putinas

JAV gynybos departamentas oficialiai patvirtino, kad Ukrainos kariuomenė numušė Rusijos raketą „Kinžal“ Ukrainoje, panaudodama priešraketinės gynybos sistemą „Patriot“. Apie tai spaudos konferencijoje pranešė Pentagono atstovas spaudai brigados generolas Patas Ryderis, rašo „Ukrinform“. „Galiu patvirtinti, kad jie numušė Rusijos raketą, panaudodami priešraketinės gynybos sistemą „Patriot“, – sakė P. Ryderis.

Šiemet gegužės 9-ąją rusai mini kitaip nei iki šiol – šeši Rusijos regionai, laikinai okupuotas Krymas ir 21 Rusijos Federacijos miestas saugumo sumetimais atšaukė Gegužės 9-osios Pergalės dienos paradus, o paradas Maskvoje – su vienu tanku ir be aviacijos pasirodymo. Kaip vertinti tokią Putino šventę ir ar gegužės 9-osios proga galimi ypatingi rusų puolimai, laidoje „Dienos komentaras“ pasakojo politologė, profesorė Dovilė Jakniūnaitė.

Baltarusijos diktatorius ir artimiausias Vladimiro Putino bendražygis Aliaksandras Lukašenka skubiai išskrido į Minską, skelbiama Rusijos „Telegram“ naujienų kanaluose, tačiau oficialiai ši informacija dar nepatvirtinta. Jis šiandien dalyvavo Gegužės 9-osios renginiuose, kur pasijuto blogai, o neformaliuose pietuose su V. Putinu jau nepasirodė.

Rusijos „Wagner“ smogikų vadas Jevgenijus Prigožinas paviešino vaizdo įrašą, kuriame pareiškė, kad „duoda Putinui laiko iki gegužės 9-osios 10 val. 40 minučių“ tam, kad šis paaiškintų situaciją dėl amunicijos tiekimo jo samdiniams.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirodė Raudonojoje aikštėje Maskvoje, kur yra minima sovietinė Pergalės diena. Savo kalbos metu jis pažėrė tradicinių kaltinimų Vakarams, kreipėsi į Rusijos žmones ragindamas „gintis nuo puolimo“ ir pabandė sugretinti Antrojo pasaulinio karo įvykius su dabartine situacija pasaulyje.

Čečėnijos vadovo Ramzano Kadyrovo grasinimai iš kitų fronto sektorių perkelti savo kariuomenę į Bachmutą gali būti bandymas šantažuoti Rusijos karinę vadovybę aprūpinti privačios karinės bendrovės „Wagner“ samdinius amunicija.

Šią savaitę pasaulį suklusti privertė drono sprogimas virš Kremliaus. Dalis spėlioja, kad jį susprogdino ukrainiečiai, o kai kurie mano, kad tai padarė pats Vladimiras Putinas, norėdamas mobilizuoti visuomenę. Politologas Nerijus Maliukevičius mano, kad tokia akcija Rusijos valdžiai būtų nenaudinga, o šalyje yra ir kitų potencialių veikėjų, kurie galėjo tai padaryti.

Kremlius ketvirtadienį apkaltino JAV sumanius dronų ataką prieš prezidento Vladimiro Putino rezidenciją Kremliuje, kurią, jo teigimu, įvykdė Ukraina. Kyjivas neigia esantis kaip nors susijęs su tuo įvykiu. „Sprendimai dėl tokių išpuolių priimami ne Kyjive, o Vašingtone, – sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas. – Kyjivas daro tik tai, kas jam liepiama.“ „Vašingtonas turi aiškiai suprasti, kad mes tai žinome“, – nurodė jis.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino kelionė į okupuotą Mariupolį paskatino gandų apie jo antrininkus suvešėjimą. Itin skrupulingai besilaikantis bendravimo su žmonėmis atstumo reikalavimų šįkart jis pasirodė viešumoje, o akylesni atkreipė dėmesį į pasikeitusią išvaizdą. Rusijos prezidentas galimai naudojasi antrininkais, siųsdamas juos vietoje savęs į įvairius renginius, skelbiama vokiečių „Bild“. Leidinyje analizuojama, kur iš tiesų galėjo dalyvauti pats V. Putinas, o kur – jo kopijos.

Ukraina beveik pasiruošusi didelio masto kontrpuolimui, tačiau trys veiksniai gali sutrukdyti jo sėkmei, rašo CNN. „Pasiruošimas pavasario kontrpuolimui beveik baigtas. Kai jis bus pradėtas, tikriausiai pietuose, tai bus lūžis konflikte. Tačiau rusai turėjo beveik šešis mėnesius paruošti dirvą ir sukurti kompleksinę gynybą. bus didžiulis išbandymas“, – pažymi leidinys.

Prieš numatomą Kyjivo kontrpuolimą Rusijos kariuomenė sekmadienį pakeitė aukščiausio rango generolą, atsakingą už logistiką. Svarbiausi dienos įvykiai: 16:54 | Rusijos kariuomenė pakeitė logistikos valdybos vadą Prieš numatomą Kyjivo kontrpuolimą Rusijos kariuomenė sekmadienį pakeitė aukščiausio rango generolą, atsakingą už logistiką.

Moldovos premjeras Dorinas Receanas paskelbė, kad Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui yra draudžiama atvykti į Moldovą. Netrukus į tai sureagavo Rusijos saugumo tarybos vicepirmininkas Dmitrijus Medvedevas, pareiškęs, kad „tokia šalis išvis neegzistuoja“. „Visiems tiems, kas propaguoja ar sėja karą, mes užkimšime burnas“, – pažadėjo Moldovos premjeras. Jis pareiškė, kad Moldova turi juodąjį Rusijos piliečių sąrašą, kuriems yra draudžiama lankytis šalyje.

Ukrainos žvalgybininkai sužinojo Rusijos prezidento kelionės į industrijų parką „Rudnevo“ maršrutą, o bepilotis su 17 kilogramų sprogmens C4 praskrido visas oro gynybos užkardas iki pat Maskvos priemiesčių, skelbiama vokiečių „Bild“ tyrime. Pamaskvėje balandžio 24-ąją nukritęs dronas , tikėtina, yra ukrainiečių gamybos „UJ-22 Airborn“ ir gali nuskristi apie 800 kilometrų. Orlaivį aptiko netoliese gyvenusi moteris.

Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas neigia teiginius, kad Vladimiras Putinas slepiasi bunkeryje ir naudojasi savo antrininkais, rašo „Sky news“. D. Peskovas melu pavadino teiginius, kad V. Putinas didžiąją laiko dalį leidžia slėpdamasis bunkeryje ir turi dublerių. „Tikriausiai girdėjote, kad jis turi labai daug dublerių, kurie dirba vietoj jo, kol jis sėdi bunkeryje“, – per spaudos konferenciją sakė jis. „Dar vienas melas“, – tikina D. Peskovas.

Skandalinga informacija, kuriai pasirodžius kiek anksčiau, būtų kilęs daug didesnio masto rezonansas visame pasaulyje, atskleidžia šiurpius „Wagner“ smogikų karo nusikaltimus, tiek prieš Ukrainos karius, tiek ir prieš civilius.

Rusijos „caro“ Vladimiro Putino atstovo Dmitrijaus Peskovo dukra Liza Peskova pasakiškai praturėjo dėl karo Ukrainoje, skelbiama naujame „Dosje“ tyrime. „Peskovaitės“ valdoma bendrovė per karo metus pajamas išaugino 70 kartų, maža to – ji laisvai ir toliau keliauja po Europos šalis. Rusijos žurnalistų duomenimis, 2021-ųjų pabaigoje L. Peskovai įsigijus 30 proc. viešųjų ryšių bendrovės „Centrum Moscow“ akcijų, prasidėjo tikras jos atgimimas.

Rusijos samdinių sukarinta grupuotė „Wagner“, pagarsėjusi dėl savo brutalaus vaidmens Vladimiro Putino invazijoje į Ukrainą, anksčiau šiais metais nesėkmingai prašė Kinijos tiekti ginklus, teigiama nutekintoje JAV žvalgybos ataskaitoje, kurios duomenis paviešino „The Financial Times“. Anksčiau dar neaprašytame „Discord leaks“ dokumente teigiama, kad V. Putino parankinio Jevgenijaus Prigožino valdomos karinės struktūros „Wagner“ atstovai 2023-ųjų pradžioje siekė iš Kinijos gauti amunicijos ir ka...

Moterims Rusijoje derėtų uždrausti dalyvauti rinkimuose, pareiškė žymus Rusijos teatro režisierius Eduardas Bojakovas viename iš interviu. Karą Ukrainoje palaikantis prokremliškas meno srities atstovas tikino, kad „vyras ir žmona yra vienas kūnas“. Rusijos valdžiai vis labiau atsiribojant nuo Vakarų kultūros, ir vis labiau akcentuojant „tradicijų svarbą“, šios šalies kultūra taip pat pradeda atspindėti pasikeitusius „tiesos vektorius“. Buvęs ilgametis Maskvos Gorkio teatro vadovas interviu Kat...

Europos Parlamento narė Rasa Juknevičienė šiandien kalbėdama plenarinėje sesijoje Strasbūre debatuose apie Putino režimo priverstinai iš Ukrainos deportuotus vaikus pabrėžė, kad šokiruojantys Rusijos nusikaltimai Ukrainoje – nieko naujo. Istorija vėl kartojasi. Parlamentarė priminė savo mamos istoriją, kai 9-erių mergaitę su šeima Stalino komunistai ištrėmė į Sibirą tik todėl, kad tėvai buvo mokytojai. Iš tremties grįžo tik pusė šeimos.

Kremliaus atstovai buvo priversti redaguoti vaizdo įrašą, kuriame Vladimiras Putinas, anot oficialios versijos, lankėsi okupuotoje Ukrainos teritorijoje, Chersono srityje. Rusijos prezidento administracija pabandė nuslėpti, kuomet iš tiesų buvo filmuojamas vaizdo įrašas.

Rusijos valstybinė žiniasklaida nutylėjo apie skubos tvarka priimtas „mobilizacijos“ įstatymo pataisas. „Skaitmeninių šaukimų“ įvedimas Rusijoje liko arba išvis už kadro, arba pateiktas, kaip visiškai nesvarbus dalykas, rašoma „The Moscow Times“. „Apie įstatymą dėl „skaitmeninių barakų“ – pagal kurį 35-40 mln.

Maskvos teismui Kremliaus kritiką Vladimirą Kara-Murzą pirmadienį nuteisus kalėti 25 metus, Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis prie to prisidėjusiems asmenims ragino įvesti sankcijas. „Kad pasauliui būtų labai aišku, jog V. Putinas neketina žaisti pagal jokias civilizuotas taisykles, jo teismai paskelbė, kad kova už demokratiją Rusijoje yra išdavystė.

Rusijos žmogaus teisių gynimo organizacija „Gulagu.net“ paviešino tyrimą, kuriame du buvę Jevgenijaus Prigožino pavaldiniai iš „Wagner“ grupuotės prisipažįsta žudę civilius, įskaitant vaikus. Abu asmenys yra buvę kaliniai, kuriuos į laisvę paleido V. Putinas ir J. Prigožinas. Abu jie, grįžę iš fronto, šiuo metu gyvena Rusijoje. Vaizdo įrašuose, kuriuose paviešino „Gulagu.

Kremliaus paskirtas taip vadinamos „Luhansko liaudies respublikos“ vadovas Leonidas Pasečnikas prieš susitikimą su Rusijos vadovu turėjo savaitę sėdėti uždarytas izoliuotame viešbučio kambaryje, pranešama Ukrainos žiniasklaidoje. Okupuotos Ukrainos teritorijos vienos iš administracinių struktūrų vadovas praėjusių metų gruodžio 20-ąją buvo pakviestas į susitikimą su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

Kiek mažiau nei už metų rusai vėl eis rinkti prezidento. Atsižvelgiant į dabartines šalies socialines ir politines aktualijas, mažai kas abejoja, kad prezidentas Putinas lengvai išplėš dar vieną, jau šeštąją kadenciją. Pasak kai kurių Rusijos žiniasklaidos priemonių, Putino komanda planuoja, kad šį kartą  prezidentas sumuštų rekordą ir surinktų dar daugiau nei 77 proc.

Buvęs KGB ir Rusijos Federacijos Užsienio žvalgybos tarnybos darbuotojas Sergejus Žirnovas sako, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, gavęs Tarptautinio baudžiamojo teismo arešto orderį, formaliai nustojo būti politine figūra.  Leidiniui UNIAN kalbėjęs S. Žirnovas sako, kad dabar Vakarai jį mato tik kaip įtariamą karo nusikaltėlį. Jis taip pat sakė, ar svarstomas vieno iš V. Putino dublerių oficialių laidotuvių variantas.  „Jei jis būtų protingas žmogus, jis tai padarytų.

Anot paviešintų slaptų Pentagono dokumentų Rusijos Generalinio štabo vadas pasisakė prieš V. Putino idėją užpulti Ukrainą, nes „Ukrainos pajėgos galingesnės už Rusijos, todėl bus didelių nuostolių“. Maža to, JAV žvalgybos duomenimis, rusų generolai planavo sabotuoti jau pradėtą karą, kol V. Putinui bus atliekamas chemoterapijos kursas.

Rusijos statytiniai Kryme pareiškė, kad rusai ruošiasi Ukrainos kontrpuolimui. Jį Ukraina anonsuoja pradėsianti dar šį pavasarį, tačiau tiksli data kol kas neskelbiama. Svarbiausi karo įvykiai Ukrainoje: 22:55 | Medvedčuko žmona įtraukta į ieškomų žmonių sąrašą Prorusiško buvusio Ukrainos politiko Viktoro Medvedčuko žmona Oksana Marčenko Ukrainoje buvo įtraukta į ieškomų žmonių sąrašą, rašo UNIAN.

Kremlius sugriežtino keliones savo valdininkams, o tai primena gūdų sovietmetį.  Rusijos saugumo tarnybos konfiskavo aukšto rango pareigūnų ir valstybinių įmonių vadovų pasus, kad užkirstų kelią jų kelionėms į užsienį.

Rusijos propagandininkas Vladimiras Solovjovas savo laidoje „Polnyj kontakt“ pareiškė neabejojantis, kad Vladimiras Putinas „eis iki galo“ ir žadėjo sunaikinimą ne tik Ukrainai, bet ir „satelitams – Lenkijai, Baltijos šalims ir kitoms“. Tai jau ne pirmas tokio pobūdžio vieno iš įtakingiausių Rusijoje valdžios atstovų žiniasklaidoje grasinimas.

Kremlius negaišo laiko ir iškart apkaltino Ukrainą surengus savaitgalį įvykusį Sankt Peterburgo kavinės sprogdinimą kur, anot jų, 40 žmonių buvo sužeista, o garsus ultranacionalistas Vladlenas Tatarskis žuvo. Ukrainos pareigūnai ne mažiau tvirtai atmetė šį kaltinimą.

Kremliuje įvyko naujų ES, JAV, Danijos, Norvegijos ir kitų šalių ambasadorių inauguracijos renginys, kuriame kalbėjo Rusijos prezidentas V. Putinas. Pasveikinęs „draugiškų valstybių“ atstovus jis pareiškė, kad JAV išprovokavo „krizę Ukrainoje“, tačiau naujajai ambasadorei atsakyti neleido prisidengdamas „griežtomis antikovidinėmis taisyklėmis“. Vladimiras Putinas, priimdamas įgaliojimą iš naujosios JAV ambasadorės šalyje Lynne Tracy pareiškė, kad Rusijos ir JAV santykiai „šiuo metu yra gilioje ...

Maskvos ir Pekino pareiškimai apie „beribę draugystę“ tėra specifinė retorika, tikina Kinijos pasiuntinys ES Fu Congas. Anksčiau Kinija ir Rusija paskelbė bendrą deklaraciją apie „beribę draugystę“, o Rusija kinus vadina savo pagrindiniais strateginiais partneriais.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, kalbėdamas su šalies valdininkais, konstatavo, kad sankcijos Rusijai „bus dar ilgai“, todėl būtina sukurti vidutinės trukmės ir ilgalaikes importo keitimo priemones. „Mes visi suprantam, sankcijos, aišku, bus ilgai“, – pareiškė jis kalbėdamas Valstybės tarybos prezidiumo susirinkime, pramonės vystymo sankcijų akivaizdoje klausimais.

Rusijos federalinės apsaugos tarnybos (FSO) kapitonas Glebas Karakulovas į komandiruotes su V. Putino vyko nuo 2009-ųjų metų, tačiau po 2022 m. karo pradžios suprato, kad reikia trauktis iš pareigų. Tai jam pavyko tik vienos iš darbinių kelionių metu Kazachstane. Su šeima pabėgęs į Turkiją rusų kariškis papasakojo apie V. Putino darbo ir asmeninio gyvenimo ypatybes. G. Karakulovo teigimu, jis užtikrino V. Putino apsaugotą ryšį nuo pat 2009-ųjų ir vykdavo kartu su juo į komandiruotes.

Pulkininkas generolas Rustamas Muradovas buvo atleistas iš Rytų karinės apygardos vado pareigų ir nušalintas nuo karo Ukrainoje vadovavimo, „The Moscow Times“ patvirtino du šaltiniai Rusijos kariuomenėje. 50-metis R. Muradovas anksčiau vadovavo Rusijos pajėgoms Sirijoje, o vėliau ir taikdarių kontingentui Kalnų Karabache, tačiau buvo pašalintas iš vadovaujančių pareigų po vadovavimo karo veiksmams Ukrainos rytuose.

Brazilijos prezidento Luizo Inacio Lulos da Silvos patarėjas Maskvoje susitiko su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir aptarė taikos derybų su Ukraina pradžią prieš pat rusų užsienio reikalų ministro vizitą Brazilijoje, pirmadienį naujienų agentūrai AFP sakė vienas brazilų prezidentūros pareigūnas. Brazilijos prezidento specialios patarėjų grupės vadovas Celso Amorimas kovo 25 dieną Kremliuje susitiko su V. Putinu. Iki šiol apie šį valandą trukusį susitikimą, nebuvo skelbta.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis Jahidnės kaimo (Černihivo sritis) išlaisvinimo metinių proga aplankė mokyklą, kurios rūsyje rusų okupantai beveik mėnesį laikė taikius gyventojus įkaitais. Jis palinkėjo Rusijos prezidentui praleisti tokiomis sąlygomis likusią gyvenimo dalį. V. Zelenskis pabuvojo pačioje mokykloje ir jos rūsyje ir pabendravo su žmonėmis, kurie beveik mėnesį išgyveno rusų okupaciją.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas kovo 31-ąją paskelbė pasirašęs naują šalies užsienio politikos koncepciją, kuri numato artimiausių metų elgesio gaires. Jo teigimu, tai nulėmė „kardinaliai pasikeitęs tarptautinis gyvenimas“. „Kardinalūs tarptautinio gyvenimo pokyčiai pareikalavo iš mūsų pakoreguoti esminius strateginio planavimo dokumentus“, – aiškino V. Putinas.

Vilniuje viešinti Prancūzijos užsienio reikalų ministrė Catherine Colonna ketvirtadienį paragino Rusiją persvarstyti planus dislokuoti branduolinį ginklą Baltarusijoje. „Mes dėl to griežtai pasisakome ir norime, kad šis sprendimas būtų persvarstytas iš naujo, ir būtų labai gerai, kad Vladimiras Putinas tą sprendimą atšauktų“, – žurnalistams bendroje spaudos konferencijoje su Lietuvos kolega Gabrieliumi Landsbergiu sakė Prancūzijos diplomatijos vadovė.

Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas antradienį pasmerkė Rusijos vadovo Vladimiro Putino paskelbtą planą dislokuoti branduolinius ginklus kaimyninėje Baltarusijoje ir pavadino tai „pavojingomis kalbomis“. „Tai pavojingos kalbos ir jos kelia nerimą“, – Baltuosiuose rūmuose žurnalistams sakė J. Bidenas.

Buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas pasiūlė amerikiečiams „melstis“ po žinios, kad Rusija dislokuos branduolinį ginklą Baltarusijos teritorijoje. Kaip ir ankstesnių savo gąsdinimų ir pagyrų metu, jis nedetalizavo, kokia konkrečiai grėsmė šiuo atveju kyla JAV. „Kaip aš ir prognozavau, dabar mes turime rimtą problemą. „N“ raide prasidedantis žodis dabar tapo pagrindine tema. Šią situaciją sukėlėme patys. Taip jau būna, kuomet jūsų valdžioje yra nekompetingi asmenys.

Internete pasirodė vaizdo įrašas, kuriame Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas prieš susitikimą nurodo transporto ministrui Vitalijui Saveljevui, kokiu atstumu šiam derėtų sėstis. Matyti, kaipi V. Putinas pasikvietė valdininką arčiau savęs, tačiau „nepernelyg arti“. Kovo 25-ąją V. Putinas susitiko su Rusijos transporto ministru Vitalijumi Saveljevu – susitikimas vyko susėdus šalia vieno iš daugelio žymiųjų „ilgųjų“ Rusijos prezidento stalų.

Lenkas Slawekas Sobala daugelį metų buvo Vladimiro Putino antrininkas ir uždirbdavo krūvas pinigų, tačiau dabar vyras baiminasi dėl savo gyvybės. Pasaulio akys nukreiptos į Vladimirą Putiną, o jo antrininkas stengiasi išvengti dėmesio, nes baiminasi, kad ukrainiečiai ir prieš karą protestuojantys žmonės gali bet kada atsisukti prieš jį.

Kinijos vadovas Xi Jinpingas, kuris praėjusią savaitę lankėsi oficialaus vizito Rusijoje, šalį paliko skambant karinei dainai apie „netrukus išaušiančią dieną, kuomet prasidės karas“. Portalas „Strana“ pastebėjo, kad išlydint Kinijos vadovą Xi Jinpingą Maskvoje, kuomet jis jau lipo trapu į savo lėktuvą, orkestras grojo dainą „Kuomet išauš ši diena“ – patriotinę kinų dainą apie greitą ir neišvengiamą karą.

Kremlius pirmadienį pareiškė, kad Vakarų kritika nepaskatins pakeisti Rusijos prezidento Vladimiro Putino paskelbtų planų dislokuoti taktinius branduolinius ginklus kaimyninėje Baltarusijoje. „Tokia reakcija, žinoma, negali turėti įtakos Rusijos planams“, – sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Baltarusijos propagandos atstovai džiūgauja V. Putino sprendimo dislokuoti branduolinį ginklą šalies teritorijoje ir jau „matuojasi“, kur galėtų jį paleisti. Vienas aršiausių Baltarusijos režimo gynėjų Grigorijus Azarenokas puolė grasinti kaimyninėms valstybėms. „Jūs mus privertėte ir nesiskųskite dabar. Buvote perspėti“, – grėsmingu tonu aiškino G. Azarenokas.

Armėnijos Konstitucinis teismas pripažino Romos statutą (tarptautinę sutartį, kuri numato Tarptautinio Baudžiamojo Teismo (TBT) funkcijas ir jurisdikciją) atitinkančiu šalies konstituciją. Vos prieš savaitę TBT paskelbė Armėnijos formalios sąjungininkės Rusijos prezidento Vladimiro Putino arešto orderį. Romos statutą Armėnijos parlamentas ratifikavo jau anksčiau, o dabar tik Konstitucinis teismas savo sprendimu patvirtino jo galiojimą šalyje.

Lietuvoje populiarių ir daugelyje prekybos vietų parduodamų ledų gamintojų „Ben & Jerry’s“ savininkas paaukojo daugiau nei 1 mln. dolerių JAV lobistams, kurie kovoja prieš J. Bideno administracijos teikiamą Ukrainai pagalbą.