šiukšlės

Kazokiškių sąvartyno vadovas drąsiai galėtų pretenduoti į metų dosnuolio apdovanojimą – jis be didelės sąžinės graužaties su šiukšlių krize susidūrusiai įmonei padovanojo 4,58 mln. eurų. Mistiniais argumentais apraizgyta dovana kaip reikiant įsiutino Vilniaus miesto savivaldybę ir sąvartyną valdančią įmonę, tačiau vadovas ginasi, kad šis žingsnis ne tik neatnešė nuostolių, bet buvo pelningas.

Saulėtą savaitgalį išeinu paganyti akių į Babėnų šilo horizontus. Įveikusi trejetą kilometrų atsiduriu karjero maudymvietėje. Matau, kai vanduo krantan teliūškuoja nerūpestingų poilsiautojų paliktas plastiko šiukšles: suskeldėjusį ir aplaužytą plastikinį indelį, kelias pakuotes, žiebtuvėlį ir kt. Išvydusi žmones pakrantėn iš telkinio vidurio greitai į draugiją prisistato gulbė. Prisiminusi gamtininkų pagrūmojimus, niekuo jos nevaišinu.

 Vilniaus savivaldybės administracijos direktorius nemato pagrindo skelbti ekstremalią situaciją dėl kai kuriose vietose neišvežtų šiukšlių pavojaus sveikatai. Povilas Poderskis spaudos konferencijoje ketvirtadienį patikino, kad prieš kelias dienas Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) atstovai su savivaldybės įmone „VASA“ vykdytų patikrinimų metu pažeidimų nenustatė. „Jie pritempė prie to, kad konteinerių šachtose vis tiek yra blogas kvapas, mėtosi viena kita šiukšlė.

 Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę prašydamas kuo skubiau spręsti neišvežamų šiukšlių problemą. NVSC specialistams atlikus patikrinimus paaiškėjo, kad dėl netinkamai tvarkomų atliekų mieste netrukus gali tekti skelbti ekstremalią situaciją, keliančią pavojų žmonių sveikatai. NVSC daugiausia skundų yra gavę iš Lazdynų, Karoliniškių bei Fabijoniškių mikrorajonų gyventojų.

Sostinėje dėl naujos atliekų tvarkymo sistemos susikaupusios šiukšlės turėtų būti sutvarkytos per savaitę. Praėjusį penktadienį buvo žadama tai padaryti per kelias dienas. Tai pirmadienį pranešė atliekų tvarkymo sistemą prižiūrinčios savivaldybės įmonės Vilniaus atliekų sistemos administratoriaus vadovas Rimantas Juknevičius. „Visos problemos yra greitai sprendžiamos.

Nepaisant to, kaip Vilniaus meras Remigijus Šimašius didžiavosi naująja sostinės atliekų išvežimo tvarka, ši netruko jam užtarnauti „Šiukšlių mero“ etiketės. Gyventojų skundai plūsta į už atliekų tvarkymą atsakingą įmonę, tačiau jau kelias dienas situacija nesikeičia – vilniečiai po savo langais mato tikrus šiukšlynus. Į portalą tv3.lt kreipėsi vilnietė Dovilė, prie kurios namų šiukšlės kaupiasi jau keturias dienas, bet niekas nesivargina jų išvežti.

Aštri ir netikėta diskusija įsiplieskė socialiniame tinkle „Facebook“. Norvegijoje gyvenantis lietuvis vienoje grupėje paviešino nuotraukas iš automobilių sustojimui greitkelyje skirtos aikštelės. Nuotraukose matyti išmestos šiukšlės. Gerai įsižiūrėjus, šiukšlėse galima rasti lietuviškų „akcentų“. Prie nuotraukų vyras paliko pasipiktinimo kupiną įrašą: „Čia mūsų tautiečiai taip šiukšlėmis atsikrato.

 Kaune į policiją kreipėsi dėl motinos 2 val. nakties išsigandęs sūnus. Moteris jau kurį laiką neatidaro savo sūnui buto durų, neatsiliepia į skambučius. Vaikinas pergyvena, kad motinai kažkas galėjo nutikti su sveikata. Į įvykio vietą iškviečiamos visos specialiosios tarnybos. Policininkai nutaria į moters butą nesilaužti, tad pasitelkiama ugniagesių pagalba. Nutariama į moters butą pakilti kopėčiomis. Visą moters gelbėjimo operaciją užfiksavo ir laidos „Farai“ operatorių kameros.

Lietuvius, pasirodo, galima vadinti taromatų fanais. Net 9-ynios iš 10-ies pakuočių grįžta perdirbimui. Per taromatų sistemos veikimo laiką grąžinta daugiau kaip 90-mt procentų įsigytos taros. Tokius rezultatus planuota pasiekti bent po dvejų metų. Užstato sistemos iniciatoriai pasakoja, kad bent jau šioje srityje lietuviai gerokai pralenkia estus. Viename Vilniaus taromatų žmonės vienas po kito grąžina įvairių gėrimų pakuotes.

Kitais metais už šiukšlių išvežimą teks mokėti kur kas daugiau. Kėdainių miesto gyventojams metinis mokestis didės 6 eurais, o gyvenantiems kaimiškose vietovėse – 4 eurais. Mokestis padidintas dėl to, jog dar 2015 metais Vyriausybė ženkliai padidino rinkliavą už į sąvartynus išvežamas šiukšles. Tikėtasi, jog Lietuvoje bus pastatytos atliekų deginimo gamyklos, tačiau iškilo tik viena. Už šį politikų apsiskaičiavimą tenka mokėti visiems šalies gyventojams.

 Po kruopštaus ir slapto tyrimo, nustatyta galimai tarptautiniu mastu veikusi, organizuota grupė asmenų, galimai vykdžiusi tarptautinio turtinio sukčiavimo veikas atliekų tvarkymo sektoriuje. Nusikalstamos veikos mastas gali siekti daugiau nei 500 000 eurų.

Šokiruojantis vaizdais buvo užfiksuotas žydrojoje Karibų salų pakrantėje. Ji visa buvo pasidengusi šiukšlėmis. Nuotraukoje, kuri buvo padaryta Hondūro saloje, Roatane, matyti plastikiniai peiliai, maišai, buteliai ir kitos atliekos, plaukiojančios tarp jūros dumblių. Kita nuotrauka, padaryta žemiau vandens linijos, atskleidžia, kad nes saulės spinduliai neprasiskverbia giliau, nes jie yra blokuojami didžiulės šiukšlių krūvos.

Marijampolėje bręsta ekologinė katastrofa – susipliekė Marijampolės atliekų tvarkymo centras ir vos prieš metus už 10 milijonų eurų pastatytos atliekų rūšiavimo gamyklos vadovai. Dvi įstaigos niekaip nesusitaria, kuri turi išvežti deginti perdirbti netinkamas atliekas. Konfliktas peraugo į tai, kad penkių savivaldybių šiukšlės, o tai yra po 140 tonų kasdien, šiuo metu visai nerūšiuojamos, o pilamos tiesiai į sąvartyną.

Dalinamės antrąja savaitės be šiukšlių ekperimento dalimi. Joje, visų pirma, pardavėjų reakcijos į prekeivių iniciatyvą naudoti savo, ne polietileninius maišelius. Taip pat nesupakuoto maisto paieškos, ekologiškas važiavimas, zero waste (liet. nulis šiukšlių) dalykų paieškos mažo miestelio turguje, didmiesčio mugėje ir dar daugiau. Dienoraštyje pateikiamos eksperimento išvados, kurios atskleidžia, ar sunku taip gyventi.

Kone kiekvieno namuose esančių šiukšliadėžių turinys galiausiai virsta gigantiškais šiukšlių kalnais gamtoje. Kiekviena šalis kasdien sąvartynus papildo tonomis atliekų. Dalį rūšiuojame, perdirbame, kompostuojame, tačiau likusios šiukšlės suyra, cheminės medžiagos susigeria į dirvožemį, neigiamai veikia vandenį, orą. Pamažu pasaulis, kuriame kvėpuojame, tampa vis purvinesnis. Mąstydama apie tai, keliu klausimą, ką aš galiu padaryti, kad nors kiek padėčiau žemei.

Košmariškas vaizdas pakaunėje. Gyvūnų mylėtoja save laikanti moteris į apleistą sodybą sutempė ne tik visos gyvenvietės šiukšles, bet ir šunis. Tarp žiurkių ir kitų gyvių gyvenantys šunys puola aplinkinius ir žaloja vienas kitą. Kartą tarnyboms jau konfiskavus iš moters šunis, ji prisiveisė jų dar, ir nė nežada palikti sąvartynu virtusios svetimos gyvenvietės. Ant ištemptų virvių pakabintas nesuskaičiuojamas kiekis drabužių ir ne tik.

Meteorologams vėliau šią savaitę prognozuojant karščio bangą, Graikijos vyriausybė ragina atliekų surinkėjus nutraukti jau 10 dienų tęsiamą streiką, dėl kurio Atėnų gatvėse susidarė didžiulės krūvos šiukšlių. Savaitės pabaigoje termometro stulpelis Atėnuose, kaip prognozuojama, pakils iki 42 laipsnių. Tai paskatino visuomenės sveikatos tarnybą paskelbti įspėjimą dėl tęsiamo streiko.

Turistų itin pamėgtas Ukrainos miestas Lvovas paskendo šiukšlių kalnuose. Iš miesto skubiai reikia išgabenti beveik 9000-ius tonų atliekų, kurios dabar pūva gatvėse. Lvovo valdžia kaltina Kijevą dėl mieste susidariusios ekstremalios padėties. Kalnai pūvančių šiukšlių, pragariškas kvapas, debesys musių, daugybė parazitų ir pavojingų bakterijų. Tokia šių dienų Lvovo gyventojų realybė.

Aplinkosaugininkai įtūžę – Vilniuje ir aplink jį klesti nelegalus šiukšlių vežimo verslas. Stambiagabaričių atliekų vežėjais apsimetę asmenys už pusę kainos iš žmonių surenka senas lovas, padangas ar statybines šiukšles ir išmeta artimiausiuose miškuose. Ir nors baudos tokiems vežėjams gresia didelės, tai jų „versliuko“ nestabdo. O štai savivaldybės atstovai skėsčioja rankomis linkėdami žmonėms sąmoningumo. Kito problemos sprendimo šiandien tiesiog nėra.

Merginos bandymas išmesti šiukšles tapo tikra interneto sensacija, kuri ir jums suteiks gerų emocijų. Socialiniame tinkle „Twitter“ merginos nesėkmingą kelionę link šiukšlių konteinerio užfiksavo merginos kambariokė. Akimirką, kai Natalie Smith bandė įmesti didžiulį maišą šiukšlių į tam skirtą vietą, jis plyšo, todėl visos šiukšlės pasklido ore. „Aš verkiu“, - rašė vienas komentatorius. Jam pritarė ir tūkstančiai, kurie išsidavė, kad tokia situacija – labai atpažįstama.

Kapinių prižiūrėtojai netveria pykčiu – lankytojai amžinojo poilsio vietą verčia sąvartynu. Prie pat mirusiųjų kapų darbuotojai randa lovų, padangų ir krūvas buitinių atliekų. O jau apie šiukšlių rūšiavimą nuo pačių kapų ir iš viso nekalbama. Dažnas į organinėms medžiagoms skirtus konteinerius meta dirbtines gėles, išdegusias plastiko ar stiklo žvakutes. Karveliškių kapinėse taip darbuotojai pluša prie kone pusšimčio čia esančių konteinerių.

Mokslininkai ištyrė, kad Arktyje susiformavo dvi didelės šiukšlių salos. Jos susidarė taip vadinamose aklavietėse, esančiose Grenlandijos ir Barenco jūrose, kuomet šiukšlėms nebebuvo, kur daugiau plaukti. Po šių išvadų, Greenpeace paragino įmones veikti ir mažinti problemą, kuri ne tik teršia aplinką, bet ir kenkia jūrų gyventojams. Mokslininkai įspėja dėl dviejų, Barenco ir Grenlandijos jūrose, susidariusių šiukšlių salų.

Sostinės Kazokiškių sąvartyne auga krūvos degių atliekų. Kaupti jos ten pradėtos pernai paaiškėjus, kad degių šiukšlių Lietuvoje nėra kur sudeginti. Aplinkos ministerija užsipuolė sąvartyną, kad jis per kelis mėnesius nesugebėjo nei paruošti tokioms atliekoms skirtos aikštelė. Sąvartynas keikia ministeriją, kad ji ir pati nežino, ką su šiukšlėmis daryti. O netylant ginčams šiukšlių krūva tik auga.

 Vilniuje, šiukšlių rūšiavimo gamykloje, penktadienio vakarą rastas naujagimio lavonas. Pranešimą apie įvykį Jočionių gatvėje Bendrasis pagalbos centras (BPC) gavo 19.42 val. Pasak BPC, informacija apie įvykį perduota Vilniaus apskrities vyriausiajam komisariatui ir Vilniaus greitosios medicinos pagalbos stočiai.

Išvydę šias nuotraukas panorėsite susitvarkyti. Nors Lietuvoje tai nėra madinga, tačiau pasaulyje sparčiai populiarėja idėjos, kaip greitai ir be jokio vargo susitvarkyti namus. Tvarkymosi planas 1. Prieš pradėdama tvarkytis sukraukite nešvarius skalbinius į skalbimo mašiną. Iki tvarkymosi pabaigos kai kurie skalbiniai bus jau išdžiūvę, tad galėsite juos išlyginti. 2. Tvarkytis pradėkite nuo virtuvės: • Iškraukite tai, kas susikaupė spintelėse.

Atsikratyti per šventes džiuginusiomis puošmenomis irgi reikia mokėti. Baigėsi laikas, kada nupuoštą eglutę buvo galima mesti į konteinerius. Dabar už ne vietoje besimėtantį Kalėdų medį gresia baudos. O jos ne tokios ir mažos – už šiukšle paverstą eglę gali tekti pakloti ir 300 eurų. Štai taip kartu su šiukšlėmis prie konteinerių besimėtančios panevėžiečių Kalėdų puošmenos nei aplinką puošia, nei praeivių akis džiugina.

Jemenas pasaulio gyventojams žinomas dėl itin didelio skurdo, teroristų veiklos ir kasmet tik augančio gimstamumo. Oficialiais duomenimis, bedarbis čia yra beveik kas antras žmogus. Jemeno vyriausybė kontroliuoja tik didmiesčius, o provincijose reali valdžia priklauso gentiniams klanams. Be to, turistai nuolat įspėjami dėl kelionių į Jemeną, kadangi čia klesti užsieniečių pagrobimai, o ginklą turi kone kiekvienas suaugęs vyras. Didelė dalis gyventojų badauja, miršta nuo įvairių ligų.

Lietuvai skatinant komunalinių atliekų rūšiavimą, savivaldybės ruošiasi už Europos Sąjungos (ES) paramą įrengti daugiau naujų pusiau požeminių ar požeminių konteinerių aikštelių, kurios leistų patogiau rūšiuoti atliekas. Naujus projektus ruošiančios savivaldybės mano, kad tokie konteineriai turėtų sumažinti bendrą atliekų kiekį ir sukurti modernią jų tvarkymo sistemą.

Tai, ką šiuose namuose pamatė atsitiktinai užklydęs vyras, supykdė jį ne juokais. Pro šiukšles ir baisią netvarką buvo sunku net žengti žingsnį, todėl jis išsitraukė kamerą ir pradėjo filmuoti. Vyrą labiausiai sukrėtė net ne tai, kokia netvarka buvo namuose, bet kad čia gyvena maži vaikai, rašoma The Mirror.co.uk. Klaikų šiukšlyną filmuojantis vyras teigė, kad tokiomis sąlygomis joks žmogus negali gyventi, tokia aplinka ypač kenksminga vaikams.

Amerikiečių aktyvistas Robas Greenfieldas praeivius stebina neįprastu įvaizdžiu. Trisdešimtmetis pasigamino kostiumą iš... šiukšlių. Pasirodo, Amerikos gatvėse nesustabdomai auga šiukšlių kiekis. Tad vyras pajuto pareigą su tuo susidoroti. 30 dienų rinkęs šiukšles nuo gatvių, jis pasisiuvo neįprastą apdarą ir jį dėvėdamas mėgino pamokyti šiukšlintojus. „Surinkau daugiau nei 24 kilogramus šiukšlių.

Trečiadienio vakarą Vilniuje, Nepriklausomybės aikštėje, prie Seimo rūmų, iš šiukšlių maišų pastatyta konstrukcija, pavadinta Triumfo arka. Vilniaus miesto savivaldybė teigia šiai meninei instaliacijai leidimo nedavusi. Jos autorei nurodyta per kelias valandas konstrukciją pašalinti. Septynių metų aukščio „skulptūrą“ sudaro metalinis karkasas, aplipdytas polietileno maišais. Ant jos pakabinta lentelė su užrašu „Triumfo arka.

Skurdo mastai pasaulyje yra sunkiai įsivaizduojami. Informacija, kad 360 milijonų žmonių gyvena visiškame skurde, išties sukrečia. Tiesa, šie skaičiai atrodo dar baisiau, kai susipažįstame su konkrečiais žmonėmis. 3000 Filipinuose gyvenančių vaikų dirba sukrečiantį darbą - diena iš dienos šiukšlynuose renka dvokiančias šiukšles. Ant šiukšlių kalno - šokiruojanti nuotrauka Tokių vaizdų galima rasti ir kitose skurdžiose šalyse. Pavyzdžiui, Kambodžos mieste Phnom Penh.

Tai patvirtina Visagino pavyzdys. Su Aplinkos ministerijos palaiminimu į miestą iš sostinės nuvežta 200-ai tonų deginimui paruoštų atliekų. Tačiau paaiškėjo, kad kalnas šiukšlių į Visaginą atkeliavo pažeidus teisės aktus – tai tvarko įmonė, neturinti leidimo sandėliuoti tokių atliekų. Sostinės šiukšlėmis užversti visaginiečiai piktinasi prie Aplinkos ministerijos.

Su Europos Sąjungos (ES) parama Lietuvoje išvysčius modernią atliekų rūšiavimo sistemą, atsiranda vis daugiau norinčių perimti šį pelningą verslą. Eilėje stovi ne tik savivaldybių valdomi regionų atliekų tvarkymo centrai (RATC), bet, kaip teigiama, ir nauji privatūs operatoriai.

Vilniaus atliekų rūšiavimo gamykloje nebetelpant kietojo kuro atliekoms, gali sutrikti atliekų surinkimas visoje Vilniaus apskrityje. Jų surinkėjai tikisi Aplinkos ministerijos leidimo visas atliekas vežti į sąvartynus, o rūšiavimo gamykla, kuri gali priimti tik dešimtadalį apskrityje surenkamų šiukšlių, norėtų leidimo kietąjį kurą vežti kitur.

Vilniaus atliekų vežėjai bylinėjasi su miesto valdžia dėl naujų komunalinių atliekų išvežimo tarifų. Anot vežėjų, dėl neproporcingai padidintų tarifų jie patiria nuostolių, be to, tai neskatina gyventojų kaupti mažiau atliekų. Tačiau savivaldybė atkerta, kad vežėjai nori didesnių pelnų.

Ramučių bendruomenė pakraupusi – 2 kilometrus nuo miestelio įsikūrusi šiukšlių perdirbimo įmonė neleidžia gyventojams ne tik išeiti iš namų, bet ir mėgautis savo daržuose užaugintomis daržovėmis. Žmonės tikina, kad nuo nepakeliamos smarvės juos net ėmė berti ir kamuoti alergija. Tuo metu įmonės atstovai teigia suprantantys, kad nuo šiukšlių perdirbimo įrenginių sklindantys kvapai nėra patys maloniausi, tačiau atkerta, jog jie nėra pavojingi sveikatai.

Ar galimybė pailsėti Mumbajaus paplūdimyje jus sudomintų? Gal ir taip, tačiau tik ne tuo atveju, jei sužinotumėte, kiek jame yra šiukšlių. Per devynis mėnesius savanoriai iš jo išgabeno sunkiai suvokiamą šiukšlių krūvą – daugiau nei 2500 tonų. Turbūt reikėtų atidžiai paieškoti labiau užteršto pasaulio paplūdimio nei šis. Versovos paplūdimys skalauja vieno didžiausių Indijos miestų – Mumbajaus – pakrantes. Mėginimai išvalyti šiukšlėse skendintį paplūdimį pradėti pernai spalį.

Liko kiek daugiau nei puse mėnesio, kai į didžiuosius Lietuvos miestus suplūs gausus būrys studentų. Suprantama, kad didžiausi gyvenimo pokyčiai laukia pirmakursių, kurių dauguma išbandys, ką reiškia gyvenimas studentų bendrabutyje, trumpiau dar vadinamame „barake“. Socialiniuose tinkluose pagausėjo nuotraukų iš „barako“ gyvenimo. Jau studento duonos atikandę jaunuoliai dalinasi nuotraukomis tarsi norėdami perspėti pirmakursius apie jų laukiantį gyvenimą.

Vos prieš penkis mėnesius Klaipėdos rajone, Dumpiuose pompastiškai atidaryta atliekų rūšiavimo gamykla. Jos vertė – kone 11 mln. eurų, didžiąją dalį lėšų skyrė Europos Sąjunga. Girtasi, kad čia bus rūšiuojamos iš viso Klaipėdos regiono atvežamos atliekos. O štai šiandien surūšiuotą produkciją, sandėliuojamą kieme, pešioja paukščiai, o rūšiuotojai kasdien atvyksta į darbą, tik nieko jame taip ir neveikia.

Bepiločiu orlaiviu Kambodžos sostinės Pnompenio žurnalistai įamžino baisų vaizdą – upę, skęstančią šiukšlėse. Matyti, kad upės krantai iš abiejų pusių apstatyti žmonių lūšnelėmis, tad upė jiems tarsi milžiniška šiukšliadėžė. Tik kur ne kur per šiukšles prasiveržia vandens lopinėlis, tačiau galima numanyti, koks užterštas vanduo ir kiek jame knibžda mikrobų.

Ne tik dopingų skandalai sporto pasaulyje ir Lotynų Amerikoje vis dar esantis Zikos virusas gali sugadinti Rio olimpinių žaidynių nuotaiką. Artėjant žaidynėms aiškėja, kad visiškai atsipalaiduoti Rio de Žaneire turistams ir sportininkams neleis ir vanduo. Jis čia tiek užterštas, kad vietos medikai ir mokslininkai nepataria nė kojos į jį kišti. Sąlytis su Rio pakrantės vandeniu gali grėsti bakterinėmis ir virusinėmis infekcijomis.

Ištuštėję miestai niekada neatrodė jaukiai, tačiau Picherio miestelis Oklahomoje, Jungtinėse Amerikos valstijose tikriausiai yra vienas iš labiausiai gąsdinančių pavyzdžių. Šią post-apokaliptinę vietovę įamžino fotografas Seph Lawless. Tik jis gavo leidimą patekti į uždraustą zoną. Mieste buvo apleistas 2006 metais, kai Aplinkos apsaugos agentūra (AAA), paskelbė privalomą evakuaciją dėl ypač pavojingo švino nuotėkio. Nors, kai kurie gyventojai atsisakė palikti savo namus dar daugelį metų.

Karmėlavoje du butus ir kelių žmonių kiemus dvokiančiomis šiukšlėmis užvertusios moters neįveikia jokios tarnybos. Vadinamosios šiukšlių karalienės nei iškelti, nei priverstinai gydyti dėl psichologinių bėdų niekas negali. Seniūnija vis išveža kokį sunkvežimį šiukšlių, bet stipri aštuoniasdešimtmetė per naktį nužiūrėjusi, kur šiukšlės išpiltos, vėl viską susitempia atgal į kiemą. Marina rudenį buvo išardžiusi ir gerą dalį stogo. Kaimynus pradėjo lieti vanduo.

Pavasarinio tvarkymosi maratonui įsibėgėjus, akyliau imta stebėti nelegaliai įvairiose Vilniaus miesto vietose dygstančius sąvartynus. Su šia problema bendromis jėgomis kovoja tiek Vilniaus savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus specialistai, tiek atliekų tvarkytojai, kurie pasitelkę efektyvią prevencinę priemonę – vaizdo stebėjimo kameras, jau spėjo užfiksuoti pirmuosius pažeidėjus. „Pastebime, kad tokių probleminių vietų sąrašas mieste tik ilgėja.

 Prie Šiaulių Gudelių tvenkinio ir pakrantės tvarkytis ėmėsi žvejų klubas. Nors žvejai tik penki, o jiems priklausančios pakrantės – vos keli šimtai metrų, užsimojo apkuopti beveik visą pakrantę ir net maudyklą. Tačiau netrukus paaiškėjo, kad kelių entuziastų jėgų neužteks. Teko prašyti ir pagalbos – vyrai vos spėjo traukti šlamštą, maišais vilko pusdienį. ,,Ko tik nerandam. Maksimoj tiek pasirinkimo nėra, kiek čia visko yra. Labai daug, ir padangos, ir buteliai, ir plastmasės.

Balandžio 16 d., šeštadienį, didžiausios dizaino mugės Lietuvoje „Uptown Market“ metu startuos stilingiausia miesto tvarkymo akcija „Rink šiukšles ne gėdingai, o madingai“. Akcijos iniciatorės dainininkė Jurga Šeduikytė ir „UPCHI“ ir įvaizdžio studijos įkūrėja Laura Žilionytė bei menų fabrikas „Loftas“ miestui neabejingus vilniečius kviečia prisijungti prie smagaus žaidimo – burtis į komandas ir sutvarkyti labiausiai apleistas Naujamiesčio vietas. Šeštadienį, 12 val.

Rumšiškės – miestelis Kaišiadorių rajono vakaruose, prie Kauno marių. Greičiausiai daugelis lietuvių šį nedidelį Lietuvos miestelį žino, nes bent vieną kartą gyvenime lankėsi Lietuvos liaudies buities muziejuje. Pasirodo, kad ne visi miestelio gyventojai gerbia vietą, kurioje gyvena. tv3 skaitytojas pasidalijo nuotraukomis, kurios parodo itin atmestiną žmonių požiūrį į tvarką, mat šiukšlių kalnai mėtosi tiesiog gatvėse.

Vilniaus gyventojams atliekų išvežimas per dešimtmetį pabrango beveik septynis kartus. O kad taip būtų kilę atlyginimai. Aplinkos ministerija ragina visoje šalyje už atliekų išvežimą įvesti abonentinį mokestį. Jau nuo naujųjų metų siūloma įvesti dvinarę rinkliavą, kurią sudarytų pastovus abonentinis mokestis už infrastruktūrą ir papildoma dalis, kurią kiekvienas būsto savininkas mokėtų už nerūšiuotų šiukšlių kiekį.