nuo žmogaus papilomos viruso sukeltos infekcijos; 15–16 m. paaugliams rekomenduojama atnaujinti skiepus nuo difterijos, stabligės ir kokliušo.

Piliečių laisvės, teisės, prievolės bei draudimai – bene labiausiai viešai aptarinėjami klausimai partijų rinkimų programose. Įvairios gyventojų grupės baiminasi drakoniškų draudimų, apribojančių jų laisves, ir tikisi sulaukti daugiau teisių ir laisvių. Ir kol vienos partijos grūmoja pirštu, sakydamos, kad skiepai ar kūno kultūros pamokos bus privalomos, kitos atleidžia vadeles ir žada įteisinti tos pačios lyties asmenų šeimas, kartais net santuokas ar galimybę įsivaikinti vaikus.

Vilniaus savivaldybė nuo erkinio encefalito žada skiepyti pedagogus, mokančius ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikus. Užsiregistravusiųjų skiepams – jau du tūkstančiai. Vilniaus miesto mero pavaduotoja Edita Tamošiūnaitė sako, kad dėl koronaviruso grėsmės didžioji vaikų ugdymo dalis darželiuose šiuo metu yra organizuojama lauke.

ULAC specialistai primena, ką reikia žinoti apie skiepus koronaviruso pandemijos metu.  Ar yra skiepijimų ribojimai dėl COVID-19 pandemijos?  Imunizacija turėtų būti nenutrūkstamas procesas, todėl Pasaulio sveikatos organizacija COVID-19 pandemijos metu rekomenduoja tęsti planinius tiek vaikų, tiek suaugusiųjų skiepijimus pagal įprastai galiojančią tvarką. Vykdant skiepijimus reikėtų vadovautis tais pačiais principais, kurie galioja esant ir kitų infekcinių ligų protrūkiams (pvz.

Pirmosiomis rudens dienomis kai kurios sostinės poliklinikos jau praneša apie galimybę pasiskiepyti mokama gripo vakcina. Tiesa, dalis jų dar tik vykdo pirkimus ir primena, kad dar nevertėtų skubėti skiepytis. Štai Karoliniškių poliklinikoje mokama „Influvac Tetra“ vakcina jau galima pasiskiepyti už 10,70 eurų. Tai, kad vakcinų yra gavusi ir Antakalnio poliklinika, patvirtino įstaigos atstovė Rūta Vanagienė.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai primena, kad prieš sugrįžtant į ugdymo įstaigas būtina pasirūpinti vaikų sveikata ir atkreipti dėmesį į skiepus. Būtina pasidomėti, ar dėl karantino ar kitų priežasčių vaikai nepraleido skiepų pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių. „Svarbu paskiepyti vaikus prieš sugrįžtant į ugdymo įstaigas, nes į naują kolektyvą ateina skirtingi vaikai, kurie gali nešioti įvairių ligų sukėlėjus.

Visuomenei aktyviai domintis vakcina nuo koronaviruso infekcijos (COVID-19 ligos), Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) informuoja apie vakcinos nuo koronaviruso kūrimo etapus. Šiuo metu tik kelios potencialios vakcinos yra pasiekusios trečiosios klinikinių tyrimų fazės etapą.  PSO duomenimis, šiuo metu tiriama virš 169 skirtingų vakcinų nuo koronavirusinės infekcijos. Šios vakcinos yra skirtingose tyrimų fazėse, o dauguma jų – beveik 140 – dar ikiklinikinių tyrimų fazėje.

Artėjant rudeniui tautiečiai pradėjo galvoti ne tik apie koronaviruso, bet ir gripo pavojų ir jau dabar medikų teiraujasi skiepų. Tačiau sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga pareiškė, kad skiepų gali užtekti ne visiems. Vakcinos užsakymai vykdyti prieš pusę metų, neva tokios situacijos ir poreikio nesitikėta. O kritikai tikina, kad vakcina Lietuvą šiemet pasieks ir vėluodama. Sostinės centro poliklinikos duris jau varsto žmonės norintys pasiskiepyti.

„Tikimės, kad įvertinę koronaviruso grėsmę šiemet nuo gripo pasiskiepys daugiau asmenų, nes ir vakcinos įsigyta daugiau“, – ketvirtadienį priminė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistė Daiva Razmuvienė. Visgi sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga įspėja, kad visiems vakcinų neužteks.

Popiežius Pranciškus trečiadienį perspėjo, kad turtingieji neturėtų gauti pirmenybės įsigyti vakcinos nuo koronaviruso. „Ši pandemija yra krizė. Neišeisite iš jos tokie, kokie buvote – geresni arba blogesni, – kalbėjo Pranciškus ir pridūrė, kad „mes privalome išeiti geresni“. Savo kalboje per visuotinę audienciją Vatikane pontifikas sakė, kad po COVID-19 pandemijos pasaulis negali sugrįžti į normalią būseną, jeigu „normali“ reiškia socialinį neteisingumą ir natūralios aplinkos būklės blogėjimą...

Beveik dvigubai per metus išaugęs užsikrėtusiųjų erkiniu encefalitu Lietuvoje skaičius rodo, kad vienintelę šios ligos prevencijos priemonę – skiepus – gyventojai vis dar nepakankamai vertina. Atsižvelgdama į tai, Vilniaus miesto savivaldybė šią vasarą aktyviai vykdo erkių platinamų ligų profilaktikos kampaniją, kuria skatina gyventojus pasinaudoti galimybe išvengti erkinio encefalito ligos pasekmių ir pasiskiepyti.

Lietuva kartu su Airija, Jungtine Karalyste ir Nyderlandais išlieka tarp Europos šalių, kuriose susirgimų meningokokine B tipo infekcija registruojama daugiausiai, rodo 2018 m. Europos ligų prevencijos ir kontrolės duomenys. Lietuvoje paskiepijimo aprėptys vos viršija 74 proc., o siekiant valdyti ligą, turi būtų paskiepyta bent 90 proc. vaikų. Pernai meningokokinės B tipo infekcijos aukomis tapo 6 žmonės. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenys rodo, kad miršta apie 9–15 proc.

Sveikatos priežiūros specialistai su nerimu laukia rudens ir šaltesnių orų, mat tuomet, prognozuojama, visuomenėje paspartės ne tik koronaviruso, bet ir įvairių kitų infekcinių kvėpavimo takų ligų plitimas. Visgi kartu gydytojai turi gerų žinių – skubėdami apsisaugoti nuo jau mums įprasto gripo vienu šūviu galima nušauti du zuikius ir taip padidinti šansą išgyventi, jei vienu metu susirgtume keliomis infekcijomis.

Klimatui šylant erkių mūsų šalyje vis daugėja, tad gausėja ir erkiniu encefalitu užsikrėtusių žmonių gretos. Nors medikai tautiečius ragina skiepytis, dažnam vakcina tiesiog per brangi. Dalis opozicijos atstovų pasiūlė sveikatos apsaugos ministrui Aurelijui Verygai skiepus kompensuoti, tačiau šis atkerta, kad dabar yra rimtesnių bėdų. Šiemet 10 kilometrų plaukte įveikęs žurnalistas Ramūnas Grumbinas pernai grūmėsi su kur kas rimtesniu iššūkiu – erkiniu encefalitu.

Europos Sąjunga penktadienį paskelbė sudariusi susitarimą su Prancūzijos farmacijos milžine „Sanofi“ dėl 300 mln. potencialios vakcinos nuo koronaviruso dozių tiekimo. Europos Komisija, derybas vedusi bloko pagrindinė vykdomosios valdžios institucija, pareiškė leisianti visoms 27 valstybėms narėms įsigyti vakciną, kai bus įrodytas jos veiksmingumas ir saugumas.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, per pirmąjį šių metų pusmetį užregistruoti 136 susirgimai erkiniu encefalitu (EE) ir tai beveik trečdalių daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį (99 atvejai). Pagal amžiaus grupes dauguma – devyni iš dešimties – šiemet susirgusiųjų buvo suaugę (126 atv.), likusieji – vaikai (7,4 proc.). Pagal lytį dauguma susirgusiųjų vyrai (85) ir 51 moteris.

Lietuva vis dar pirmauja Europoje meningokokinės infekcijos susirgimų skaičiumi ir per metus nusineša ne vieno vaiko gyvybę, o išgyvenusiems gali palikti visą gyvenimą lydėsiančias komplikacijas. Pasak medikų, vaikų žudike vadinamai infekcijai kelią užkirstų skiepas. Meningokokinė B tipo infekcija – tai ūmi bakterinė infekcija, kurios sunkiausios klinikinės formos yra žaibinis sepsis ir meningitas. Ši žaibiškai plintanti infekcija pernai pasiglemžė 6 gyvybes.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) Kauno departamentas informuoja, kad liepos 24 diena įregistruotas pirmasis šiais metais mirties nuo erkinio encefalito atvejis Kauno apskrityje. Tai jau antra mirtis Lietuvoje nuo šios ligos. Erkinio encefalito virusas buvo pražūtingas 71 m. amžiaus vyrui, Prienų rajono gyventojui. Asmuo galimai užsikrėtė gyvenamojoje vietoje, erkės įsisiurbimo nepastebėjo.

Vyriausybė nusprendė, kad Lietuva sieks įsigyti vakcinų nuo koronaviruso 70 proc. šalies populiacijos. Lietuva vakcinas planuoja pirkti drauge su kitomis Europos Sąjungos šalimis. „Lietuvos nieks neriboja, sprendžiame patys. Valstybių praktika yra įvairi. Nuo 20 iki 100 procentų populiacijos.

Kalbų apie vakcinose esančias žmogaus organizmui tokias kenksmingas medžiagas kaip aliuminis ar gyvsidabris nestinga jau netrumpą laiką. Tai stipriai mažina dalies visuomenės pasitikėjimą skiepų nauda.  Ar yra šiuose teiginiuose tiesos, teiraujamės VU Gyvybės mokslų centro profesorės Aurelijos Žvirblienės. Esama nuomonės, kad net mažiausias aliuminio kiekis smegenims yra labai kenksmingas ir gali atsiliepti įvairiems neurologiniams susirgimams.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai primena, kad pneumokokine infekcija  daugiausia serga ikimokyklinio amžiaus vaikai bei vyresni nei 65 metų asmenys ir asmenys, sergantys įvairiomis lėtinėmis ligomis. Nemokamai nuo pneumokokinės infekcijos pradėti skiepyti vaikai ir suaugę, priklausantys rizikos grupėms. Rizikos grupei priklausantys vaikai ir suaugę pasiskiepyti nuo pneumokokinės infekcijos gali nemokamai, t.y. valstybės lėšomis.

Nors visų infektologų ir kitų specialistų akys pastaruoju metu nukreiptos į pasaulį apėmusią koronaviruso pandemiją, tai nesumažino kitų infekcinių ligų plitimo grėsmės visuomenėje. Medikų teigimu, jau kuris laikas prognozuotas infekcinių ligų pakilimas pasaulyje turėtų versti tiek valdžios atstovus dėlioti kitokius sveikatos politikos prioritetus, tiek keisti visuomenės požiūrį į jų prevencijos svarbą.

Infekcinių ligų specialistai pastebi išaugusius susirgimus vaikams itin nemalonia liga – kokliušu. „Siūlau internete pasižiūrėti, kaip atrodo kokliušo sukeltas kosulys. Patikėkit, jūs nenorite, kad tai nutiktų jūsų vaikui“, – įspėjo Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) vadovas prof. Saulius Čaplinskas. ULAC vadovas atkreipė dėmesį, kad jau per pirmus 4 šių metų mėnesius turime kokliušo pakilimą.

Lietuva, kaip ir dalis Latvijos bei Lenkijos jau seniai žinoma kaip didžiausias erkinio encefalito židinys Europoje. Vis dėlto nors sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga dar pernai metų vasarą ir žadėjo, kad šiemet vakcinų nuo šios ligos klausimas bus išspręstas, pažadai kol kas yra įstrigę vietoje. Erkinio encefalito virusą mūsų šalyje nešioja beveik 1 procentas erkių populiacijos.

Turizmo sektoriui atnaujinant veiklą, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai primena, kad vykstant į tam tikras šalis, gali prireikti Tarptautinio skiepijimo ar profilaktikos priemonių pažymėjimo, įrodančio, kad esate pasiskiepiję, nes priešingu atveju į šalį galite būti tiesiog neįleisti, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Šeimos gydytoja Jolanta Sauserienė kartu su sveikatos priežiūros bendrove „GSK Lietuva“ primena, kad vasara, kuomet sumažėja sergamumas infekcinėmis ligomis, yra puikus metas pasirūpinti vaikų profilaktiniu skiepijimu.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai primena, kad skiepytis nuo erkinio encefalito (EE) galima ištisus metus, tačiau erkių aktyvumo sezono metu rekomenduojama skiepytis „pagreitinta  schema“.  Pasiskiepijus antrąja doze, po dviejų savaičių jau galima įgyti imunitetą ir taip sumažinti riziką užsikrėsti erkiniu encefalitu.   Vakcinavimo nuo EE schemos yra dvi: įprastinė ir pagreitinta. Įprastinė skiepijimo schema. Pirmosios dvi dozės įskiepijamos 1–3 mėn.

Nors vasarą daugelis žmonių atostogauja, mėgaujasi gyvenimu, infekcinės ligos atostogų neturi ir gali užklupti bet kada. Jos ypač suaktyvėja, kai pamirštami higienos įpročiai, ir dažnai puola vaikus. Kaip būtų galima nuo to apsisaugoti ir ką daryti, jei nepavyko vaiko paskiepyti pagal skiepų kalendorių, pasakoja VUL Santaros klinikų Vaikų infekcinių ligų skyriaus vedėja, vaikų ligų gydytoja dr. Inga Ivaškevičienė.

Užkrečiamųjų ligų specialistai sunerimę. COVID-19 (koronaviruso) pandemijos metu Lietuvoje įvedus karantiną sumažėjo skiepų aprėptys – preliminariais duomenimis, kovo mėnesį įskiepyta apie 12 tūkst. vakcinų dozių mažiau nei sausį ar vasarį. Pastebima, kad sumažėjo skiepų ir pagal Vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių. Planinių skiepų atidėjimas ar nutraukimas gali sukelti užkrečiamųjų ligų protrūkius ir skaudžias pasekmes.

Vis labiau švelninant karantino sąlygas, kelionių išsiilgę žmonės planuoja atostogas ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras primena, kad prieš kelionę svarbu pasikonsultuoti su savo šeimos gydytoju apie skiepus ir kitas infekcinių ligų profilaktikos priemones. Keliautojams į sveikatos priežiūros įstaigas rekomenduojama kreiptis iki kelionės likus 4–6 savaitėms, kadangi imunitetui susiformuoti po skiepijimo reikalingas tam tikras laikotarpis.

Lietuvoje vakcinacija nėra privaloma ir jokių prievartinių priemonių nebus taikoma, spaudos konferencijos metu tvirtino Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Jo teigimu, kalbant apie skiepus galima pastebėti savotišką paradoksą.  „Absoliuti dauguma pasaulio investuoja didžiulius pinigus į tai, kad vakcina būtų sukurta, jos labai laukia.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai primena, kad, siekiant išvengti infekcijų protrūkių, būtina vykdyti planinius vaikų ir suaugusiųjų skiepijimus. Primename, kad karantino laikotarpiu Lietuvoje planiniai skiepijimai nėra atidedami ir turi būti vykdomi, numatant pacientų srautų valdymą.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai primena, kad pagal Nacionalinę imunoprofilaktikos programą, vyresni nei 25 m. amžiaus asmenys nuo stabligės gali pasiskiepyti nemokamai. Suaugusiųjų skiepijimui naudojama vakcina apsaugo ne tik nuo stabligės, bet ir nuo difterijos. Pasiskiepyti nuo stabligės turėtų žmonės, daug laiko praleidžiantys gamtoje, dirbantys žemės ūkio darbus. Dirvožemis – pagrindinis stabligės sukėlėjų rezervuaras.

Kaunietė Lina (vardas pakeistas, redakcijai žinomas – aut. past.) prieš kelias dienas feisbuke pasidalijo vaizdo įrašu, kuriame užfiksuota jos verkianti ir skausmus dėl alerginės reakcijos kenčianti mažametė dukra. Moteris sulaukė nemažai komentarų, kad neva ja tinkamai nesirūpina, apie įvykį buvo pranešta ir vaiko teisių apsaugos tarnybai. Pati Lina dėl tokios mergaitės būklės kaltina skiepus.

Medicinos fakulteto Klinikinės medicinos instituto Vaikų ligų klinikos profesoriaus Vytauto Usonio teigimu, jeigu tik šiandien kažkas atvežtų vakciną prieš COVID-19 virusą – tai iš karto prie skiepų nusidriektų eilės. Profesorius teigia, kad nereikia turėti iliuzijų, kad tai įvyks greitai. „Vakcinų kūrimo ir tyrimų laikotarpis įprastai trunka nuo 5 iki 10 metų. Tai yra optimalūs terminai. Kalbant apie COVID-19 grėsmę, tai situacija yra kita.

Pasaulyje siaučiant virusui dar ir dar kartą aktualus tampa skiepų klausimas. Vieni jų bijo, kiti – laukia, kaip išganymo. Visgi skiepų naudą žinojo dar senovės graikai, o milijonai žmonių išvengė bjaurių ligų tik todėl, kad keli drąsūs išradėjai nebijojo apsikvailinti. Lietuvoje skiepyta jau XIX amžiaus pradžioje, bet tikrą renesansą skiepia išgyveno sovietmečiu ir tuomet nuo jų negalėjo niekas išsisukti.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos specialistai primena, kad šiltuoju metų sezonu, kai prasideda žemės ūkio darbai, padidėja rizika susirgti pavojinga liga – stablige. Didesnė tikimybė susirgti šia liga yra  neskiepytiems ar nepilnai paskiepytiems asmenims, taip pat asmenims, gavusiems visą vakcinacijos kursą, bet laiku nepasiskiepijusiems palaikomąja vakcinos doze.

Nors antrą mėnesį gyvenant karantino sąlygomis kai kurios sveikatos priežiūros paslaugos laikinai neteikiamos, specialistai atkreipia dėmesį, kad planiniams skiepams šis draudimas negalioja. Gyventojai raginami jokiu būdu neatsisakyti vakcinacijos, kuri ateityje leistų išvengti užkrečiamųjų ligų protrūkio.    Planinių skiepų svarbą sudėtingu pandemijos metu akcentuoja Pasaulio sveikatos organizacija, žinomi Lietuvos medikai bei epidemiologai.

Elektrėnų marių žuvį mėgęs valgyti žvejas susirgo ypač reta ir nemalonia liga. Per penkerius metus jis tapo vos trečiuoju Lietuvoje, kurio organizme buvo rastas žuvinis kaspinuotis. Epidemiologai sako, kad iki dešimties metrų užgauti galintis parazitas nelaimėlio kūne atsirado suvalgius netinkamai apdorotą žuvį. Vyras džiovindavo ir vytindavo savo paties sugautus karpius bei karšius. Lietuvoje užfiksuotas itin retas susirgimas.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai informuoja, kad dėl susidariusios nepalankios epideminės COVID-19 (koronavirusinės infekcijos) situacijos ir paskelbto karantino šalyje, nerekomenduojama atidėti skiepijimų, atliekamų pagal LR vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, suaugusiųjų skiepijimų pagal Nacionalinę imunoprofilaktikos programą ar kitų rekomenduojamų skiepų, pavyzdžiui nuo erkinio encefalito, išlaikant skiepijimo schemas.

Dalis Lietuvos gyventojų karantino metu izoliavosi savo sodybose, taip pat kai kurie žmonės, imdamiesi papildomų saugumo priemonių, jau pradėjo ir sodų lankymo sezoną bei po truputį kimba į žemės darbus. Kapstantis daržuose, gėlynuose ar ūkyje sunku išvengti smulkių susižalojimų, todėl medikai ragina imtis apsaugos priemonių, jog maža žaizdelė netaptų rimtos ligos priežastimi.

Skiepai nuo COVID-19 galbūt yra vienintelis dalykas, galintis sugrąžinti normalų gyvenimą, trečiadienį sakė Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas, kuris išreiškė viltį, kad vakcina bus sukurta iki šių metų pabaigos.

Nors skiepus nuo pneumokokinės infekcijos ypač rizikos amžiaus grupės žmonėms gydytojai įvardija kaip naudingas ir valdant COVID-19 protrūkį, infektologams kelia nerimą, kaip teigia jie, įstrigęs vakcinų pirkimas. Valstybinė ligonių kasa (VLK) gi ramina, kad jau kitą savaitę viskas turėtų pajudėti. „Norėtume, kad mūsų sveikatos apsaugos sistema neužmirštų, kad ir dabartinėmis sąlygomis toliau reikia skatinti gyventojus vakcinuotis nuo sezoninio gripo pneumokokinės infekcijos.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC), vadovaudamasis 2020 kovo 14 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ ir Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijos vadovo 2020 m. kovo 20 d. sprendimu, planiniai skiepijimai nei karantino, nei valstybės lygio ekstremalios situacijos laikotarpiu nėra atidedami ir privalo būti atliekami asmens sveikatos priež...

Antradienį britų spaudoje pasklido žinia, kad šį sezoną pasiskiepiję nuo gripo patenka į didesnės rizikos kategoriją užsikrėsti koronavirusine infekcija. Naujienų portalas tv3.lt susisiekė su Lietuvos bendrosios praktikos gydytojų asociacijos prezidentu, prof. habil. dr. Juliumi Kalibatu, kuris teigė, kad skiepas nuo gripo ir koronavirusas tikrai nėra susiję. Portale mirror.co.

Po rekordiškai šiltos žiemos sulaukus pirmųjų kalendorinio pavasario dienų, į veterinarijos klinikas suplūsta minios šunų šeimininkų – sako jau pavasaris, reikia pasirūpinti apsauga nuo erkių. „Bet realybėje erkių pernašamas ligas šiais metais diagnozavome jau žiemos viduryje, tad prisirišti prie kalendoriaus nebeverta, o saugoti savo augintinius nuo erkių derėtų visus metus“ – pabrėžia DR Leo veterinarijos gydytoja Urtė B. Liutkevičiūtė.