skiepai

Jungtinės Karalystės priežiūros institucija gavo du pranešimus apie galimą alerginę reakciją į skiepus nuo COVID-19, kuri pasireiškė pirmą Britanijos masinio vakcinavimo kampanijos dieną paskiepytiems žmonėms. Vaistų ir sveikatos apsaugos produktų priežiūros agentūros (MHRA) vadovė June Raine apie šiuos du atvejus pranešė trečiadienį liudydama viename parlamento komitete.

Pasaulyje mirčių nuo koronaviruso skaičiui perkopus pusantro milijono – istorinė diena Didžiojoje Britanijoje. Šalis tapo pirmąją Vakaruose, kuri pradėjo masinį savo piliečių skiepijimą nuo koronaviruso. T yrimais patvirtintą skiepą pirmoji gavo savo 91-ą gimtadienį švenčianti moteris. Tuo metu Rusijoje daugėja abejonių dėl „Sputnik“ vakcinos veiksmingumo.

Šią savaitę į Lietuvą atkeliavo trečioji paskutinė šio sezono gripo vakcinos siunta – 37 tūkst. dozių. Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis įsigyti skiepai skirti rizikos grupės asmenims. Gautoji siunta jau pradėta dalyti šalies gydymo įstaigoms. Planuojama, kad jau antroje savaitės pusėje pacientai galės kreiptis dėl galimybės pasiskiepyti. Pirmoji gripo skiepų siunta – 108 tūkst. dozių, į Lietuvą atkeliavusi dar rugsėjo pabaigoje, antroji – 100 tūkst.

Vokietijos kanclerės Angelos Merkel administracijos vadovas pareiškė, kad skiepijimas nuo koronavirusinės infekcijos COVID-19 šalyje turėtų prasidėti „pirmosiomis ateinančių metų dienomis“.    Helge Braunas, kuris yra įgijęs mediko išsilavinimą, sakė, jog yra pasirengęs pats padėti skiepyti žmones.

Jungtinių Amerikos valstijų (JAV) darbdaviai galės pagal įstatymus iš savo darbuotojų reikalauti būti pasiskiepijus nuo COVID-19. Tačiau labiau tikėtina, kad daugelis šį reikalavimą paliks rekomendacija, sako darbo teisės ekspertai.  Artėjant tai dienai, kai vakcina nuo koronaviruso bus prieinama visiems, verslininkai svarsto, ar verta įvesti privalomą skiepų politiką darbuotojams.

Biotechnologijų gigantė „Moderna“ oficialiai prašo Jungtinių Valstijų ir Europos patvirtinti jų vakciną skubos tvarka. Lietuva kartu su Europos Komisija jau yra patvirtinusi sutartį su „Moderna“, kad galėtų įsigyti 80 milijonų vakcinos dozių. Amerikiečių milžinė „Moderna“ – trečioji biotechnologijų ir farmacijos kompanija po „Pfizer“ ir „Astrazeneca“, dedanti tašką varžybose dėl vakcinos patvirtinimo.

Žvelgiant į kelių metų skiepų nuo gripo istoriją, išryškėja kiekvieno rudens problema – artėjant sergamumo sezonui, skiepų trūksta, jų pristatymas vėluoja. Šiemet, kai siekiant išvengti COVID-19 komplikacijų medikai primygtinai rekomendavo vakcinuotis nuo gripo, skiepų trūkumas buvo itin skaudus. Užsako remiantis spėjimais Pasak Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto prof. habil. dr.

Sveikatos apsaugos ministrui Aurelijui Verygai paskelbus, kad sausio mėnesį būtų realu gauti pirmąsias Covid-19 vakcinų dozes, tuo suabejojo profesorius Vytautas Usonis. Jis teigė, kad pakels taurę šampano, jei tik vakcina sausį atkeliaus. Jo manymu, kitų metų rudenį būtų galima pradėti plataus mąsto skiepijimo kampaniją, o Covid-19 vakcina pas mus neturėtų būti privaloma.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen trečiadienį pareiškė, kad pirmieji 27 bloko valstybių narių piliečiai galėtų būti paskiepyti nuo koronaviruso dar iki šių Kalėdų, bet perspėjo, jog valstybės narės turi nedelsdamos paruošti savo logistikos tinklus šimtų milijonų vakcinos dozių pristatymui.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC) primena, kad pranešti apie nepageidaujamą reakciją į vakciną gali pats pacientas, užpildydamas elektroninę Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) pranešimo formą. Jei pacientas neturi galimybės užpildyti elektroninę formą, jis gali užpildyti popierinę pranešimo formą, skirtą pacientams ir siųsti ją: el. paštu NepageidaujamaR@vvkt.

Su nekantrumu laukiant pirmųjų COVID-19 vakcinų specialistai ragina nedelsti ir jau dabar rūpintis, kur ją ketinama laikyti ir kaip paskirstyti šalies gyventojams. Mat tokios vakcinos, kurią siūlo dabar jų kūrimo lenktynėse pirmaujančios kompanijos, dar nebuvo – ją transportuoti ir laikyti gali tekti net prie -70°C temperatūros.

Vyraujanti pandemija ir šalyje paskelbtas antrasis karantinas paskatino gyventojus daugiau laiko praleisti gamtoje. Visgi, leisdami laisvalaikį miškų ar parkų apsuptyje žmonės dažnai nesusimąsto, kad kai kurie pavojai, dažniausiai siejami su šiltuoju sezonu, gali vis dar kelti grėsmę. Nors pastaruoju metu daugelis susikoncentravę ties plintančiu virusu, gydytoja ragina nepamiršti, kad nors ir netrukus pasitiksime žiemą, erkės išlieka itin aktyvios ir pavojingos, todėl saugotis – būtina.

Nors praėjusiais metais fiksuotas nepageidaujamų reakcijų į skiepus šuolis, infektologai ramina, kad palyginus su bendrais vakcinacijų skaičiais, tai yra labai nedidelis procentas. Be kita ko, skiepo šalutinė reakcija retai turės rimtesnių pasekmių nei susirgus pačia liga, nuo kuriuos skiepijamasi.

Daugėjant žinių apie viltį teikiančias vakcinas nuo Covid-19, atskleidžiamas lietuvių požiūrį į skiepus. Tyrimo duomenimis, palankiai į skiepus apskritai Lietuvoje žiūri apie du trečdaliai (65 proc.) gyventojų. Daugiau kaip dešimtadalis skiepams nepritaria, o net penktadalis (21,4 proc.) – neturi aiškios nuomonės. Nepritariančiųjų teiginiui, kad skiepai yra veiksminga priemonė apsisaugoti nuo ligų, skaičius jau kuris laikas nekinta.

Gripo sezono metu net dešimtadalis gripu sergančių intensyvios terapijos skyriaus pacientų būna gripu susirgusios nėščiosios, kurioms šios ligos komplikacijos tikėtinos tiek pat, kiek vyresnio amžiaus, įvairiomis gretutinėmis ligomis sergantiems asmenims. Dažnai užklupusi liga pavojinga ne tik mamai, bet ir dar negimusiam kūdikiui, kuriam gripas gali pasireikšti rimtomis ilgalaikėmis komplikacijomis ar net mirtimi.

Lietuviai masiškai skiepijasi nuo gripo. Nors šiais metais nemokamų gripo vakcinų rizikos grupėje esantiems asmenims  užsakyta beveik dvigubai daugiau nei pernai, 245 tūkstančiai, šiandien pasiskiepyti pavyksta ne visiems – mokamų gripo skiepų poliklinikos nebeturi. Ar pasiskiepys rizikos grupėje esantys asmenys, priklausys nuo šeimos gydytojų malonės, nes ir nemokamų vakcinų beveik neliko. Gydytojai sako, kad koronavirusas skiepytis atgena net ir antivakserius.

Kaip rodo naujausi duomenys, sergamumas užkrečiamomis ligomis Lietuvoje pernai buvo 13,6 proc. mažesnis nei 2018 m., tačiau užfiksuota daugiau nei dvigubai nepageidaujamų reakcijų į skiepus. Kaip rodo Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) stebėsenos duomenys, 2019 ir 2018 m. atitinkamai užregistruota 857 170 ir 991 874 susirgimai užkrečiamosiomis ligomis. Pasak ULAC metinės sergamumo apžvalgos, daugiausia – 96,41 proc.

Praėjusią savaitę „Pfizer“ sudrebinus pasaulį naujiena apie 90 proc. efektyvumą siekiančią vakciną, šiandien „Moderna“ paskelbė savo gaminio tyrimų rezultatus: 94,5 proc. efektyvumas prieš koronavirusą. Bendrovės vadovas tvirtina, kad jie kuria „vakciną, kuri sustabdys Covid-19“. JAV netrukus gali būti registruotos net dvi vakcinos ir jau gruodžio mėnesį šalį gali pasiekti iki 60 mln.

Visai neseniai kūdikio susilaukusiai moteriai vaikelio gimimo džiaugsmą aptemdė juodi debesys. Dar prieš gimdymą moteriai buvo diagnozuotas koronavirusas, o kūdikiui gimus net dvi įstaigos, jos teigimu, atsisakė atlikti privalomą kūdikiams tyrimą. Abi ligoninės pasakoja savo istorijos puses ir sako, kad dėl nesusipratimų gali būti kalta ir pati moteris. Naujienų portalą tv3.lt pasiekė neseniai pagimdžiusios mamos Eglės istorija.

Siaučiant koronaviruso pandemijai, sveikatos priežiūros specialistai ir medikai kviečia gyventojus nepamiršti ir įsibėgėjančio gripo sezono – jų teigimu, Covid-19 grėsmės akivaizdoje gripo vakcinų svarba dar labiau išaugo. Skiepijimasis ne tik padėtų išvengti gripo ar bent sunkių jo komplikacijų, bet ir sumažintų krūvį gydymo įstaigoms – statistika rodo, kad toks imuniteto paruošimas vizitų pas gydytojus skaičių sumažina bent trečdaliu.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC), vadovaudamasis šių metų lapkričio 4 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės informuoja, kad karantino laikotarpiu planiniai skiepijimai nėra atidedami ir turi būti vykdomi, numatant pacientų srautų valdymą.

Seimui pritarus, nuo 2021 metų sausio 1 d. išplėstinės praktikos vaistininkai galės teikti sveikatos priežiūros paslaugas gyventojams. Tai reiškia, kad pasiskiepyti nuo gripo ar kitų ligų būtų galima ir vaistinėje, o tai ypač aktualu, atsižvelgiant į sudėtingą epidemiologinę padėtį šalyje, taip pat siekiant užtikrinti nepertraukiamą medicinos paslaugų prieinamumą ir kokybę.

Sergamumo koronavirusu rodikliams ir toliau siekiant aukštumas, specialistai turi gerų žinių. Dėl koronaviruso pandemijai suvaldyti skirtų priemonių, sumažėjo sergamumas kitomis oro lašeliniu būdu plintančiomis ligomis. Epidemiologai sako, kad dėl kaukių, atstumo laikymosi ir dažnesnio rankų plovimo Lietuvoje šį sezoną užfiksuota kur kas mažiau gripo atvejų.

Nors dabar viena laukiamų COVID-19 pandemijos suvaldymo išeičių – vakcina, visgi kol kas ja, jei ji būtų prieinama, skiepytis ryžtųsi ne kiekvienas. Dalis gyventojų baiminasi, kad naujasis skiepas bus nesaugus. Specialistai gi pabrėžia, normalu, kad į kiekvieną įskiepijimą organizmas reaguoja skirtingai, tad ir šalutinių reakcijų pasitaiko.

Galimybė pasiskiepyti vaistinėse dar šiemet, kaip panašu, stumiasi į kitus metus. Tarp infekcinių ligų, kurių vakcinos būtų prieinamos šiose vietose – ir COVID-19. Tiesa, skiepų nuo šio viruso dar reikia sulaukti. Seimo sveikatos reikalų komiteto posėdyje pritarta ministro Aurelijaus Verygos teiktam siūlymui paankstinti dar birželį priimtų nuostatų įsigaliojimą. Vis dėlto tai neįvyks taip anksti, kaip norėjo ministras.

Vakcinų nuo gripo stygių pastarosiomis dienomis jaučia ne tik didieji Lietuvos miestai – rajonuose įsikūrusios poliklinikos šiuo metu taip pat nebegali paskiepyti nei vieno paciento. Poliklinikų vadovai sako, kad situacija prasta, o kada bus gautas papildymas – nėra iki galo aišku.  Jau kelias savaites poliklinikos skundžiasi besibaigiančiomis keturvalentės vakcinos nuo gripo atsargomis.

Įsibėgėjant šaltajam sezonui medikai pabrėžia, kad labai svarbu pasiskiepyti ne tik gripo, bet ir pneumokokine vakcina. Vis dėl to ji yra kompensuojama ne visiems. Profesorius, šeimos gydytojas Vytautas Kasiulevičius primena, kokiais atvejais minėtieji skiepai yra kompensuojami valstybės. „Mieli pacientai, šiandien vėl turėjau aukšto kraujospūdžio liga sergančiam pacientui, kuriam nėra širdies nepakankamumo, pasakyti, kad jam nepriklauso valstybės kompensuojama vakcina.

Gydytojai įspėja dėl per maistą, vandenį ir nešvarias rankas plintančios sunkios ir paralyžiuoti galinčios ligos – poliomielito. Pabrėžiama, kad tai yra įvežtinė infekcija ir pagrindinis būdas jos išvengti – pasiskiepyti. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC), minėdamas spalio 24-ąją – Pasaulinę poliomielito dieną, atkreipia dėmesį į šią pavojingą ligą ir primena, kad išlieka įvežtinio poliomielito rizika.

Šalyje ėmė trūkti gripo vakcinų. Į gydymo įstaigas plūsta norintys pasiskiepyti nuo sezoninio gripo, tačiau pasiseka nevisiems. Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga tikina, kad antra skiepų partija Lietuvą pasieks lapkričio mėnesį. Tuo tarpu gydymo įstaigos jau pusę lūpų kalba apie tai, kad skiepų nuo gripo gali ir neužtekti. O delsti nenorintys gyventojai skuba pasiskiepyti į privačias klinikas, kur gripo vakcina nuo sezono pradžios jau pabrango kone trečdaliu.

Gripo sukeliamos komplikacijos kelia pavojų kiekvienam žmogui, tačiau šis lengvai plintantis virusas yra itin grėsmingas lėtinėmis ligomis sergantiems, senyvo amžiaus žmonėms bei nėščiosioms, todėl šios visuomenės grupės yra raginamos ypatingai saugotis bei pasiskiepyti nemokamai.

Seimas uždegė žalią šviesą tam, kad dar šiais metais pasiskiepyti nuo infekcinių ligų, tarp kurių – ir COVID-19, kai vakcina bus sukurta, būti galima ir vaistinėse. Tokiu būdu siekiama gerinti paslaugos prieinamumą suaugusiesiems. Po pateikimo įstatymo projektui pritarta vienbalsiai – tam pritarė 57 parlamentarai iš 59 balsavusiųjų, du Seimo nariai susilaikė.

Šalies gydymo įstaigose šiuo metu turbūt labiausiai varstomos skiepų kabinetų durys. Šiomis savaitėmis tautiečiai  plūsta skiepytis nuo gripo. Ir nors oficialių duomenų dar nėra, viena sostinės poliklinikų teigia fiksuojanti daugiau nei dvigubai didesnius skaičius nei praėjusiais metais. Kai kur vakcinos jau net ir pasibaigė, tenka laukti naujų.  Vilniaus Šeškinės poliklinikoje eilutė žmonių prie skiepų kabinetų durų. Užsiregistravę iš anksto žmonės čia laukia skiepo nuo gripo.

Socialinis tinklas „Facebook“ antradienį paskelbė, kad draus savo platformoje skelbti reklamą, skatinančią žmones nesiskiepyti, nors išimtis bus taikoma skelbimams apie vyriausybių vykdomą vakcinacijos politiką. Bendrovė jau ir taip draudžia skelbimus, kuriuose yra melagingos informacijos apie vakcinas, tokios kaip klaidingas teiginys, jog skiepai sukelia autizmą. Pagal naująją politiką šis draudimas bus taikomas ir reklamai, raginančiai vengti vakcinų dėl bet kokių kitų priežasčių.

Turbūt ne vienas prisimena pernai metais Lietuvoje įvykusį tymų protrūkį, kai jais užsikrėtė daugiau nei 800 žmonių. Nors dabar ligos plitimas yra suvaldytas, medikai sako, kad visiškai atsipalaiduoti nereikėtų, mat ši infekcija – itin pavojinga. Vilniaus universiteto Santaros klinikų Pediatrijos centro gydytoja Božena Paškevič sako, kad tymų tikrai nereikėtų laikyti viso labo nekalta vaikiška liga.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai rekomenduoja skiepus nuo kokliušo infekcijos atnaujinti planuojantiems tapti ar jau esamiems tėvams ir seneliams, nes didžioji dauguma kūdikių kokliušu užsikrečia nuo šeimos narių. Lietuvoje suaugusiems asmenims savo lėšomis galima pakartotinai pasiskiepyti viena vakcina nuo trijų infekcijų – difterijos, stabligės ir kokliušo.

Atvėsus orams medikai skuba priminti apie bene pačią pavojingiausią meningokokinę infekciją. Mat susirgimų šia liga skaičiumi Lietuva stipriai lenkia kitas Europos šalis, o gydytojai kasmet baiminasi, kiek šį kartą ji pareikalaus mažų vaikų gyvybių. Meningokokinė infekcija – tai ūmi bakterinė infekcija, plintanti oro lašeliniu būdu, artimai bendraujant su sergančiu ar bakterijos nešiotoju. Ją sukelia bakterijos, dar vadinamos meningokokais, kurių skiriama trylika serologinių grupių.

Lietuvoje kasmet užregistruojama apie 500 tūkst. susirgimų ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis, o koronaviruso akivaizdoje jos tampa tik pavojingesnės. Dalies sunkių bakterinių infekcijų simptomai yra panašūs į COVID–19, tad „pasigavus“ tiek virusą, tiek bakteriją, kyla pavojus žmogaus sveikatai ar net gyvybei. Gydytojai primena, kad dar neturint vakcinos nuo koronaviruso skiepais galima apsisaugoti nuo kitų bakterinių – pneumokoko ir meningokoko – infekcijų.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai primena apie meningokokinę infekciją – klastingą ligą, kuriai būdingas sezoniškumas, todėl susirgti šia infekcija didesnė tikimybė yra šaltuoju metų laikotarpiu: rudens, žiemos, pavasario mėnesiais, kuomet yra didelis sergamumas gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis. Meningokokinė infekcija plinta oro lašeliniu būdu, artimai bendraujant su sergančiu ar bakterijos nešiotoju.

Pasaulį sukausčiusi pandemija iš dalies nėra labai netikėtas dalykas, tvirtina ULAC vadovas prof. Saulius Čaplinskas. Jis pabrėžia, kad buvo tik laiko klausimas kada paplis tokia liga kaip COVID-19. Visgi dabar esminis raktas šiam iššūkiui įveikti – visuomenės sąmoningumas. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) vadovas atkreipė dėmesį į jau keletą metų akcentuotas grėsmes.

Norintys pagal vaikų skiepijimo kalendorių paskiepyti savo atžalas nemokama vakcina dalis tėvų susiduria su biurokratiniu absurdu. Pediatrai skundžiasi, kad ministro Aurelijaus Verygos priimti sprendimai surišo jiems rankas teikti pacientams valstybės kompensuojamą būtiną paslaugą. Vaikų ligų srityje besispecializuojančios įstaigos ir kitur antriniame lygyje dirbantys pediatrai sulaukė Sveikatos apsaugos ministerijos akibrokšto.

Žmonės puolė masiškai skiepytis nuo sezoninio gripo. Šeškinės poliklinika į sąrašus dėl nemokamos gripo vakcinos jau įtraukė kelis tūkstančius pacientų – visi jie patenka į rizikos grupę. Maža to, kiti pacientai jau dabar skiepijasi mokamai, mat baiminasi, kad vakcinos vėliau gali ir nelikti. Gydytojai pataria, kaip prasidėjus virusų sezonui atskirti gripo ir koronaviruso simptomus.

Penktadienį Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) pradės vykdyti laukinių gyvūnų vakcinaciją nuo pasiutligės. Per rudeninę laukinių gyvūnų vakcinaciją iš viso Lietuvos teritorijoje bus išmėtyta apie 505 tūkst. jaukų su vakcina nuo pasiutligės, pranešė Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC). Esant palankioms meteorologinėms sąlygoms, vakcinaciją planuojama baigti gruodžio mėnesio pabaigoje. Jaukai su vakcina mėtomi iš orlaivių pasienyje su Lenkija ir Baltarusija.

Nors vėjaraupiai dažnai laikomi vaikiška liga, specialistai primena, kad suaugusieji ja serga gerokai sunkiau. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC) primena, kam reikėtų pasiskiepyti nuo šios infekcijos.  ULAC duomenimis, pernai registruotas didžiausias per pastarąjį dešimtmetį pasiskiepijusių asmenų nuo vėjaraupių infekcijos skaičius. Savo lėšomis pasiskiepijo 3 847 asmenys ir tai, lyginant su 2018 metais, 39,6 proc. daugiau.

Tarptautinę pagyvenusių žmonių dieną Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) specialistai rekomenduoja senjorams pasiteirauti savo šeimos gydytojo dėl galimybės pasiskiepyti nuo pneumokokinės infekcijos. Privalomo sveikatos draudimo lėšomis (PSDF) nuo pneumokokinės infekcijos skiepijami vaikai ir suaugę, priklausantys rizikos grupėms. ULAC duomenimis, pernai šalyje nuo pneumokokinės infekcijos paskiepyti 64,3 proc. (n=13 587) daugiau suaugusių asmenų ir 46,5 proc.

Valstiečiams nepavyko sukurti valstybinių vaistinių, tačiau gali pavykti sumažinti privačių vaistinių kiekį, ir ypač šalies regionuose. Jau nuo sausio kiekvienoje vaistinėje turės dirbti po diplomuotą vaistininką, o jų trūksta. Be jo vaistinė tiesiog turės būti uždaryta. Be to, pasikeitimų sulaukė ir privačios klinikos, dabar vaikus skiepyti gali ne visos.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos specialistai informuoja, kad šią savaitę prasideda 2020–2021 m. gripo sezonas. Šis periodas įprastai trunka nuo 40-osios kalendorinės metų savaitės iki 20-osios kitų metų kalendorinės savaitės. Šiuo laikotarpiu padaugėja sergančių gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI). Žmonės painioja gripą su įvairiomis ŪVKTI.

Nors pats sergamumo gripu pikas pastebimas žiemos mėnesiais, jo aktyvumas gali prasidėti jau ankstyvą spalį ir tęstis iki vėlyvo gegužės mėnesio. Sostinės savivaldybės įstaigos „Vilnius sveikiau: geros savijautos biuro“ (Biuras) specialistai dėl virusų mutacijos rekomenduoja nuo gripo skiepytis kiekvienais metais, o tai geriausiai padaryti – spalio–gruodžio mėnesiais. Kasmet 20 proc. vaikų ir 5 proc. suaugusiųjų perserga gripu.

Jeigu vaiko imuninė sveikata bus stipri, jis nesusirgs meningokokine B tipo infekcija. Skiepus per COVID-19 pandemiją galima atidėti. Meningokoku B gali susirgti tik maži vaikai. Tai tik keletas mitų, kurie sklando viešojoje erdvėje ir kuriuos paneigia prof. Rimantas Kėvalas, Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos vadovas.

Skleidžiami gandai, kad neva skiepai dėl koronaviruso bus privalomi. Jie nebus privalomi, jie bus rekomenduojami ir nemokami. Seime ketvirtadienį kalbėjo valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis ir jam antrino sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. „Žmonės yra klaidinami ir specialiai. Tų, kurie šiuo atveju naudingi farmacininkams“, – sakė R. Karbauskis. R. Karbauskis vėl nepraleido progos įgelti opozicijai, jis teigė, kad tokius gandus neva gali skleisti opozicijos atstovai.