šiukšlės

Kiekvienas esame žemės vaikas ir gyvendami joje turime elgtis taip, kad ateinančioms kartoms paliktume ją gražesnę, negu radome gimdami. Ar turime teisę ateinančioms kartoms palikti užterštą orą ir vandenį, išdžiūvusius, sunaikintus miškus, apnuodytą dirvožemį? Suaugę ir vaikai nuo mažų dienų turi mokytis sugyventi su gamta, padėti ją saugoti, tausoti, rūpintis. Augdami vaikai ne tik pratinasi atlikti įvairius veiksmus, ne tik mokosi matyti pasaulį, protauti.

Kaune po šiukšlių krūva rasta, įtariama, sprogstamosios medžiagos trotilo. Policijos duomenimis, antradienį polietileninis maišelis, kuriame buvo 35 vnt. briketų po 200 g, kaip įtariama, trotilo, rastas po šiukšlių krūva R. Kalantos gatvėje tvarkant prie statomo pastato aplinką.

Atliekų rūšiavimas vis dar kelia didelį nerimą. Ekspertai perspėja, kad jų išvežimas gali brangti kelis kartus, o už vangų atliekų rūšiavimą Lietuvai nuo kitų metų gresia ES sankcijos. Mūsų šalyje šiukšlių rūšiuoti dar neįprasta, tačiau panevėžiečiai pasišovė įrodyti, kad tai naudinga. Dalyvauja eksperimente Jau daugiau kaip mėnesį jie skirsto atliekas ir sako pastebėję, kad pūvančiųjų nėra daug.

Va­kar, per Vė­li­nes, dau­gu­ma Šiau­lių ka­pi­nių sken­dė­jo la­puo­se ir šiukš­lė­se. Žmo­nės pik­ti­no­si: nors per šven­tes su­tvar­ky­tų. Mies­to tvar­ky­to­jai sa­ko, kad šiukš­lių ir la­pų kal­nai dar pa­bus, kol žmo­nės nuo ka­pų nu­rinks gė­les. Tau­po. Gė­lės – tik iki tvo­ros Šiau­lie­tė Vik­to­ri­ja, pa­skam­bi­nu­si į „Šiau­lių kraš­tą“, pik­ti­no­si, jog se­no­sio­se ir K. Do­ne­lai­čio gat­vės ka­pi­nių pa­tvo­riai pil­ni šiukš­lių.

Kapines prižiūrinčios įmonės teigia jau pasiruošusios gyventojų antplūdžiui per Vėlines, o miškininkams laikas iki lapkričio 1-osios – pats darbymetis. Pasak Kauno miškų urėdijos urėdo Edmundo Kovalčiko, miškuose jau sustiprintas girininkų budėjimas, mat žmonės traukia į jaunuolynus ir lupa medelius, laužo jų šakeles puokščių gamybai. Medžiui tai reiškia pražūtį, ir primenama, kad žmonės, darantys tokius nusikaltimus, baudžiami pagal įstatymą.

  UAB „EMP recycling“, įgyvendindama su Aplinkos ministerija pasirašytą sutartį, Lietuvoje kuria smulkiosios elektros bei elektroninės įrangos (EEĮ) atliekų surinkimo tinklą. Prie šio 1000 konteinerių tinklo, bei darbuotojų ir lankytojų informavimo, kviečiamos prisijungti pačios įvairiausios įstaigos ir organizacijos, o artimiausią atliekų išmetimo vietą jų turėtojai sužinos apsilankę svetainėje www.mesk-i-konteineri.lt.

Šiukšlės gali padėti jums organizuotai susikrauti lagaminą ir išlaikyti jame švarą bei tvarką kelionės metu. Be to, pakartotinai panaudodami savo šiukšles tapsite draugiški gamtai. Pergudraukite kelionių reikmenų aprūpinimo kompanijas ir sutaupykite pinigų būdami kūrybingi bei panaudodami savo šiukšles kelionių tikslams.

Nors apie atliekų rūšiavimą kalbama jau seniai, kai kurie Lietuvos gyventojai dar tik pradeda ar mokosi rūšiuoti namuose ar darbo vietoje. Todėl šioje srityje labai svarbios ne tik valstybinės, bet ir privačios iniciatyvos.

,,Atliekos perrenkamos rankomis, tai kodėl nepastačius atskiro konteinerio perdirbamoms atliekoms? Kaip atskirti sudužusio bespalvio ir žalio butelio stiklą, nors abu yra antrinės žaliavos? O kodėl didesnė kaimynų šeima už atliekų sutvarkymą moka mažiau, negu mūsų - mažesnė? Ar susiejimas su plotu nustatant mokestį už komunalinių atliekų išvežimą teisingesnis, negu su tame būste gyvenančių žmonių skaičiumi?“ - vardijo gyventojų  dažniausiai užduodamus klausimus Druskininkuose vykstančios di...

Kas sudaro mokestį, kurį mes mokame už atliekų ir buitinių šiukšlių tvarkymą? Kiek už tai mokame ir kodėl? ,,Mokesčiai už komunalines atliekas sudaro labai mažą dalį šeimos biudžeto. Jeigu sumažintume atliekų kiekį 10–20 proc., per mėnesį žmogus sutaupytų apie 62 centus“, – diskusijoje apie tai, kaip gyventojai ir vartotojai vertina atliekų tvarkymo sistemą Lietuvoje, teigė Jonas Stravinskas.

Lietuva yra viena labiausiai atsiliekančių Europos sąjungos šalių tvarkant šiukšles. Į sąvartynus mūsų šalyje patenka apie 90 proc. Gyventojų išmetamų šiukšlių. Kartą daugiabučių kiemuose jau statyti atliekų rūšiavimo konteineriai sukėlė nemažai diskusijų, daug kur jie buvo nuniokoti ar panaikinti. Tačiau nuo 2013-ųjų šiukšles bandysime rūšiuoti iš naujo - moderniau ir, tikimasi, efektyviau.

Rusijoje, Archangelsko srityje, policija užkirto kelią žiauriam nusikaltimui. Pensininkė užsakė samdomą žudiką savo laiptinės kaimynei. Priežastis – laiptinėje paliktos šiukšlės, praneša newsru.com. Pensininkė turėtų išties mėgti švarą. Paaiškėjo, kad žiaurioji senolė samdomam žudikui pasiūlė už paslaugas sumokėti net 100 tūkstančių rublių. Vis dėlto tyrėjai tvirtina, kad samdomas žudikas galėjo būti užsakytas ne vien tik dėl šios priežasties.

Perdirbtos šiukšlės gali būti panaudojamos įvairiai, pavyzdžiui, iš senų pinigų gaminami rašikliai arba pieštukai. Vienam rašikliui pagaminti sunaudojami trys iš apyvartos išėję dolerio banknotai. Pieštukai taip pat gaminami ir iš perdirbtų plastikinių puodelių arba kompaktinių diskų dėklų. Iš perdirbto 21 plastikinio butelio gali gimti moteriška piniginė.

Elektroninio šlamšto kiekis vartotojų pašto dėžutėse nepaliaunamai mažėja ir pagal 2012 m. antrojo ketvirčio rezultatus sudarė apie 74,3 %, o tai 2,3 % mažiau nei metų pradžioje, pranešė bendrovė „Kaspersky Labs“. Be sezoninių veiksnių, ši tendencija pastebima ir dėl nepaprastos ekonominės situacijos globalioje ekonomikoje, sakoma pranešime. Balandį atsirado nauja elektroninių laiškų rūšis, imituojanti oficialius „Facebook“ pranešimus.

Šalies paplūdimius prižiūrinčios įmonės skaičiuoja, kad nors šiukšlių ir nemažėja, poilsiautojai tampa kultūringesni – nepatingi šiukšles išmesti tam skirtuose konteineriuose. Kaip niekad daug šiukšlių surenkama po rengiamų koncertų ar festivalių. Lietuvos žaliųjų atstovas atkreipia dėmesį, kad numestų nuorūkų kiekis yra vienas svarbiausių kriterijų teikiant paplūdimiui tarptautinę Mėlynąją vėliavą.

Manshyiat Naseras – rajonas, esantis Egipto sostinės Kairo pakraštyje, dažnai vadinamas kaip „Šiukšlių miestu“, nes į šią vietą dideliais kiekiais gabenamos šiukšlės iš viso Kairo. Kad ir kaip netikėtai tai atrodytų nuotraukose, bet šis rajonas – reali vieta, turinti gatves, pastatus ir žmonių bendruomenes. Kiekvienas šių bendruomenių narys yra priklausomas nuo šiukšlių, nes čia gyvena perdirbimui panaudotinų atliekų rinkėjai, vežėjais ir rūšiuotojai.

Per dešimt metų Šiauliuose į savo butus Ežero gatvėje, o keleriais metais vėliau – ir į Tilžės gatvėje esančius daugiabučius, dvi moterys buvo prisitempusios tiek „turto“ iš šiukšlių konteinerių, kad jų kaimynams teko ilgai pavargti, kol tie šiukšlynai buvo iškuopti. Ir nors praėjo nemažai laiko, daugiabučių gyventojus vis dar kankina baimė pamačius, kaip toji pati kaimynė šiukšles tempia į namus, o namo rūsyje šmėžuoja pelės – sunkios ligos leptospirozės nešiotojos.

Niekam ne paslaptis, kad pirkdami kiekvieną prekę jau savaime kartu perkame ir šiukšlę, kuri lieka vos suvartojus produktą – už pakuotę mokame neva todėl, kad joje prekė išlieka šviežesnė ar geriau atrodo. Mes mokame už pakuotes, o paskui už jų, t. y. šiukšlių, išvežimą taip pat turime papildomai mokėti. Ir mūsų niekas neklausia, ar mums reikia tų daugybės nereikalingų pakuočių.

Šeštadienį vykusios ekologinės akcijos metu pusšimtis narų ir dar tiek pat  savanorių valė Daugų ežero dugną. Iš Alytaus rajone esančio ežero vos per vieną valandą narai ištraukė toną įvairių šiukšlių, tarp jų rasta nesprogusi II-ojo pasaulinio karo granata, baidarė, triratukas, keli šimtai kilogramų butelių. Anot akcijos organizatorių, ne pirmus metus organizuojamos iniciatyvos tikslas – atkreipti visuomenės dėmesį į ežerų užterštumo problemą bei paskatinti poilsiautojus tausoti gamtą.

Rusijoje specialiųjų tarnybų pareigūnai buvo priversti vykdyti neeilinę užduotį – išvaduoti iš šiukšlių vamzdžio jame įstrigusį vyrą. Nelaimėlio vamzdyje atsiradimo istorija taip pat verta dėmesio, mat jis ten pateko dėl įsiutusio taksisto, kuriam negalėjo susimokėti už kelionę. Supykęs ir norėdamas pasityčioti, vairuotojas jį įstūmė į vamzdžio angą. Šokiruojanti vadavimo operacijos vaizdo medžiaga netrukus atsirado internete.

Brazilijoje benamių porelė kelkraštyje rado šiukšlių maišelį su 20 000 realų (8 000 eurų) ir iš karto pinigus perdavė policijai, praneša agentūra AFP. Žinybų duomenimis, po vienu San Paulo tiltų gyvenantys benamiai pirmadienį vaikštinėjo, kai išgirdo aidint signalizaciją. Pradėję eiti ta kryptimi, iš kur sklido garsas, jie rado segtuvą ir šiukšlių maišelį su pinigais ir perdavė juos pareigūnams. Abiejų benamių elgesys yra pavyzdinis, gyrė policijos atstovas.

Šiandienį Vilniaus miesto taryboje nuspręsta atliekų rūšiavimo gamyklai statyti prioritetine vieta nustatyti sklypą Jočionių gatvėje, netoli Vilniaus trečiosios termofikacinės elektrinės (prie Gariūnų), rašo naujienų portals „Delfi“. Lazdynų gyventojai nerimauja, ar iškilus šiukšlių rūšiavimo gamyklai, jie nepradės greitai justi nemalonaus kvapo, o ateityje neatsiras ir deginimo gamykla, kuri galėtų skleisti pavojingus sveikatai dūmus.

Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas numato, kad už komunalinių atliekų tvarkymą atsakingos savivaldybės. Jos sprendžia, kokiu būdu apmokestinti gyventojus – pagal gyvenamąjį plotą, nekilnojamojo turto vienetą, atliekų kiekį ar gyventojų skaičių. Paprasčiau administruoti pagal plotą Valdininkai teigia, kad rinkliavos būdas parenkamas atsižvelgiant į vietos sąlygas ir specifiką.

Birželio 27 d., Vilnius. Atliekų tvarkymo paslaugas teikianti bendrovė „VSA Vilnius" kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT) prašydama ištirti Vilniaus miesto savivaldybės ir jai priklausančios bendrovės galimai korupcinius veiksmus, kuriais siekiama neteisėtai perskirstyti rinką.

Šalyje vis dar gausu daugiabučių, kuriuose atsikratyti šiukšlių galima jas švystelėjus į laiptinėje esantį šiukšlių vamzdį. Atliekų tvarkymo paslaugas teikiančios įmonės vieningai sutaria, kad tokie vamzdžiai – atgyvena. Besinaudojantis šiukšlių vamzdžiu dažniausiai nesirūpina šiukšlių rūšiavimu, nes čia skrenda viskas, kas telpa: vazonai su gėlėmis, pavojingos atliekos ar vakarykštė sriuba.

Pasaulyje augant atliekų kiekiui, žmonės pradeda ieškoti būdų, kaip pastatyti namus naudojant kuo mažiau naujų žaliavų ir daugiau perdirbtų atliekų. Negana to, kad tai yra ekologiška, pigu ar net nemokama, tokie namai atrodo puikiai. CNBC sudarė sąrašą namų visame pasaulyje, kurie buvo sukurti iš jau nebevažiuojančių ir nebeskradančių transporto priemonių, iš pasenusių statybos medžiagų ir detalių bei netikėtų buities objektų.

JAV – liberalizmo bastionas – neretai stebina likusį pasaulį keistais suvaržymais, kurie netikėčiausiais būdais apriboja žmonių laisves, rašo CNBC. Michaelas Bloombergas, kovoje su nutukimu siūlo imtis draudimų ir apriboti kaloringų gaiviųjų gėrimų prekybą maisto prekių parduotuvėse. Daugelis amerikiečių baiminasi, kad toks kišimasis į jų gyvenimą yra netoleruotinas ir neatitinka laisvės dvasios. Esą kiekvienas turi asmeniškai nuspręsti, kas jam yra priimtina, o kas ne.

Žmogaus veikla neišvengiamai susijusi su atliekų susidarymu. Tvarkant atliekas pasaulinėje praktikoje labiausiai paplitęs ir pigiausias yra atliekų šalinimas į sąvartynus. Pagrindinės sąvartynų problemos – tai galimas neigiamas poveikis žmogui ir aplinkai, pavyzdžiui biodegraduojančių atliekų fermentacija, kurios metu pakyla sąvartos temperatūra, vyksta sąvartos sėdimai bei susidaro sąvartynų dujų (ypač metano) dideli kiekiai, infekcijų pavojus bei sąvartyno filtrato susidarymas.

Trečiadienį ne vienas vilnietis galėjo stebėti dūmų kamuolius, kylančius po tiltu, esančiu šalia Lietuvos edukologijos universiteto. Susisiekus su ugniagesių atstovais paaiškėjo, kad užsidegė senos padangos ir šiukšlės. Manoma, gaisrą sukelti galėjo ir asocialūs asmenys.

Labiausiai užterštų pasaulio vietų topai sudarinėti ne kartą – dešimtukai, penkioliktukai, trisdešimtukai. Ir dažniausiai juose figūruoja tie patys vardai: Aralo jūra, Džmanos upė Indijoje, La Oroja miestelis Peru ir, žinoma, Černobylis. Portalas „Brainz“ irgi pasiūlė savąjį dešimtuką, kiek originalesnį.

Didžiulis plastikinių šiukšlių sūkurys, susiformavęs šiaurinėje Ramiojo vandenyno dalyje, per pastaruosius 40 metų padidėjo 100 kartų. JAV mokslininkai perspėjo, kad mirtini mikroplastikai, dalelės, mažesnės nei 5 milimetrai, grasina pakeisti natūralią vandenynų aplinką, praneša telegraph.co.uk. Laikotarpiu nuo 1972 iki 1987 metų daugumoje tyrimams paimtų mėginių mikroplastikų nerasta, teigiama Karališkosios mokslo draugijos žurnale „Biology Letters“ skelbiamame tyrime.

Tikriausiai nė vienas nepagalvojo, kokie turtingi mes esame ir kokia turtinga mūsų šalis – Lietuva. Taip, perskaitėte visiškai teisingai – mes esame turtingi, nes leidžiame sau prabangą išlaikyti ne tik gamtovaizdį bjaurojančius, aplinką teršiančius, bet ir mūsų kišenes tuštinančius sąvartynus.

Palaipsniui pradeda atsirasti verslininkų, kurie savo verslus kuria sugebėdami pelną gauti iš šiukšlių arba atliekų – to, ką daugelis tiesiog išmeta į sąvartynus. Naujienų agentūros „Reuters“ duomenimis, amerikiečiai 2010 metais išmetė apie 250 mln. tonų šiukšlių, iš kurių trečdalis buvo perdirbta. Dabar, dėka vis didėjančio dėmesio aplinkos apsaugai, kai kurie verslai pradeda užsidirbti iš šiukšlių ir atliekų.

Nemalonus įvykis nutiko Stoniškiuose. Ten mokyklos darbuotojai pradėjo švarinimosi darbus – degino šiukšles. Pasikeitus vėjo krypčiai ugnis persimetė į netoli mokyklos pastato suręstą malkinę. Laimei, atsipirkta nedideliais nuostoliais. Pranešimas apie gaisrą Stoniškių pagrindinės mokyklos malkinėje pranešta antradienio popietę. Ugnies malšinti išsiųstos net keturios autocisternos. Pirmoji jų atskubėjo per 7 minutes ir pranešė, kad iš mokyklos malkinės rūksta dūmai.

Jubiliejinėje akcijoje „Darom 2012“ sudalyvavo didžiausias savanorių skaičius per pastaruosius penkerius metus. Džiuginantys rezultatai byloja apie augantį žmonių sąmoningumą ir besivystantį „darytojų“ mentalitetą. VšĮ „Mes Darom“ ir toliau sieks kryptingai tausoti gamtą bei burti žmones bendroms iniciatyvoms. „Darom Global 2012" akcijoje sudalyvavo daugiau nei 210 tūkst. savanorių, aktyviai prisidėjusių prie mus visus supančios aplinkos švarinimo ir gražinimo iniciatyvos.

Praėjusį savaitgalį praūžė aplinkos tvarkymo akcija „Darom 2012“, vykstanti jau ne pirmus metus visoje Lietuvoje. Aplinką savanoriškai tvarkė ir Šiaulių miesto gyventojai. Iš viso buvo sudaryta 41 vieta, kurioje be jokio atlyginimo dirbo visi užsiregistravusieji. Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras (ŠRATC) skyrė spalvotus maišus surinktoms atliekoms išmesti. Atliekas išvežti apsiėmė „Specializuotas transportas“. Bet kol vieni savanoriškai dirbo, kažkas iš to užsidirbs.

Elektrėniškiai siekia valdininkų, atsakingų už Kazokiškių sąvartyno eksploatavimo klausimus, atsistatydinimo. „Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (VRAAD) vadovai Rolandas Masilevičius ir Aleksandras Spruogis, kurių veikla nesilaikant įstatymų Elektrėnų gyvenimą nuodijantį Kazokiškių sąvartyną pasmerkė tolesnei plėtrai, privalo atsistatydinti“, – tokią poziciją išreiškė iniciatyvinė grupė „Elektrėnai – ne Vilniaus sąvartynas“, šiandien prie Aplinkos ministerijos surengusi piketą.

Lietuvoje atliekos šalinamos 11- oje regioninių nepavojingų atliekų sąvartynų, atitinkančių aplinkos apsaugos ir visuomenės sveikatos saugos reikalavimus.

Didžiosios Britanijos ugniagesiai praleido tris dienas ropodami po pusantro metro aukščio siekiančias pūvančio maisto, žiurkių ir žmogaus išmatų krūvas, kol pagaliau rado daiktų kaupimo manija sirgusios moters lavoną, skelbia „Mail Online“. Lindos Parkes kūnas galiausiai buvo rastas palaidotas po 1,5 metro aukščio atliekų krūva aukos namuose Long Eatone, Derbyshire.

Naujausi turimi duomenys rodo, kad Lietuva kartu su kitomis 2004 metais į Europos Sąjungą priimtomis valstybėmis itin daug atliekų nerūšiuodamos paprasčiausiai suverčia į sąvartynus ir užpila gruntu. Bulgarijoje absoliučiai visos šiukšlės kaupiamos sąvartynuose, Rumunijoje – 99 proc. visų šiukšlių, Lietuvoje – 94 proc., Latvijoje – 91 proc. Visoje ES į sąvartynus suverčiama 38 proc. šiukšlių, rodo „Eurostat“ paskelbti 2010 metų duomenys. Daugiausia šiukšlių sudegina Danija (54 proc.

Rūšiuoti atliekas tampa naudinga ir madinga: rūšiuotojai ne tik švarina aplinką, bet ir tausoja žemės išteklius. Tą daryti ragina socialinės reklamos filmukai ir lankstinukai. Tačiau į rūšiuotoms atliekoms skirtus konteinerius rajono gyventojai įsigudrina subrukti buitinių šiukšlių maišelius, išpilti pasenusius daržovių konservus. Nepuošia Pandėlio seniūnijos gyventoja laiške „Gimojo Rokiškio“ redakcijai rašė: „Panemunio kaimo gyventojai nenoriai rūšiuoja komunalines atliekas.

Itin gausiais laimikiais Rusnėje prasidėjęs stintmetis kiršina žvejus. Įmonės piktinasi, kad pigių leidimų prisipirkę mėgėjai trukdo traukti tinklus.Žvejai mėgėjai sako turį tokias pat teises, kaip ir žvejybos įmonių darbuotojai. Beje, mėgėjai – galvos skausmas ir vietos valdžiai, kuriai, pasibaigus stintmečiui, tenka rūpintis, kaip surinkti tonas šiukšlių. Daugiau nei savaitę besItęsiantis stintmetis seniai bebuvo toks geras.„Žvejams šie metai be galo dosnūs, gamta motulė apdovanojo visus.

Šiukšlintojai garsiojo „Titaniko“ amžinojo poilsio vietą vandenyno dugne užteršė skardinėmis nuo alaus, plastikiniais puodeliais ir net muilo dėžėmis. Priešingai plačiai paplitusiam įsitikinimui, 3 780 metrų gylyje Atlanto vandenyne esančios nuolaužos, likusios po didžiausios istorijoje jūrų nelaimės, sparčiai nerūdija. Iš tiesų, jos greičiausiai išliks nepažeistos dar daugelį dešimtmečių.

Dar ne visi privačių namų gyventojai nusiteikę mokėti už šiukšlių išvežimą – tą rodo reidų metu surinkta informacija ir pamažu gausėjantis sutarčių su vežėjais skaičius. Tikrinimų metu Panevėžio miesto savivaldybės Viešosios tvarkos ir kontrolės skyriaus darbuotojai žiūri, ar visi privačių namų gyventojai turi sudarę sutartis dėl buitinių atliekų tvarkymo. Vasarį tikrinta padėtis penkiolikoje miesto gatvių, ir tokie reidai bus dažniau organizuojami.

Gaisrai kilo dėl sukrautų šiukšlių. Apie pirmą įvykį pranešta apie 19 val. Į Bendrąjį pagalbos centrą telefonu gautas pranešimas apie tai, kad Tauragėje, Gedimino g. 44, prekybos centro „Senukai“ pastogėje dega sukrautos šiukšlės. Į įvykio vietą išsiųstos Tauragės apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos. Informacija apie įvykį perduota Tauragės AVPK. Apie devintą val. vakaro gaisras buvo lokalizuotas.

Pirmadienį kilo gaisras Saulėtekio studentų bendrabutyje. Buvo uždūminti keli šešiolikaukščio pastato aukštai. Pasirodo, užsidegė šachta, į kurią metamos šiukšlės. Pirminiais duomenimis, nukentėjusių nėra. Teigiama, kad gyventojai evakuoti nebuvo. Įvykio vietoje dirbo ne tik ugniagesiai, bet atvyko ir medikai.

Vilniaus regiono šiukšlių vežėjams padidintas šiukšlių atvežimo į Kazokiškių sąvartyną mokestis, praneša LTV naujienų laida „Šiandien“. Nors sostinės valdžia tikina, kad gyventojai vadinamojo vartų mokesčio neturėtų pajusti, vežėjai sako priešingai ir skundžia savivaldybę teismui.

Sienojai, valtys ir kitos nuolaužos, kurias nuo Japonijos pakrantės pernai nušlavė cunamis, artimiausiomis dienomis turėtų pasiekti Havajus. Nacionalinė vandenynų ir atmosferos administracija skaičiuoja, kad pirmosios cunamio nuolaužos netrukus pasieks mažų atolų, esančių į šiaurės vakarus nuo pagrindinių Havajų salų, pakrantę. Likusios nuolaužos Oregono, Vašingtono valstijos, Aliaskos ir Kanados pakrantes turėtų pasiekti 2014 metais.

Šveicarijos mokslininkai trečiadienį pranešė, kad ketina sukurti Žemės palydovus, kurie rinks kosmose esančias nuolaužas, praneša AP Šveicarijos federalinio technologijų instituto kosmoso centras gamina 11 mln. JAV dolerių vertės tokių palydovų prototipą „CleanSpace One“. Prototipas bus nuskraidintas į kosmosą po 3-5 metų. Pirmosios palydovo užduotys bus pagauti du Šveicarijos palydovus, kurie į kosmosą buvo paleisti 2009 ir 2010 metais.