šiukšlės

 Pietinėje Klaipėdos dalyje is pat ryto – svirduliuojantys vyrai ir pilnos pakampės pigiausio alaus ir vyno butelių: šiukšlių tiek, kad rodos, jos čia nekuoptos metus. Tačiau šiukšlės vadinamuosiuose miegamuosiuose rajonuose – tik viena bėda. Čia netrūksta ir nusikaltimų: užvakar iškrypėlio užpulta iš mokyklos einanti dešimtmetė, prieš kurį laiką ekshibicionistas sumušė jį sudrausminusią moterį, o kur dar rankinių ir pirkinių maišelių vagys.

Šiukšlių tvarkymo įkainis, kurį šiukšliavežiai moka už atgabentą toną atliekų, Vilniaus apskrityje kitąmet mažės daugiau nei ketvirtadaliu. Jo nesumažinus grėsė, kad Europos Sąjunga nebūtų finansavusi atliekų deginimo gamyklos projekto. Vilniaus meras sako, jog sprendimas per 20 metų leis sutaupyti per 40 mln. eurų. Vilniaus savivaldybė, Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras (VAATC) ir atliekų deginimo gamyklos operatorė „Energesman“ ketvirtadienį susitarė dėl tarifo mažinimo 27,4 proc.

Karmėlavoje gyvenanti šiukšlių kaupikė šiurpina kaimynus iš viso rajono į kiemą sutempusi tonas nebereikalingų rakandų ir atliekų. Šiukšlių kaupikės kaimynystėje žmonės gyvena ne tik baisioje smarvėje, bet ir baimėje. Moteris po kiemą laksto nuoga, prie vaikų kieme tuštinasi. Negana to, ji pradėjo ardyti gyvenamo daugiabučio stogą, esą jį pati taip remontuoja. Savivaldybė bejėgė – iškelti moters nėra kur, per prievartą gydyti taip pat negalima.

Praėjusios Vėlinės apnuogino vieną iš opiausių Lietuvos kapinių problemų – šiukšlinimą. Lietuvos žaliųjų partijos atstovai pabrėžė, kad su metais situacija Lietuvos kapinėse mažai keičiasi – atrodo, jog Visų Šventųjų diena bei Vėlinės kasmet užklumpa nepasiruošusius: kapinėse komunalinių atliekų konteineriai perpildomi žaliosiomis atliekomis (medžių lapais, gėlėmis), kurios metamos kartu su žvakėmis, plastiko ir stiklo gaminiais. Ta proga buvo sudarytas 10-tukas netvarkingiausių kapinių.

Sostinės gyventojai vis dažniau savo namų teritorijoje susiduria su šiukšlinančiais prašalaičiais arba net įsikurti kiemuose spėjusiomis nevalomis. Jei pavienių šiukšlintojų sugaudyti, greičiausia, nepavyks, tai su namų kiemuose „apsigyvenusiais“ benamiais specialistai rekomenduoja kovoti iš karto. Turto savininkų prievolės Naujienų portalas tv3.lt šią savaitę rašė, kad su šiukšlinančiais benamiais itin stipriai kovoja sostinės širdyje esančios Subačiaus gatvės gyventojai.

Savavališkai šalia Vokės upės tonas statybinių atliekų išpylę vyrai buvo nutverti už rankos, tačiau nuo gyventojų paspruko. Šiukšlintojus nustatyti pavyko, tad jų paiešką perėmė valstybinės institucijos. Filmuota medžiaga perduota Aplinkos ministerijai, o ši įvykį tirti perleido Vilniaus miesto savivaldybei. Pavyko nustatyti ne tik sunkvežimių buvimo vietą, bet ir šiukšlėmis atsikračiusius žmones.

Ploni plastikiniai maišeliai yra viena pagrindinių vandens telkinių taršos priežasčių, turinčių įtakos ne tik gyvūnijos pasauliui, bet ir ir pačiam šiukšlintojui. Juk tikrai nežavi gražiausias vandens telkinių pakrantes „puošiančios“ plastikinių maišelių virtinės ar į vandenį patekusios pusiau suirusios medžiagos, galinčios sukelti vėžinius susirgimus.

Dažniausiai valgant daržoves esame įpratę išmesti atliekamus lapus, viršūnėles ar sėklas. Taip darome, kadangi įprastai atrodo, kad spalvingiausios daržovių dalys yra naudingos bei gardžios, o kas atlieka –nevertinga. Visgi tai netiesa. Daržovių dalyse, kurias išmetame, taip pat galime rasti daug naudingų vitaminų bei maistinių medžiagų. Moliūgų sėklos – apsauga nuo negalavimų Šiuo metu karaliaujančią rudeninę gėrybę – moliūgą vertėtų į savo valgiaraštį įtraukti gana dažnai.

 Sekmadienio vakarą gaisrininkai gavo iškvietimą į sostinės centrą. Prie namo nr. 6 Jogailos gatvėje užsiliepsnojo šiukšlių pilnas konteineris. Atvykę ugniagesiai užgesino ugnį, tačiau nuostolių neišvengta – stipriai apdegė konteineris, arorūko ir apdegė ir namo siena. Kol kas neaišku, ar šiukšlės konteineryje galėjo būti padegtos.

 Ar galite įsivaizduoti gyvenimą daugiabutyje, kuriame dėl nuolatinio triukšmo ir nepakeliamos smarvės negalima atsidaryti langų? Gyventi tokiomis sąlygomis esą priversti sostinės Pašilaičių mikrorajono gyventojai, mat jiems po pat langais pastatyta net 10 šiukšlių konteinerių. „Triukšmas, smarvė, ramybės vaikam nėra. Žaist čia tikrai nehigieniška. Varnų apkakota viskas“, - guodžiasi Vilniaus Gabijos g. 32 namo gyventoja Žydrė Vaičiūnė.

Vos per plauką nuo tragedijos atsidūrė vieno Vėliučionių daugiabučio gyventojai. Dėl šiukšles savo bute kaupusios moters beveik dvi savaites name be perstojo lašėjo vanduo, reikėjo tik trumpojo elektros jungimo, kaip sako kaimynai, ir visas namas būtų išlėkęs į orą. Mat namo gyventojai turi dujų balionus.

Taupios kupiškėnės kova su vietos komunalininkais prieš visuotinę rinkliavą už šiukšles virto tikru karu. Pensininkė, pasiryžusi taupyti kuklų šeimos biudžetą, į sąvartyną pati vežioja šiukšles ir piktinasi, kad komunalininkai vis tiek verčia mokėti už atliekų surinkimą. Moteris aiškina, kad taip nuo seno atliekas rūšiuoja ne tik ji, o ir visa šeima.

Jums šiukšlių maišas dvokia? Bet apsukrūs verslininkai iš jūsų atliekų suka gerą biznį. Lietuvoje kol kas neveikia jokia atliekų tvarkymo sistema. Tai, ką jūs rūšiuojate ar išpilate į bendrąjį atliekų konteinerį yra kruppščiai skaičiuojama ne valstybės institucijų, o verslininkų. Iš to, iš ko galima, jie ištraukia pinigus, o viską, kas lieka, apeidami įstatymus ir nesant kontrolės suveža į bendruosius sąvartynus.

 „Man labai patiko laikas prie jūros, - ilguoju savaitgaliu negalėjo atsidžiaugti Monika Šalčiūtė. - Tačiau liūdna, kad jūra yra pilna nuorūkų ir plastikinių maišelių“. Savaitgalį prie jūros su draugėmis leidusi žvaigždė pabrėžė, kad ją šiek tiek šokiravo Palangos kainos. „Tačiau žmonės čia labai draugiški, daug jaunimo. Prie manęs vis prieidavo nusifotografuoti... Maždaug kas tris minutes“, - šypsojosi M. Šalčiūtė.

Europos Sąjungos šalys iki 2020 metų įsipareigojo penktadaliu sumažinti išmetamo anglies dioksido kiekį, ir siekiant šio tikslo yra atsakingos ne vien tik valdžios institucijos, rengiančios strategijas, įvairios įstaigos, turinčios didelį poveikį aplinkai, bet taip pat  kiekvienas mūsų.

Vilniaus miesto savivaldybė, prisidėjusi prie aštuntus metus vykstančios aplinkos tvarkymo akcijos „DAROM“, iš visų 46 tvarkymo taškų šiukšles išvežė iškart – jau kitą dieną numatytose vietose šiukšlių nebebuvo. Skaičiuojama, kad sostinės gyventojai akcijos metu šiemet surinko 77 tonas (apie 460 kub. m) atliekų. Visgi, praėjus keletui dienų po akcijos, Vilniuje atsirado papildomų nenumatytų vietų, kuriose atliekos buvo sukrautos nelegaliai.

 Net 65 proc. Lietuvos tėvų, auginančių ikimokyklinio amžiaus vaikus, yra patenkinti darželiuose vykdoma aplinkosaugine veikla ir ugdymu. Tiek pat tėvų šviečia ir moko atžalas rūšiuoti namuose.

  Šiai dienai, galiu drąsiai pasakyti – darbai kalba patys už save. Džiaugiuosi visai neseniai pasirašytu memorandumu su Lietuvos Respublikos Vyriausybe, esu dėkinga premjerui Algirdui Butkevičiui už pasitikėjimą, to pasekoje, jaučiuosi įpareigota dirbti dar aktyviau, drąsiau ir veržliau. Perimant organizacijos vairą, prieš gerus metus, daug kas man sakė, kad mums nepavyks, nes organizacija išsikvepia.

 Šiandien Vilniaus meras Remigijus Šimašius kartu su miesto Tarybos nariais, Savivaldybės darbuotojais dalyvavo, jau tapusia gražia tradicija, akcijoje DAROM. „Akcija „Darom“ – puiki bendruomenės iniciatyva. Apsikuopti savame kieme ir šiaip visada naudinga, tad ypač džiaugiuosi, kad vilniečiai ir be atskiro paraginimo kasmet dalyvauja šioje akcijoje", – sako Vilniaus meras. Talkininkai nuo 9 val.

Telefonu ar elektroniniu paštu gautas brukalas gali tapti apgaulės arba vagystės įrankiu. Vis dėlto nemažai žmonių pasiduoda jų atakoms. Kaip parodė interneto saugumo paslaugas teikiančios bendrovės „Synergy Consulting“ atliktas tyrimas, daugiau kaip 15 procentų apklaustųjų sureaguoja. Tai jie padaro sąmoningai arba per apsirikimą. Psichologai įžvelgia ir psichologines tokio elgesio priežastis.

Rusijoje, Petrozavodzke, vieno namo laiptinės vaizdo kamera užfiksavo, kaip kiemsargis priverčia jaunuolį šiukšles nunešti ten, kur joms ir vieta – iki šiukšliadėžės, o ne prie namų laiptinės. Tiesa tam darbuotojui prireikė pademonstruoti neblogus metiko įgūdžius – šiukšlių maišas savo „tikslą“ pasiekė už 5 metrų.

 Lietuva 2013 metais buvo viena daugiausiai atliekų į sąvartynus vežančių Europos Sąjungos (ES) šalių, skelbia Eurostatas. Į sąvartynus vežamų atliekų dalis Lietuvoje užpernai, palyginti su 2012 metais, sumažėjo 15 punktų iki 64 proc., rodo ketvirtadienį paskelbti ES statistikos tarnybos duomenys. Daugiau atliekų į sąvartynus vežė Rumunija (97 proc.), Malta (88 proc.), Kroatija (85 proc.), Latvija (83 proc.), Graikija (81 proc.), Kipras (79 proc.), Slovėnija (77 proc.

Lidija Jankauskienė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Nutirpus sniegui priemiesčio miškuose ir pakelėse vėl sušmėžavo krūvos šiukšlių, kurias per žiemą suvežė miestiečiai. Aplinkosaugininkai įspėja, kad už teršiamą gamtą numatytos nemenkos baudos. Pasak miškininkų, bloga tradicija tampa buitines atliekas, senus baldus, langų rėmus, nudėvėtus drabužius gabenti į mišką. Kas pavasarį tokių šiukšlių priemiesčio miškuose, pakelėse vis daugiau.

Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Šiaulių miesto agentūra iš portalo Etaplius korespondento gavo pranešimą, kad Šiauliuose, Pramonės g., viename autoservise yra deginamos šiukšlės. Aplinkosaugininkai operatyviai sureagavo į pranešimą ir nuvykę nurodytu adresu rado metalinę dėžę, kurioje dar ruseno popieriaus pakuočių likučiai. Matėsi ir plastiko deginimo likučiai.

Nereikėtų stebėtis, kad Mėnulyje pabuvoję programos "Apollo" astronautai ant gamtinio Žemės palydovo paviršiaus paliko šį bei tą, ko imti atgal į nusileidimo modulį nebevertėjo dėl svorio ir dėl to, kad vietoj jų buvo pasiimta 382 kg Mėnulio uolienų. Mainais už uolienas Mėnuliui buvo palikta fotoaparatų, vėliavų, 12 porų batų ir dar daug visa ko, ką būtinai išvardinsime. Taip pat ir 96 maišeliai su šlapimu bei išmatomis.

Žinių radijas Visame pasaulyje yra jaučiamas padidėjęs klimato kaitos poveikis dėl kurio atsiranda įvairių padarinių aplinkai ir visuomenei. Nereaguojant į situaciją ir neieškant šios problemos sprendimų, tokių padarinių ateityje gali tik padaugėti. Taip sukeliant didelę grėsmę gamtai ir žmogaus gyvybei. Švelninant klimato kaitą visame pasaulyje būtina visos žmonijos vienybė, nes tai pasaulinė problema, kuri turi būti sprendžiama šalims bendradarbiaujant globaliu mastu.

Pasak didžiųjų šalies miestų valdžios, miestiečiai tampa kultūringesni kur kas greičiau, nei spėjama atnaujinti šiukšlių surinkimo infrastruktūrą, – šiukšliadėžių skaičius ir būklė, deja, ne visada atitinka žmonių poreikius. Tačiau didmiesčių gyventojai vis dažniau parodo atsakingumą ir nesant sąlygų šiukšlėmis atsikrato kitais būdais.

Žalieji ežerai – puikiai žinomi ir itin mėgstami Vilniaus gyventojų, čia visada būna gausu poilsiautojų. Vasarotojai sako, kad jiems labai patinka ežero spalva, aplinka, paplūdimiai, pati vieta, šalia ežero įrengtos tinklinio ir krepšinio aikštelės, veikia paplūdimio kavinė, galima nuomotis valtis, o norintiems patogiau gulėti ir gultus – viskas, regis, ko reikia geram ir ramiam poilsiui.

„Koks nuostabus gamtos kampelis – Žalieji ežerai, Verkių regioniniame parke“, – sako tūlas vilnietis ir būriais traukia apšnerkšti ežero. Perskaičius šį sakinį komentatorius ištiks mažų mažiausiai nervinis tikas ir jie puls karštligiškai skrebenti klaviatūra, kad, suprask, žurnaliste, ne visi taip daro. Suprantu, bet mes šiandien kalbame ne apie tą mažą protingų žmonių procentą.

Rugpjūčio 3 d. apie 10 val. į Vilniaus ligoninę iš Vilniaus, V.Maciulevičiaus g., pristatytas ir dėl kraujo išsiliejimo į smegenis paguldytas nenustatytos tapatybės apie 40 metų amžiaus vyriškis, kuris medikams paaiškino, kad tą pačią dieną apie 9 val. Vilniuje, V.Maciulevičiaus g., prie konteinerių, sumušė nepažįstami asmenys. Įtariamasis neblaivus (2,62 prom. alkoholio) G.G. (gimęs 1982 m.) uždarytas į areštinę.

LRT radijo laida „60 minučių“, LRT.lt Nors atliekų kaupimas iš pirmo žvilgsnio atrodo tik blogas įprotis, iš tiesų daiktų kaupimo manija laikoma psichologiniu sutrikimu, o išsiskyrimas su šiukšlėmis kaupėjams gali sukelti depresiją ar net norą nusižudyti. Pasak psichologės-psichoterapeutės Linos Jurkštaitės-Pačesienės, kaupiami būna seni laikraščiai, maisto pakuotės ar net gyvūnai.

Šiukšlės gali padėti jums organizuotai susikrauti lagaminą ir išlaikyti jame švarą bei tvarką kelionės metu. Be to, pakartotinai panaudodami savo šiukšles nekenksite gamtai. Pergudraukite aprūpinimo kelionių reikmenimis įmones – sutaupykite pinigų būdami kūrybingi ir panaudodami savo šiukšles kelionių tikslams.

Visi žinome apie globalią taršos problema, bet mažai kas atkreipia dėmesį, kiek šiukšlių aplink mus susikaupia per dieną. Greggas Segalas, fotografas iš Kalifornijos, stengiasi atkreipti dėmesį į šia problema fotografijomis, kuriose žmonės guli tarp šiukšlių, surinktų per savaitę. Jo besitęsiantis projektas vadinasi “Septynios šiukšlių dienos”. Fotografo tikslas – užfiksuoti žmones iš skirtingų socialinių sluoksnių ir pasiekti kuo didesnę auditoriją.

Aplinkos viceministras Almantas Petkus žurnalistams atskleidė, kaip pigesnės trakiškių šiukšlės tampa brangesnėmis vilniečių šiukšlėmis. Dalydamasis mintimis apie atliekų tvarkymo verslo ypatumus, aplinkos viceministras A. Petkus žurnalistams pasakojo antradienį dalyvavęs reide, kurio metu buvo tikrinamos buitinių atliekų rūšiavimo linijos visoje Lietuvoje.

Pastarosios dvi savaitės karštos tiek Ramygalos gatvės kapinių lankytojams, tiek prižiūrintiesiems jose tvarką, tiek valdininkams, priverstiems atremti gyventojų skundus.  Kapinėse panaikinus senąsias šiukšliadėžes žmonės nepatenkinti, kad tenka toliau nešti šiukšles, kad miesto Savivaldybė įspėja apie gręsiančią didžiulę baudą, tačiau nenurodo, kur dėti atliekas.

Nuo 2016 metų gyventojams gresia didesnė rinkliava už atliekas. Prie Aukštrakių sąvartyno įsikurs nauja atliekų rūšiavimo gamykla. Daugiau nei 25 mln. litų vertės įrenginys padės mažinti šiukšlių kiekį sąvartyne, perdirbs Šiaulių regiono atliekas į kompostą. Kitų metų liepą turėtų atsirasti nauja atliekų rūšiavimo gamykla, kurioje stovės modernus mechaninio ir biologinio apdorojimo įrenginys.

Pirmąjį šių metų ketvirtį du trečdalius viso elektroninio pašto srauto internete sudarė šlamštlaiškiai, masiškai siuntinėjama komercinė reklama, pranešė bendrovė „Kaspersky Labs“. Pasak jos atstovų, I ketvirčio rezultatai rodo, kad šiukšlių dalis bendrame el. pašto sraute lyginant su paskutiniuoju 2013 m. ketvirčiu sumažėjo 6,4 proc. Tačiau lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus šlamštlaiškių sumažėjo vos 0,2 proc.

Šiukšlių kalnus gamtoje paliekantiems teršėjams teks įsidėmėti Seimo narių ir savivaldybių vadovų veidus. Aplinkos ministerija didina neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių komandą ir prie jos prisidėti pakvietė ir labiausiai visuomenėje matomus politikus. Į gamtos apsaugos veiklą panorę įsitraukti 23 Seimo nariai jau gavo neetatinių aplinkosaugininkų pažymėjimus.

Šiukšlių šalyje kasmet daugėja – vienam lietuviui per metus jų dabar tenka apie 420 kg. Vadinasi, vis dažniau jas tenka išvežti ir vis labiau apkraunami sąvartynai. Valdžios institucijos su tuo kovoti bando didindamos mokesčius atliekų vežėjams. Tačiau finansinė našta perkeliama ant gyventojų pečių.

Kol vieni marinasi badu ar jaučia geriamojo vandens stygių, kiti maistą išmeta. Kasmet pasaulyje išmetama trečdalis pagaminto maisto, o tam maisto derliui užauginti išeikvojamo vandens kiekio pakaktų visų šalių vartotojų poreikiams patenkinti. Meta dešimtimis kilogramų Kaip praneša Žemės ūkio ministerija, šie susirūpinimą keliantys faktai išaiškėjo praėjusią savaitę Bukarešte, Rumunijoje, kur vyko kasmetė Jungtinių Tautų (JT) Maisto ir žemės ūkio organizacijos Europos regiono konferencija.

Vilniečiai ir miesto svečiai prie DAROM kviečiami prisijungti 45 sostinės vietose, surinktos šiukšlės bus išvežtos tą pačią dieną. Akcijos vietose Vilniaus miesto savivaldybė kartu su DAROM atstovais dalins specialius akcijai skirtus raudonos spalvos maišus. Visame mieste bus išdalinta 15 tūkstančių tokių maišų. Todėl sostinę nusprendę tvarkyti vilniečiai ir miesto svečiai turės su savimi turėti tik tvarkymo įrankius – pirštines ir kt.

Aplinkos ministerija (AM) nuo gegužės pirmosios ketina pradėti griauti šalies paežerėse išdygusias nelegalias tvoras. Nelegalių statinių savininkams, ribojantiems paprastų piliečių patekimą prie vandens telkinių, gresia 500 litų už vieną metrą tvoros bauda. Aplinkos apsaugos kontrolės pareigūnai per 2013 metus ir du šių metų mėnesius patikrino 699 vandens telkinių pakrantes.

Virginija Motiejūnienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Vilniaus savivaldybė kelia šiukšlių atvežimo į Kazokiškių sąvartyną mokestį. Tad nuo balandžio Vilniaus regiono šiukšlių vežėjams, kartu ir gyventojams, šiukšlių išvežimas brangs. Sostinės gyventojams ši paslauga pabrangs beveik trečdaliu. Vilniaus savivaldybės aplinkos apsaugos specialistai sako, kad šiukšlių atvežimo į sąvartyną, vadinamąjį vartų, mokestį didinti būtina.

Dėl neatsakingo elgesio su šiukšlėmis, kasmet nuostolius skaičiuoja ir atliekų tvarkymo bendrovės, ir gyventojai. Atliekų tvarkymo įmonės „Ecoservice“ duomenimis, per praeitus metus užsidegė ar nepataisomai buvo sugadinta apie 450 vnt. konteinerių, vien Vilniaus miesto savivaldybėje – per 300 vnt. konteinerių. Padaryta žala per praėjusius metus sudarė apie 214 tūkst. Lt.

Asta Kažukauskienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Nuo metų pradžios individualiuose namuose gyvenančių klaipėdiečių šiukšlės išvežamos dvigubai rečiau. Žmonėms pradėjus skųstis, kad atliekos netelpa į turimus konteinerius, valdininkai jiems pradėjo grasinti tūkstantinėmis baudomis už atliekų nerūšiavimą. Anksčiau individualiuose namuose gyvenančių klaipėdiečių šiukšlės būdavo išvežamos kartą per savaitę.

Asta Kažukauskienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Klaipėdos regione dalį į sąvartyną vežtų atliekų pradėjus deginti, aplinkinėms savivaldybėms gerokai pabrango jų atvežimas. Palangos valdžia padidėjusių sąnaudų perkelti ant gyventojų pečių sako kol kas neketinanti, bet atliekas žmonės turės labai rūšiuoti. Rinkliavos dydis gyventojams ir įmonėms už atliekų tvarkymą Palangoje buvo patvirtintas, kai išvežti toną į sąvartyną kainavo 55 litus.

Šiukšlių vežėjų paslapčių voratinklis raizgo administraciją. Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro (ŠRATC) laikinosios vadovės stulbinančią karjerą liudijantys dokumentai – po devyniais užraktais, tylomis skelbiami konkursai.

Alma MOSTEIKAITĖ Ketvirtadienį Aplinkos ministerija su viešąja įstaiga „Mes darom“, garsėjančia atliekų rinkimo akcijų „Darom“ šalyje organizavimu, ir Vilniaus konsultacine bendrove „Ekokonsultacijos“ Alytaus miesto gyventojams surengė šviečiamąjį seminarą apie atliekų tvarkymą. Tokius seminarus ketinama organizuoti dešimtyje šalies regionų. Alytus jo sulaukė antras po Panevėžio regiono.

Ne veltui sakoma, kad metai nauji, o bėdos senos. Į atliekų tvarkymą šalyje investuota daug milijonų, tačiau nelegalūs sąvartynai dauginasi žaibo greitumu. Nijolė Mitkevičienė Dažniausiai nelegalūs sąvartynai atsiranda prie gyvenviečių. Kuo gyvenvietė didesnė, tuo didesnis ir sąvartynas. Sąvartynui – tvenkinio pakrantė Toks nelegalus sąvartynas „įsiveisė“ Gylių (Raseinių r.) gyvenvietėje šalia tvenkinio. Jo plotas – apie 10 ha.