skiepai

Praėjusią parą pirmą skiepo dozę gavo 12 tūkst. 147 žmonės, antrą – 6654, ketvirtadienį skelbia Statistikos departamentas. BNS skaičiavimais, tai didžiausias per parą iki šiol paskiepytų žmonių skaičius. Iš viso Lietuvoje nuo COVID-19 pirma vakcinos doze paskiepytas 349 tūkst. 571 asmuo, abiem – 165 tūkst. 716. Lietuva yra gavusi 642 tūkst. 365 vakcinos dozes, 577 tūkst. 565 pristatytos į vakcinavimo centrus, iš jų sunaudota 515 tūkst.

Vyriausybės sprendimu abiturientai įgijo pirmumo teisę skiepytis nuo koronaviruso. Kodėl svarbu, kad kuo greičiau ir kuo daugiau abiturientų pasiskiepytų, kovo 30 d. nuotolinėje diskusijose aiškinosi ir į abiturientų klausimus atsakė Kauno klinikų gydytoja, klinikinė farmakologė Simona Stankevičiūtė, atlikėjas, savanoris Gabrielius Liaudanskas-Svaras, Lietuvos moksleivių sąjungos atstovė Klėja Merčaitytė bei Visagino „Atgimimo“ gimnazijos istorijos mokytoja Eleonora Dutkevičienė.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ruošia sistemą, kuri leistų centralizuotai stebėti, kiek vakcinos dozių šalyje utilizuojama, tačiau leisti gyvų eilių skiepytis nepanaudotais likučiais kol kas neplanuoja.

Sveikatos apsaugos ministro atnaujinta prioritetinės skiepijimo eilės tvarka toliau kelia nesutarimų. Audrina ne tik pykčiai, kad keliaujančiuosius į „Euroviziją“ skiepijama pirmiau nei policijos pareigūnus. Savo skiepo eilės sulaukia ir ne visi į didesnę rizikos grupę patenkantys onkologiniai pacientai. Dar sausio mėnesį pradėję kilti į kovą dėl to, kad būtų skiepijami prioriteto tvarka, onkologiniai pacientai šiandien jau švenčia mažą pergalę.

Švietimo sektoriaus darbuotojai įtraukti į aukštus prioritetus siekiant kuo anksčiau atverti švietimo įstaigas, tačiau kada tai įvyks, priklausys nuo imunizacijos lygio, sako Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) kanclerė Jurgita Grebenkovienė.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad sveikatos apsaugos ministro įsakymo nuostatos dėl profesijų, kurių atstovai gali būti skiepijami prioriteto tvarka, bus keičiamos dar ne kartą. Tai ministrė pirmininkė sakė atsakydama į žurnalistų klausimus apie situaciją, kai Lietuvos teisėjai gavo Sveikatos apsaugos ministerijos išaiškinimą, kad jie gali būti skiepijami prioriteto tvarka, nors ir nėra tiesiogiai įvardyti kaip prioritetinė grupė ministro Arūno Dulkio įsakyme.

Per praėjusią parą pirmą skiepo dozę gavo 5575 žmonės, antrą – 5976, trečiadienį skelbia Statistikos departamentas. Iš viso Lietuvoje nuo COVID-19 pirmą vakcinos dozę paskiepyti 336 tūkst. 458 asmenys, abiem – 158 tūkst. 925. Į Lietuva gautos 642 tūkst. 365 vakcinos dozės, 565 tūkst. 765 pristatytos į vakcinavimo centrus, iš jų sunaudota 495 tūkst.

Britų vakcina nuo koronaviruso „AstraZeneca", pasaulyje sukėlusi abejonių dėl saugumo – pakeitė pavadinimą: nuo šiol vadinsis „Vaxzevria", bus kiek kitaip įpakuota, tačiau įpakavime – ta pati vakcina. Tiesa, dėl jos ir vėl kyla abejonių – ir Kanada, ir Vokietija dabar skelbia laikinai stabdančios šios vakcinos naudojimą, šį kartą jaunesniems pacientams.  Britų ir švedų farmacininkų vakcina nuo koronaviruso „AstraZeneca" – negali pasigirti geriausia reputacija.

Klausimas dėl spartesnio pareigūnų vakcinavimo šiuo metu yra sprendžiamas, tačiau gaunant didelius vakcinų kiekius greitai jis taps mažiau aktualus, sako premjerė Ingrida Šimonytė.

Praėjusią parą pirmą skiepo dozę gavo 5695 žmonės, antra – 1966, antradienį skelbia Statistikos departamentas. Iš viso Lietuvoje nuo COVID-19 pirma vakcinos doze paskiepyti 330 tūkst. 802 asmenys, abiem – 152 tūkst. 938. Į Lietuva gauta 554,7 tūkst. vakcinos dozių, iš jų sunaudota 483 tūkst.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) darbuotojai buvo įtraukti į visuomenei svarbias funkcijas vykdančių darbuotojų sąrašą – tai suteikė galimybę vakcinuotis nuo COVID-19 aukštesniojo prioriteto tvarka. Atlikus išankstinę universiteto darbuotojų apklausą, VDU centralizuotai pateikė Kauno miesto savivaldybės skiepijimo koordinatoriui vakcinuotis pageidaujančių darbuotojų sąrašą ir jų duomenis.

Savaitgalį skiepą gyventojai iškeitė į poilsį gamtoje ir sodybose – sostinėje kas dešimtas pedagogas, užsiregistravęs skiepui, neatvyko. Pasak Centro poliklinikos vadovo Kęstučio Štaro, pavasariški orai žmones išviliojo į gamtą, o ne į vakcinacijos centrą. Šalčininkus ir vėl drebina skiepų skandalas. Savaitgalį „gyvos eilės“ principu pasiskiepijo apie 110 gyventojų „AstraZeneca“ vakcina. Tiesa, skiepų organizavimas Šalčininkuose sudomino ir Sveikatos apsaugos ministeriją.

Pasauliui smogusi pandeminė krizė tapo itin dideliu iššūkiu kiekvienam žmogui. Gydytojai visomis išgalėmis stengiasi padėti gyventojams, tačiau čia susiduriama su dar vienu išbandymu – netikromis naujienomis. Informacinis srautas pandeminės krizės akivaizdoje tapo kaip niekad intensyvus. Visgi, neretai oficialių įstaigų, patikimų žiniasklaidos priemonių skleidžiama informacija tampa sąmokslo teorijų kūrėjų taikiniu.

Per praėjusią parą pirmą skiepo dozę gavo du žmonės, antrą – 84, pirmadienį skelbia Statistikos departamentas. Iš viso Lietuvoje nuo COVID-19 pirma vakcinos dozę paskiepyti 324 tūkst. 675 asmenys, abiem – 150 tūkst. 886. Iš visų į Lietuvą pristatytų daugiau kaip pusės milijono vakcinos dozių sunaudota 475 tūkst.

Koronaviruso situacija Lietuvoje negerėja. Kasdien fiksuojama virš 500 naujų užsikrėtimų ir keletas mirčių. Sekmadienį Seimo narys Robertas Šarknickas savo „Facebook“ paskyroje pasidalijo įrašu, kaip jaučiasi po pirmojo koronaviruso vakcinos skiepo.  „Skiepas buvo nelengvas kaip ir sunkūs Covid 19 persirgimai žmonėms, tik nežinau ar sunkesnis ar ne, nes juo nesirgau. Viskas nuo pradžių. Dabar galiu lengvai rašyti, nuo penktadienio 11 val.

Sveikatos apsaugos ministerija kreipėsi į Lietuvos infektologų draugiją ir Lietuvos alergologų ir klinikinių imunologų draugiją, prašydama pateikti autoritetingą mokslo įrodymais pagrįstą nuomonę, ar rekomenduotina šalies mastu įdiegti persirgusių asmenų skiepijimo 1 vakcinos doze (kai gamintojas rekomenduoja 2 dozių schemą) praktiką ir kokiu laikotarpiu po persirgimo tikslingiausia pradėti vakcinaciją.

Vienas aktualiausių šiandienos klausimų – vakcinacija. Vieni drąsiai skiepijasi, kiti šiam procesui prieštarauja. Apie skiepų istoriją ir jų šalutinius poveikius domėjosi TV3 laida „Būk sveikas“.  Šiuolaikinės vakcinacijos pradžia yra siejama su anglų gydytoju Edvardu Dženeriu, kuris XVIII a. pabaigoje pastebėjo panašumą tarp žmonių ir karvių raupų. Gydytojas išdrįso atlikti eksperimentą, kuris pasiteisino. „Paėmė iš karvės šiek tiek raupų pūslelės turinio ir suleido berniukui.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) aiškinasi situaciją dėl galimo savivaliavimo Šalčininkuose skiepijant nuo COVID-19. „Šiandien SAM pasiekus informacijai apie galimus vakcinavimo nuo COVID-19 pažeidimus Šalčininkų rajono savivaldybėje, imtasi priemonių, norint kuo greičiau išsiaiškinti situaciją“, – pranešė ministerija.

Šiaulietį pensininką Zenoną piktina dabartinė skiepijimo tvarka. Vyras pasakoja, kad jis pats jau gavo pirmąją vakciną nuo COVID-19, tačiau jo artimieji, net ir vyresni už poną Zenoną – vis dar laukia. Senjorą piktina ir tai, kad dažnai iš valdžios atstovų girdi raginimus eiti skiepytis, tačiau norintys pasiskiepyti to padaryti negali.

Kelionės pandemijos metu kelia nemažai papildomo streso ir išlaidų – tuo įsitikino iš atostogų Egipte grįžę lietuviai. Pora sako jaučiasi apgauta – kelionių organizatorius pasiskiepijusių asmenų ne tik reikalavo papildomai pasidaryti testus prieš grįžtant į Lietuvą, bet ir rinko papildomą mokestį už nuvežimą į testavimo vietą, esančią už kelių šimtų metrų.

Dalis Lietuvos savivaldybių pradeda savaitgaliais skiepyti nuo COVID-19. Savivaldybių asociacijos prezidento, Jonavos mero Mindaugo Sinkevičiaus teigimu, savaitgalį veikti turėtų daugumos savivaldybių vakcinavimo centrai. „Su tuo, su kuo aš šnekuosi, planuoja savaitgalį dirbti. Vieni ir šeštadienį, ir sekmadienį, kiti skaičiuojasi, žiūri, kad gal užteks tik šeštadienį. Nėra problema dirbti savaitgalį. Nė vienos tokios negirdėjau, kad neplanuoja“, – BNS teigė M. Sinkevičius.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) papildė skiepijimo nuo koronaviruso (COVID-19) prioritetinių grupių sąrašą. Po senjorų skiepytis bus kviečiami visi švietimo įstaigų darbuotojai ir abiturientai. Skiepytis prioriteto tvarka galės tiek pačių švietimo įstaigų, tiek maitinimo, valymo ir kitas paslaugas jose teikiančių įmonių darbuotojai, taip pat asmenys, vykstantys vykdyti lituanistinį švietimą užsienyje.

Puikiu pavyzdžiu gyventojams gali būti ne tik valstybių, bet ir vietinių bendruomenių lyderiai. Kol dalis Anglijoje gyvenančių tautiečių viešai reiškia abejones dėl „AstraZeneca“ vakcinos, Leedso lietuvių aktyvistė pasiskiepijo būtent ja ir ragina tai daryti visiems nedrįstantiems.

Vyriausybės atstovai pripažįsta, kad jiems nepavyko pasiekti prieš mėnesį iškelto tikslo per kovą paskiepyti didžiąją dalį 70 metų ir vyresnių žmonių, o viena iš priežasčių nurodo „AstraZeneca“ vakcinos patikimumo krizę. Premjerė Ingrida Šimonytė vasario pabaigoje buvo išsakiusi lūkestį, kad kovo mėnesį bent pirmu skiepu bus paskiepyta didžioji dalis žmonių, vyresnių nei 70 metų, o tai leistų švelninti karantiną.

Lenkijoje nauji koronaviruso atvejai ir toliau muša rekordus. Šalies medikai perspėja, kad sveikatos sektorius padėtis nepavydėtina ir kabo per plauką nuo griūties. Visgi, nors ir paskelbusi apie naujus ribojimus, atšaukti pamaldų per Velykas Lenkijos valdžia nedrįso. Tuo metu Belgija skelbia, kad, siaučiant naujoms atmainoms, į ligonines plūsta vis jaunesni žmonės.

Danija ketvirtadienį pranešė pratęsianti skiepijimo britų ir švedų bendrovės „AstraZeneca“ nuo COVID-19 pauzę, pareiškusi, kad vis dar neatmestinas ryšys tarp šio preparato ir retų kraujo krešulių susidarymo atvejų, nors Europos vaistų agentūra (EVA) leido jį naudoti. „Šiandien nusprendėme pratęsi mūsų pauzę dar trims savaitėms", – per spaudos konferenciją sakė Danijos sveikatos apsaugos valdybos direktorius Sorenas Brostromas.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys pasirašė įsakymą, kuriuo atnaujino skiepijimo nuo koronaviruso prioritetus. Į juos įtraukti švietimo darbuotojai, moksleiviai, merai, kitos visuomenės grupės. Pagal naująją tvarką, baigus skiepyti 65-erių ir vyresnius gyventojus, toliau bus skiepijami visi asmenys, dirbantys arba teikiantys paslaugas švietimo įstaigose.

Per praėjusią parą pirmą skiepo nuo koronaviruso dozę gavo 11 tūkst. 156 žmonės, antrą – 4891 žmogus, ketvirtadienį pranešė Statistikos departamentas. Iš viso Lietuvoje pirma vakcinos doze paskiepyta 300 tūkst. 811 asmenų, abiem – 136 tūkst. 777. Į Lietuva pristatyta 503 tūkst. 105 vakcinos dozės, iš jų sunaudota 437 tūkst.

Vykstant šalies gyventojų vakcinavimui, Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos gauna užklausimų dėl galimai ne laiku paskiepytų asmenų vakcinacijos pradžioje. Dar kartą išanalizavome tų dienų įvykius ir aplinkybes, rašoma Santaros klinikų pranešime spaudai.  Pirmosios dienos, po to, kai vakcina 2020 m. gruodžio 26 d. pasiekė Lietuvą, pagrindinėse penkiose COVID-19 pacientus gydančiose ligoninėse buvo itin sudėtingos.

Šiauliuose, Kaune, Alytuje nuo koronaviruso „AstraZeneca“ vakcina jau skiepijasi priešakinėse linijose dirbantys policijos pareigūnai. Kitos savivaldybės taip pat organizuoja „gyvas eiles“ „AstraZeneca" skiepui, norintiems vakcinuotis greičiau. Tiesa, Sveikatos apsaugos ministerija perspėja merus, kad šie privalo paisyti nustatytos prioritetų eilės ir pirmiausia skiepui užrašyti senjorus bei lėtinėmis ligomis sergančius asmenis.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, pernai Lietuvoje sumažėjo skiepijimo apimtys nuo 11 užkrečiamųjų ligų, nuo kurių skiepijama pagal vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, ir tik nuo 3 užkrečiamųjų ligų išaugo. NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus gydytoja epidemiologė Daiva Razmuvienė sako, kad tik įžengę į antrus COVID-19 pandemijos metus, po truputį pradėsime skaičiuoti jos liekamuosius reiškinius.

Prie Širvintų kultūros centro nusidriekė gyva žmonių eilė, kur be jokios registracijos gyventojai plūsta skiepytis „AstraZeneca" vakcina. Skiepą gavo eilėje laukę ne vyresni nei 65 metų širvintiškiai, vakcinuotis miesto valdžia pakvietė ir policijos pareigūnus, ugniagesius, švietimo įstaigų darbuotojus. Tiesa, pastarųjų skiepui Širvintų merė Živilė Pinskuvienė prisipažįsta neklaususi Sveikatos apsaugos ministerijos leidimo. Neva dėl to pati priima atsakomybę.

Briuselis antradienį pranešė, kad griežtins vakcinų nuo COVID-19 eksporto iš Europos Sąjungos kontrolę, o bloko aukšto rango pareigūnė įspėjo, kad blokas „imasi veiksmų“ dėl „AstraZeneca“ tiekimo. Europos Komisija trečiadienį priims „pataisytą eksporto skaidrumo ir leidimų mechanizmą“, žurnalistams sakė atstovas. Šis klausimas taip pat turi būti aptartas per ES lyderių virtualų susitikimą ketvirtadienį ir penktadienį.

Prezidento, premjerės, Seimo vadovės pėdomis seka ir kiti politikai. Trys dešimtys jų šiandien susirinko į vakcinavimo centrą demonstratyviai pasiskiepyti „AstraZeneca“ vakcina. Vieni į kėdę sėdosi kiek susikaustę, kiti stengėsi juokauti, bet visi tikina norintys rodyti pavyzdį žmonėms nebijoti ir skiepytis „AstraZeneca“. Tiesa, dalis parlamentarų nė nežada keliauti į skiepų kabinetus ir vėl kelia sumaištį Seimo salėje.

Vokietija dar trims savaitėms visoje šalyje pratęsė karantiną ir atšaukia planus jį švelninti, o per Velykas šalis visiškai užsidarys. Kanclerė Angela Merkel įspėja – šiuo metu dalis Europos jau kovoja su trečiąja viruso banga, kurią sukėlė gerokai greičiau plintanti ir daugiau mirčių sukelianti britiškoji koronaviruso atmaina. Karantino švelninimo planai Vokietijoje subliuško.

Politikams šią savaitę pradėjus skiepytis „AstraZeneca“ vakcina, taip siekiant skatinti pasitikėjimą šiuo preparatu, parlamentas grįžta prie tiesioginio darbo. Po praėjusią savaitę kilusių techninių trukdžių, Seimo antradienio posėdžiai vyksta gyvai, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad prie nuotolinio darbo dabar būtų grįžtama tik drastiškai pablogėjus situacijai.

Antradienį Vilniuje nuo COVID-19 skiepijami Vyriausybės ir Seimo nariai. Visi jie bus skiepijami visuomenėje prieštaringai vertinama „AstraZeneca“ vakcina. Antradienį planuojama paskiepyti apie pusę Ministrų kabineto ir per 30 parlamentarų. Politikai dar bus skiepijami trečiadienį ir ketvirtadienį. Pirmadienį minėta vakcina paskiepytas prezidentas Gitanas Nausėda, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, premjerė Ingrida Šimonytė, sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.

Šalies vadovai ant savo kailio nutarė parodyti pavyzdį, kaip reikia skiepytis. Prezidentas Gitanas Nausėda, ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen bei sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys pasiskiepijo „AstraZeneca“ vakcina. Gitanas Nausėda ragina skiepytis visus ir dar viliasi, kad Lietuvai iki vasaros vidurio pavyks paskiepyti daugiau nei 2 trečdalius šalies gyventojų. Gitanas Nausėda įžengia į sostinės Centro poliklinikos skiepų kabinetą.

Lietuvą pirmadienį pasiekė dar viena „BioNTech ir Pfizer“ vakcinos nuo koronaviruso siunta, iš viso joje – 43 290 dozių, pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Pasak ministerijos, tai yra keturioliktoji ir didžiausia iki šiol šio gamintojo vakcinos partija Lietuvai.  Planuojama, kad didžioji dalis vakcinų pirmadienį pasieks skiepijimo centrus, nors dalis vakcinos buvo užlaikyta gamintojo nurodymu.

Nors masinė vakcinacija šalyje bus vėlinama, kai kuriose savivaldybėse ji gali prasidėti ir anksčiau, sako Sveikatos apsaugos ministerijos kanclerė Jurgita Grebenkovienė. „Su „AstraZeneca“ mes galime greičiau nueiti į masinės vakcinacijos grupę. Ten jau tų konkrečių prioritetų nėra, jau bus galima kviesti gyventojus registruotis ir skiepytis masinės vakcinacijos būdu.

Latvija galėtų pradėti fasuoti COVID-19 vakcinas per pusmetį, pirmadienį pareiškė ekonomikos ministras Janis Vitenbergas po pokalbio su Europos Komisijos vidaus rinkos komisaru Thierry Bretonu ir farmacijos įmonių atstovais. Pasak J. Vitenbergo, COVID-19 vakcinų gamyba Latvijoje gali būti pradėta per 12-18 mėnesių. Ministras patvirtino, kad Latvijos vaistų gamintojai pasiūlė ne tik fasuoti pagamintas vakcinas, bet ir jas gaminti.

Pirmadienį, kovo 22 dieną, prezidentas Gitanas Nausėda ir ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė viešai pasiskiepijo „AstraZeneca“ vakcina. Šiandien skiepytis taip pat ketina ir Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen bei sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. Visi aukščiausi šalies vadovai ketina pasiskiepyti vakcina „AstraZeneca“ nuo koronaviruso, taip norėdami paskatinti pasitikėjimą šia vakcina.

Vokiečių biotechnologijų bendrovės „BioNTech“ vadovas Uguras Sahinas mano, kad Europa ir JAV jau iki vasaros pabaigos panaikins ribojimus, kurie buvo įvesti saugantis koronaviruso. „BioNTech“ kartu su amerikiečių „Pfizer“ sukūrė vieną iš pirmųjų rinkoje vakcinų nuo COVID-19 ir kurių gaminys sulaukė didelio pasisekimo. „Daugelyje Europos šalių ir JAV mes, tikėtina, turėsime taikytis su ribojimais iki vasaros pabaigos. Bus protrūkiai, tačiau tai bus foninis triukšmas.

Nerimas dėl galimo trumpalaikio ar ilgalaikio nepageidaujamo šalutinio vakcinos poveikio dalį gyventojų pristabdo ar išvis atbaido nuo minties skiepytis. Tačiau ar esama atvejų, kai vakcinuotis apskritai negalima ar bent kažkuriam laikui nerekomenduojama? To pasiteiravus gydytojo infektologo prof. Arvydo Ambrozaičio, šis sakė, kad situacijos, kai skiepytis nėra rekomenduojama, yra žinomos ir vienodos visų skiepų atvejais.

Europos vaistų agentūrai užtikrinus, kad „AstraZeneca" vakcinas naudoti saugu, ir kad jos nesusijusios su kraujo krešuliais – Europos šalys viena po kitos atnaujiną skiepijimą šiuo preparatu. O štai Kolumbijoje kaista skandalas paaiškėjus, kad medikai skiepydami žmones kartais jiems iš viso nieko nesuleidžia.

Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT) atlikus tyrimą paaiškėjo, kad tarp pirmųjų paskiepytų nuo koronaviruso buvo ir Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto prodekano, Santaros klinikų Šeimos medicinos centro gydytojo Vytauto Kasiulevičiaus sutuoktinė. Kaip penktadienį skelbia naujienų portalas 15min.lt, gydymo įstaigoje savanoriavusi moteris buvo paskiepyta antrąją masinės vakcinacijos dieną kartu su pirmaisiais medikais.

Vėl skiepijant „AstraZeneca“ vakcina, poliklinikos bando prisišaukti jos norinčius žmones. Žmonės dabar gali gali rinktis, kurios vakcinos nori.  Iš savivaldybių, kuriose skiepijama lėčiausiai, Sveikatos apsaugos ministerija nori atimti užsigulėjusias vakcinas ir jas perskirstyti.  Vos tik sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys davė leidimą vėl naudoti „AstraZeneca“, poliklinikų darbuotojai pradėjo skambinti gyventojams – klausia, ar norėtų būtent šios vakcinos.

Nemaža dalis tautiečių teigia, kad jiems trūksta informacijos apie skiepus, skiepijimo procesą, todėl jie dvejoja, ar skiepytis. Skiepų svarbą ir komunikacijos stygių nagrinėjo tv3.lt naujienų portalo laida „Dienos pjūvis“.  Žurnalistas Artūras Anužis laidos metu kalbino Seimo narį Liną Slušnį ir komunikacijos ekspertą Mykolą Katkų, tarp kurių nesutapus nuomonėms kilo ir ginčas.  Ponas Slušny, buvo apklausa ir beveik 40 proc.

„AstraZeneca“ vakciną naudoti galima – tokią išvadą padarė skiepo saugumą įvertinusi Europos vaistų agentūra bei Pasaulio sveikatos organizacija. Specialistai aiškina, kad tromboembolijos atvejai jiems gerai pažįstami, dar iki skiepų tromboembolija pateko į dažniausiai pasitaikančių širdies ir kraujagyslių ligų sąrašą. Anot tarptautinių organizacijų, skiepo nauda, išsaugotų gyvybių skaičius, viršija nepageidaujamų reakcijų daroma žalą. Šioms išvadoms pritaria ir medikai.