pensijos

Seimas po Konstitucinio Teismo (KT) išaiškinimo, kad dabartinė mokslininkų valstybinių pensijų skyrimo tvarka diskriminuoja dėl amžiaus, tikslins jų skyrimo tvarką. Parlamentas šią savaitę 118 balsų „už“ ir keturiems Seimo nariams susilaikius po pateikimo pritarė tokiems įstatymo pakeitimams, toliau projektus svarstys Seimo komitetai.

Beveik 29,04 tūkst. Estijos gyventojų jau pateikė prašymus atsiimti pinigus iš antros pakopos pensijų fondų ir juose nebedalyvauti. Apie tai pranešęs Estijos pensijų centras pažymi, jog tokius prašymus jau pateikė apytikriai po lygiai vyrų ir moterų, o vidutinis pareiškėjų amžius – 38 metai. Nuo 2021 metų sausio 1 dienos, kai Estijoje įsigaliojo pensijų sistemos reformos įstatymas, prisijungimas prie antrosios pakopos pensijų sistemos ar išstojimas iš jos tapo visiems laisvas.

Besitęsianti koronaviruso pandemija pensijų fondų investicijų rezultatų nesumažino. Jie pasižymėjo stabilumu ir nuosaikiu augimu. Gyventojų pensijų fonduose sukaupto turto vertė augo ir pasiekė 4,496 mlrd. eurų. Ši suma yra didžiausia per visą Lietuvos II pakopos pensijų fondų veiklos laikotarpį.

Nuo šių metų pradžios buvo indeksuotos pensijos, perskaičiuotos kai kurios kitos išmokos. Planuojama, kad jau nuo šios savaitės gyventojai gaus jas į bankų sąskaitas, galės pasiimti patys ar sulaukti namuose.

2021-aisiais šalies senjorų laukia keli svarbūs pasikeitimai. Nuo šių metų kyla pensijos, nebereikės laukti dantų protezavimo eilėse ir žadama vakcina nuo COVID-19. Taip pat nebelieka pernai paskirtų vienkartinių išmokų. 2021-ieji senjorams bus dosnesni. Nors nebelieka vienkartinių 200 eurų išmokų senjorams, „Sodra“ praneša, kad 38 eurais kils vidutinė pensija. Taip pat senjorus planuojama skiepyti nuo COVID-19, nebereikės laukti dantų protezavimo eilėse.

Vilniaus universiteto ekonomikos profesorius Romas Lazutka siūlo, kaip pensijos Lietuvoje galėtų augti daugiau nei 70 eurų. Jis pateikia du scenarijus, tačiau tik vienas iš jų užtikintų reikšmingas augančias pensijas. Tiesa, šia variantas taip pat būtų ir žymiai brangesnis visiems mokesčių mokėtojams. R. Lazutka mano, kad būtų tikslinga bendrajai pensijos daliai pripažinti minimalių pajamų senatvėje užtikrinimo funkciją.

Gruodį mokamos pensijos visus gavėjus pasiekė iki Kalėdų, o nuo sausio „Sodra“ pradės mokėti vidutiniškai 38 eurais didesnes senatvės pensijas. Didesnių sumų sulauks ir netekto darbingumo, našlių ir našlaičių pensijų bei šalpos išmokų gavėjai. Gyventojai, gaunantys išankstines senatvės pensijas ir šalpos išmokas, padidėjimą pajus nuo vasario, kadangi šios išmokos mokamos už praėjusį, o ne už einamąjį mėnesį, rašoma „Sodros“ pranešime spaudai.

Trečiadienį Seimas patvirtino kitų metų „Sodros“ biudžetą, o kartu ir indeksavimo koeficientą, kuriuo nuo 2021 m. bus padidintos senatvės ir kitos pensijos. Vis dėlto vieniems gyventojams pensijos augs dešimt kartų sparčiau nei kitiems. Kita vertus, pinigų naujos vienišų asmenų išmokoms nėra numatyta. Už biudžeto projektą balsavo 114 Seimo nariai, balsavusių prieš nebuvo, o 11 susilaikė.

Trečiadienį Seimas sprendžia, ar galutinai pritarti patobulintiems Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) fondo ir Valstybinio socialinio draudimo („Sodros“) fondo kitų metų rodiklių ir su jais susijusiems įstatymų projektams. „Sodros“ biudžete siūloma patvirtinti apie 5,13 mlrd. eurų sieksiančias kitų metų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto pajamas ir 4,99 mlrd. eurų išlaidas.

Seimas antradienį priėmė 2021 metų biudžetą. BNS žurnalistų komanda įvertino, kaip naujas šalies iždas pakeis skirtingų žmonių pajamas. Pensininkai Dėl pensijų indeksavimo senatvės pensijos didės 9,58 procento. Tiek pat didės ir išankstinės pensijos, netekto darbingumo pensijos, našlių ir našlaičių pensijos. Skaičiuojama, kad vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu 2021 metais pasieks 440 eurus, o vidutinė pensija 413 eurus  –  atitinkamai 40 ir 36 eurais daugiau nei šiemet.

Trečiadienį Vyriausybė pritarė patobulintam „Sodros“ ir valstybės biudžetui. Juose numatyta, kad gerokai išaugs senatvės pensijos ir kitos išmokos. Prognozuojama, kad vidutinis senatvės pensininkų skaičius 2021 m. bus 611,5 tūkst. Dėl pensinio amžiaus didinimo šis skaičius sumažės 0,2 proc., arba  1 tūkst. gyventojų. Visų mokamų valstybinio socialinio draudimo pensijų skaičius 2021 m. prognozuojama bus 1,026 mln., arba 3,6 tūkst. mažesnis nei laukiama šiemet.

Seimas nuo 2021 metų padidino valstybines pensijas – jos bus  indeksuojamos 1,35 procento. Tam valstybės biudžete papildomai reikės 2,8 mln. eurų.  Šios išmokos didės pareigūnams ir kariams, teisėjams, nukentėjusiems asmenims, pirmojo ir antrojo laipsnių pensijų gavėjams, mokslininkams.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė sako, kad kitų metų „Sodros“ biudžetas bus subalansuotas, o pensijos didės, kaip ir numatyta, vidutiniškai 9 procentais.    „Sodros“ biudžetas bus subalansuotas, o pensijos kils tiek, kiek ir buvo numatyta, indeksavimui pinigų bus, ligos išmokos tiems, kurie turės imti nedarbingumą dėl to, kad vaikais reikės rūpintis, kurie mokysis nuotoliniu būdų, tai visi tie dalykai buvo aptarti.

Antradienį parlamentas galutinai priėmė įstatymo pataisas, kurios leidžia indeksuoti senatvės pensijas ir tuo atveju, kai šalies ekonomika traukiasi. Už įstatymo pataisas balsavo 116 Seimo narių, o 1 susilaikė. Kad įsigaliotų, jas dar turės pasirašyti prezidentas.

Pirmadienį Seime oficialiai registruota paskirtosios premjerės Ingridos Šimonytės būsimos Vyriausybės programa. Be kita ko, joje numatyta keisti dabartinę našlių pensijų sistemą, tačiau taip pat atsisakyti kai kurių lengvatų. „Mažinsime pajamų nelygybę ir skurdą, numatydami atitinkamas kompleksines mokestines ir finansines priemones.

Gruodį „Sodra“ baigs mokėti 200 eurų dydžio vienkartines išmokas senatvės ir kitų socialinio draudimo pensijų bei šalpos išmokų gavėjams. Nuo rugpjūčio išmokų sulaukė beveik 900 tūkstančių gyventojų. 200 eurų išmokai gauti nereikia atskiro prašymo, tačiau gyventojai, kurie išeina į pensiją gruodžio mėnesį, turėtų nedelsdami kreiptis dėl pensijos skyrimo. Didžiąją dalį gavėjų, turinčių teisę gauti vienkartinę 200 eurų išmoką, valstybės parama pasiekė iki rugpjūčio pabaigos.

Gruodžio mėnesį beveik visas išmokas ir pensijas gyventojams planuojama išmokėti iki Kalėdų, o kai kurie gavėjai šį mėnesį gaus netgi po dvi išmokas, praneša „Sodra“. Įprastai pirmiausia pradedamos mokėti pensijos. Pirmieji gavėjai banko sąskaitose jas ras jau kitą savaitę – gruodžio 9–12 dienomis. Gyventojai, kurie pensijas įprastai gauna vėliau – antroje mėnesio pusėje, bei tie, kuriems pensijos pristatomos į namus – jų sulauks iki Kalėdų.

Nors dėl COVID-19 pandemijos ir karantino augo išlaidos kai kurioms išmokoms, „Sodra“ toliau laiku vykdo visus savo įsipareigojimus. Lapkričio išmokos pasiekė gyventojus nevėluodamos. Lėšų pensijoms, nedarbo, ligos ir kitoms išmokoms nepritrūks taip pat ir ateityje. „Sodros“ biudžetas yra tvarus, sukauptų lėšų pakanka pensijoms, ligos, nedarbo ir kitoms išmokoms mokėti.

Telšiuose gimusi, filosofiją ir mokesčių administravimą studijavusi Monika Navickienė įvardijama kaip Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų kandidatė į socialinės apsaugos ir darbo ministres. Koks jos požiūris į aktualiausias šios srities problemas ir galimus sprendimus? 39 metų politikė buvo išrinkta Seimo nare antrą kartą iš eilės – parlamente ji dirbo Socialinių reikalų ir darbo komitete, tad šiais reikalais, panašu, yra pasidomėjusi.

Karantinas ir nauji Vyriausybės ribojimai lems, kad daliai darbuotojų bus sumažintas atlyginimas arba jie neteks darbo. Galvodami apie dabartines pajamas, daugelis pamiršta, kad su karantinu susiję valdžios sprendimai ateityje lems ir mažesnes pensijas. Skaičiuojama, kad gyventojų netekimai gali siekti nuo kelių iki kelių dešimčių eurų per mėnesį.

Lietuvoje įvedant visuotinį karantiną, „Sodra“ žada laiku mokėti išmokas ir pensijas bei planuoja imtis papildomų saugumo priemonių bendraudama su gavėjais, nurodoma pranešime žiniasklaidai. Daugėjant patvirtintų COVID-19 atvejų, pastarąjį mėnesį didėja ir išduodamų nedarbingumo pažymėjimų skaičius. Šie pažymėjimai gyventojams išduodami tiek dėl ligos ar saviizoliacijos, tiek dėl kitų asmenų slaugymo ar priežiūros.

Nepaisant naujų apribojimų, susijusių su koronaviruso plitimu, pensijos ir kitos išmokos gyventojus turėtų pasiekti kaip įprasta. Tiesa, gyventojai, gaunantys išmokas į namus, raginami atsidaryti sąskaitas ir pinigus gauti į korteles. Per spalį gerokai išaugo išduotų nedarbingumo pažymėjimų skaičius. Vien praėjusią savaitę jų buvo išduota daugiau kaip 50 tūkst. Šiems gyventojams aktualios ligos išmokos lapkritį bus išmokamos per 17 darbo dienų nuo visų dokumentų ir duomenų pateikimo.

Nauja valdžia – tarsi šlavėjai su nauja šluota. Tačiau, ar ši šluota nenušluos pensijų, vaiko pinigų ir kitų išmokų? Pasak konservatorių lyderės Ingridos Šimonytės, reikia pamiršti, kaip ji pati sako, progines dovanėles pensininkams, mokytojams ir medikams, nes tokios dovanos turi savo kainą. Plačiau apie tai domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai. „Na, biudžetas kaip tik ir patvirtintas su daug pinigų iš dangaus. Tik tai reikia mums suprasti, kad kažkada tuos pinigus reikės grąžinti.

Spalį daugiau nei šimtas senjorų kartu su senatvės pensija jau gaus ir „Sodros“ pensijų anuiteto išmokas. Nuo liepos, kai „Sodra“ pradėjo teikti pensijų anuitetų mokėjimo paslaugą, jau gauti daugiau nei 140 prašymų mokėti pensijų anuitetus, rašoma pranešime žiniasklaidai. „Įvertinę, kiek yra pensijų kaupimo dalyvių, kurie potencialiai šiais metais galėtų įsigyti pensijų anuitetą – sulauks senatvės pensijos amžiaus ir bus sukaupę per 10 tūkst.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija projektuoja, kad šiemet Lietuvoje pajamų nelygybės lygis sieks seniai neregėtas žemumas. Jei išsipildys ministerijos prognozė, šis rodiklis sieks 5,8 karto ir bus toks pat, kaip 2011-aisiais. Tai reiškia, kad daugiausiai uždirbantys pajamų gaus 5,8 karto daugiau nei vargingiausi. Tam, kaip teigia ministras Linas Kukuraitis, labiausiai padėjo darbinių pajamų augimas. Palyginimui, prognozuojama, kad 2019 m. pajamų nelygybė sieks 6,2 karto.

Antradienį Seimas po pateikimo pritarė kitų metų „Sodros“ biudžeto ir jį lydinčių įstatymų projektams. Juose numatoma, kiek bus indeksuojamos senatvės ir kitos pensijas 2021 m. Už tai balsavo 50 Seimo narių, o 5 susilaikė. Balsavusių prieš nebuvo. Dabar projektai bus svarstomi Seimo Socialinių reikalų ir darbo, kituose komitetuose, o lapkričio 24 d. dėl to bus balsuojama iš naujo.

Antradienį Seimas pradėjo svarstyti Vyriausybės patvirtintą kitų metų valstybės biudžeto, taip pat kitų su juo susijusių įstatymų projektus. Planuojama, kad bendros biudžeto pajamos viršys 11,3 mlrd. eurų, o išlaidos – 15,4 mlrd. eurų. Taigi, daugiau kaip 4 mlrd. eurų Lietuvai teks pasiskolinti. 2021 m. Daugiausia lėšų planuojama skirti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos valdomai sričiai – iš viso per 4 mlrd. eurų.

Antradienį Seimas pradeda svarstyti kitų metų valstybės biudžetą ir su juo susijusius kitus teisės aktus, nuo kurių priklausys būsimos pensijos ir kitos išmokos, mokėtini mokesčiai. Galutinį žodį dėl įstatymų tars jau nauja valdančioji koalicija, tačiau ar jai pavyks suderinti akivaizdžiai skirtingas rinkimines nuostatas dėl mokesčių ir išmokų? Daugeliui gyventojų aktualiausi yra sprendimai, susiję su pensijų indeksavimu (kitais metais jos turėtų didėti 7,17 proc.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) rinkimų sąrašo vedlė, buvusi finansų ministrė Ingrida Šimonytė turi pastabų Vyriausybės pateiktiems kitų metų biudžetų projektams, bet, kitaip nei buvęs jos viršininkas Andrius Kubilius, apie būtinybę ateityje veržtis diržus nekalba.

Trečiadienį ministrų kabinetas pritarė teisės aktų projektams, kuriais patvirtino kitų metų valstybės, taip pat „Sodros“ biudžetą, nemažai kitų projektų, kuriais didinamos pensijos, vaiko pinigai, kitos išmokos. „Galiu tik pasikartoti, ką minėjau ketverius metus. Biudžetas iš tiesų yra socialiai orientuotas, vėlgi atsižvelgiant į situaciją, su kuria susidūrė šalis po pandemijos.

Senatvės ir netekto darbingumo pensijos ateinančiais metais bus didinamos 7,17 proc. Toks indeksavimo procentas apskaičiuotas įvertinus septynerių kalendorinių metų darbo užmokesčio fondo pokytį. Tokiu pat lygiu bus didinama našlių pensijos bazė. Tai paaiškėjo Vyriausybei patvirtinus kitų metų biudžetus, skelbia Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Likus kelioms dienoms iki rinkimų, oficialiai paskelbta, kiek valdžia siūlys didinti pensijas ir kitas išmokas. Kitąmet joms žadama išleisti šimtais milijonų eurų daugiau nei planuojama šiemet. Valstybinio socialinio draudimo („Sodros“) biudžeto rodiklių įstatyme numatoma, kiek dirbantys žmonės mokės įmokų ir kiek išėję į pensiją ar tik dėl ligos ir kitų priežasčių laikinai nedirbantys gyventojai gaus išmokų.

Prieš artėjančius Seimo rinkimus pasipylė politikų pažadai apie didesnes pensijas ir orią senatvę. Tačiau po rinkimų dažnai tai ir lieka tik pažadais. Valdantieji siūlo mokėti priedą prie senatvės pensijos – tai 13-ąją pensiją, kuri būtų išmokama metų gale. Socialdemokratai prakalbo apie švedišką modelį, kai skirtingų rūšių pensijos sujungiamos į universalią senatvės nacionalinę pensiją. Kaupiantiems privačiose pensijų fonduose – nauji instrumentai.

Gyventojai, įsigiję pensijų anuitetus, į „Sodros“ pensijų anuitetų fondą jau pervedė daugiau nei milijoną eurų. Rugsėjį pensijų anuitetus „Sodra“ pradėjo mokėti dar 35 pensijų anuitetų gavėjams, o iš viso jau sudarytos ir įsigaliojo 64 sprendimai dėl pensijų anuitetų mokėjimo.  „Sodros“ pensijų anuitetų fonde – jau simbolinis milijonas eurų.

Šalies gyventojai, nusprendę ateityje imti arba dabar jau gaunantys išankstines pensijas, ir šias išmokas, ir senatvės pensijas galėtų gauti mažiau apkarpytas.  Jei Seimas patvirtintų naują tvarką, vietoj išankstinių pensijų mažinimo po 0,4 proc. kas mėnesį, likusį iki senatvės pensijos amžiaus, siūloma nuo 2021 metų jas mažinti 0,32 proc.

Pagal dabar galiojantį įstatymą kitais metais pensijos neturėtų būti indeksuojamos, nes dėl koronaviruso poveikio šalies ekonomika turėtų smukti. Vis dėlto artėjant rinkimams valdantieji nusprendė keisti įstatymus ir vis tiek išmokas didinti. Iš kokių lėšų tai bus daroma? Finansų ministerija prognozuoja, kad šiemet Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) arba tiesiog visų šalyje pagamintų prekių ir suteiktų paslaugų vertė sumažės 1,5 proc.

Pagal naujausią ekonominės raidos scenarijų apskaičiavus pensijų indeksavimo koeficientą, senatvės ir netekto darbingumo pensijos 2021 metais galėtų augti 7,17 proc. Tai reiškia, kad vidutinė senatvės pensija padidėtų nuo 377 eurų šiais metais iki 404 eurų kitąmet, o vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu – nuo 399 iki 428 eurų, portalą tv3.lt informavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Taigi vidutinė pensija, ministerijos skaičiavimais, galėtų didėti 27–29 eurais.

Šalies gyventojų II pakopos pensijų fonduose sukaupto turto vertė pasiekė naują ribą – Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) duomenimis, rugpjūčio pabaigoje II pensijų kaupimo pakopoje valdomas turtas sudarė 4,09 mlrd. eurų, o vienam gyventojui teko beveik 3 tūkst. eurų vertės turto. Asociacija išplatintame pranešime informuoja, kad II pakopos pensijų fondai 3 mlrd. eurų ribą peržengė kiek daugiau nei prieš dvejus metus – 2018 m. birželį.

BNS pateikia svarbiausių trečiadienio naujienų Lietuvoje ir užsienyje apžvalgą: Situacija dėl koronaviruso: * Lietuvoje patvirtinti 32 nauji koronaviruso atvejai: 27 iš jų nustatyti po kontakto su jau žinomais sergančiaisiais, du atvejai – įvežtiniai, trijų asmenų užsikrėtimo aplinkybės neaiškios. Šiuo metu Lietuvoje tebeserga 1056 koronavirusu užsikrėtę asmenys – tai didžiausias iki šiol Lietuvoje registruotas vienu metu COVID-19 sergančių asmenų skaičius.

Valdančioji Lietuvos socialdemokratų darbo partija (LSDDP) Seimui siūlys įstatymo pataisas, kad pensijos būtų indeksuojamos nepaisant ekonomikos smukimo. Pasak partijos pirmininko Gedimino Kirkilo, tokiems pakeitimams pritaria ir valdantieji valstiečiai. „Siūlysime išimti nuostatą, kuri neleidžia automatiškai indeksuoti (pensijų – BNS), jei nėra BVP augimo.

„Sodra“ gyventojams jų asmeninėse paskyrose pateikė naujausius jų stažo ir pensijos apskaitos vienetų, įgytų iki šių metų liepos, duomenis. Šiemet šie duomenys atnaujinti vėliau nei įprastai dėl COVID-19 ir atidėto pajamų deklaravimo termino dirbantiems savarankiškai.

Šimtams tūkstančių gyventojų pensijos ir kitos „Sodros“ išmokos yra vienintelis pastovių pajamų šaltinis. Taigi jų mokėjimo grafikas yra svarbus, norint planuoti būsimas šio mėnesio išlaidas. Rugsėjį jos veikiausiai bus mažesnės, nes ir pinigų gyventojai gaus mažiau. Kaip ir kiekvieną mėnesį, „Sodra“ šią savaitę paskelbė, kada tiksliai mokės įvairias išmokas ir pensijas.

„Laisvės ir teisingumo“ partija šiais metais predenduojanti į Seimą žada didelį dėmesį skirti laisvai samdomiems darbuotojams, siūlo pratęsti Seimo kadenciją ir nekalba apie pensijų didinimą.  Antradienį partija „Laisvė ir teisingumas“ TSPMI organizuojamo renginio metu pristatė savo rinkiminę programą, kurią komentavo Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) ekspertai prof. dr. Ainė Ramonaitė, doc. dr.

„Sodra“ rugpjūčio mėnesį pradeda mokėti pensijų anuitetų išmokas pirmiesiems 26 pensijų anuitetų gavėjams. Pensijų anuitetas yra paslauga, kai sumokėjus vienkartinę įmoką iš pensijų fonde sukauptų pinigų, visą likusį gyvenimą „Sodra“ moka mėnesio išmokas. „Sodra“ garantuoja, kad mėnesio išmokos nemažės visą mokėjimo laikotarpį. Šią paslaugą „Sodroje“ gali įsigyti gyventojai dalyvavę II pakopos pensijų kaupime.

Jau šią savaitę „Sodra“ planuoja kartu su įprastinėmis pensijomis išmokėti ir vienkartines 200 eurų išmokas. Dalis pensininkų jas gaus į bankų korteles, o kitiems jie bus pristatyti įprastiniais būdais. Kai kurie gyventojai jau žino, kur išleis papildomus pinigus, tačiau dalis abejoja, ar tokia parama pensininkams yra prasminga. Šiuo metu minimali mėnesinė alga yra 607 eurų neatskaičius mokesčių, arba maždaug 437 eurai į rankas.

Pirmieji išmokas rugpjūtį gaus pensininkai – jiems pinigai pradedami mokėti nuo rugpjūčio 6 d. Tuo metu vaiko pinigai bus pradėti mokėti tik nuo mėnesio vidurio. Apie tai skelbia Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba („Sodra“). „Swedbank“ klientams į sąskaitas pensijos ir vienkartinės 200 eurų išmokos bus pervestos rugpjūčio 6-12 dienomis.

Pensijų kaupimo reforma baigta. „Sodra“ pradeda mokėti pensijų anuitetus. Gyventojams, kurie dalyvauja antrojoje pensijų kaupimo pakopoje, sukauptus pinigus nuo šiol išmokės ne tik privatūs pensijų fondai, bet ir „Sodra". Kaip ir kokio dydžio pensijas gausite, priklausys nuo sukauptos sumos dydžio ir anuiteto rūšies.  Konsultantė kaunietė Viltė dirba bendrovėje, kuri gilinasi į finansinius gyventojų ir verslo klausimus.

Prezidentas Gitanas Nausėda įsitikinęs, kad senatvės pensija neturėtų būti mažesnė nei 50 proc. algos, kurią darbuotojas gavo prieš išeidamas į pensiją. Palyginti su europinėmis, lietuviškos pensijos dabar yra kur kas mažesnės.

Prieš ketverius metus priimtame įstatyme numatytas automatinis senatvės pensijų indeksavimas arba keitimas, priklausantis nuo kai kurių ekonomikos rodiklių. Dalis jų didinti pensijų neleistų, tačiau gali būti, kad pensijos vis tiek bus padidintos. Nuo kiekvienų metų sausio 1 d. pensijos didinamos pagal indeksavimo koeficientą. Jis apskaičiuojamas atsižvelgiant į einamųjų, 3 buvusių ir 3 būsimų metų faktinį arba prognozuojamą darbo užmokesčio fondą.