šiukšlės

Vyras savo „Facebook“ paskyroje pasidalijo visuomenę papiktinusiu įrašu. Jame nufilmuota, kaip rūkstantis šiukšlių sunkvežimis išmetė milžinišką atliekų krūvą šalia kelio. Netrukus nuo to ir prasidėjo Sandalwodą siaubiantys miškų gaisrai, kurie sunaikino daugiau nei 70 namų ir pražudė mažiausiai 2 žmones. Įrašą paviešinęs Melvinas pasakoja, kad, esant sausoms ir vėjuotoms sąlygoms, suprato grėsmę ir bandė įspėti darbuotojus. Deja, jie nepaklausė.

Kaune – karas dėl šiukšlių. Mieste atliekas tvarkanti įmonė kaltina pakaunės bendrovę, kad ši braunasi į miestą ir iš didelių įmonių veža ne tik leistinas šiukšles, bet ir komunalines atliekas. O klientus esą vilioja pasiūliusi keliais centais pigesnius tarifus. Prabilta ir apie neva apgaulingas schemas, tačiau konkurentai tokius įtarimus neigia. Kaune verda aistros, primenančios populiaraus televizijos serialo „Sopranai – mafijos kronika“ peripetijas. Tik ne dėl mafijos, o dėl šiukšlių.

Neturite pakankamai pinigų metro bilietui Romoje? Nesijaudinkite, vos keli plastikiniai buteliai ir jūs gaunate nemokamą bilietą. Italijos sostinė pasiūlė keliautojams būdą, kaip apsikeisti nauda: turistai keliauja, o Roma džiaugiasi švara. Net vietiniai gyventojai tempia butelius kuprinėse ir skuba išbandyti naują sistemą. Meilės miestas jau ilgą laiką kovoja su šiukšlėmis ir smarve. Nesurinktos šiukšlės dengia įspūdingas Romos gatves, o kvapas trikdo turistų ir vietinių gyvenimą.

Lietuviai vis dar išmeta tonas maisto atliekų. Vidutiniškai vienas žmogus per metus į šiukšlyną išmeta apie 50 kilogramų maisto. Štai dzūkų miestas – Lazdijai, pirmieji Lietuvoje, pradėję rūšiuoti ir maisto atliekas. Miestelėnams išdalinti specialūs konteineriai pūvančioms atliekoms, kad jos nepatektų į mišrių atliekų sąvartyną, o būtų perdirbtos. Kadangi tai – naujovė, Lazdijuose prie konteinerių budi net kontrolierius, galintis patikrinti šiukšlių maišą.

Vilniuje vėl surengtose eitynėse už ateitį – grėsmingi pareiškimai. Anot jaunimo jei politikai ir verslininkai nesusiims ir neatkreips dėmesio į klimato kaitą – žemę katastrofiški padariniai neva užklups jau po 11 metų. Su būgnais ir plakatais rankose tokią ir panašias žinutes perduoti Lietuvos ministrų kabinetui į aikštę prie Vyriausybės patraukė bent keli šimtai protestuotojų. Pavakarę nuo Seimo rūmų prasidėjo eiseną už ateitį.

Panevėžyje kilo skandalas, kai miesto konteinerius turintys ištuštinti šiukšliavežiai nufilmuoti patys tempiantys ir paliekantys šiukšlių maišus ne vietoje. Ėmus viešai gėdinti komunalininkus, šiukšlių tvarkytojai suskubo teisintis. Neva tik buitines atliekas vežantys darbuotojai neturėjo teisės vežti prie konteinerių gyventojų paliekamo šlamšto. Neįprastą vaizdelį nufilmavo panevėžietė pro savo buto langą Pramonės gatvėje ir išplatino internete.

Bankoko vandenys toli gražu nuo švaraus ir tyro – juos teršia daug įvairių augalų ir šiukšlių. Vietinė valdžia daro, ką tik gali: valo kanalus, siunčia valymo valtis su komandomis. Tačiau situacija sunkiai valdoma ir visiškai negerėja. Dėl nerimą keliančio šiukšlių didėjimo, atsirado ir savanoriai iš Tailando, kurie prisijungė prie upių valymo. Tailandas yra šeštas sąraše pagal nešvariausius vandenis ir daugiausiai plastiko išmetimo į vandenyną.

Sostinės gyventojai kitąmet už šiukšles mokės gerokai brangiau. O tie, kurie norės mokėti mažiau, galės pasiryžti naujovei – jų išmestos atliekos bus sveriamos. Vilniečiai bijo, kad tokia sistema sukiršins kaimynus ir gretimų namų gyventojus, mėtančius šiukšles ne į savo konteinerius ar tiesiog labiau šiukšlinančius.  Vilnietė Aldona išėjusi į kiemą ramiai praeiti pro namui priklausančius požeminius konteinerius negali.

Nuo kitų metų Vilniaus gyventojai už šiukšlių išvežimą mokės brangiau. Tokį sprendimą trečiadienį priėmė Vilniaus miesto savivaldybės taryba. Atliekų tvarkymo bendrovės „Ekonovus“ ir „Ecoservice“ iki 2026 metų lapkričio užsitikrino 71,2 mln. eurų vertės užsakymą – jos Vilniuje tvarkys komunalines atliekas. Įmonių paslaugos nuo šiol dukart brangesnės nei iki šiol, bet miesto gyventojams šiukšlių išvežimas turėtų kiek brangti nuo kitų metų.

Vilniaus valdžiai vis garsiau kalbant apie šiukšlių išvežimo branginimą, kapinių lankytojai baiminasi, kad konteineriai žvakėms ir vainikams virs sąvartynais. Mat jau dabar filmavimo kameros fiksuoja, kaip žmonės į kapines tempia viską kas nereikalinga namų ūkyje. Ir ne tik tai. Netrukus išvysite, kaip dažnas ne tik konteinerius pildo šiukšlėmis, bet ir gamtinius reikalus atlieka čia pat šalia mirusiojo kapo.

Auginti ryžius ar kapstytis šiukšlėse? Netrukus parodysime jums kaimą Indonezijoje, kuriame ryžių laukai virsta šiukšlių rūšiavimo plotais. Ir kaimiečiai tuo džiaugiasi, nes apsivertę šiukšlėmis užsidirba daugiau nei ūkininkaudami. Namų stogai ir milžiniški šiukšlių kalnai. 20 hektarų Bangūno kaimas rytinėje Indonezijos Javos provincijoje kadaise garsėjo žaliuojančiais ryžių laukais, dabar kaimiečiai knisasi šiukšlėse. Ir netgi tuo džiaugiasi, nes uždirba daugiau nei iš ūkininkavimo.

Palangos valdžia nuo poilsiautojų paliekamų šiukšlių pliažuose ginasi jau seniai ir įvairiausiais būdais. Štai neseniai dalintos vienkartinės popierinės šiukšliadėžės, o šiandien į pliažą išvažiavo ir nauja smėlio valymo mašina. Ji surenka net pačias smulkiausias šiukšles 10 centrų gylyje. Ankstyvą rytą Palangos pliažas dar tuščias. Įprastai tokiu metu čia galima sutikti tik paplūdimį prižiūrinčius darbininkus. Kas rytą 9 jų rankomis renka šiukšles.

Palanga su nuorūkomis ir kitomis smulkiomis šiukšlėmis paplūdimiuose kovos specialiomis sulankstomomis dėžutėmis – lankstukais. Kaip pranešė savivaldybė, švaraus paplūdimio dėžutes poilsiautojai galės pasiimti nemokamai iš specialių pritvirtintų laikiklių prie persirengimo kabinų. Lankstukai skirti į juos išmesti smulkias atliekas: obuolių graužtus, saldainių popierėlius, nuorūkas. Iš viso kurorto paplūdimiuose planuojama išdalinti 50 tūkst. vienetų švaraus paplūdimio dėžučių.

Jurbarko rajone esančiame Smukučių miške kartu su mažomis dukromis nusprendęs pasivaikščioti Lietuvos atstovas „Eurovizijoje“ Andrius Pojavis liko nemaloniai nustebintas – čia pat du vyrai iš mašinų traukė ir į mišką metė įvairų šlamštą. A. Pojavis šiukšlintojus nufilmavo. Viename iš trijų vaizdo įrašu, kuriais socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalino lietuvis, girdėti, kaip vienas iš šiukšlintojų jam sako: „Ką tu čia nori daryti?“ Liudininko teigimu, vyrai jam grasino.

Didesnius vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą dydžius kitiems metams Vilniaus savivaldybės taryba planuoja tvirtinti liepos 10 d. Nors rinkliava didės ir toliau didžią dalį rinkliavos lems ne išvežamų šiukšlių kiekis, o gyventojų butų ir namų plotas. Savivaldybė praneša, kad šis sprendimas užbaigs pernai pradėtą atliekų surinkimo reformą. Planuojama, kad šios paslaugos kaina ūgtels, tačiau iki reformos buvusio lygio esą nesieks.

Vietoj naminių gyvūnėlių šiukšliadėžėje besirangantys ir gerą darbą atliekantys sliekai. Ir tai ne koks apsileidimas, bet žingsnis švaresnės planetos link. Gyvą šiukšliadėžę namuose turinti vilnietė neslepia – maistu ji dalijasi su jau šeimos nariais tapusiais sliekais. Vilnietė Aurelija daugiabutyje savo namuose turi dešimtis augintinių. Ir visi jie telpa štai šioje medžiaginėje šiukšlių dėžėje.

Trečiadienio popietę į Pelėdnagių seniūnijos Zabieliškio kaimą skubėjo gausios ugniagesių gelbėtojų pajėgos. Buvo gautas pranešimas, kad Kauno regioninių atliekų tvarkymo centro Zabieliškio regioniniame sąvartyne dega šiukšlių kalnai. Į įvykio vietą išskubėjo Kėdainių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pajėgos, Pramonės, Šėtos, Josvainių, Dotnuvos ugniagesių komandos, atvyko pareigūnai iš Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos.

Pavėžėjimo paslaugų milžinė „Uber“ trečiadienį įvedė taisyklių pakeitimų, numatančių, kad nemandagūs keleiviai, pavyzdžiui, keleiviai, kurie automobiliuose palieka šiukšlių ar ragina vairuotojus nesilaikyti nustatytų greičio ribų, gali būti pašalinti iš programos. „Uber“ klientai Jungtinėse Valstijose ir Kanadoje, nuolat sulaukiantys prasto įvertinimo iš vairuotojų, netrukus gaus įspėjimus, kad gali netekti galimybės naudotis paslauga.

Nuo šlaitų Everesto buvo išgabenti keturių žuvusių alpinistų kūnai, taip pat apie 10 tonų šiukšlių, surinktų baigiantis šių metų pavasario kopimo sezonui, pirmadienį pranešė Nepalo tarnybos. Šylant pasaulio klimatui Himalajų ledynai tirpsta ir atidengia kalnuose žuvusių žmonių palaikus, taip pat daugybę šiukšlių, susikaupusių per komercinio alpinizmo dešimtmečius, kai atvyksta vis daugiau turtingų turistų, per daug nesukančių galvos dėl savo paliekamų nemalonių pėdsakų.

Lietuvos atliekų tvarkytojai paskaičiavo, kaip mes – lietuviai – saugome gamtą ir rūšiuojame atliekas. Paaiškėjo, kad per penkerius metus lietuvių rūšiavimo įpročiai pasikeitė drastiškai: į rūšiavimo konteinerius surenkame kone dvigubai daugiau atliekų. Tiesa, labiausiai prie gamtos saugojimo prisideda individualių namų gyventojai, daugiabučių kiemuose statistika vis dar liūdna. Per pernai metus į rūšiavimo konteinerius surinkome 46 tūkst. tonų pakuočių atliekų.

Vienas į pensiją išėjęs amerikiečių karinio jūrų laivyno pareigūnas pasiekė stulbinantį rekordą. Savo kompanijos povandeniniu laivu atliko patį giliausią nusileidimą į vandenyno dugną. Visų nuostabai, beveik 11-os kilometrų gylyje vyras kameromis užfiksavo ne tik nežemiškus jūrų gyvūnus, bet ir giliausioje pasaulio vietoje gulinčias žmonių šiukšles. Nėrimas atliktas Selendžerio gelmėje, esančioje Ramiojo vandenyno pietinėje Marianų lovio dalyje.

Šeštadienį visoje Lietuvoje vyksta tradicinė aplinkos tvarkymo akcija „Darom“. Anot projekto vadovės Justinos Anglickytės, šiemet pirmą kartą šiukšlių rinkimas vyksta ne tik įprastai, bet ir sportuojant. „Šiemet mūsų tematika – sporto, sveikos gyvensenos. Turime keturis „plogingus“ – bėgimus renkant šiukšles. Bėgo keturi klubai, taip pat darėme žygį renkant šiukšles, (...) o rytą pradėjome su mankšta Katedros aikštėje“, – BNS pasakojo J. Anglickytė.

Lietuvoje šeštadienį prasideda kasmetinė pilietinė aplinkos tvarkymo akcija „Darom“. Šią akciją savanoriai Lietuvoje ir Latvijoje rengia nuo 2008 metų. Šiemet abiejų šalių akcijos, Lietuvos „Darom“ ir Latvijos „Talka“, koordinatoriai nusprendė varžytis ir pažiūrėti, kurioje šalyje akcija įtrauks daugiau dalyvių.

„The Bright Side“ komanda labai mėgsta tą jausmą, kai aplink švaru ir tvarkinga, todėl turi jums visą pluoštą neįkainojamų patarimų, kurie beveik nieko nekainuoja ir padeda palengvinti švarinimosi procesą. Nemalonų kvapą iš šiukšliadėžės šalinkite šaldytais acto ir citrinų kubeliais. Šie lediniai kubeliai palaikys švarą šiukšliadėžėje ir apsaugos nuo nemalonių kvapų.

Aplinkosaugininkai įspėja – šalyje siaučia šiukšlių išvežėjai sukčiai. Už pinigus išgabenę jūsų statybines atliekas ar senus baldus, tokie piktadariai jais atsikrato pakelėse ir miškuose. Jūsų dėmesiui išskirtinė vieno tokio gamtos teršėjo pričiupimo operaciją. Vyras į pamiškę išvertė pilną autobusiuką statybinių medžiagų, tačiau po pasalos įkliuvo pareigūnams. Gudelių šile prie sostinės miegamojo Karoliniškių mikrorajono – milžiniška šiukšlių krūva.

Gamtos stebėtojų kameros užfiksavo įžūlų šiukšlintoją, kuris vidury baltos dienos regioniniame parke tiesiog pamiškėje išmeta net keletą maišų įvairiausių šiukšlių. Žemės dienos išvakarėse vandalui nepasisekė, mat jis savo bjaurų darbą atliko tiesiai prieš vaizdo kameras. Aplinkosaugininkai sako, kad nors piliečių sąmoningumas ir auga, šalyje vis dar siaučia daugybė piktybinių šiukšlintojų, į pakeles kasmet sumetančių net kelis tūkstančius tonų šiukšlių.

Nors dažnas skundžiasi, kad savo darbe nuobodžiauja, visai neseniai šiukšlių išvežėjas sudrebino internetą. Socialiniuose tinkluose it žaibas išplito vaizdo įrašas, kuriame darbuotojas smagiai linksminasi. Visas veiksmas vyksta Jungtinėse Amerikos Valstijose, Indianoje. Pro langą išgirdęs šiukšliavežės garsą vyriškis pamatė, kad vienas darbuotojas tiesiog radęs pakelėje išmesti paliktą batutą – ant jo šokinėja.

Atliekų rūšiavimui skirti konteineriai jau netrukus gali virsti sąvartynais. Šiukšlių tvarkytojai grasina – jei pakuočių gamintojai su jais neatsiskaitys – didžioji dalis komunalininkų bankrutuos ir neliks kam atliekų išvežti. 7 milijonus eurų skolų turintys verslininkai savo ruožtu atkerta, kad didžioji dalis komunalininkų tiesiog neatsiuntė dokumentų, įrodančių, jog darbai, už kuriuos turi susimokėti – padaryti.

Dar nė nesulaukus Trijų karalių, prie atliekų konteinerių uostamiesčio kiemuose jau rikiuojasi ir mėtosi nupuoštos eglutės. Neretai vėjo plaikstomos jos virsta šiukšlėmis.  Į buitinių atliekų konteinerius žaliaskarių mesti negalima, o specialus konteineris bus pastatytas tik savaitės pabaigoje. Atliekų tvarkytojai įspėja, kad su eglutėmis turi būti atsisveikinama civilizuotai.

Vilniuje užfiksuota, kaip šiukšlių išvežimo paslaugas teikiančios bendrovės darbuotojai galimai suvertė šiukšles ant kieme stovėjusio automobilio kapoto ir priekinio stiklo. Gyventojas kreipėsi į policiją, bendrovė atsiprašo ir aiškinasi situaciją. Su naujienų portalo tv3.lt redakcija susisiekė skaitytojas Egidijus, kuris teigė, kad su jam priklausančia transporto priemone taip pasielgė bendrovės „Ecoservice“ darbuotojai.

Seimas svarstys, ar atsisakyti planų mokestį už nepavojingų atliekų šalinimą sąvartynuose nuo 2019 metų padidinti daugiau kaip 4 kartus iki beveik 22 eurų už toną. Tai leistų gyventojams kitąmet sutaupyti maždaug 5,5 mln. eurų. Į Seimo ketvirtadienio plenarinio posėdžio darbotvarkę įtrauktas Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pataisos svarstymas. Pataisa numato, kad kitąmet už nepavojingų atliekų šalinimą sąvartynuose tektų mokėti 5 eurus už toną. Toks mokesčio tarifas galioja ir šiemet.

Dar sovietmečių daugiabučiuose įrengti šiukšlių vamzdžiai – galvos skausmas daugybei gyventojų. Jie kenčia nuo dėl jų laiptinėse ir butuose tvyrančio blogo kvapo, keliamo triukšmo ar net šachta migruojančių parazitų. Savivaldybė sako, norinti šiuos šiukšlių šalintuvus užvirinti amžiams, o tiems kas to daryto nenorės grasina didesniais mokesčiais.

Viename iš Maskvos daugiabučių gelbėtojų tarnybos aptiko „šiukšlyną iki lubų“, o pradėję tvarkytis – šunų ir kačių lavonus. Gyventojai tikina, kad dėl smarvės ir tarakonų name buvo neįmanoma gyventi, tačiau sprendimas dėl buto šeimininkų šiukšlyno tvarkymo buvo priimtas tik tada, kai jį netyčia aptiko patikrinimą darę gaisrininkai. Pasirodo, kad neseniai name buvo didelis gaisras ir gelbėjimo tarnybos atstovai apžiūrėjo kiekvieną butą jame.

Besimėtantys plytgaliai, skaitliukas, apšiltinimo blokai – tokį vaizdą išvydo į Kuršių Nerijos nacionalinį parką įžengęs poilsiautojas. Vyras stebisi saugomoje teritorijoje išpiltomis atliekomis ir abejoja, ar aplinkosaugininkai imsis veiksmų. Tuo metu pastarieji pažada nepalikti problemos neišspręstos.

Klaipėdiečiai miesto centre aptiko šiukšlyną. Liepų gatvėje apgriuvę angarai užversti buitinėmis ir stambiagabaritėmis atliekomis. Atsakingi pareigūnai tikina, kad teritorija priklauso atliekų tvarkymo bendrovei, tačiau ši veiklos uostamiestyje jau nebevykdo. Aiškinamasi, kas ir kodėl čia galėjo sukrauti kalnus šiukšlių. Šiukšlių kalną klaipėdietis užfiksavo adresu Liepų g. 85 A. Filmuota medžiaga pasidalino socialiniame tinkle Facebook. Informacija pasiekė ir Klaipėdos valdininkus.

Klaipėdoje sekmadienį degė šiukšlių prikrautas butas, dėl įvykio iš namo turėjo išeiti 10 žmonių. Pranešimas apie gaisrą Šilutės plente 6 buvo gautas 16.28 val. sekmadienį. Atvykę gelbėtojai pro penkto aukšto buto langą pamatė besiveržiančius dūmus. Namas bendrabučio tipo, penkių aukštų. 12 kvadratinių metrų kambarys nuo grindų iki lubų buvo užkrautas šiukšlėmis. Gaisro židinys buvo prie durų. Degė 4 kvadratiniai metrai šiukšlių, pranešė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas.

Ne visi žmonės mėgsta tvarką. Kai kurie paaugliai yra tokie netvarkingi, kad varo tėvams galvos skausmą. Tokių žmonių kambariuose galima surasti ne tik maisto likučių, mėnesį neskalbtų kojinių, bet ir panaudotų servetėlių ar kitų nešvarių dalykų. Vieni sako, kad netvarka atspindi menišką asmenybę, tačiau tai yra ir didelio apsileidimo ženklas. Kambarys pavirtęs į šiukšlyną gali sukelti ne tik pykčius su tėvais, bet ir rimtų sveikatos problemų.

Didžiosioms Vilniaus atliekų tvarkymo bendrovėms paskelbus norą trauktis iš sostinės dėl patiriamų nuostolių, miesto meras Remigijus Šimašius ramina vilniečius – šiukšlių išvežimo kaina keistis neturėtų. Ketvirtadienį Vilniaus miesto savivaldybė pranešė, kad atliekų tvarkymo bendrovės „Ecoservice“ ir „VSA Vilnius“ ketina trauktis iš sostinės, nes jų veikla po įgyvendintos atliekų tvarkymo reformos tapo nuostolinga.

 Lietuvoje gali brangti šiukšlių išvežimas. Aplinkos ministerija keičia komunalinių atliekų surinkimo rinkliavos taisykles. Vyriausybė mano, kad ydinga šiukšlių išvežimo kainą sieti su būsto plotu, ir rekomenduoja sąskaitas išrašinėti pagal gyventojų ar darbuotojų skaičių. Nors ministerija aiškina, kad tai tėra rekomendacijos, Vilniaus miesto savivaldybės atstovai piktinasi. Esą tokie siūlymai gali iškreipti ir pabranginti atliekų tvarkymą.

Deginti Vilniuje negalima vežti į Kauną. Kur dėti kablelį? Toks klausimas aistras kelia ir Kauno regione, ir Seimo salėje. Kaip užtikrinti statomos Kaune šiukšlių deginimo jėgainės pajėgumą. Premjeras rado išeitį – siūlo siųsti gražiai supakuotą, bet dvokiančią dovaną į pakaunę – kone šimtą tūkstančių tonų vilniečių šiukšlių. O jų nei gyventojai, nei Kauno rajono valdžia nepageidauja.

Kazokiškių sąvartyno vadovas drąsiai galėtų pretenduoti į metų dosnuolio apdovanojimą – jis be didelės sąžinės graužaties su šiukšlių krize susidūrusiai įmonei padovanojo 4,58 mln. eurų. Mistiniais argumentais apraizgyta dovana kaip reikiant įsiutino Vilniaus miesto savivaldybę ir sąvartyną valdančią įmonę, tačiau vadovas ginasi, kad šis žingsnis ne tik neatnešė nuostolių, bet buvo pelningas.

Saulėtą savaitgalį išeinu paganyti akių į Babėnų šilo horizontus. Įveikusi trejetą kilometrų atsiduriu karjero maudymvietėje. Matau, kai vanduo krantan teliūškuoja nerūpestingų poilsiautojų paliktas plastiko šiukšles: suskeldėjusį ir aplaužytą plastikinį indelį, kelias pakuotes, žiebtuvėlį ir kt. Išvydusi žmones pakrantėn iš telkinio vidurio greitai į draugiją prisistato gulbė. Prisiminusi gamtininkų pagrūmojimus, niekuo jos nevaišinu.

 Vilniaus savivaldybės administracijos direktorius nemato pagrindo skelbti ekstremalią situaciją dėl kai kuriose vietose neišvežtų šiukšlių pavojaus sveikatai. Povilas Poderskis spaudos konferencijoje ketvirtadienį patikino, kad prieš kelias dienas Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) atstovai su savivaldybės įmone „VASA“ vykdytų patikrinimų metu pažeidimų nenustatė. „Jie pritempė prie to, kad konteinerių šachtose vis tiek yra blogas kvapas, mėtosi viena kita šiukšlė.

 Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę prašydamas kuo skubiau spręsti neišvežamų šiukšlių problemą. NVSC specialistams atlikus patikrinimus paaiškėjo, kad dėl netinkamai tvarkomų atliekų mieste netrukus gali tekti skelbti ekstremalią situaciją, keliančią pavojų žmonių sveikatai. NVSC daugiausia skundų yra gavę iš Lazdynų, Karoliniškių bei Fabijoniškių mikrorajonų gyventojų.

Sostinėje dėl naujos atliekų tvarkymo sistemos susikaupusios šiukšlės turėtų būti sutvarkytos per savaitę. Praėjusį penktadienį buvo žadama tai padaryti per kelias dienas. Tai pirmadienį pranešė atliekų tvarkymo sistemą prižiūrinčios savivaldybės įmonės Vilniaus atliekų sistemos administratoriaus vadovas Rimantas Juknevičius. „Visos problemos yra greitai sprendžiamos.

Nepaisant to, kaip Vilniaus meras Remigijus Šimašius didžiavosi naująja sostinės atliekų išvežimo tvarka, ši netruko jam užtarnauti „Šiukšlių mero“ etiketės. Gyventojų skundai plūsta į už atliekų tvarkymą atsakingą įmonę, tačiau jau kelias dienas situacija nesikeičia – vilniečiai po savo langais mato tikrus šiukšlynus. Į portalą tv3.lt kreipėsi vilnietė Dovilė, prie kurios namų šiukšlės kaupiasi jau keturias dienas, bet niekas nesivargina jų išvežti.

Aštri ir netikėta diskusija įsiplieskė socialiniame tinkle „Facebook“. Norvegijoje gyvenantis lietuvis vienoje grupėje paviešino nuotraukas iš automobilių sustojimui greitkelyje skirtos aikštelės. Nuotraukose matyti išmestos šiukšlės. Gerai įsižiūrėjus, šiukšlėse galima rasti lietuviškų „akcentų“. Prie nuotraukų vyras paliko pasipiktinimo kupiną įrašą: „Čia mūsų tautiečiai taip šiukšlėmis atsikrato.

 Kaune į policiją kreipėsi dėl motinos 2 val. nakties išsigandęs sūnus. Moteris jau kurį laiką neatidaro savo sūnui buto durų, neatsiliepia į skambučius. Vaikinas pergyvena, kad motinai kažkas galėjo nutikti su sveikata. Į įvykio vietą iškviečiamos visos specialiosios tarnybos. Policininkai nutaria į moters butą nesilaužti, tad pasitelkiama ugniagesių pagalba. Nutariama į moters butą pakilti kopėčiomis. Visą moters gelbėjimo operaciją užfiksavo ir laidos „Farai“ operatorių kameros.

Lietuvius, pasirodo, galima vadinti taromatų fanais. Net 9-ynios iš 10-ies pakuočių grįžta perdirbimui. Per taromatų sistemos veikimo laiką grąžinta daugiau kaip 90-mt procentų įsigytos taros. Tokius rezultatus planuota pasiekti bent po dvejų metų. Užstato sistemos iniciatoriai pasakoja, kad bent jau šioje srityje lietuviai gerokai pralenkia estus. Viename Vilniaus taromatų žmonės vienas po kito grąžina įvairių gėrimų pakuotes.