skiepai

Vadinamasis žaliasis pasas dėl vakcinacijos buvo pasiūlytas Europos Sąjungoje siekiant sudaryti sąlygas laisvam piliečių judėjimui Bendrijoje, o dėl atvykstančiųjų iš trečiųjų šalių dar laukia darbas, pareiškė už sveikatos apsaugą atsakinga Europos Komisijos narė Stela Kiriakides. „Tiems, kas atvyksta iš trečiųjų šalių, situacija kitokia. Tai aspektas, prie kurio reikia dirbti.

„Sodra“ prisijungė prie Vyriausybės iniciatyvos, raginančios skiepytis vyresnio amžiaus gyventojus. „Sodros“ informacinis centras šią savaitę skambina daugiau nei 112 tūkst. senjorų visoje Lietuvoje, kurie iki šiol nebuvo pasiskiepiję, ir ragina tai padaryti. Informacijos apie skiepus senjorai sulaukia ir kartu su į namus pristatoma pensija. „Mieli senjorai, jei dar nesate pasiskiepiję nuo COVID-19 ligos, kviečiame gauti Jums priklausančią nemokamą vakciną.

Prisiklausę gandų, kaimynų ar artimųjų dezinformacijos apie skiepus kai kurie senjorai vakcinos bijo labiau nei mirties. Kol kas Lietuvoje pasiskiepyjo tik kiek daugiau kaip pusė senjorų, vyresnių nei 65 metai. Medikai ir ekspertai tikina, kad tempus reikia spartinti, tą bando daryti ir Vyriausybė, tačiau senjorai kupini baimių – abejoja ir dėl vakcinų, ir dėl savo sveikatos.

Sveikatos priežiūros ekspertai įspėja, kad pandemija pakoregavo per keliasdešimt metų Lietuvoje pasiektus puikius vakcinacijos rezultatus. Jie sako, kad dėl to tiek Lietuvai, tiek visam likusiam pasauliui gresia žingsnis atgal.

Ketvirtadienį Lietuvoje pradedama pavasarinė laukiniųgyvūnų vakcinacija nuo pasiutligės, pranešė Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT). Kaip ir kasmet, jaukai su vakcina bus išmėtomi iš orlaivių buferinėje zonoje – pasienio teritorijose, besiribojančiose su Lenkija ir Baltarusija.

Pasiskiepiji nuo koronaviruso – gauni marihuanos suktinę. Štai tokią akciją, norint paskatinti gyventojus vakcinuotis, Vašingtone surengė vietinė advokatų organizacija. Tad stalą užkloję kanapėmis puošta steltiese jie vieną po kito registruoja vakcinuotis norinčius gyventojus. Tiesa, tai – ne vienintelė priežastis, kodėl dalijamos suktinės. Mat advokatai nori paskatinti miesto tarybos narius pakeisti marihuanos įstatymus.

Pandemijos laikotarpiu pakeisti namų aplinką kviečia pavasarėjanti gamta. Vis dėlto nederėtų pamiršti, kad Lietuva patenka į endeminę erkinio encefalito zoną, todėl net vaikštinėjant nušienautoje pievelėje svarbu likti budriems. Vaistininkė Jurgita Jankauskienė dar nepasiskiepijusius nuo erkinio encefalito ragina susimąstyti apie šią galimybę – tiek dėl ramaus poilsio, tiek ir dėl galimybės apsaugoti savo sveikatą.

Farmacijos kompanijai „Janssen Pharmaceutica NV“ informavus, kad siūlo pradėti platinti ir naudoti jos vakciną nuo koronaviruso (COVID-19), 4800 šios vakcinos dozių, esančių Ekstremalių sveikatai situacijų centro sandėlyje (ESSC), šiandien bus paskirstyta vakcinacijos centrams.

Lietuvoje aptikta nauja koronaviruso atmaina nustatyta ne tik Anykščiuose, bet ir kituose miestuose, ji siejama su didesniu atsparumu vakcinoms. Apie tai BNS trečiadienį informavo Santaros klinikų Biobanko vadovas, vyresnysis medicinos biologas Danielius Naumovas. „Mes laboratorijoje praėjusią savaitę sekoskaitos būdu nustatėme devynis naujos atmainos atvejus. Jie yra iš Vilniaus, Kauno, Utenos ir Marijampolės apskričių.

Praėjusią parą pirmą skiepo dozę gavo 10 tūkst. 270 žmonių, antrą – 4339, trečiadienį skelbia Statistikos departamentas. Šalyje nuo COVID-19 pirma vakcinos doze paskiepyti 580 tūkst. 875 asmenys, abiem – 215 tūkst. 134. Bent viena vakcinos doze yra paskiepyta 46,9 proc. vyresnių nei 80-ies gyventojų, 59,8 proc. 70–79-erių metų gyventojų ir 38,9 proc. 60–69 metų gyventojų. Statistikos departamento teigimu, šalyje paskiepyta 54,7 proc. vyresnių nei 65-erių metų gyventojų.

Nors skirtingų gamintojų vakcinų „maišymas“ nėra rekomenduojamas, kai kurie specialistai prireikus tame nemato didelės bėdos. Visgi pabrėžiama, kad tiek organizmui lengviau „atpažinti“, tiek geresnis imuninis atsakas formuojasi vienai skiepijimo schemai naudojant to paties tipo vakciną. Tiesa, prognozuojamai revakcinacijai po kurio laiko jau tiktų bet kurio gamintojo skiepai.

Skiepijimo naujovės Lietuvoje. Seimas priėmė įstatymo pataisas, kurios leis gyventojus skiepyti be raštiško sutikimo. Žmogui tiesiog užteks ateiti į vakcinacijos centrą – elektroninio ar popierinio sutikimo pildyti nereikės. Į priekį stumiasi ir dar viena naujovė: dauguma parlamentarų po pateikimo nusprendė svarstyti laisvadienio po vakcinacijos kitaip dar vadinamo „skiepadienio“ idėją.

Neapsikęsdami prie vakcinavimo centrų tįstančių eilių bei nesulaukdami jau metus šalies valdžios žadamos išankstinės registracijos skiepytis sistemos, uostamiesčio valdininkai ją pasišovė sukurti patys. Nutįsusios gyvos, skiepo nuo koronaviruso laukiančių klaipėdiečių, eilės uostamiestyje tampa įprastos. Pusantros valandos vakcinos laukė prekybininkai, ne ką trumpiau tenka stovėti ir vyresniems nei 65-erių senjorams.

Vyriausybės siūlymas vėlinti skiepijimą antrąją „Pfizer-BioNTech“ vakcinos doze galbūt net iki 8 savaičių medikų sutinkamas nevienareikšmiškai. Jei vieni kaip kompromisą siūlytų svarstyti nebent tik atidėjimą 6 savaitėms, kiti apskritai įžvelgia daugiau rizikų nei galimų naudų.

Raseiniuose nuo COVID-19 mirė vos 26-erių metų vyras, užkratas į ligonines giuldo vis jaunesnius ir jų vis daugiau. Gydytojai prašo gyventojų neužsimiršti ir karantino švelninimus sutikti atsakingai, nesibūriuoti net ir atvirose erdvėse. Mat buvimas lauke ir saulės spinduliai nuo koronaviruso neapsaugo. Sergamumo rodikliai Lietuvoje ir toliau prastėja. Atšilę orai Lietuvos gyventojus sukvietė ne tik į pajūrį.

Vienas didžiausių vaistinių tinklų Lietuvoje „Gintarinė vaistinė“ pradėjo pacientus skiepyti nuo erkinio encefalito. Planuojama, kad vakcinacijos kabinetai bus įrengti kiekvienoje apskrityje, jog regionų gyventojams netektų vykti skiepo į didesnius miestus ar laukti ilgose eilėse. Pirmieji kabinetai darbą jau pradėjo Vilniuje, Kaune, Kauno rajone ir Mažeikiuose.

Pirmadienį Lietuvą pasiekė aštuonioliktoji vakcinos nuo koronaviruso „Comirnaty“ (gamintojas „BioNTech ir Pfizer“) siunta, kurią sudaro 74880 vakcinos dozių. Jos bus pristatytos savivaldybėms tą pačią dieną. Iki šios dienos Lietuva gavo 537,2 tūkst. „Comirnaty“ vakcinos dozių, o gyventojų skiepijimui sunaudota 528,6 tūkst. Vakcinomis nuo COVID-19 Lietuvoje jau paskiepyta 563,7 tūkst. gyventojų, arba 20,1 proc. visuomenės.

Šią savaitę sulaukus 14 tūkst. „Pfizer-BioNTech“ vakcinų siuntos, Vilnius šia vakcina kviečia skiepytis 65 metų ir vyresnius senjorus, mokytojus, abiturientus. Galite registruotis patys arba registruoti kitą asmenį adresu vakcina.vilnius.lt ir 19002. Kitas prioriteto grupes, registracijos laikus ir informaciją apie vakcinavimą galite rasti vakcina.vilnius.lt.

Jau dvi savaites pareigūnai  aktyviai skiepijami vakcinomis nuo COVID-19 infekcijos. Šiuo metu paskiepyta daugiau nei 5900-ai , arba 39,4 proc. pareigūnų. „Šiuo metu turime paskiepytų beveik 40 procentų pareigūnų. Be abejo norime, kad pareigūnams imunitetas susiformuotų kuo greičiau ir jie galėtų jaustis saugesni saugodami mūsų visuomenę.

Praėjusią parą pirmą skiepo dozę gavo 84 žmonės, antrą – vienas, pirmadienį skelbia Statistikos departamentas. Šalyje nuo COVID-19 pirma vakcinos doze paskiepyti 563 tūkst. 724 asmenys, abiem – 209 tūkst. 600. Bent viena vakcinos doze yra paskiepyta 46,5 proc. vyresnių nei 80-ies gyventojų, 59 proc. 70–79-erių metų gyventojų ir 37,6 proc. 60–69 metų gyventojų. Iš viso Lietuva yra gavusi 806 tūkst. 525 vakcinos dozes, 801 tūkst. 725 iš jų pristatytos į skiepijimo centrus.

Lietuvą visai neseniai pasiekė jau 4-ojo gamintojo vakcina, o didėjant vakcinavimo tempui Vyriausybė priėmė sprendimą leisti žmonėms rinktis, kuria vakcina jie nori būti paskiepyti. Pavadinimų gausa ir gamintojų sprendimai juos keisti apsunkina žmonių pasirinkimą. Naujienų portalas tv3.lt primena, kaip per trumpą laiką keitėsi vakcinų pavadinimai. „Comirnaty“ „Comirnaty“ vakcina geriau žinoma „BioNTech ir Pfizer“ arba „Pfizer“ pavadinimu.

Milijonai žmonių visame pasaulyje šiuo metu skiepijasi nuo koronaviruso, norėdami grįžti į normalų gyvenimą. Priklausomai nuo vietos, kurioje jie gyvena, sveikatos būklės ir amžiaus, jie yra skiepijami skirtingomis  vakcinomis. Kaip teigia Jungtinių Amerikos Valstijų ligų kontrolės ir prevencijos centras (CDC), 33 proc. JAV gyventojų jau yra gavę bent vieną skiepo nuo Covid-19 dozę, o 19,4 proc.

Skiepų kampaniją premjerė Ingrida Šimonytė surengė tautinių mažumų regionuose, kurie skiepijasi lėčiausiai ir vangiausiai. Nors žmones vakcinuotis ragina net ir po miestelius važinėjantys autobusiukai, visgi kai kurie gyventojai laukia rusiškos „Sputnik“ vakcinos ir kategoriškai neigia vakarietiškų skiepų naudą. Iki šiol vangiausiai gyventojus skiepija Šalčininkų, Visagino, Vilniaus rajono savivaldybės.

Latvijoje išties įspūdingi vaizdai – vos valdžiai paskelbus apie visų norinčiųjų skiepijimą britų kompanijos „AstraZeneca“ vakcina, nusidriekė ir pusės tūkstančio žmonių eilės. Latviai tiek ištroškę vakcinų, kad kai kuriems vakcinavimo centrams popiet net teko užsidaryti pritrūkus skiepų. Visa laimė, Rygoje pentkadienį ne bjaurus oras – ir saulutė pasirodo, ir oro temperatūra apie 16 laipsnių šilumos. Kitaip stovėti kelių šimtų žmonių eilėje nebūtų smagu.

Vienos šalys stebina skiepijimo tempais, kitos – erdvėmis, kuriose nusprendžia vakcinuoti. Štai Kazachstanas nusprendė norinčius skiepytis sukviesti į prekybos centrą, kur kasdien apsilanko dešimtys tūkstančių žmonių. Per tris tūkstančius mirčių nuo koronaviruso užfiksavusi šalis šiuo metu kaunasi su pamažu įsibėgėjančia nauja koronaviruso banga. Tad pažaboti virusą Kazachstanas sumanė  vakcinavimo stoteles įrengdamas prekybos centruose, kurie ir šiaip pritraukia daug žmonių.

Kai kurie tėvai savo atžalas į darželius vesti nori, tačiau testuoti nuo koronaviruso – ne. Todėl priešmokyklinio ugdymo įstaigose liepsnoja viruso židiniai. Juos gesinti vyriausybė nutarė tiriant ne vaikus, o jų aplinką – žaislus, kėdutes, rankenas ir ieškoti viruso dalelių.  Viename sostinės darželių „Pilaitukas“ nuo ryto pluša mokslininkų komanda. Kadangi dėl saugumo pašaliniams eiti į darželio vidų draudžiama, televizijos kamera vaizdą fiksuoja per darželio langą.

Per praėjusią parą pirmą skiepo dozę gavo 16 tūkst. 948 žmonės, antrą – 4861, penktadienį skelbia Statistikos departamentas. Šalyje nuo COVID-19 pirma vakcinos doze paskiepyta 546 tūkst. 300 asmenų, abiem – 204 tūkst. 533. Bent viena vakcinos doze yra paskiepyta 46,1 proc. vyresnių nei 80-ies gyventojų, 58,3 proc. 70–79-erių metų gyventojų ir 36,5 proc. 60–69 metų gyventojų. Iš viso Lietuva yra gavusi 806 tūkst. 525 vakcinos dozes, 801 tūkst. 725 iš jų pristatytos į skiepijimo centrus.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad nuo gegužės 3-iosios bus svarstoma apie papildomas galimybes imunitetą Covid-19 arba neigiamą koronaviruso testo atsakymą turintiems asmenims. Premjerė teigia, kad neigiamą testą turintiems asmenims būtų leidžiama, pavyzdžiui, pavakarieniauti restorano viduje. Penktadienį ministrė pirmininkė I. Šimonytė vyksta susitikti su kelių rajonų savivaldybių merais ir aptarti vakcinavimo proceso, kylančių iššūkių.

Lietuva prašo Daniją perleisti „AstraZeneca“ vakciną, kurios ši šalis atsisako ir savo gyventojų skiepyti nežada. Tiesa, kiek Lietuva galėtų gauti iš kaimynų šios vakcinos, ir kiek už tai tektų sumokėti, kol kas nežino ir pats sveikatos apsaugos ministras. Dulkys pareiškė, kad papildomi skiepai Lietuvai atvertų kelią į masinę vakcinaciją. Tiesa, dėl danų išbrokuotos „Vaxzevria“ vakcinos Lietuva konkuruoja su Latvija ir Čekija.

Su trečiąja koronaviruso banga sunkiai susitvarkanti Lenkija neketina stabdyti skiepijimo „Johnson & Johnson“ vakcina ir ateinančiomis dienomis turėtų ją suleisti 120 tūkst. žmonių. Savo ruožtu Brazilijoje mokslininkai aptiko jau mutavusio viruso mutaciją. Brazilijos ir Oksfordo mokslininkai skelbia, kad keičiasi braziliškoji viruso atmaina, t. y. mutuoja jau ir taip mutavęs virusas. Ir tai nieko gero nežada.

Seimo opozicijos lyderis, valstiečių atstovas Saulius Skvernelis sako remiantis galimybių paso įteisinimą, tačiau kritikuoja Vyriausybę dėl koronaviruso situacijos valdymo.

Kova su koronavirusu pasaulyje tęsiasi. Valstybės vis didina vakcinavimo tempus. Lietuva visai neseniai sulaukė „Johnson&Johnson“ vakcinos pirmąją siuntą, tačiau kol kas jos gamintojo prašymu nenaudoja. Profesorius Saulius Čaplinskas savo „Facebook“ paskyroje atkreipė dėmesį į JAV, kuri laikinai sustabdė skiepijimą šia vakcina dėl retų kraujo krešulių susidarymo. Anot jo, kraujo krešuliai kasdien ir taip susidaro daugumai žmonių.

Bent viena doze nuo COVID-19 pasiskiepijo daugiau nei pusė – maždaug 55 proc. – švietimo įstaigų darbuotojų, ketvirtadienį pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Anot jos, šiuo metu pasiskiepiję yra 73 tūkst. švietimo įtaigų darbuotojų, iš jų 24 tūkst. – ir antrąja doze. Statistikos departamento duomenimis, šiuo metu švietimo įstaigose dirba 131 tūkst. darbuotojų. „Tačiau ne visose savivaldybėse skiepijimo intensyvumas vienodas.

Vos tik atšyla orai, smarkiai padidėja vienos iš svarbiausių centrinės nervų sistemos infekcijų Lietuvoje grėsmė. Pernai jau kovo mėnesį registruoti pirmieji erkinio encefalito susirgimo atvejai. Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų infekcinių ligų centro gydytoja Rasutė Paulauskienė sako, kad erkinis encefalitas yra klastinga liga, kuriai būdingi ilgalaikiai liekamieji reiškiniai, kartais sukeliantys ir neįgalumą.

Valdžia siūlo pratęsti karantiną iki vasaros, tačiau žada, kad šalies gyventojų pečius slėgs švelnesni ribojimai. Jei Vyriausybė nepersigalvos, imunitetą nuo COVID-19 turintys gyventojai galėtų būriuotis didesnėmis grupėmis, lankyti pacientus ligoninėse. Galutinis sprendimas dar nepriimtas, tačiau valdžia nori leisti atsidaryti lauko kavinėms, kino teatrams, sporto klubams ir dideliuose prekybos centruose esančioms parduotuvėms. Tiesa, lauktų daug išlygų.

Neseniai į Lietuvą atgabenta pirmoj „Johnson&Jonhson“ vakcinos partija – beveik 5000 dozių – liko gulėti sandėliuose. Bendrovė sustabdė vakcinos tiekimą visai Europai dėl galimų sąsajų su kraujo krešuliais ir kol kas šalims neleido jos naudoti. Kol Lietuva laukia sprendimo dėl šios vakcinos, į namus pas sunkius ligonius jau vyksta mobilios komandos ir skiepija nuo koronaviruso.

Sustabdytas 55-erių ir vyresnių grupės skiepijimas Vilniuje – dar ne pabaiga. Vilniaus meras Remigijus Šimašius teigė, kad toks sprendimas priimtas tik kuriam laikui ir, jei savaitės pabaigoje liks vakcinų, šios grupės vakcinacija bus atnaujinta.  Tokį teiginį jis išsakė TV3 žinių „Dienos komentare“, kur jį kalbino žurnalistas Vladimiras Laučius. Vilniaus mieste pirmadienį liko tūkstančiai nepanaudotų vakcinų, jūs leidote skiepyti 55+ amžiaus grupės žmones.

Interneto svetainė metro.co.uk paskelbė jaudinantį indiškų šaknų turinčios britės pasakojimą.  „Vos gavęs NHS kvietimą skiepytis nuo koronaviruso, 73-metų tėtis suplėšė laišką ir išmetė, o man pasakė: „Nesiskiepysiu. Nepasitikiu ir man jos nereikia“. Mane nustebino jo reakcija, jaučiausi nusiminusi ir įskaudinta. Aš noriu skiepytis, nes vakcina saugi, o privalumų tikrai daugiau nei trūkumų. Mane supykdė jo požiūris, nes jis tiesiog atsisako suprasti vakcinos svarbą. Pavargau jį įtikinėti.

Šalčininkų rajone per pastarąsias dvi savaite koronavirusu susirgo vienas iš šimto vietinių gyventojų, pagal sergamumą blogesnė situacija tik Vilniaus rajone, tačiau skiepytis ten gyventojai nenori – iš 30 tūkstančių vietinių paskiepijo tik apie 3500. Dalis sako, kad netiki nei virusu, nei skiepais, o skiepytųsi nebent Sputniku. Propaganda įtikėję Šalčininkų gyventojai mano, kad rusiška vakcina daug patikimesnė už amerikietiškas.

Milžiniška senjorų eilė nusidriekė prie Vilniaus miesto savivaldybės – „Pfizer“ skiepo atėję pensininkai piktinasi, kad šaltyje  tenka laukti daugiau kaip valandą, o Vyriausybė užsimojo ilginti tarpą tarp dviejų „Pfizer“ vakcinų, mat taip norima paskiepyti kuo daugiau žmonių bent viena doze. Chaosas prie Vilniaus miesto savivaldybės, kur ,,Pfizer“ skiepo laukiančių eilė driekiasi jau net iki „Europos“ prekybos centro.

Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus siūlymas leisti skiepyti jaunesnius miesto gyventojus nesulaukė Vyriausybės pritarimo, nors vis daugiau prioritetinės amžiaus grupės žmonių skiepytis atsisako, o COVID-19 pacientus gydančios ligoninės užimtos žmonių, jaunesnių nei 65-eri metai. Apie tai, kodėl Vyriausybei ir kai kurioms savivaldybėms nepavyksta rasti kompromiso vakcinavimo klausimu, TV3 žinių „Dienos komentare“ su žurnalistu Vladimiru Laučiumi kalbėjosi Seimo narys Aurelijus Veryga.

Visuotinis skiepijimas galėtų prasidėti jau balandžio mėnesį, teigė Seimo vicepirmininkas Jurgis Razma tv3.lt naujenų portalo laidoje „Dienos pjūvis“. Anot J. Razmos, balandžio pabaigoje turėtų būti paskiepytos visos prioritetinės grupės, o tai leistų pradėti visuotinį vakcinavimą. Seimo vicepirmininką kalbino žurnalistas Artūras Anūžis.

Skiepijimo prioritetų tvarka paskutiniu metu nustebino ir papiktino ne vieną. Pagal nustatytą tvarką baigus skiepyti 65-erių ir vyresnius gyventojus, toliau bus skiepijami visi asmenys, dirbantys arba teikiantys paslaugas švietimo įstaigose, treneriai ir abiturientai, medicinos sričių studentai, atliekantys praktinę veiklą.

Nuo koronaviruso pasiskiepiję senjorai kviečiami nemokamai apsilankyti įvairiuose muziejuose. Nuo antradienio iki mėnesio pabaigos pasiskiepiję Kauno miesto ir rajono senjorai dovanų gaus kvietimą apsilankyti Lietuvos zoologijos sode arba Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejuje. Kaip pranešė Lietuvos zoologijos sodas, tomis pačiomis dienomis Vaclovo Into akmenų muziejus kvies nemokamai apsilankyti pasiskiepijusius Skuodo, Mažeikių, Kretingos, ir Plungės rajonų senjorus.

Lietuvoje vis dažniau pasigirstant ekspertų svarstymams apie trečiąją COVID-19 sergamumo bangą, o užsikrėtusiųjų skaičiams vėl augant, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos Seime nariai siūlo įteisinti vieną laisvadienį skiepo dieną ar per 3 paras po jo. Vadinamasis „skiepadienis“ priklausytų visiems pasiskiepijusiems, nepaisant to, kokią vakciną gavo ir ar pasireiškė kokie nors šalutiniai poveikiai.

Į ligonines masiškai plūsta koronavirusu užsikrėtę ir sunkiai sergantys žmonės. Po savaitgalio Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje užpildytos beveik visos lovos – ligoniai jaunėja, o jų būklė sunkėja. Situaciją regione koordinuojančios Santaros klinikos jau ieško papildomų lovų koronaviruso pacientams. Lovų skaičiaus didinimas ligoninėms būtų itin skausmingas, mat ir vėl gali tekti nutraukti planines paslaugas.

Ketvirtadienį viename Šiaurės Karolinos vakcinavimo punkte buvo sustabdytas skiepijimas „Johnson & Johnson“ vakcina nuo koronaviruso. 18 asmenų patyrė stiprias nepageidaujamas reakcijas. Keturi asmenys buvo paguldyti į vietines ligonines. „Reakcijos, kurias patyrė kai kurie pasiskiepiję asmenys, atitinka dažnus šalutinius vakcinos poveikius“, – teigė Veiko apygardos atstovai pranešime apie nepageidaujamas reakcijas Rolio miesto „PNC arena“ skiepijimo centre.

Šio ryto duomenimis, Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje tėra likusios aštuonios laisvos lovos Covid-19 pacientams gydyti, sako sostinės meras Remigijus Šimašius. Maždaug pusę lovų yra užėmę jaunesni nei 65 m. amžiaus pacientai. Pirmadienį Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius surengė spaudos konferenciją, kurioje atsakė į klausimus dėl prioritetinių grupių ir vakcinacijos eilės mieste. „Situacija yra gana rimta.

Skiepijimo prioritetų tvarka paskutiniu metu nustebino ir papiktino ne vieną. Šį kartą vakcinacijos procesu stebisi veterinaras Paulius Morkūnas: kodėl artimą kontaktą turintys ir per visą karantiną dirbę veterinarijos gydytojai net neįtraukti į prioritetinių gyventojų grupių sąrašus. P. Morkūnas sako, kad dirbti pilnu pajėgumu tenka dirbti ir per karantiną, o žmonės, norintys globoti susirgusius augintinius, dažnai klinikoje šalia veterinarų praleidžia ir daugiau nei valandą.