skiepai

Europos Vaistų agentūra leido iš vieno ,,BioNTech“ ir ,,Pfizer“ vakcinos buteliuko paskiepyti ne penkis, o šešis žmones. Nors dalis šalių jau anksčiau apėjo vakcinos gamintojo nurodymus skiepyti tik 5 asmenis, Lietuva iki šiol jo tvirtai laikėsi, vakcinos likutį išmesdama.  Europos vaistų agentūra uždegė žalią šviesą – leido iš ,,BioNTech“ ir ,,Pfizer“ vakcinos buteliuko paskiepyti šešis, o ne penkis asmenis kaip iki šiol buvo nurodęs gamintojas.

Penktadienį Europos vaistų agentūra (EVA) leido iš kiekvieno „BioNTech/Pfizer“ vakcinos flakono paimti ne penkias, o šešias dozes. Tai daryti dar anksčiau skatino ir buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Patvirtinus šį siūlymą, A. Veryga neslepia apmaudo: „Sakiau, kad taip bus“. EVA penktadienį leido medikams iš „BioNTech/Pfizer“ vakcinos buteliukų panaudoti ne penkias, o šešias preparato dozes. Apie tai pranešė Vokietijos sveikatos apsaugos ministerija.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) specialistai primena, kad skiepytis nuo erkinio encefalito (EE) geriausia šaltuoju metų laikotarpiu. Pasak ULAC gydytojos epidemiologės Aušros Bartulienės, kad susidarytų imunitetas, apsaugantis nuo šios ligos, reikia laiko, todėl geriausia pradėti skiepytis žiemą. Visas skiepijimo kursas susideda iš trijų injekcijų, toliau – imunitetą palaikančios vienkartinės vakcinacijos dozės.

Ligonių kasos vis dažniau po Naujųjų metų sulaukia klausimų, ar dar ne per vėlu skiepytis nuo gripo? Specialistai vieningai tvirtina – tikrai ne, tačiau delsti nereikėtų. Šiuo metu gydymo įstaigos dar turi rizikos grupės asmenims skirtos gripo vakcinos, tad pasiskiepyti galima greitai ir saugiai. Vėstantys orai į Lietuvą atgena peršalimo ligas ir gripą. Didžiausias sergamumas gripu paprastai fiksuojamas sausio-kovo mėnesiais.

JAV farmacijos bendrovė „Moderna Inc.“ ruošiasi per šiuos metus užsakovams pristatyti nuo 600 mln. iki 1 mlrd. dozių skiepų nuo COVID-19 ligos, pareiškė jos vadovas Stephane'as Bancelis. Kalbėdamas Prancūzijos ir Vokietijos finansų grupės „ODDO BHF“ organizuotoje konferencijoje jis pabrėžė, kad dabar „Moderna“ vakcinos užsakymų portfelį sudaro apytikriai 500 mln. dozių, o tikrai bus pagaminta 600 mln. dozių. S. Bancelis pažymėjo, kad „Moderna“ sieks pasiekti 1 mlrd.

Nuo COVID-19 pradėjus skiepyti žmones, paaiškėjo, kad iš vienos vakcinos pakuotės lieka dar vienam ar dviem asmenims paskiepyti tinkamos vakcinos likučių. Nors gamintojas nurodo, kad iš vienos pakuotės skiepijami 5 asmenys, vieni specialistai ragina valdžią leisti skiepyti bent šešis, tačiau kiti ekspertai bijo nesusipratimų. Verda diskusijos dėl skiepų nuo COVID-19 likučių.

Europa patvirtino amerikiečių kompanijos „Moderna“ vakciną. Nors Lietuvai atiteks kone pusę milijono vakcinos dozių, džiūgauti anksti, mat pirmieji vakcinos kiekiai, kurie pasieks Lietuvą, bus tik simboliai ir gerokai mažesni už „BioNTech“ ir „Pfizer“ vakcinos partijas. Sveikatos apsaugos ministerija, siekdama didinti vakcinavimo mastą ir tempą, aiškinasi, ar Lietuva gali savarankiškai pasitvirtinti vakciną ir ją naudoti nelaukiant Europos Komisijos sprendimo.

Kilus šaršalui dėl leidimo vėl gyvai rengti mišias į tokius valdančiųjų sprendimus aštriai sureagavo ir opozicijos atstovai. Štai Remigijus Žemaitaitis ironizavo, kad masinis skiepijimas jau prasidėjo ir „nabašnikus galės skiepyti kunigai“. Seimo sveikatos reikalų komitetui aptarinėjant vakcinavimo nuo COVID-19 procesą pasisakęs parlamentaras R. Žemaitaitis įgėlė valdantiesiems dėl atlaisvinimo rengti mišias: „Norėčiau visus labai nuraminti.

Lietuvai kovojant su koronaviruso pandemija, net ir sulaukus trečiosios skiepų nuo COVID-19 partijos, atsikvėpti dar anksti. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys visuomenei pristatė skiepų planą ir įvardijo, kas po medikų bus skiepijami pirmiausiai ir kada ateis masinės vakcinacijos eilė. Prioritetų sąraše – slaugos ir globos įstaigų pacientai, ligoniai po organų transplantacijos, žmonės sergantys inkstų nepakankamumu.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys pasirašė įsakymą, kokia tvarka asmenys bus skiepijami nuo COVID-19. Jame numatyta, kad persirgę asmenys skiepijami nebus, o savanoriams norint gauti prioritetą reikės būti išdirbus tam tikrą laiką – ne mažiau 16 val. per dvi savaites.

Slaugos ir globos namų gyventojams skirta vakcina Lietuvą pasieks kitą savaitę, sako Sveikatos apsaugos ministerijos kanclerė. Tačiau, pasak Jurgitos Grebenkovienės, šie žmonės nuo koronaviruso bus skiepijami tik po to, kai jiems bus atlikti antikūnų testai.  Be kita ko, ji neatmeta galimybės, kad be privalomo testavimo nebus vakcinuojamos ir kitos grupės. „Slauga, globa...Yra toks matymas, kad turėtume atlikti testavimus prieš skiepijant, nes žinome, kad vakcinų yra tikrai mažai.

Vos į Lietuvą spėjo atkeliauti pirmosios nedosnios COVID-19 vakcinų dozės, kilo daug klausimų, ar ja gali būti skiepijami visi – ar bus kokių apribojimų persirgusiems žmonėms, dabar tebesergantiems? Ar tikslinga prieš skiepijantis atlikti antikūnų testą? Į visus šiuos klausimus Nacionalinio vėžio instituto gydytojas, imunologas Marius Strioga.

Pirmoji vakcinų siunta pasiekė Lietuvą dar gruodžio 26 d. ir toliau keliauja nauji jos kiekiai. Visgi nors dalis medikų jau džiaugiasi pasiskiepiję pirmąją doze, plačioji visuomenė vakcinos artimiausiais mėnesiais dar negaus. Tai, kaip bus atliekamas skiepijimas, griežtai numatoma Operacijų vadovo sprendimais. Kaip aiškino Sveikatos apsaugos ministerijos kanclerė Jurgita Grebenkovienė, pirmiausia per pirmą ketvirtį planuojama paskiepyti medikus.

Istorinė diena jau išaušo – dar antrąją Kalėdų dieną Lietuvą pasiekė COVID-19 vakcina ir paskiepyti pirmieji medikai. Visgi nors skiepų daug kas laukia kaip „išsigelbėjimo“ ir grįžimo prie įprasto gyvenimo, specialistai įspėja, kad to tikėtis artimiausiais metais neverta.  Nepaisant džiugesio dėl toliau keliaujančių pirmųjų vakcinos dozių, masinio plačios visuomenės skiepijimo per pirmąjį kitų metų ketvirtį Sveikatos apsaugos ministerija tikėtis nesiūlo.

Gydytojai ir slaugytojai toliau skiepijami nuo COVID-19. Dalis jų jau gavo pirmąsias vakcinos dozes, tačiau viešumoje ima plisti skundai, kad ne visi sulaukia skiepo tokia tvarka, kokia turėtų. Tad ar tikrai skiepus gauna tie medikai, kuriems jų labiausiai reikia? Apie tai – portalo tv3.lt laidos „Dienos pjūvis“ pokalbis su gydytoju Robertu Adomaičiu.

Dalis slaugytojų ir gydytojų jau gavo pirmąsias COVID-19 vakcinos dozes. Visgi medikų bendruomenėje spėjo kilti šurmulys, kad ne visi sulaukia skiepo taip, kaip numatyta.  Džiaugdamasis, kad „ledai pajudėjo“ ir medikų vakcinavimas pagaliau pradėtas, Kauno klinikų Anesteziologijos klinikos vadovas prof. Andrius Macas ragino išlikti santūriems.

Baltarusija antradienį pradėjo masinį skiepijimą nuo pandeminio koronaviruso rusiška vakcina „Sputnik V“.  Baltarusija tapo pirmąja šalimi po Rusijos, vakcinavimui nuo koronavirusinės infekcijos naudojančia šį rusišką preparatą.    Apie 9,5 mln. gyventojų turinčioje Baltarusijoje, oficialiais duomenimis, nustatyta daugiau kaip 188 tūkst. COVID-19 atvejų, beveik 1 400 užsikrėtusiųjų mirė.

Į Lietuvą jau keliaujant pirmosioms „Pfizer-BioNTech“ vakcinų dozės, kyla klausimų, kas tai per vakcina, kokios jos sudedamosios dalys ir veikimas. Visus akcentus šioje vietoje sudėlioja virusologas, prof. Saulius Čaplinskas. Jis visų pirma pažymi, kad tai yra sintetinė vakcina, kurios veiklioji dalis yra sintetinė modifikuota informacinė RNR molekulė (iRNR), koduojanti SARS-CoV-2 viruso spyglio glikoproteino (S) analogą.

Lietuvoje – jau antroji vakcinų nuo koronaviruso siunta. Vėl beveik 11 tūkst. dozių. Tačiau Sveikatos apsaugos ministerija nusprendė ją laikyti sandėly pakartotiniam šiomis dienomis besiskiepijančių medikų skiepijimui, apsidrausdama dėl galimų vakcinos tiekimo sutrikimų. Tuo metu medikų vakcinacija šiandien jau vyksta ir mažesnėse ligoninėse. Bet melagienų skleidėjai irgi nesnaudžia, tad specialistai pataria labai kritiškai žiūrėti į vakcinaciją juodinančias žinutes internete.

Pirmąją vakcinavimo dieną paskiepyta 2270 medicinos darbuotojų, sekmadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Jos duomenimis, Vilniuje iki 17 valandos paskiepyta 700, Kaune – 440, Klaipėdoje – 160, Šiauliuose – 120, Panevėžyje – 850 asmenų. Procedūra, anot ministerijos, vyko 26 skiepijimo punktuose. Sekmadienį Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio ligoninės sutartinai vakcinacijos procesą pradėjo vienu metu – aštuntą valandą ryto.

Europos Sąjungos (ES) šalys sekmadienį oficialiai pradėjo koordinuotą kampaniją, per kurią nuo koronavirusinės infekcijos COVID-19 bus skiepijami kai kurie iš labiausiai pažeidžiamų su didžiausia per šimtmetį visuomenės sveikatos krize kovojančio bloko gyventojų. Sekmadienio ryte buvo paskiepyti kai kurie sveikatos priežiūros darbuotojai, senjorai ir kai kurie politikai, kurie šį žingsnį žengė siekdami patikinti visuomenę, jog skiepai yra saugūs.

Lietuvoje prasidėjo vakcinacija nuo koronaviruso. Didžiosiose šalies ligoninėse nuo ankstyvo ryto vienas po kito skiepijosi medikai. Jie sako, kad skiepo jausmas toks pat kaip nuo gripo. Medikai tikisi, kad pasiskiepiję ir po mėnesio įgiję imunitetą galės ne tik sumažinti įtampą ligoninėse, bet ir laisvai vaikščioti į svečius. Tiesa, yra ir atsisakančių skiepytis. Tokius medikus Santaros klinikos grasina nebeprileisti prie sunkiausių ligonių ir perkelti į kitus skyrius.

„Antivakseriai“ ir melagienų rašytojai nesnaudžia. Socialiniame tinkle „Facebook“ jau galima pamatyti netikrų naujienų apie tariamą vakcinų šalutinį poveikį, rašo naujienų portalas jp.lt. Socialiniuose tinkluose plinta informacija, kad šiandien COVID-19 vakcina paskiepytų medikų ir slaugytojų sveikata tik blogėja, jie viduriuoja, o Panevėžio ligoninės direktoriui prasidėjo traukuliai.

Buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje pasidžiaugė, kad Lietuva pradėjo skiepyti medikus. Tiesa, politikas pabrėžė esminę sąlygą, kuri neleistų atliktiems darbams nueiti veltui. A. Veryga „Facebook‘e rašė: „Pagaliau. Būtent toks žodis pirmasis ateina į galvą pamačius FB savo skiepų pažymomis besidalinančius medikus. Mėnesiai laukimo, planavimo, priimtų sprendimų ir apsisprendimų, įsigyta būtina įranga ir priemonės.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad vienu metu skiepijimo nuo COVID-19 procesą pradėjusi Europos Sąjunga pademonstravo ryžtą ir vienybę. „Šiandien Lietuva pradėjo taip ilgai lauktą mūsų žmonių skiepijimą, kuris yra didelis žingsnis šaliai grįžtant į normalų gyvenimą. Europos Sąjunga pademonstravo ryžtą ir vienybę ne tik santykiuose su vakcinos gamintojais, bet ir tarpusavyje.

Sekmadienio rytą penkios didžiosios Lietuvos ligoninės pradėjo pirmųjų medikų skiepijimą nuo koronaviruso. Kauno regiono medikams skirta apie 3 tūkst. dozių ir per artimiausias tris dienas planuojama, kad regione vakcinas gaus 11 ligoninių medikai. Kauno klinikų generalinis direktorius teigė, kad apsispręsta laikinai persirgusių žmonių neskiepyti, bet vėliau jie tikrai turės būti skiepijami. Pirmoji Kauno klinikose paskiepyta slaugytoja Jolanta Litvinienė.

Sekmadienio rytą penkios didžiosios Lietuvos ligoninės pradėjo pirmųjų medikų skiepijimą nuo koronaviruso. Pirmoji paskiepyta Jolanta Litvinienė, COVID-19 antrajame skyriuje dirbanti slaugytoja, ten dirbanti du mėnesius. Po paskiepijimo ji sakė, kad jaučiasi puikiai ir ragino pasitikėti mokslu. Kviečiame stebėti vaizdo įrašą: Užpildžiusi dokumentus J. Litvinienė užėjo į skiepijimo kabinetą.

Kaip iš tikrųjų veikia skiepai nuo Covid-19? Iš ko pagaminta vakcina ir kaip organizme ji sukuria apsaugą nuo ligos? Netrukus vakciną gaus pirmieji Lietuvos medikai ir mokslininkai ramina, kad ampulėse nėra nei paties viruso, nei kitų kenksmingų žmogui medžiagų. Baimintis šalutinio poveikio esą nereikėtų – nedideli skausmai dūrio vietoje ar nuovargis jau paskiepytiems žmonėms trunka ne ilgiau nei gavus vakciną nuo bet kurių kitų ligų, nuo kurių beveik visi esame paskiepyti vaikystėje.

Koronaviruso aktualijoms ir toliau netylant, girdima ir naujomis vakcinomis nepasitikinčių žmonių. Prieš skiepus nusiteikę žmonės bijo, kad skiepai žmogaus organizmą gali paveikti neigiamai. Britų mokslininkė dalijasi savo nuomone. Koronaviruso vakcinos ekperimente pati dalyvavusi gydytoja dr. Ellie Cannon sako nuolat girdinti žmonių dvejonių dėl vakcinos. Vieniems vakcina atrodo skubota, kitiems skiepytis tiesiog baisu.

Prie gero gyvenimo yra greitai priprantama ir 2020-ieji tapo to pavyzdžiu. Covid-19 pandemija privertė žmoniją prisiminti, kokie pavojingi gali būti infekcinių ligų protrūkiai, ir kaip vakcinos tokiais atvejais tampa vienintele viltimi grįžti į normalų gyvenimą.  Koronavirusas – ne pirmasis žmonijos priešas, kuriam įveikti yra pasirenkama masinė vakcinacija. Šimtai milijonų žmonių išgyveno tik dėl to, kad atsirado būdas sutramdyti nematomą žudiką, kuris terorizuoja visą pasaulį.

Daugiau kaip milijonas žmonių Jungtinėse Valstijose jau gavo pirmąją vakcinos nuo koronaviruso dozę, trečiadienį pranešė JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centrų (CDC) direktorius Robertas Redfildas. „Jungtinės Valstijos šiandien pasiekė ankstyvą, bet svarbią gairę – žinybos pranešė, kad nuo tada, kai prieš 10 dienų buvo pradėtas skiepijimas, jau daugiau kaip milijonui žmonių buvo sušvirkšta pirmoji COVID-19 vakcinos dozė ", – sakė R. Redfieldas.

Skiepijimą nuo COVID-19 penkiose Lietuvos ligoninėse sekmadienį planuojama pradėti vienu metu – 8 valandą ryte, pranešė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. „Šiandien jau turėjome tokią generalinę repeticiją su penkiais mūsų koordinaciniais centrais – penkiomis didžiausiomis ligoninėmis Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje.

Mokslininkai neslepia, kad naujoji Didžiojoje Britanijoje fiksuojama koronaviruso atmaina jau gali būti pasiekusi Lietuvą. Visgi nors šis virusas gali plisti iki 70 proc. greičiau, dar trūksta duomenų, kiek ši viruso atmaina pavojingesnė ir ar galėtų turėti įtakos skiepų efektyvumui. Kol kas žinios optimistinės, tačiau specialistai įspėja, kad tokiu atveju lauktų dar griežtesnės karantino priemonės.

Koronavirusui ir toliau siančiant pasaulyje, lengviau atsikvėpti leidžia naujos vakcinos. Jomis jau paskiepyta dalis gyventojų, Lietuvoje skiepijimas prasidės savaitgalį. Tačiau ramybės neduoda kitas klausimas. COVID-19 užsikrėsti gali ir naminiai gyvūnai, tad kada skiepysime juos? Dar praėjusį mėnesį pranešta apie COVID-19 protrūkius audinių fermose Lietuvoje. Imta baimintis, kad virusu gali užsikrėsti ir naminiai gyvūnai – šunys bei katės.

Covid-19 vakcina Lietuvą pasieks jau savaitgalį. Nepaisant to, baimių ir klausimų apie šiuos skiepus visuomenėje apstu. Kauno klinikų gydytoja tikina, kad vakcina bus saugi tiek lėtinių ligų turintiems asmenims, tačiau esama ir išimčių, kada reikėtų būti atidesniems. Jau persirgę asmenys taip pat kol kas gali būti ramūs – vakcina jiems nėra būtina.

Lietuva jau ruošiasi pirmosioms vakcinas nuo koronnaviruso – pristatyti du ultra žemos temperatūros šaldikliai joms saugoti.  O skiepams ruošiasi ne tik valdžia, bet ir šalies gyventojai: naujausių apklausų duomenimis – net du trečdaliai Lietuvos žmonių žada skiepytis nuo koronaviruso. O ,,antivakseriai” meta visas pajėgas bandydami apmulkinti neapsisprendusius skiepytis, skleidžia melagienas bei prasimanymus apie vakcinas.

Metų pabaigoje Lietuvą pasieksianti „Pfizer“ Covid-19 vakcina išskirtiniais šalutiniais poveikiais nepasižymi, ramina mokslininkai. Jie turėtų būti panašūs į kitų vakcinų sukeliamą efektą. Tai pat tvirtinama, kad vakcinos efektyvumas analogiškas ir skirtingoms amžiaus grupėms, ir rizikos grupėse esantiems asmenims. Pirmoji vakcinų nuo koronaviruso siunta Lietuvą pasieks gruodžio 26 d., skiepijimas prasidės gruodžio 27 d. „Vakcinos veiksmingumas yra tikrai aukštas, jis siekia 95 proc.

Iš karto po Kalėdų – jau šį sekmadienį Lietuvoje nuo koronaviruso bus skiepijami pirmieji medikai. Sveikatos apsaugos ministerija žada, kad iki Naujųjų metų į Lietuvą atkeliaus dar viena nedidelė bendrovės ,,Pfizer“ ir ,,Biontech” vakcinos partija. Gydymo įstaigos jau sudarinėja fronto linijose dirbančių ir nuo Covid-19 ketinančių skiepytis medikų sąrašus.

Šveicarija tapo antrąją Europos šalimi po Didžiosios Britanijos, kuri patvirtino kompanijų „Pfizer“ ir „BioNTech“ vakcinos naudojimą. Tuo tarpu Jungtinėse Valstijose palaiminimą masiniam skiepijimui gavo jau antra vakcina. O kol likusios Europos šalys dar tik laukia skiepų, viena po kitos jos skelbia apie šventiniu laikotarpiu įvedamus griežtus ribojimus. Jungtinėse Valstijose mirčių nuo koronaviruso skaičiams ir toliau nepaliaujamai augant – šalyje patvirtintas jau antros vakcinos naudojimas.

Pirmosios į Lietuvą atkeliausiančios vakcinos nuo koronaviruso užteks vos 5000 žmonių. Jau aišku, kad po Naujųjų Lietuvą pasieks pirmoji siunta su mažiau nei 10 tūkst. dozių. Tiesa, Prezidentūra sako, kad bėda ne vakcinų skaičius, o sklandus skiepijimo užtikrinimas. Tačiau ne visi prioritetą skiepytis turintys žmonės vakcinų laukia – yra abejojančių ir medikų, ir globos namų darbuotojų.

Europos Komisijai (EK) pranešus, jog vakcinavimas nuo koronaviruso prasidės gruodžio 27-ąją, prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Lietuva taip pat turėtų laikytis šio grafiko. G. Nausėdos teigimu, EK pirmininkės Ursulos von der Leyen biuras informavo, kad skiepai Lietuvą, kaip ir kitas Europos Sąjungos šalis, turėtų pasiekti iki gruodžio 26-osios.

Pasigirdo nauja žinia, kad pirmosios vakcinos Lietuvą galėtų pasiekti jau per Kalėdas. Pagal dabartinį planą, pirmiausia į Lietuvą turėtų atkeliauti apie 10 tūkst. vakcinų dozių. Pirmiausia ruošiamasi skiepyti medikus ir gydymo įstaigos jau dėlioja sąrašą, kurios gydytojus statyti į pirmąją eilę, nes iš pirmosios partijos visiems medikams nepakaks.

Jau sausio mėnesio pradžioje Lietuvą turėtų pasiekti pirmosios vakcinos nuo koronaviruso. Europos vaistų agentūra (EVA) kartu su ekspertais iš Lietuvos šiuo metu vertina vakcinas ir metų pabaigoje turėtų priimti sprendimą, ar galima registruoti vakciną ir pradėti logistikos procesą.

Praėjusią savaitę britams jau paskiepijus pirmuosius šalies gyventojus nuo koronaviruso, šiandien tą patį pradeda ir Jungtinės Valstijos. Tuo tarpu europiečiai priversti laukti dar kelias savaites, kada tą pačią vakciną palaimins europinių institucijų biurokratai. Per kelias savaites, kol Europos biurokratai tvarkys formalumus, koronavirusu Europos coronavirusu Eusropos Sąjungoje užsikrės daugiau nei milijoinas žmonių, o mirs dešimtys tūkstančių.

Viena Niujorko slaugytoja pirmadienį tapo pirmuoju žmogumi Jungtinėse Valstijose, paskiepytu nuo COVID-19. Sandra Lindsay, kuri Long Ailando žydų medicinos centre (LIJMC) rūpinasi kritinės būklės pacientais, buvo paskiepyta per tiesioginę televizijos transliaciją, maždaug 9 val. 30 min. (16 val. 30 min. Lietuvos laiku). „Pirmoji vakcina suleista. Sveikiname, JAV! Sveikiname, PASAULI!“ – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė prezidentas Donaldas Trumpas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas sekmadienį sakė atšaukęs administracinį įsaką skubiai paskiepyti nuo koronavirusinės infekcijos COVID-19 vyriausybės aukšto rango pareigūnus, kol vakcinacija bus atlikta su pandemija tiesiogiai kovojantiems medicinos darbuotojams ir žmonėms slaugos namuose bei ilgalaikės priežiūros centruose.

Koronaviruso vakcinos eksperimente dalyvavusi gydytoja atvira – jei reikės skiepytis dar kartą, eilėje prie skiepo vėl stovėtų pirmoji. Britė savo mintimis pasidalijo su užsienio žiniasklaida. Dr. Ellie Cannon britų laikraščiui the Daily Mail papasakojo savo istoriją. Dar prieš kurį laiką moteris dalyvavo koronaviruso vakcinos eksperimente. Jei skiepytis prireiktų darkart, ji sako, kad skiepytųsi nedvejodama. E. Cannon yra šeimos gydytoja ir pasakoja, kad būgštauti dėl vakcinos nereikėtų.

Dr. Anthony Fauci, JAV pagrindinis infekcinių ligų ekspertas, teigė, kad kol vaikus bus galima paskiepyti nuo koronaviruso, gali praeiti dar keletas mėnesių.  Jo teigimu, prieš vakciną duodant vaikams, svarbu pasižiūrėti, kaip ji veikia suaugusiuosius. „Tai užtruks dar keletą mėnesių. Priežastis ta, kad paprastai, kai turime naują vakciną, norime būti visiškai tikri, nes tiek vaikai, tiek nėščios moterys yra pažeidžiamesni.

Vakcina nuo koronaviruso Lietuvą ir kitas šalis turėtų pasiekti maždaug per Naujuosius metus, taip po Europos Vadovų Tarybos posėdžio praneša Gitanas Nausėda. Tiesa, dar svarbiau – turėti planą, kaip organizuoti skiepijimą. O čia prasideda bėdos. Sveikatos apsaugos ministerija ir Vilniaus miesto savivaldybė vėl laužo ietis. Ministerija koordinuoti tautiečių skiepijimą pavedė savivaldybėms, o Vilnius gautą raštą tiesiai šviesiai vadina kliedesiais.