skiepai

Įsibėgėjus senjorų vakcinacijai ir šalies valdžiai vis žadant didinti skiepų dozių kiekius Kaunas didina pajėgumus. Ir skiepijimui atveria vieną didelį pramogų centrą – ledo rūmus. Čia per dieną gali paskiepyti apie 6000 žmonių. O štai sostinė ir uostamiestis atskirų vakcinacijos centrų kol kas steigti neketina. Artimųjų lydimi Kauno senjorai traukia į naujuosius dar oficialiai net neatidarytus ledo rūmus, bet tikrai ne čiuožinėti, o skiepytis.

Penktadienį Lietuvoje pranešta apie pirmąjį mirties po vakcinacijos nuo COVID-19 atvejį. Teigiama, kad 77-erių vyras mirė ne nuo skiepo, o gretutinių kraujotakos ligų. Specialistai aiškina, kad staigi organizmo anafilaksinė reakcija ir mirtis nuo bet kokio skiepo yra įmanoma, tačiau šis atvejis buvo kitoks.

Nuo koronaviruso Lietuvoje mirė asmuo, kuris buvo paskiepytas COVID-19 vakcina. Žmogui – 77-eri metai, o jo mirtis su vakcina nesiejama. Apie šią žinią pranešė Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba. Skiepijimą vykdžiusi asmens sveikatos priežiūros įstaiga pateikė pranešimą apie įtariamą nepageidaujamą reakciją į vakciną. Tarnyba planuoja dar penktadienį pateikti daugiau komentarų apie šį įvykį. TV3 Žinių komandos duomenimis, senolio gyvybė užgeso vos kelios minutės po skiepo.

Nors karantino režimu dar teks gyventi mažiausiai mėnesį, gydytojas infektologas Vytautas Usonis ramina, kad jau kovą koronavirusų aktyvumas slopsta, tad greičiausiai turėsime tokį patį sirgimų kritimą kaip ir pernai. Tačiau jis pažymėjo, kad net ir šiltuoju metų laiku, kai sergamumas COVID-19 sumažės, būtina išlaikyti tokias pačias skiepijimo apimtis. Anot gydytojo, didžiausia problema, kodėl dabar kyla tiek diskusijų ar net abejonių dėl kurios nors vakcinos, – komunikacijos spragos.

Tauragės rajone Lauksargių globos namuose COVID-19 susirgo 14 dvi „Pfizer“ vakcinos dozes anksčiau gavusių senjorų. Kaip paskiepyti žmonės užsikrėtė, aiškinasi Visuomenės sveikatos centras. Galimos visos versijos: tiriama, ar vakcinos buvo laikomos tinkamoje temperatūroje, ar namų gyventojams, po vakcinacijos, susiformavo imunitetas. Antrąją skiepo dozę šalia Tauragės miesto įsikūrusiuose Lauksargių globos namuose senjorai gavo vasario 10-ąją.

Nauji vakcinos nuo COVID-19 tiekimo grafikai sudaro galimybę iki vidurvasario paskiepyti 70 proc. suaugusių Lietuvos gyventojų, teigia prezidentas Gitanas Nausėda. Ketvirtadienį po Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdžio jis pranešė, kad patvirtintas naujas skiepų nuo koronaviruso infekcijos tiekimo planas pirmąjį ir antrąjį šių metų ketvirčiais. „Pagal jį Europos Sąjunga iš įvairių gamintojų pirmąjį ketvirtį turėtų gauti 100 mln. dozių vakcinos, antrąjį – dar 480 mln.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Lietuva remia Europos skiepų sertifikato idėją ir žada siekti, kad dokumentas apimtų ir nesiskiepijusius, bet turinčius imunitetą nuo COVID-19. „Ketinu aktyviai dalyvauti diskusijoje dėl Europos skiepų sertifikato.

Gydytojai pastebi, kad moterims vis dar trūksta patikimos informacijos apie įvairiais gyvenimo periodais joms rekomenduojamus skiepus. Ypač šis klausimas aktualus planuojančioms nėštumą ar jau besilaukiančioms moterims. Ypač daug klausimų kelia ir vakcina nuo Covid-19 infekcijos.

Ketvirtadienį viena žinomiausių Lietuvos nuomonių formuotojų, stilistė bei žurnalo „L’officiel Lithuania“ vyriausioji redaktorė Agnė Jagelavičiūtė „Instagram“ pasidalijo daug dėmesio sulaukusiu savo kreipimusi į visuomenę. Žinoma moteris palietė svarbią temą – prabilo apie skiepus ir jų būtinybę pandemijos metu, bei pabrėžė, kad šis jos pasisakymas – atsakingo Lietuvos piliečio nuomonė, kuriai įtakos nepadarė nei jokios verslo, nei politinės struktūros.

Pasklidus žiniai apie COVID-19 susirgusius 2 skiepo dozėmis paskiepytus globos namų gyventojus VU Medicinos fakulteto prodekanas, profesorius Vytautas Kasiulevičius nurodė, ko dabar reiktų imtis pirmiausiai, siekiant išsiaiškinti, kas nutiko.

Ketvirtadienį Vilniuje pirmąja vakcinos nuo COVID-19 doze buvo paskiepyta antroji Tokijo olimpinių ir paralimpinių žaidynių rinktinių kandidatų, jų trenerių ir medikų grupė. „Norėjau pasiskiepyti, kad nesusirgčiau ir liga nepakirstų kojų sportuojant. Vakcinuotis vis tiek reikės, todėl jei yra galimybė tai padaryti anksčiau – kam vengti?“ – sakė tenisininkas Ričardas Berankis.

COVID-19 imuniteto paso, virtualaus arba fizinio dokumento, kuris leistų gyventojams keliauti ir nevaržomai mėgautis paslaugomis dar teks palaukti. Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė kalba, kad Europoje gyventojai skiepijami per lėtai, dėl to kalbėti apie pasą, kuris dalį gyventojų galėtų išlaisvinti iš karantino taisyklių, dar anksti. Tiesa, pirmuosius žingsnius Lietuva jau žengė.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) pranešė ketinantis aiškintis aplinkybes, kuriomis Tauragės rajone COVID-19 užsikrėtė nuo šios ligos paskiepyti globos namų gyventojai. NVSC duomenimis, 14 iš 15 Lauksargių globos namuose užsikrėtusių žmonių buvo paskiepyti pagal pilną vakcinacijos schemą, todėl bus atliekamas patikrinimas dėl vakcinacijos proceso šioje įstaigoje.

Prastėjant epidemiologinei situacijai, ekspertų taryba vienbalsiai siūlo Vyriausybei pratęsti karantiną. Pasak ekspertų, nerimą kelia nemažėjantys naujų koronaviruso atvejų skaičiai ir vis didėjantis gyventojų judėjimas. Žmonės nepaisydami apribojimų važiuoja pas artimuosius, lanko gimines ir draugus.  Ką tik atsidarę grožio salonai, kirpyklos ir barberinės vieną po kito priima klientus, vos spėja juos rašyti į eilę.

Po kelių atidėjimų Ukraina antradienį pagaliau sulaukė savo pirmosios vakcinų nuo COVID-19 dozių siuntos. 40 mln. gyventojų turinti šalis yra tarp neturtingiausių Europoje ir viena paskutinių regione pradeda skiepijimo programą. Kijevo Boryspilio oro uoste nutūpė lėktuvas su 500 tūkst. „AstraZeneca“ vakcinos „Covishield“ dozių, pagamintų Indijos serumų institute (SII) – didžiausioje pasaulio skiepų gamintojoje.

Pasiskiepijai – tada gali eiti į sporto klubus, pliuškentis baseinuose, apsistoti viešbutyje, keliauti į pramogų vietas ir sporto renginius. Mat nuo šiol Izraelio gyventojai, pasiskiepiję nuo koronaviruso, turi išskirtinių privilegijų. Šalyje pradėjo veikti vadinamoji „Žaliojo leidimo“ sistema. Ji leidžia abu COVID-19 skiepus gavusiems žmonėms ar persirgusiems šia infekcija naudotis paslaugomis, kurios ilgą laiką nebuvo prieinamos.

Praėjusią savaitę Santaros klinikos pradėjo skiepyti vyresnius nei 80 metų turinčius Vilniaus gyventojus. Tarp pirmųjų skiepą nuo Covid-19 infekcijos gavusių žmonių buvo ir kadenciją baigęs Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus su žmona Alma Adamkiene. Prezidentas naujienų portalui tv3.lt atskleidė, kaip jaučiasi praėjus kelioms dienoms po pirmosios vakcinos.

Nuo skiepijimo pradžios gauti 802 pranešimai apie nepageidaujamas reakcijas į vakcinas nuo COVID-19, pirmadienį pranešė Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT). Dėl „BioNTech“ ir „Pfizer“ sukurtos vakcinos tarnyba gavo 585 pranešimus, dėl „Moderna“ vakcinos – 34 pranešimus, o dėl „AstraZeneca“ vakcinos – 172 pranešimus. Be to, 11-oje gautų pranešimų vakcinos pavadinimas nebuvo nurodytas. 760 pranešimų yra klasifikuojama kaip lengvi ar vidutinio sunkumo, 42 – kaip sunkūs.

Jungtinės Karalystės premjeras Borisas Johnsonas pirmadienį ketina imtis švelninti Anglijoje dėl koronaviruso įvestą trečią ir, kaip jis tikisi, paskutinį karantiną, pagreitį įgaunančiai nacionalinei skiepijimo programai mažinant spaudimą apkrautoms ligonėms. Savo pareiškimu parlamentui B. Johnsonas turėtų patvirtinti, kad kovo 8 dieną bus atidaromos visos Anglijos mokyklos.

Pirmadienį Lietuvą pasiekė dešimtoji gamintojo „BioNTech & Pfizer“ vakcinų nuo COVID-19 siunta. Ją sudaro 28 080 vakcinos dozių. Vakcinos tą pačią dieną bus paskirstytos vakcinacijos centrams visoje šalyje ir naudojamos vyresnių nei 80 metų gyventojų skiepijimui. Informacija apie pristatomą vakciną yra reguliariai atnaujinama, atvykus naujoms vakcinos siuntoms į Lietuvą.

Iš kelionės Meksikoje grįžusi marijampolietė Irma skundėsi susidūrusi su neteisybe, mat privalanti laikytis izoliacijos, nors turi imunitetą COVID-19 ligai patvirtinančių antikūnų. Ministerija savo ruožtu aiškina, kad vien serologiniu testu pasitikėti neišeina ir reikia būtų persirgus „oficialiai“ arba pasiskiepijus.

Jungtinės Karalystės vakcinavimo reikalų ministras Nadhimas Zahawis pranešė, kad „AstraZeneca“ yra užtikrinta, kad jų sukurta vakcina apsaugo nuo sunkių susirgimų, kuriuos sukelia Pietų Afrikos koronaviruso atmaina. Anksčiau atliktas mažesnis tyrimas teigė, kad vakcinos efektyvumas, kovojant su šia atmaina, buvo mažesnis. N. Zahawis teigė, kad apie tyrimą jis kalbėjo su Anglijos vyriausiojo medicinos pareigūno pavaduotoju Jonathanu Van-Tamu.

Sveikatos apsaugos ministerijos kanclerė Jurgita Grebenkovienė sako, kad rudens pradžioje nuo COVID-19 galėtų būti vakcinuota 70 proc. suaugusiųjų. Tačiau ji pabrėžė, kad tai priklausys nuo nenutrūkstamo vakcinų tiekimo ir žmonių noro skiepytis. „Masinė vakcinacija prasidės gegužę, dar bus grįžimai į kitas grupes, tai jei rugsėjį būtų 70 procentų, tai būtų puiku.

Turtingos pasaulio šalys siekia gauti milijardu daugiau vakcinos nuo koronaviruso dozių negu joms reikia, paskaičiavo kovos su skurdu aktyvistai. Tuo metu skurdžios pasaulio šalys neturi, iš kur jų gauti. Augant nelygybei tarp pandemiją pažaboti bandančių šalių, šiandien aptarti kovos su koronavirusu priemones planuoja didžiojo septyneto šalių vadovai. Vakcina dalintis žada britai, o Emmanuelis Macronas skurdžios šalims siūlo skirti 5 procentus Europos Sąjungos turimų vakcinų.

Nuo koronaviruso Santaros klinikose jau pasiskiepijo prezidentas Valdas Adamkus su žmona Alma Adamkiene, skiepą gavo ir profesorius Vytautas Landsbergis. Pasak Adamkaus, dėl vakcinos jiems abejonių nekilo. O naujausi tyrimai rodo, kad Lietuvoje skiepytis nuo koronaviruso sutiktų du iš trijų šalies gyventojų. Tiesa, vakcinuotis dažniau nenori moterys nei vyrai, o tarp neapsisprendusių asmenų didžiausią dalį sudaro jaunimas.

Nors pasigirsta pedagogų skundų, kad norėtų skiepytis ne „AstraZeneca“, o kito gamintojo vakcina, sveikatos apsaugos viceministrė Živilė Simonaitytė teigė čia įžvelgianti savotišką paradoksą. Anot jos, viena vertus, yra baiminamasi naujo tipo vakcinų, tačiau, kita vertus, sukurtomis labiau įprastu metodu pasitikima mažiau.

Skiepytis nuo COVID-19 sutiktų 64 proc. Lietuvos gyventojų, rodo Sveikatos apsaugos ministerijos užsakymu atlikta rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanijos „Spinter tyrimai“ apklausa. Į klausimą „Ar Jūs nusiteikęs(-usi) skiepytis Europos sąjungoje patvirtinta vakcina nuo COVID-19, kai turėsite tokią galimybę?“ iš 1015 respondentų „tikrai taip“ atsakė 41 procentas, „greičiau taip“ – 23 procentai. Neapsisprendę teigė esantys 16 procentų, „greičiau ne“ ir „ne“ atsakė po 10 proc.

Europos Sąjungoje patvirtinta vakcina nuo COVID-19 sutiktų skiepytis 64 proc. šalies gyventojų. Norą skiepytis labiausiai lemia baimė susirgti koronavirusu ir užkrėsti aplinkinius bei tikėjimas, kad vakcina yra vienintelis ir efektyviausias būdas kovojant su šiuo klastingu virusu. Tokius rezultatus parodė Sveikatos apsaugos ministerijos užsakymu rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanijos „Spinter tyrimai“ atlikta reprezentatyvi visuomenės nuomonės apklausa.

Vakcina nuo koronaviruso jau paskiepyta daugiau nei 55 tūkst. lietuvių. Šiuo metu nuo viruso Lietuvoje naudojami trys skiepai – vokiškas „Pfizer“, amerikietiškas „Moderna“ ir Pietų Korėjoje gaminamas „AstraZeneca“. Ateityje greičiausiai sulauksime ir didesnio koronaviruso vakcinos pasirinkimo – mokslininkai net užsimena, kad ji galėtų būti gaminama ir Lietuvoje.

Ketvirtadienį viešojoje erdvėje pasirodė informacija, kad Prezidentūra sukritikavo sveikatos apsaugos ministrą Arūną Dulkį dėl jo komunikacijos. Taip pat buvo išreikštas susirūpinimas dėl vakcinų kaupimo sandėliuose. Tuo tarpu pats sveikatos apsaugos ministras A. Dulkys savo „Facebook“ paskyroje ketvirtadienį paskelbė atsakymą į tokias pastabas. Anot jo, sandėliuose likusių vakcinų nėra. Pateikiame visą ministro įrašą: „Vieno grafiko istorija arba vakcinų kelias Lietuvoje.

Prezidentūra mato riziką dėl koronaviruso vakcinų kaupimosi sandėliuose, jei skiepijimo tempai Lietuvoje artimiausiu metu nedidės. Šalies vadovo patarėjas Simonas Krėpšta sako, kad praėjusią savaitę gautas vakcinų kiekis – 70 tūkst. dozių – sudaro prielaidas spartinti vakcinavimą ir Lietuva teoriškai jau gali pasiekti 10 tūkst. per dieną paskiepijamų žmonių ribą. Tačiau, anot jo, vakcinavimui nepaspartėjus, kyla rizika, jog vakcinos ims kauptis sandėliuose.

Kol vienos šalys savo gyventojus skiepytis nuo koronaviruso stengiasi įtikinti moksliniais faktais, Izraelis vakcinuotis ragina nemokama pica ir skanėstais. Pagal paskiepytos populiacijos dydį pasaulyje pirmaujanti šalis, visiems gavusiems imunitetą žada atverti ir sporto klubus bei viešbučius. O Vengrija tapo pirmąją Europos Sąjungos šalimi, kuri pradėjo skiepyti kiniška vakcina.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) specialistai primena – pavasaris ne už kalnų, atšilus orams, suaktyvės erkės. Dažniausia erkių platinama liga – erkinis encefalitas, kuris gali sukelti rimtų sveikatos sutrikimų, todėl svarbu tinkamai rūpintis savo sveikata ir imtis visų galimų prevencijos priemonių. Efektyviausia priemonė, padedanti išvengti  erkinio encefalito –  skiepai. Jie ypač rekomenduotini gyvenantiems didelės rizikos vietovėse ir  mėgstantiems laisvalaikį gamtoje.

Vasarį pradėjus pedagogus skiepyti nuo Covid-19 viruso socialiniuose tinkluose pradėjo plisti žmonių atsiliepimai apie vakcinas. Vieniems po skiepo vos paskauda ranką, o kitiems tenka kviesti ir greitąją pagalbą. Pasidomėjus, kiek šiuo metu yra sulaukta skundų dėl vakcinų nuo Covid-19, paaiškėjo, kad šiuo metu Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) yra gavusi daugiau nei 700 pranešimų apie nepageidaujamas reakcijas.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pirmadienį leido naudoti „AstraZeneca“ skiepus nuo COVID-19 ekstremalios padėties sąlygomis, taip atverdama galimybes tiekti šias vakcinas ir kai kurioms neturtingiausioms pasaulio šalims.

Sostinėje nuo koronaviruso skiepijasi pirmieji senjorai, sulaukę aštuoniasdešimties ir daugiau metų. O Sveikatos apsaugos ministerija skelbia atnaujintą skiepų planą – žmonės, sulaukę 65 metų, vakciną nuo koronaviruso gaus jau kovo mėnesį. Masiniai skiepai gyventojų laukia jau gegužę. Per vasarį ir kovą Lietuvą pasieks net pusę milijono vakcinų. Tiesa, stringa pedagogų skiepijimas, mat jie atsisako „AstraZeneca“ vakcinos.

VUL Santaros klinikose įsibėgėjo kaulų čiulpų transplantacijas patyrusių bei kraujo okologinėmis ligomis sergančių pacientų skiepijimas. 2021 m. vasario 15 d. duomenimis, pirmąja vakcinos doze jau paskiepyti 1002 kraujo onkologiniai ligoniai. Iš jų 608 – 60 metų ir vyresni pacientai. Antrąją doze vakcinuoti 593 onkologinėmis ligomis sergantys asmenys. Anot Santaros klinikų Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro vadovo prof.

Eurokomisaras Virginijus Sinkevičius sako palaikantis prezidento Gitano Nausėdos ambiciją iki liepos 6-osios nuo COVID-19 paskiepyti 70 proc. Lietuvos gyventojų, tačiau tvirtina, kad tai priklausys nuo vakcinas tiekiančių bendrovių. „Šiuo atveju aš palaikau prezidento ambiciją ir viliuosi, kad ji taps realybe. Komisija turi panašų planą ir jie abu yra realūs“, – lrt sakė V. Sinkevičius. Jo teigimu, skiepijimo greitis priklausys nuo vakcinas tiekiančių bendrovių.

Po skiepų nuo koronaviruso dėl prastos auklėtojų savijautos sostinėje uždarytas vaikų darželis. Tėvai gavo pranešimus pasilikti su vaikais namuose ir atžalų į darželį nevesti. Sklaidydami gandus apie ,,AstraZeneca“ vakciną, viešai jau skiepijasi kaimyninės Latvijos vadovai – prezidentas ir premjeras. Kada nuo koronaviruso skiepysis Gitanas Nausėda ir kiti politikos lyderiai?  Sostinėje po skiepų nuo koronaviruso užsidarė vienas iš Austėjos Landsbergienės darželių.

Pastarieji metai buvo siaubingi – atvirai sako vėžiu sergantys pacientai. Greta sudėtingos ligos gydymo pandemijos metu pacientai nuolat girdėjo perspėjimus, kad jie – ypatingos rizikos grupėje, tad 2020-uosius jiems visada primins keturios sienos, nerimas ir nežinomybė. Būtent dėl šios priežasties daugelis pripažįsta be galo laukiantys skiepijimo nuo COVID–19 ligos pradžios – tarsi simboliško naujo etapo starto. „Aš labai laukiu skiepo, nes jis man reiškia laisvę.

Vakcinacijos pasas būtų efektyvus dėl jo sutarus Europos Sąjungos (ES) mastu, ties tuo dirbama, sako sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. „Vakcinacijos pasas dar turi labai daug karštų diskusijų, tai naujas reiškinys mūsų gyvenime, kaip ir apskritai visa ši pandemija ir krizė mums parodė, kad turime reikalų ne su šiaip krize, o su nauju gyvenimo būdu, ateinančiu į mūsų gyvenimą, tai būtent vakcinacijos pasai turi savo ateitį“, – per spaudos konferenciją trečiadienį sakė ministras.

Lietuvoje įsibėgėja vakcinacija nuo COVID-19, vaistininkai kasdien sulaukia vis daugiau klausimų, dėl galimų šalutinių skiepo simptomų – padidėjusios temperatūros, galvos skausmo ar slogos. Po skiepo atsiradusį nepageidaujamą poveikį rekomenduojama malšinti vaistais nuo skausmo ir uždegimo bei poilsiu. Paskiepijus gydytojus ir kitus sveikatos priežiūros srityje dirbančius specialistus, vakcinacija pradedama vykdyti ir kitoms visuomenės grupėms.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) ruošiasi surašyti administracinių nusižengimų protokolus asmenims, atsakingiems už skiepijimo nuo COVID-19 pažeidimus Šilalės rajone. Kaip BNS informavo NVSC, specialistai vertino, ar į planuojamų skiepyti asmenų sąrašą įtraukti tokią teisę turintys asmenys ir, ar tai padaryta pagal prioritetų sąrašą bei nustatyti keturi pažeidimų atvejai.

Pedagogai pirmieji Lietuvoje išbando ,,AstraZeneca“ vakciną. Kol kas ja gali pasiskiepyti tik švietimo įstaigų darbuotojai iki 55 metų. Tiesa, ne visi sostinės pedagogai vakcina patenkinti, mat norėtų rinktis iš kelių variantų. O kilus aršioms diskusijoms dėl ,,AstraZeneca“ efektyvumo, ekspertų taryba toliau bando išsklaidyti gandus ir skelbia, kad vakcina efektyvi, ja galima skiepyti ir vyresnio amžiaus žmones.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys TV3 žinių „Dienos komentare“ teigė, kad Vyriausybėje jau sutarta dėl neaktyvių paslaugų viduje ir aktyvių paslaugų lauke atnaujinimo. Ministras įvardijo, kokios tai paslaugos galėtų būti ir kokie reikalavimai joms turėtų būti keliami.  Jau rytoj Vyriausybė spręs, kokių atlaisvinimų duoti Lietuvai.

Ligonių kasos ragina gyventojus ir karantino metu nepamiršti tiek vaikams, tiek suaugusiesiems būtinos vakcinacijos. Planinių skiepų, padedančių išvengti užkrečiamųjų ligų protrūkio, svarbą sudėtingu pandemijos metu akcentuoja Pasaulio sveikatos organizacija, žinomi Lietuvos medikai bei epidemiologai. Koronaviruso plitimas, gyventojų vengimas lankytis gydymo įstaigose, klaidingas įsitikinimas, kad medicinos pagalba šiuo metu sunkiai prieinama, lėmė ir sumenkusį planinės vakcinacijos mastą.

Taip greitai nuo įsiplieskusios pandemijos pradžios sukūrus skiepus dalį visuomenės vis dar lydi nerimas dėl naujoviškos vakcinos saugumo. Visgi net ir su šalutiniais reiškiniais jau susidūrusieji ragina skiepytis, nors to, ką patyrė po skiepo, niekam nelinkėtų. Atsakingos institucijos savo ruožtu ramina, kad pagal fiksuojamas nepageidaujamas reakcijas Lietuva niekuo iš kitų šalių neišsiskiria.

Vilnius nuo šiandien, vasario 9-osios, pradeda prioritetinės pedagogų grupės skiepijimą nuo COVID-19. Norą pasiskiepyti kol kas išreiškė 7700 švietimo įstaigų darbuotojų, juos paskiepyti tikimasi per artimiausias dvi savaites.  Šiame etape skiepijami bus švietimo įstaigų darbuotojai, dirbantys švietimo įstaigose ir kitose mokymo įstaigose bei turintys tiesioginį (nuolatinį ar laikiną) kontaktą su mokiniais, ugdomais pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo programas.

Nuolat rizikoje esančių vidaus tarnybos pareigūnų, atliekančių visai visuomenei svarbias funkcijas, skiepijimo nuo Covid-19 eilė tolsta Vyriausybei kiekvieną kartą papildant rizikos grupių sąrašą. Kaip skelbiama pranešime spaudai, tai lemia Sveikatos apsaugos ministerijos nuolat keičiama skiepijimo tvarka – pildant sąrašą naujomis grupėmis, šios įrašomos aukščiau pareigūnų, todėl jie  tiesiog „stumiami“ žemyn.