putinas

Pietų Afrikos Respublikos (PAR) prezidentas Cyrilas Ramaphosa, atvykęs į Rusiją kaip taikos siekiančios delegacijos narys, savo Rusijos kolegai Vladimirui Putinui šeštadienį pareiškė, kad konfliktas Ukrainoje turi būti nutrauktas. „Šis karas turi baigtis... Jis [konfliktas] turi būti išspręstas derybomis ir diplomatinėmis priemonėmis“, – sakė C. Ramaphosa.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį paskelbė to, ką jis vadina neokolonializmu tarptautinėje politikoje, pabaigą ir gyrė Rusijos ekonominę strategiją po nutrūkusių ryšių su Vakarais. Rusijos vadovas kalbėjo kasmetiniame ekonomikos forume Sankt Peterburge, kuris nuo 2022 metų vasario mėnesį, kai V. Putinas pasiuntė kariuomenę į Ukrainą, o Vakarai pritaikė Rusijai precedento neturinčias sankcijas, tapo tik savo paties šešėliu.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį pareiškė, kad Ukrainos kontrpuolimas žlugs, ukrainiečių kariams siekiant pasistūmėti keliomis kryptimis, įskaitant pietrytinį Zaporižios regioną. „Manau, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos čia neturi jokių šansų, kaip ir kitomis kryptimis – tuo neabejoju“, – sakė V. Putinas kasmetiniame ekonomikos forume Sankt Peterburge. Vis dėlto Kyjivas praneša apie neseniai pradėto kontrpuolimo pažangą.

Sankt Peterburge penktadienį, Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui dalyvaujant pasauliniame ekonomikos forume, buvo blokuojamas mobilusis internetas ir imtasi kitų precedento neturinčių saugumo priemonių. Anksčiau antrajame pagal dydį Rusijos mieste vykstančio forumo organizatoriai – fondas „Roskongress“ – pranešė, kad interneto ryšys per mobiliojo ryšio operatorius bus blokuojamas.

Jungtinės Karalystės gynybos ministerija, remdamasi žvalgybos duomenimis, socialiniame tinkle „Twitter“ ketvirtadienį pažymėjo, kad privačios karinės bendrovės „Wagner“ vadovo Jevgenijaus Prigožino retorika virsta pasipriešinimu Kremliaus šeimininkui ir Rusijos valdžios institucijoms. Praėjusią savaitę Rusijos gynybos ministerija pareikalavo, jog privačių karinių grupuočių, tokių kaip „Wagner“, nariai pasirašytų sutartis tiesiogiai su ja.

Gedulo ir vilties dienos išvakarėse Lietuvoje prasidėjo akcija „PUT IN jail“ ( angl. sodink į kalėjimą). Agresorės Rusijos vadovo V. Putino atvaizdas su antrankiais, sukurtas pasitelkiant dirbtinį intelektą, talpinamas už grotų, įvairiuose Lietuvos rezistencijos muziejuose, taip pat muziejuose, kurie įsikūrę Lietuvoje veikusių sovietų represinių struktūrų būstinėse. Simbolinio kalinio maketo dydis – 168 cm. kaip ir V. Putino ūgis.

Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas antradienį pareiškė, kad nors Rusijos ginkluotės kokybė esą gerėja, šaliai trūksta didelio tikslumo šaudmenų ir dronų, rašo CNN. „Žinoma, vykstant specialiajai karinei operacijai (Rusijos karui prieš Ukrainą – red. past.) paaiškėjo, kad daug ko trūksta. Tai yra tiksliai valdomi šaudmenys, ryšių įranga, lėktuvai, dronai ir taip toliau. Jų (turime – CNN), bet, deja, kiekybiškai jų nepakanka“, – susitikime su rusų korespondentais kalbėjo V. Putinas.

Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas suabejojo, ar Rusijos pajėgoms vėl reikėtų žygiuoti į Kyjivą, rašo „Ukrainska Pravda“. Susitikime su rusų korespondentais V. Putinas pareiškė, kad to daryti Rusija neketina. „Ar mums reikia eiti į Kyjivą? Jei taip, mums reikia mobilizacijos, jei ne, tai nereikia. Dabar mobilizacijos nereikia“, – cituojamas jis.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį pareiškė, kad Maskva galėjo sėkmingiau parengti su Ukraina besiribojančius pietinius šalies regionus atakoms iš Ukrainos teritorijos. „Žinoma, tame nėra nieko gero“, – sakė jis, turėdamas omenyje neseniai įvykdytus išpuolius Rusijos pietiniame Belgorodo regione, ir pridūrė: „Tačiau iš esmės buvo galima numanyti, kad priešas taip elgsis, ir tam buvo galima geriau pasiruošti.

Teisingumo ministerija surengė ir tarptautinę konferenciją, kurioje politikai ir ekspertai svarstė kaip ir dėl ko reikėtų nuteisti Lukašenką, nors pripažįsta, kad priversti atsakyti už nusikaltimus, gali būti sunku – reikia laukti režimo griūties.

Ukrainos kariuomenės atstovai paskelbė apie sėkmingai išlaisvintas dvi gyvenvietes Donecko srityje. Tuo metu Rusija skubiai perkelia karius iš Belgorodo į aršiausių kovų vietas Ukrainoje. Svarbiausi įvykiai: 21:14 | Ukraina ir Rusija apsikeitė karo belaisviais Ukrainos prezidento administracijos vadovas Andrijus Jermakas sekmadienį pranešė, kad Kyjivas su Maskva surengė dar vieną apsikeitimą karo belaisviais. Pasak pareigūno, namo į Ukrainą grįžta 95 žmonės.

Propagandos ir antivakarietiškos isterijos, sklindančios iš Maskvos, triukšmas nėra toks vienodas, kaip dažnai atrodo, o skirtumai atskleidžia didelius skirtumus tarp Rusijos elito grupių ir jų viduje, rašo Jamestown Foundation analitikai.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį teigė, kad Kachovkos užtvankos susprogdinimas – tai katastrofa, kurią sukėlė Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino įsakymai, o situacija išlieka „ekstremaliai sudėtinga“. „Ukrainska Pravda“ rašo, kad Rusijai susprogdinus užtvanką, dabar situaciją dar labiau pablogėjo, nes dešimtyje gyvenviečių, kurios šiuo metu yra okupuotos, rusai nevykdo gyventojų evakuacijos.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas per pokalbius su Rusijos ir Ukrainos prezidentais pasiūlė sudaryti tarptautinę komisiją Ukrainos Kachovkos užtvankos sugriovimui ištirti, trečiadienį pranešė jo biuras. Rusija ir Ukraina kaltina viena kitą dėl šios užtvankos susprogdinimo antradienį.

Rusija jau daugiau nei metus bando jėga aneksuoti Ukrainos teritoriją, tačiau sulaukusi Vakarų pagalbos šalis sugeba atsilaikyti. Rusijos parlamentaras, valdančiosios partijos „Vieningoji Rusija“ narys Konstantinas Zatulinas viešai pareiškė, kad per visą šį laikotarpį „nebuvo pasiektas nė vienas iš užsibrėžtų Ukrainoje tikslų“. Dabar jam grasina pašalinimu iš partijos ir Valstybės Dūmos.

Rusijos pajėgos vykdo puolimą keliomis kryptimis, tačiau ukrainiečiai ne tik atremia rusų ataks, bet ir sėkmingai kontratakuoja bei žengia į priekį, sako Ukrainos sausumos pajėgų vadas Oleksandras Syrskis. Anot jo, ukrainiečiai sugebėjo pasistūmėti į priekį rytuose esančios Svatovės kryptimi.

Jei kas nors ir pateisino Putino lūkesčius karo Ukrainoje metu, tai buvo Kremliaus propagandos mašina. Propaganda – tai šiuolaikinės Rusijos morka, siūloma jos piliečiams. Ji atsakinga už visuomenės įtraukimą į valstybės karo darbotvarkę. Kasdien 82 milijonai rusų įsijungia į didžiulį valstybės kontroliuojamos televizijos kanalų tinklą, kuris suteikia jiems vienodą pasaulio viziją: priešišką, baisią vietą, kurioje Rusija kovoja su blogio jėgomis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis skelbia, kad šalies gynėjai jau pasiruošę pradėti kontrpuolimą prieš rusų okupantus ir atsikovoti prarastas savo valstybės teritorijas. Svarbiausi įvykiai: 16:20 | Per apšaudymą Rusijos Belgorodo pasienio regione žuvo du žmonės Rusijos Belgorodo pasienio regione, kuris šią savaitę ne kartą nukentėjo nuo išpuolių, šeštadienį per apšaudymą žuvo du žmonės, pranešė vietos gubernatorius.

Autoritarinis Baltarusijos lyderis Aliaksandras Lukašenka pareiškė, kad „Ukrainos klausimą“ Rusija ir Baltarusija turėjo „išspręsti“ 2014–2015 m. Apie tai Baltarusijos diktatorius kalbėjo Nepriklausomų valstybių sąjungos (NVS) narių saugumo tarnybų ir specialiųjų tarnybų vadovų tarybos posėdyje, rašo „Ukrainska Pravda“. NVS yra valstybių sąjunga, sudaryta iš buvusių Tarybų Sąjungos respublikų.

Rusijos formalus pasitraukimas iš Įprastinių ginkluotųjų pajėgų Europoje sutarties, kaip ir jos pasitraukimas iš pagrindinių saugumo sutarčių, grąžina Šaltojo karo laikų saugumo lygį žemyne, tikina lenkų ekspertai iš „Defence 24“. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gegužės 29-ąją pasirašė įsaką dėl Rusijos skelbiamo Įprastinių ginkluotųjų pajėgų Europoje sutarties (CFE) denonsavimo.

Europos lyderiai ketvirtadienį susitinka Moldovoje – viename pažeidžiamiausių žemyno strateginės fronto linijos taškų – norėdami pademonstruoti Maskvai diplomatinę jėgą ir vienybę. Europos politinė bendrija (EPB), vienijanti 27 Europos Sąjungos šalis ir 40 jų sąjungininkių, savo antrajam viršūnių susitikimui pasirinko mažytę Ukrainos kaimynę Moldovą.

Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas vos nepateko į dronų ataką netoli Maskvos esančioje Novo-Ogarevo rezidencijoje, skelbia „The Moscow Times“. Anot minėtam leidiniui anonimiškai komentavusio šaltinio Kremliuje, labai tikėtina, kad antradienį surengtos dronų atakos metu V. Putinas buvo šioje rezidencijoje. Tai kėlė tiesioginę grėsmę jo saugumui, sako šaltinis.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas trečiadienį pareiškė, kad Rusijos vadovas Vladimiras Putinas, pernai įsiveržęs į Ukrainą, privertė NATO pabusti. „2019 metų gruodį apie NATO buvau pasisakęs griežtai“, – teigė E. Macronas žurnalistams Bratislavoje. Prancūzijos lyderis priminė, kad tuomet Vakarų gynybos aljansą pavadino mirusiu. „Galiu pasakyti, kad šiandien Vladimiras Putinas jį pažadino skaudžiausiu elektros šoku“, – pridūrė jis.

Ukraina trečiadienį perspėjo, kad kai kurių Europos Sąjungos šalių įvesti draudimai eksportuoti jos grūdus padeda Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui skaldyti Europą. Praėjusį mėnesį kelios Ukrainos kaimynės, įskaitant ištikimą sąjungininkę Lenkiją, įvedė laikinus apribojimus Kyjivo žemės ūkio produktams. „Tolesnis apribojimų taikymas reiškia, kad į Putino rankas atiduodami papildomi ginklai prieš Europos vienybę, – socialiniame tinkle „Twitter“ pareiškė Ukrainos žemės ūkio ministerija.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį pareiškė, kad Kyjivas bando įbauginti rusus. Toks pareiškimas pasirodė po to, kai dronai pataikė į Maskvos gyvenamuosius daugiaaukščius, pirmoje tokioje atakoje nuo Kremliaus puolimo Ukrainoje pradžios. Dronams atakuojant Maskvą ir aplinkinius rajonus, Rusijos bepiločiai orlaiviai trečią dieną iš eilės nusitaikė į Kyjivą, Ukrainai ruošiantis dideliam kontrpuolimui prieš Rusijos pajėgas.

Sakoma, jog vienintelis dalykas, kurio reikia blogio triumfui, yra tai, kad geri žmonės nieko nedarytų. Bet ar tikrai? Astrologija arba astronomija yra seniausias žinomas mokslas, kuris tyrinėja sąryšį tarp dangaus reiškinių ir žmogiškų reikalų. Ji pagrįsta idėja, kad dangaus kūnų, tokių kaip planetos ir žvaigždės, padėtys ir judesiai gali suteikti įžvalgų apie žmogiškąsias asmenybės savybes, santykius ir netgi numatyti ateities įvykius.

Latvijos sostinėje Rygoje buvo nugriautas paminklas rusų poetui Aleksandrui Puškinui. Tai antradienį paskelbė Rusijos valstybinė naujienų agentūra „RIA Novosti“. Pranešama, kad paminklas buvo išgabentas į sandėlį ir vėliau bus perduotas Latvijos menininkų sąjungai. Neseniai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad Vakarai griauna memorialus ir kuria nacizmo kultą, kurį, jo įsitikinimu, galima pavadinti nusikaltimu.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas dar kartą pasveikino Turkijos lyderį su perrinkimu ir pareiškė, kad tai atveria naujus kelius Ankaros ir Maskvos bendradarbiavimui, pirmadienį pranešė Kremlius. „Turkijos žmonių išreikšta parama savo lyderiui atveria naujas galimybes plėtoti dvišalius ryšius įvairiuose sektoriuose“, – sakė V. Putinas per pokalbį su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu, pranešė Kremlius.

Turint omenyje psichinę kančią ir kai kuriais atvejais žiaurias represijas, kurias patyrė daugybė tūkstančių rusų, kurie priešinasi Putinui ir Rusijos karui su Ukraina, visi nori žinoti, kodėl Rusijos opozicija nesugebėjo jo sustabdyti. Viena teorija teigia, kad ji turi kažką bendro su įgimtu Rusijos nacionaliniu charakteriu, ogi paklusnumu, rašo „Meduza.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gegužės 23-ąją Kremliuje susitiko su Konstitucinio teismo pirmininku Valerijumi Zorkinu. Pagrindiniu šio susitikimo akcentu tapo pastarojo parodytas XVII a. žemėlapis, į kurį abu vyrai palinkę virš stalo įdėmiai žiūrėjo ir „nerado“ ten Ukrainos. Remiantis šia išvada Rusijos prezidentas pareiškė, kad Ukraina tariamai neturi teisės egzistuoti.

Kai du bepiločiai orlaiviai rėžėsi į Kremliaus stogą gegužės pradžioje, Rusijos prezidento atstovui Dmitrijui Peskovui nereikėjo laukti tyrimo pabaigos, kad būtų nustatytas kaltininkas. Jis užtikrintai pareiškė, kad ataką surengė JAV, o ne Ukraina. „Kijevas daro tik tai, kas jam liepta“, – paaiškino jis.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas teigia tinkamu laiku ketinantis vėl pasikalbėti su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, taip iškeldamas perspektyvą atnaujinti ryšius po to, kai po Maskvos karo Ukrainoje pradžios santykiai beveik visiškai nutrūko. „Mano paskutinis pokalbis telefonu buvo prieš kurį laiką, – penktadienį paskelbtame interviu laikraščiui „Koelner Stadt-Anzeiger“ sakė O. Scholzas. – Bet tinkamu laiku aš planuoju vėl pasikalbėti su Putinu.

Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas šiuo metu baiminasi, kad pasikėsinti į jo gyvybę gali ne tik Ukraina, bet ir savi žmonės, mano Ukrainos karinė žvalgyba. Anot Ukrainos žvalgų vado pavaduotojo Vadimo Skibickio, Ukraina prioritetu laiko V. Putino ir „Wagner“ vado Jevgenijaus Prigožino galvas. Apie tai V. Skibickis kalbėjo interviu „Welt“, rašo focus.ua. Anot jo, Rusijos režimo lyderis V. Putinas išlieka Ukrainos taikinių sąrašo viršuje.

Aliaksandras Lukašenka pasirodė viešumoje ir atmetė teiginius, kad jo sveikata yra stipriai suprastėjusi, rašo „Sky news“. „Aš nesiruošiu mirti, vaikinai“, – valstybinės baltarusių žiniasklaidos paskelbtuose vaizdo įrašuose Balatrusijos pareigūnams sakė A. Lukašenka. Ištikimas Rusijos režimo lyderio bendrygis A. Lukašenka karinio parado gegužės 9-ąją Maskvoje metu buvo užfiksuotas pavargęs ir kiek svirduliuojantis.

Kai 1999 m. valdžią perėmė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, Rusijos kariuomenė išgyveno dešimtmetį posovietinio žlugimo. Per ateinančius 20 metų Putinas ir jo kariniai patarėjai atkūrė šias pajėgas į galinčias atlikti įvairias operacijas visame pasaulyje, su pažangiais karo laivais ir orlaiviais bei gerai ginkluotais kariais.

Gegužės pradžioje įtampa tarp Rusijos gynybos ministerijos ir Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui artimos privačios karinės bendrovės „Wagner“ prasiveržė į viešumą. Ištisus mėnesius Wagnerio kariai vaidino pagrindinį vaidmenį Rusijos apgultyje prie Bachmuto ir tai darė milžiniškomis žmogiškomis sąnaudomis. Bet ir Prigožinas jau prarado kantrybę, apšaukė Rusijos karo vadus, generolus ir galimai net patį Putiną.

Rusijos Dūmos deputatas Fedotas Tumusovas pasiūlė „apmokyti ir siųsti į karo veiksmų zoną išminavimo darbams“. Tokį siūlymą jis pateikė svarstant benamių gyvūnų gaudymo ir priežiūros veiksmus Rusijos regionuose. „Pas mus šalyje labai daug kinologų, kurie gali išmokyti šunis įvairiausių įgūdžių… Didelius tokius, agresyvius šunis kinologai išmokytų ir siųstų į spec. karinės operacijos zoną – tegul padeda ištraukti sužeistuosius, dalyvauja išminavime“, – pasiūlė jis.

Džurajevų šeima, gyvenanti Vladimiro srityje (Rusija), 2016-aisiais pavadino vieną savo sūnų Putinu. Rusijos žiniasklaidoje skelbiama, kad praėjus 7 metams tėvai nusprendė sugrąžinti jam gimimo metu duotą vardą ir atsisakyti Putino. „Novyj Gorod Aleksandrovsk“ skelbiama, kad jauni tėvai savo sūnų pavadino Putinui dar 2016-aisiais. Pavadinti anūką tokiu vardu pasiūlė senelis, kurio namuose yra įrengtas Vladimiro Putino muziejus.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sušauks neeilinį susitikimą su Saugumo Tarybos nariais po serijos Rusijos kariuomenės „nesėkmių“ Ukrainos fronte. Rusų daliniai pasitraukė iš Bachmuto, o savaitgalį neteko dviejų naikintuvų ir dviejų sraigtasparnių. Tradiciškai Saugumo Tarybos posėdžiai kas savaitę vyksta penktadieniais, tačiau šią savaitę jis skubiai šaukiamas jau pirmadienį, pranešė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

Naciai pasižymėjo metodiškai naikindami kitas tautas, o apie Holokaustą žino visas pasaulis. Tačiau rusai tai darė dar šimtus metų iki Hitlerio ir jų galvose Rusijos viršenybė prieš kitas tautas seniai įsišaknijusi, o Putino režimas sėkmingai perėmė iš Hitlerio daugybę kitų dalykų. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže.

Istorija turbūt būtų pasisukusi visai kitaip, jei ne amerikiečiai, o naciai būtų pirmieji sukūrę atominę bombą. Mat dabar ekspertai sako, kad trys didžiosios branduolinės valstybės – tame tarpe ir Rusija – negali būti sutriuškintos savo teritorijoje. Ar įmanoma nugalėti branduolinį Putino režimą diskutavo laidoje „Karštai su tv3.lt“ kalbinti ekspertai.

Pastarosiomis savaitėmis Wagnerio grupės įkūrėjas Jevgenijus Prigožinas ėmė viešai smerkti Rusijos karinę vadovybę. Jis tai daro daug dažniau ir įnirtingiau nei bet kada anksčiau.

Buvęs Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis sako, kad per ilgai laukėme, kol mus apgins kažkas iš šalies, jo teigimu, turime jausti asmeninę atsakomybę už savo valstybės išlikimą, nes kitaip esame nieko verti.

Hitleriui dar iki karo pradžios prarijus keletą kaimyninių valstybių, vokiečiai ištikimai palaikė savo fiurerį, o sėkmingai pažeminus prancūzus ir britus – buvo ekstazėje. Nors Rusijai karas Ukrainoje sekasi itin sunkiai, rusai taip pat aistringai palaiko Putiną ir net laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistams sako, kad po Ukrainos gali ateiti Lietuvos eilė.

Romanas Popkovas įsitraukė į Rusijos kraštutinių kairiųjų ir kraštutinių dešiniųjų politines scenas gerokai prieš tai, kai pasišventė ginkluotu būdu nuversti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną. 2011 m. jis persikėlė į Kijevą po to, kai buvo įkalintas Rusijoje už dalyvavimą protestuose prieš Putiną. Didžiausią savo veiklos sėkmę jis pasiekė balandžio 2 d., kai Sankt Peterburgo kavinėje buvo nužudytas žymus Rusijos propagandistas Vladlenas Tatarskis.

Gegužės 9-osios parade Maskvoje dalyvavo žmogus, panašus į Kremliaus vadovą Vladimirą Putiną, bet ne pats Rusijos režimo lyderis, „FreeDom“ pareiškė Ukrainos žvalgybos atstovas Andrijus Jusovas. „Tai nėra įtarimai. Tai yra informacija. Parade dalyvavo asmuo, panašus į Putiną“, – sako jis. Invaziją į Ukrainą pradėjusi Rusija antradienį šventė gegužės 9-ąją – minėjo Pergalės dieną ir ta proga rengė paradą, kuriame dalyvavo ir režimo lyderis V. Putinas.

Rusijos prezidentas atsidūrė nepavydėtinoje situacijoje, kurios dar prieš metus negalėjo įsivaizduoti ir sunkiai gali pretenduoti į nors kokią pergalę Ukrainoje, įsitikinęs buvęs NATO cheminių, biologinių, radiologinių ir branduolinių pajėgų vadas, karo analitikas Hamishas de Brettonas-Gordonas. Jo teigimu, net ir V. Putino branduolinio ginklo panaudojimo grasinimas davė atvirkštinį efektą – NATO plėtra tik sustiprėjo.

Buvęs Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas turėtų nustoti gerti tiek daug degtinės prieš rašydamas į „Telegram“, pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba, rašo „Politico“. Neseniai D. Medvedevas paragino nužudyti Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį. Reaguodamas į tai D. Kuleba pasiūlė D. Medvedevui mažiau gerti. „Medvedevas turėtų išgerti mažiau degtinės prieš eidamas į „Telegramą“, – vokiečių leidiniui „Bild“ pareiškė D. Kuleba.

Rusijoje teisiama moteris, kuri ant Vladimiro Putino tėvų kapo paliko lapelį su raginimu „pasiimti jį pas save“. Moteriai kaltintojai siūlo skirti lygtinio įkalinimo bausmę 3 metams.