skiepai

Užkrečiamųjų ligų specialistai ir medikai pateikia šokiruojančius skaičius – nuo gripo Lietuvoje viso labo skiepijasi iki 10 proc. populiacijos, o gripo ir peršalimo ligų bei jų komplikacijų gydymui tenka pakloti 25 kartus daugiau lėšų nei kainuoja įsigyti vakcinas. Kaip rodo gydytojų pristatyti dešimties metų laikotarpio tyrimai, iš viso įvyko daugiau nei šimtas mirčių nuo gripo.

Gimdos kaklelio vėžys – ketvirtas pagal dažnumą moterų onkologinis susirgimas. 2018 m. užregistruota pasaulyje apie 570 tūkst. naujų šio vėžio atvejų, tai sudarė 6,6 proc. visų moterų vėžio atvejų. Gimdos kaklelio vėžys pasaulyje vis dar išlieka viena iš dažniausių moterų mirties nuo vėžio priežasčių.

Šiemet fiksuotas išaugęs sergamumas tymais – ne vienintelė jau, atrodo, turėjusios būti užmirštos ligos pakilimo grėsmė, įspėja medikai. Čia pat Lietuvos pašonės, kaimyninėje Latvijoje, nuolatos fiksuojami itin sunkios ligos – difterijos protrūkiai. Specialistų teigimu, tai – reali grėsmė ir mūsų šaliai, ypač kai skiepijimo apimtys yra taip sumažėjusios. Gydytojo infektologo prof. habil. dr. Alvydo Laiškonio teigimu, nuolatiniai difterijos protrūkiai Latvijoje stebimi jau kurį laiką.

Pirmadienį visuomenę apskriejo skaudus įvykis – žaibinė meningokokinė infekcija savaitgalį pasiglemžė 19-etės Kauno kolegijos studentės gyvybę. Nelaimė jau spėjo pasėti paniką tarp studentų – vieni tikino esą jokių įspėjamųjų apie atvejį laiškų negavę, pasigirdo net gandų neva yra dar mirusių nuo šios infekcijos. Kelios dešimtys kolegijoje besimokančių jaunuolių kreipėsi ir į Kauno klinikinę ligoninę.

Pirmadienį visuomenę apskriejo skaudus įvykis – žaibinė meningokokinė infekcija savaitgalį pasiglemžė 19-etės Kauno kolegijos studentės gyvybę. Garsūs šalies gydytojai įspėja, kad ši infekcija – toli gražu ne vien mažų vaikų liga.    Nors viešojoje erdvėje dažniausiai girdime apie atvejus, kai žaibinė meningokokinė infekcija pasiglemžia vos kelių mėnesių ar metų amžiaus vaikus, gydytojo infektologo prof. habil. dr.

Jau kitais metais galbūt atėję į vaistinę galėsite ne tik įsigyti vaistų, bet ir pasiskiepyti sezoniniais skiepais. Tokią naujovę siūlo ministras Aurelijus Veryga, siekiant sumažinti šeimos gydytojų krūvį ir padidinti besiskiepijančiųjų skaičių. Vaistininkai tam neprieštarauja, mat jiems – tai papildomas uždarbis. Tačiau gyventojai dvejoja, ar vaistinėse skiepytis bus ne tik patogu, bet ir saugu. Prasidėjus gripo sezonui, gydymo įstaigose ima driektis eilės.

Nors gausūs gripo susirgimai šalyje dar nefiksuojami, medikai prognozuoja, kad šiemet gripas gali būti sunkus ir ragina nelaukti, kol virusas šalyje pasklis plačiai ir eiti pasiskiepyti. Nors nuomonės dėl skiepų šalyje vis dar kontraversiškos, anot gydytojų, joks grūdinimasis ar citrinų valgymas užkirsti kelio virusui taip, kaip vakcina, nepadės.

Neskubantys skiepyti savo atžalų tėveliai kratosi antivakserių etiketės. Jie tvirtina, kad taip elgiasi dėl vaiko sveikatos – baimindamiesi galimų vakcinacijos šalutinių poveikių. Medikai tvirtina, kad tokiems nuogąstavimams pagrindo nėra, tačiau neslepia – visgi ne visada galima numatyti, kaip suveiks vakcina konkrečiu individualiu atveju. Rasa (vardas pakeistas ir redakcijai žinomas – aut. past.), turinti 10 mėnesių kūdikį, yra viena iš tų, kurios bijo skiepų šalutinių poveikių.

Jau nuo kitos savaitės gydymo įstaigose teisę skiepyti gaus slaugytojai ir akušeriai, o kitąmet, jei įstatymas bus suderintas, – ir išplėstinės praktikos vaistininkai. Apie tokią naujovę pirmadienį paskelbė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Skiepyti galinčių specialistų sąrašas plečiamas siekiant didinti skiepų prieinamumą, ypač skatinti žmones skiepytis sezoninėmis vakcinomis, mažinti eiles prie šeimos gydytojų kabinetų.

Dažnai kyla klausimas, kiek laiko „galioja“ dar vaikystėje ar paauglystėje gauti skiepai, ar būtina persiskiepyti ir kada tai padaryti. Ką reikėtų žinoti apie revakcinaciją, pasakoja infekcinių ligų epidemiologas Paulius Gradeckas. „Revakcinacija vyresniam amžiuje – tikrai trūksta informacijos, kada skiepyti antrą ar trečią kartą. T. y. kuo toliau į paauglystę ir toliau, tuo mažiau perspėjama, kad reikėtų vėl persiskiepyti.

Pirmosios 50 tūkstančių keturvalentės gripo vakcinos dozių, kuriomis nemokamai bus skiepijami rizikos grupėms priklausantys žmonės, jau pasiekė Lietuvą. Jos artimiausiu metu bus pradėtos pristatinėti šalies gydymo įstaigoms. „Šiuo metu gauta pirmoji gripo vakcinų dalis jau yra skirstoma po Lietuvos gydymo įstaigas.

Sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) padidėjo, praneša Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC). Praėjusiąją savaitę, lyginant su užpraeita, registruota 4 kartus daugiau gripo atvejų.40-ąją šių metų savaitę (2019 m. rugsėjo 30 d. – spalio 6 d.) bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis siekė 58,6 atv./10 tūkst. gyventojų.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, kiekvienais metais Europoje nustatoma 22 mln. sezoninio gripo atvejų. Nuo gripo sukeltų komplikacijų miršta apie 170 tūkst. europiečių. Tuo tarpu Lietuvoje per gripo sezoną vidutiniškai suserga 40–80 tūkst. šalies gyventojų. Kol vieni skuba skiepytis ir baiminasi nesuspėti, sveikatos specialistai paneigia mitus apie gripo virusą.

Paskelbus oficialią gripo sezono pradžią kilo subruzdimas: nors laukiama itin agresyvus iš Australijos atkeliaujančio viruso, pasirodo, nemokamos gripo vakcinos gydymo įstaigas greičiausiai pasieks tik mėnesio pabaigoje. Tačiau gera žinia yra – daugelį poliklinikų šią savaitę jau pasiekė mokamos vakcinos. Portalas tv3.lt nusprendė pasidomėti, kiek gali šiemet tekti pakloti norint gauti skiepą nuo gripo.

Artėjant peršalimo ligų ir gripo sezonui, suskumbama aiškintis, ne tik kada geriausias laikas pasiskiepyti, bet ir kiek šiemet siekia vakcinos kaina. Ne mažiau aktualus klausimas – skiepo kokybė, mat pastaraisiais metais Valstybinei ligonių kasai (VLK) teko išgirsti nemažai tiek visuomenės, tiek medikų kritikos, kodėl nemokamą vakciną gaunantys gyventojai neaprūpinami daug veiksmingesnę apsaugą garantuojančia keturvalente, o ne trivalente vakcina.

„Net ir agresyviausiems „antivakseriams“ visada sakiau – sėskime prie stalo ir kalbėkimės. Ar mes priešai? Jums rūpi vaikų sveikata, man irgi. Tam skyriau beveik 50 metų savo karjeros, visą sąmoningą savo gyvenimą dirbau vaikų gydytoju, nenubraukite mano patirties ir žinių, o įdarbinkime tai.

Vis dar gajūs būgštavimai dėl vakcinavimo saugumo suskaldė visuomenę: kol vieni mano, kad skiepai yra būtini, kiti gi, įtikėję šalutinių poveikių grėsmėmis, uoliai laikosi priešingos nuomonės. Diskusijos ypač suaktyvėja prasidėjus mokslo metams, kada darželinukai ir moksleiviai grįžta į kolektyvus ir didėja įvairių infekcijų plitimo rizika. Teiraujamės medikų, kiek šios baimės yra pagrįstos. „Ką mes, infektologai, nuolat sakome, bet nebūname išgirsti – vakcinos nėra švęstas vanduo.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai primena, kad tėveliai, kurie planuoja išleisti vaikus į ugdymo įstaigas, turėtų suskubti ir nuvesti juos pas savo šeimos gydytoją ne tik pasitikrinti sveikatą, bet ir paskiepyti. Vaiko sveikatos tikrinimas turi būti svarbiausias tėvams, o ne ugdymo įstaigai. Tai ne formalus sveikatos pažymos gavimas, o išsamus vaiko sveikatos būklės patikrinimas.

Nors apklausos rodo, kad net kas antra šeima, auginanti vaikus iki 10 metų, paskiepijo ar ketina skiepyti savo vaikus nuo meningokokinės B tipo infekcijos, uoliai valstybės kompensuojamomis vakcinomis vis dar neskubama naudotis. Kaip informavo Valstybinė ligonių kasa (VLK), nuo vakcinos kompensavimo pradžios pernai metų liepos 1 d., sudaryta pirkimo sutartis 90 tūkst. dozių vakcinos įsigyti. Iš šio kiekio – 55 tūkst. dozių jau yra Lietuvoje, dar 35 tūkst. bus pristatyta dalimis pagal poreikį.

Efektyviausia apsaugos priemonė nuo infekcinių ligų – skiepai, primena Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) specialistai. Vaikai praleidžia daug laiko kolektyvuose bei uždarose patalpose, kur susidaro palankios sąlygos plisti infekcinėms ligoms. Dėl nesusiformavusių higienos įgūdžių vaikai dažniau nei suaugę užsikrečia infekcinėmis ligomis per nešvarias rankas ir daiktus.

Vokietijoje nuo 2020-ųjų kovo bus privaloma skiepyti nuo tymų vaikus, siekiant išnaikinti šią vėl atsigaunančią ir potencialiai mirtiną ligą, trečiadienį nusprendė kanclerės Angelos Merkel vyriausybė. Į darželius ir mokyklas bus priimami tik skiepyti vaikai, be to, skiepai bus privalomi žmonėms, dirbantiems dienos priežiūros centruose, švietimo ir gydymo įstaigose bei pabėgėlių centruose. „Norime apsaugoti kaip įmanoma daugiau vaikų nuo tymų“, – pareiškė sveikatos ministras Jensas Spahnas.

Gerai žinomą posakį „Bijai vilko, neik į mišką“ šiandien tiktų perfrazuoti taip: „Bijai erkių, neik į mišką“. Ir ne tik į mišką – šių visam gyvenimui sužaloti galinčių parazitų apstu miestų parkuose, sodybose, šalia daugiabučio nenupjautoje žolėje.  Vienas iš erkinio encefalito diagnostikos ir gydymo pradininkų Lietuvoje prof. Alvydas Laiškonis įspėja, jog būtent šis mažas parazitas, o ne gyvatės ar vilkai nusineša daugiausiai gyvybių.

Anglijos visuomenės sveikatos specialistai sudarė sąrašą šalių, į kurias keliauti pavojinga dėl jose plintančių užkrečiamų ligų. „Juodąjame sąraše“ – ir Lietuva. Anksčiau išplatintame Anglijos visuomenės sveikatos agentūra (Public Health England, PHE) išplatino pranešimą apie tai, kad daugelyje Europos šalių vis dar yra paplitę tymai.

Lietuvos kariuomenėje tarnaujantys kariai yra skiepijami nuo erkinio encefalito, tačiau kariai savanoriai kursą ne visuomet baigia dėl asmeninių priežasčių ir tarnybos ypatumų, teigia Lietuvos kariuomenė. Kaip BNS informavo Lietuvos kariuomenės atstovas majoras Gintautas Ciunis, Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) kariai pagal galiojančią tvarką gali būti skiepijami tik tomis dienomis, kai yra pašaukti į tarnybą.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro medikai primena, kad prieš vykstant į užsienio šalis būtina susipažinti su skiepų tose šalyse rekomendacijomis. Kadangi imunitetui susiformuoti po skiepijimų reikalingas tam tikras laikotarpis, todėl ketinantiems keliauti rekomenduojama dėl skiepų kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigas iki kelionės likus 4-6 savaitėms.

Esant tymų protrūkiui, išryškėjo žmonių skepticizmas skiepų atžvilgiu. Tačiau specialistai sako, kad nuo užkrečiamųjų ligų, ne tik tymų, efektyviausiai galima apsisaugoti tik skiepijantis. Kokios užkrečiamosios ligos dabar gresia išplisti, nuo ko reikėtų ir nuo ko galima nemokamai pasiskiepyti? Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) visuomenės sveikatos specialistė Eglė Savickienė, paklausta, kokie skiepai svarbūs suaugusiajam, sako, kad skiepytis reikia atsižvelgiant į aplinkybes.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamentas informuoja apie užregistruotą stabligės atvejį. Susirgusioji 88 metų kaunietė nuo šios ligos skiepyta nebuvo. 2018 m. duomenimis Lietuvoje buvo užregistruotas vienas stabligės ir mirties nuo jos atvejis. Kauno apskrityje beveik kasmet registruojama po vieną stabligės atvejį.

Vasarą stengiamės kuo dažniau ištrūkti į gamtą ir pasidžiaugti jos teikiama ramybe bei malonumais, tačiau čia slypi ir dideli pavojai – erkės bei viena iš jų platinamų ligų – erkinis encefalitas. Ši viruso sukeliama liga pavojinga tuo, kad negali būti neutralizuojama jokiais vaistais ir vienintelė efektyvi apsaugos priemonė – skiepai.

Lepinant orams vis daugiau laiko norisi praleisti gamtoje, džiaugtis žaluma, tačiau čia reikėtų nepamiršti ir tykančio pavojaus – erkių ir jų platinamų pavojingų ligų. Viena iš tokių ligų – erkinis encefalitas ir šio viruso negali neutralizuoti joks vaistas, todėl vienintelė patikima apsauga – skiepai. Vis dėlto, neretai suaugusieji neskuba skiepytis patys bei apsaugoti savo vaikus nuo šios klastingos ligos ir tik įsisiurbus erkei imama nerimauti dėl galimo erkinio encefalito.

Seime registruotas siūlymas suteikti teisę vaistininkams atlikti lėtinių ligų valdymo ir profilaktikos programas, biocheminius tyrimus ir skiepijimą. Šias pataisas parengė Seimo nariai konservatoriai Antanas Matulas, Irena Degutienė, Raimundas Martinėlis, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos narė Irina Rozova, liberalas Jonas Liesys, socialdemokratas Juozas Olekas.

Prieš skiepus nusiteikę tėvai Vokietijoje netrukus gali sulaukti ik 2,5 tūkst. eurų baudos. Tokią bausmę žada įvesti vietos Sveikatos ministerija už tėvų nenorą skiepyti nuo tymų. „Bet kuris einantis į darželį ar mokyklą turėtų būti vakcinuotas“, – pareiškė Vokietijos sveikatos ministras Jensas Spahnas. Naujas Jenso Spahno siūlomas planas numato, kad tokių vaikų tėvai gali ne tik susimokėti kelis tūkstančius eurų siekiančią baudą, bet ir sulaukti draudimo leisti vaikus į mokymo įstaigą.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro medikai primena, kad pagal Nacionalinę imunoprofilaktikos programą vyresni nei 26 m. amžiaus asmenys nuo difterijos ir stabligės gali pasiskiepyti nemokamai. Dėl skiepų rekomenduojama kreiptis į savo šeimos gydytoją. Dėl visuotinės vakcinacijos difterija ir stabligė Lietuvoje, kaip ir daugelyje išsivysčiusių šalių, pasireiškia tik pavieniu sergamumu, tačiau vis dar kelia grėsmę visuomenės sveikatai Europoje.

Tymų epidemijai ir toliau plintant, Seime siūlymai drausti neskiepytus vaikus leisti į darželius. Grupė opozicijoje esančių Seimo narių siekia įvesti privalomus skiepus ir švietimo bei gydymo įstaigų darbuotojams. Visgi valdantieji naujai tvarkai pasipriešino ir projekto opozicijai pateikti neleido. Vietoj draudimų skiepyti savo vaikų nenorinčius tėvus jie žada perauklėti ne tokiomis griežtomis priemonėmis.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį paragino amerikiečius skiepytis nuo tymų, šalyje kilus didžiausiam nuo 2000-ųjų šios ligos protrūkiui. „Skiepai yra labai svarbūs, – sakė D. Trumpas žurnalistams Baltuosiuose rūmuose. – Jie turi pasiskiepyti.“ Jungtinėse Valstijose šiais metais užregistruoti 695 susirgimo tymais atvejai, anksčiau šią savaitę pranešė sveikatos apsaugos pareigūnai. Tai didžiausias susirgimų skaičius nuo 2000 metų, kai buvo paskelbta, kad tymai išnyko.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras minėdamas Europos imunizacijos savaitę kviečia visuomenę ir medikus atkreipti dėmesį į skiepų nuo užkrečiamųjų ligų svarbą ir primena, kad kai kuriuos vaikystėje gautus skiepus rekomenduojama atnaujinti. Vaikai skiepijami nuo 14 infekcijų.

Šią savaitę visoje Europoje minima imunizacijos savaitė, skirta atkreipti dėmesį į užkrečiamųjų ligų profilaktiką. Meningokoko infekcija yra viena tų ligų, nuo kurios galima apsaugoti savo vaikus vakcinų pagalba, tačiau Lietuvoje vis dar girdime apie tragiškai pasibaigusius atvejus. Lietuvos gyventojų sergamumas užkrečiamomis ligomis kasmet sudaro nuo 10 proc. iki 20 proc. visų užregistruotų susirgimų šalyje.

Tymų protrūkiui pasiekus neregėtas aukštumas Lietuvoje ima stigti vakcinos. Baimės susirgti prispirti tautiečiai ima dairytis į užsienį ir skiepytis traukia į Latviją, svarsto ir apie Lenkijos klinikas. Vilnietė dviejų mažų vaikų mama Ieva pasakoja, kad neradusi, kur Lietuvoje pasiskiepyti nutarė pamėginti laimę Latvijos sostinėje Rygoje, paaiškėjo, kad tokių, kaip ji – daugybė. „Esu neskiepyta nuo tymų vaikystėje, bet dabar turime bilietus į Ukrainą.

Mažiausią atsparumą tymams Lietuvoje turi 36–45 metų gyventojai: trečdaliui jų kyla rizika užsikrėsti šia liga po ilgesnio kontakto su sergančiais, rodo Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos duomenys. Išanalizavus per 6,7 tūkst. Lietuvos gyventojų imuniteto tyrimų duomenis, nustatyta, kad 36–40 metų grupėje atsparumą tymams lemiantį antikūnų (IgG) kiekį turi maždaug 67 proc. gyventojų, 41–45 metų grupėje šis atsparumas apima 70 proc. tirtų asmenų.

  Grupė opozicinių konservatorių ir socialdemokratų siūlo įstatymu nustatyti, kad į darželius būtų priimami tik nuo tymų skiepyti vaikai.   „Siūlome nustatyti, kad į visus darželius, nesvarbu, ar valstybinis, ar privatus, vaikai būtų įleidžiami tik su skiepu“, – BNS sakė viena pataisos iniciatorių konservatorė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Pasauliui susidūrus su skiepijimosi neigimo iššauktomis problemomis, įvairios valstybės ėmėsi skirtingų šios klausimų sprendimo būdų. Rusijoje yra ruošiama iniciatyva, kuri numato draudimą viešai skatinti atsisakymų nuo skiepų. Įstatymais taip pat bus numatytos ir bausmės dėl tokios informacijos platinimo. Rusijos Sveikatos ministerija rengia iniciatyvą, kurioje bus įtvirtinta nuostata, kad asmenys, raginantys rusus atsisakyti nuo skiepijimo, bus baudžiami įstatymo numatyta tvarka, rašoma TASS.

Visi kariai nuo kitų metų bus pradėti skiepyti nuo meningokokinės infekcijos, įskaitant ir Krašto apsaugos savanorių pajėgose tarnaujančius savanorius. Apie tokį krašto apsaugos vadovybės sprendimą penktadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija. Karių skiepijimą planuojama atlikti per trejus metus, tam skiriant apie 2,56 mln. eurų.

Lietuvoje nuo tymų serga vis daugiau žmonių, pacientai ir jų artimieji kenčia biurokratinėse pinklėse. Norėdami apsisaugoti susirgus šeimos nariui, žmonės turi, bet negali pasiskiepyti ir taip apsaugoti nuo ligos savęs bei aplinkinių. Laboratorijoje tyrimai užtrunka iki savaitės, o neturėdami diagnozės patvirtinimo skiepytojai atsisako nemokamai skiepyti. Vilnietis Jonas susirgo tymais: išbertos jo rankos, veidas bei visas kūnas.

Tymų epidemijai ir toliau sėjant paniką Lietuvoje, netrūksta medikų ir skeptikų ginčų, kurie verčia žmones tiesiogiai ir netiesiogiai kibti į atlapus. Savo nuomonę nesikuklina skelbti ir valdančiųjų atstovas, kuris ragina imunitetą stiprinti natūraliomis priemonėmis: sportuoti, grūdintis, vengti streso ir dėl skiepų yra skeptiškai nusiteikęs. „Skiepuose, jų gaminimo procese, yra ir žmonių, ir gyvūnų ląstelių. Jos turi savo DNR.

Giedrė Kondrotaitė, 58m., gyvena Anykščiuose. Po sudėtingos ligos, kurią sukėlė skiepai, moteris daugiau kaip 25 metus nesilanko pas gydytojus, daug laiko praleidžia sode augindama daržoves, renka žoleles, kuria arbatas, nepaliaujamai domisi sveikata, astrologija, ilgaamžiškumu, pasąmone, dvasingumu, visa apimančia sveika gyvensena. Nesugebėjau atsilaikyti prieš medikų spaudimą Apie 1995m. darbe visiems liepė skiepytis nuo difterijos.

Diskusijos apie skiepus vis karščiau verda ne tik visuomenėje, bet ir Seime – čia pirmadienį šiuo klausimu surengtos net dvi konferencijos. Vienoje dalyvavę medikai ragino gyventojus skiepytis ir tikėti mokslu, o kitoje eskaluota tariama skiepų žala. Medikai pabrėžia, kad Lietuvoje siaučiantys tymai – tik ledkalnio viršūnė, o vienintelis užtikrintas būdas jų išvengti – skiepai.

Parlamentarė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė siūlo iš užsieniečių, kurie atvyksta iš užkrečiamosios ligos protrūkio zonų, reikalauti pasiskiepijimo įrodymo. Jeigu atvykėlis duomenų nepateiks, siūloma atsisakyti juos įleisti į Lietuvos teritoriją. Šis projektas parengtas Lietuvoje kilus tymų protrūkiui. Anot autorės, įstatymo projektu siekiama sudaryti paskatas atstatyti skiepijimo aprėptis Lietuvoje iki rekomenduojamo 95 proc. lygio bei padidinti apsaugą nuo įvežtinių tymų.

Visame pasaulyje pastebimas tymų susirgimų protrūkis. Trečiadienį vienoje iš JAV valstijų buvo paskelbta nepaprastoji padėtis, Ukrainoje užfiksuotas rekordinis susirgusiųjų skaičius per pastaruosius 10 metų, rekordus fiksuoja ir Lietuva. Kodėl taip vyksta ir kaip su tymų grėsme kovojama skirtingose šalyse? Nepaprastoji padėtis vienoje JAV valstijoje Niujorko valstija dėl tymų protrūkio kovo 27-ąją paskelbė nepaprastąją padėtį.

Sergamumas tymais ir toliau auga – penktadienį užregistruoti dar 26 nauji atvejai, rodo Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenys. Penktadienio duomenimis, Lietuvoje iš viso užregistruota 310 tymų atvejų. Ketvirtadienį buvo registruoti 284 atvejai. Didžiausias sergamumas tymais – Kauno mieste, čia registruoti 149 susirgimo atvejai. Kauno rajone fiksuoti 47, Vilniuje – 39 atvejai. ULAC duomenimis, tarp tymais užsikrėtusiųjų 76 yra vaikai iki 17 metų, iš jų 70 buvo neskiepyti.

Policijos departamentas žada kompensuoti pareigūnams skiepus nuo tymų. „Matydamas ir vertindamas situaciją šalyje, priėmiau sprendimą skirti lėšų policijos darbuotojų skiepams nuo tymų“, – feisbuke šią savaitę rašė policijos generalinis komisaras Linas Pernavas. Policijos departamentas skelbia, kad policijos darbuotojai pasiskiepyti nuo tymų turės savo lėšomis, o vėliau ši suma bus kompensuojama pateikus prašymą ir kvitą.