pensijos

Prezidentas Gitanas Nausėda Seimui teikia trijų įstatymų pataisas, leisiančias sparčiau didinti pensijas ir taip sumažinti skurstančių senyvo amžiaus žmonių skaičių. Kartu numatyti ir tam būtini valstybės biudžeto šaltiniai. G. Nausėda penktadienį pasirašė tai numatantį dekretą.

Per tris šių metų ketvirčius antras pakopos pensijų fondai vidutiniškai uždirbo 14 proc. grąžą, o trečios pakopos fondų vidutinė grąža siekė beveik 11 proc., skelbia Lietuvos bankas. Anot jo, daugiausia uždirbo tie fondai, kurių didžiąją investicinio krepšelio dalį sudaro akcijos. „Pradėjus taikyti gyvenimo ciklo investavimo strategiją, antros pakopos pensijų fondų valdytojai didesnę pensijų fondų turto dalį galėjo nukreipti į rizikingesnius aktyvus – akcijas.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija oficialiai pripažino tai, ką portalas tv3.lt skelbė jau prieš kurį laiką. Numatoma, kad kitais metais pensijos didės greičiau nei vidutinis darbo užmokestis. „Mūsų skaičiavimais, kitąmet visos senatvės pensijos turėtų augti 8,11 proc.

Mažinant pensininkų skurdą, Prezidentūra siūlys Seimui įstatymu įtvirtinti, kad indeksuojant pensijas jų augimas būtų spartesnis už vidutinį darbo užmokestį. „Dėl pastovaus pensijų indeksavimo, spartesnio negu vidutinis darbo užmokestis, mes norėtume tai įtvirtinti įstatymu.

Šauklių, kad „Sodra“ žlunga, netrūko nuo pat jos įkūrimo praėjusiame amžiuje. Nuo svyruojančių šalies ekonominių rodiklių iki sparčiai kintančio dirbančiųjų ir pensininkų santykio – argumentų manyti, kad socialinio draudimo sistemos laukia ne patys geriausi laikai, yra ne vienas. Vis dėlto ekonomistai tvirtai neigia tokius gandus, teigdami, kad „Sodra“ buvo, yra ir bus.

Finansų ministerijai paskelbus naujausią ekonomikos raidos scenarijų, paaiškėjo, kiek kitais metais bus didinamos senatvės pensijos, mokamos daugiau kaip 600 tūkst. gyventojų. Naujausiomis žiniomis, jos didės labiau nei vidutinis darbo užmokestis. Nuo 2018 m. pradžios įsigaliojo naujasis Socialinio draudimo pensijų įstatymas. Jame pirmą kartą buvo įtvirtintas privalomas pensijų indeksavimas.

  Praėjusią savaitę priimtas Vyriausybės sprendimas nuo 2021-ųjų pensijų išnešiojimą patikėti tik Lietuvos paštui reiškia bendrovės monopolio kūrimą, sako jau 20 metų pensijas nešiojančios privačios bendrovės. Jos pabrėžia, kad jų veikla niekas nesiskundžia. Vyriausybė teigia, kad ši funkcija perduodama Lietuvos paštui, nes kyla nesklandumų, konkursus laimėjus privačioms bendrovėms.

Vidutinių pensijų santykis su vidutiniu uždarbiu nėra rodiklis, kuriuo Lietuva galėtų didžiuotis – tarp Europos Sąjungos valstybių rikiuojamės apačioje. Politikai pripažįsta, kad santykinai mažos pensijos yra viena reikšmingiausių problemų Lietuvoje, ir siūlo, kaip šią dilemą spręsti. Pensijos pakeitimo norma – santykis tarp pensijos ir vidutinio darbo užmokesčio. Didelis pakeitimo koeficientas senatvėje dažnai reiškia didelį gerovės perskirstymą visuomenėje ir didelius mokesčius.

Dėl dabartinės pensijų skyrimo tvarkos kai kurie gyventojai gali netekti nemažai pinigų. Neįsigilinęs į visus niuansus vienas skaitytojas pasakojo praradęs jau dviejų mėnesių dydžio pensiją. Tačiau „Sodra“ dėl to problemų nemato ir aiškina, kad žmogus kone pats kaltas, nes nepasidomėjo, kas parašyta jos interneto svetainėje.

Iki liepos 1-osios dėl rimtų priežasčių neapsisprendę, ar pradėti kaupti pensijai antros pakopos fonduose, galės tai padaryti ir vėliau, teigia „Sodros“ atstovas. „Viena iš tokių išlygų tiems gyventojams, kurie buvo naujai įtraukti nuo šių metų pradžios į kaupimą: jeigu jie negavo iš „Sodros“ žinutės, neperskaitė, negavo registruoto laiško – tai galėtų būti viena iš sąlygų, dėl kurių jie galėtų atsisakyti dalyvauti kaupime po termino.

Iki liepos 1 dienos dar yra laiko nuspręsti, ką daryti dėl pensijos kaupimo: tai daryti maksimaliai, kaupimą sustabdyti arba visiškai nutraukti. Kas laukia tų, kurie pasirinks kaupimą stabdyti ar nutraukti? Jeigu žmogus nepriims jokio sprendimo ir neteiks jokio prašymo, anksčiau ar vėliau į pensijų fondą bus pervedama 3 proc. jo algos ant popieriaus ir 1,5 proc. dydžio vidutinio šalies darbo užmokesčio iš valstybės biudžeto.

Pensijų kaupimo tikslas – užsitikrinti papildomas pajamas senatvėje. Tačiau kaip tiksliai yra arba bus apskaičiuojamos būsimos išmokos gyventojams, negali pasakyti net valdžios institucijos. Tai yra paslaptis. Vis dėlto aišku, kad viena pusė kaupiančių gaus kur kas mažesnes išmokas nei kita. Iki liepos 1 d. būtina nuspręsti, kaip pensiją kaupsite ateityje. Kuo daugiau turto sukaupsite pensijų fonde, tuo didesnė tikimybė, kad viso jo neatgausite.

Daugelis pensijų kaupimo dalyvių, kurie sutartis pasirašė iki šių metų pradžios, kaupia toliau, tačiau šiemet į kaupimą įtraukiami ir tie gyventojai, kurie anksčiau kaupime nedalyvavo.

Lietuvos gyventojams liko mėnuo nuspręsti, kaip kaupti ir ar iš viso kaupti pensiją antrosios pakopos pensijų fonduose. Bet kokiu atveju, daugelis dėl įvairių priežasčių visų sukauptų pinigų taip ir nepamatys. O štai estai planuoja visiškai kitokią pensijų reformą, po kurios kiekvienas žmogus bet kada galės išsiimti sukauptas lėšas. Jeigu kaupiate pensiją ir mirsite nesulaukę pensinio amžiaus, jūsų turtas bus paveldėtas.

Prastas mokesčių surinkimas, mažos ir dar labiau mažėsiančios pensijos, pajamų nelygybė, prasta švietimo kokybė – tai tik kelios problemos, su kuriomis susiduria Lietuva. Nors esama pažangos, tačiau kai kurie dalykai mūsų šalyje nesprendžiami jau daug metų. Apie tai rašoma trečiadienį paskelbtose Europos Komisijos rekomendacijose Lietuvai. Kasmet rekomendacijos skelbiamos kiekvienai ES valstybei.

Atlyginimai Lietuvoje didėja, tačiau nepaisant to vis daugiau pensinio amžiaus darbuotojų neina ištarnauto poilsio, bet darbuojasi toliau. Į pensiją išėjusių anksčiau laiko laukia kur kas mažesnė išmoka, įspėja „Sodra“. Pirmąjį šių metų ketvirtį vidutinės visą mėnesį dirbusių gyventojų draudžiamosios pajamos siekė 1 202 eurus. Palyginti su atitinkamu praėjusių metų pirmo ketvirčio rodikliu, kuris buvo 13 proc.

„Sodra“ ketvirtadienį nutraukė kovo mėnesį skelbtą pensijų ir kitų socialinių išmokų išnešiojimo Kaune ir Vilniuje konkursą. „Sodros“ teigimu, konkursas nutrauktas, Seimui svarstant Socialinio draudimo pensijų įstatymo pataisas, numatančias, kad pensijas ir kitas išmokas galės nešioti tik Vyriausybės paskirtas universalios pašto paslaugos (UPP) teikėjas, nurodoma viešųjų pirkimų portale. UPP teikėjo licenciją šiuo metu turi tik Lietuvos paštas.

Sparčiau didinti pačias mažiausias pensijas dabar arba tam skirtus pinigus taupyti ir ruoštis artėjančiam sunkmečiui. Abiejų dalykų vienu metu daryti nėra galimybių, tad politikai turės rinktis, ką daryti, kad lietuviškos pensijos padidėtų. Apie tai interviu tv3.lt pasakojo visai neseniai „Sodros“ vadove oficialiai paskirta Julita Varanauskienė. „Pats savaime pensijų didinimas nėra kažkoks ydingas ar blogas reiškinys. Daugelis pensininkų norėtų, kad jų pensijos būtų didesnės.

Pirmąjį šių metų ketvirtį gyventojų įnašai į pensijų kaupimo fondus išliko stebėtinai stabilūs, kaip ir pensijų kaupimo dalyvių skaičius. „Sodra“ šiandien į gyventojų pensijų kaupimo sąskaitas pervedė daugiau nei 34 milijonus eurų už kovo mėnesį – tai 1 milijonu eurų daugiau nei pervesta už vasario mėnesį. Iš jų vien valstybės paskata sudarė 9,4 mln. eurų, o gyventojų lėšos – beveik 25 mln. eurų.

Pasibaigus laikui, kai gyventojai turėjo deklaruoti pajamas ir sumokėti mokesčius, „Sodra“ jau imasi priemonių prieš skolininkus. Ir nesvarbu, kad visai neseniai dauguma mokesčių mokėtojų skolininkais buvo išvadinti be jokios priežasties. Apie menamus ir tikrus skolininkus, „Sodros“ klaidas, pensijų ir kitų išmokų naujoves pasakojo naujienų portale tv3.lt apsilankiusi naujoji jos vadovė Julita Varanauskienė.

Ketvirtadienį po pateikimo Seimas pritarė Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo pataisoms ir išplėtė skaičių asmenų, kuriems bus mokamos šios pensijos. Seimas nesulaukė valstybinių pensijų reformos, kurią rudeniop žada Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Nuo šių metų pradžios pradėjusi veikti atnaujinta II-os pakopos pensijų kaupimo sistema ne tik padidins papildomai pensijai kaupiančių žmonių skaičių. Dalis iš jų – tiek jau kaupiantys papildomai pensijai II-os pakopos pensijų fonduose, tiek iki šiol nepradėję kaupti ar sustabdę kaupimą prieš kelerius metus – šiuo metu svarsto, ar kaupti toliau, ar pasitraukti.

Lygiai prieš 15 metų Lietuva tapo Europos Sąjungos dalimi. Algos ir pensijos per šį laiką padidėjo daugiau kaip tris kartus, o maistas pabrango daugiau kaip du kartus. Ekspertai sutaria, kad Lietuva pasiekė daug, tačiau artimiausiu metu labiau prisivyti ES senbuves bus sunku.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo Vyriausybei nuo kitų metų kompensuoti 20 proc. per krizę sumažintų valstybinių ir kitų pensijų, kompensacijų bei rentų, kurios iki šiol buvo likusios nekompensuotos, rašoma pranešime.  Skaičiuojama, kad 2020 m. biudžete daliniam išmokų kompensavimui reiktų numatyti apie 36,2 mln. eurų. Iš viso socialinių išmokų gavėjams nekompensuota 181,5 mln. eurų.

„Sodrai“ perskaičiavus dalį pensijų, apie 40 tūkst. senjorų jos kiek padidėjo, o dalies mokėjimą atnaujinus, kai kuriems pensininkams išmokama vienkartinė išmoka, siekianti kelias dešimtis ar kelis šimtus eurų. „Sodra“ iki kovo pabaigos pensijas perskaičiavo žmonėms, gaunantiems iki 1995 metų paskirtas senatvės pensijas ir iki 2017 metų pabaigos sukaupusiems daugiau nei 30 metų stažo.

Lietuvos paštas laimėjo „Sodros“ skelbtą viešųjų pirkimų konkursą pensijų išdavimui, todėl visi Lietuvos senjorai nuo šiol savo pensijas galės atsiimti pašto skyriuose, o 12 regionų, kuriuose veikia mobilus laiškininkas, pensininkai, kaip ir anksčiau, jas gaus į namus. Po žiemą kilusios sumaišties, kai dalis pagyvenusių žmonių taip ir nesulaukė pristatomų pensijų, šiuos įsipareigojimus 3 mėnesiams sėkmingai buvo perėmęs Lietuvos paštas, rašoma pranešime spaudai.

Privatus kaupimas pensijai yra savarankiškas asmens sprendimas, tačiau atnaujinta antrosios pakopos pensijų kaupimo sistema pasižymi 4-iomis konkrečiomis naudomis kaupiančiam žmogui, rašoma socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pranešime spaudai. Pirmiausia valstybė į kiekvieno 3 proc. pensijai atidedančio asmens „kaupimo sąskaitą“ šįmet skiria 196 eurus per metus. Be to, nuo šių metų 1,55 proc.

Per 29-erius Nepriklausomybės metus vidutinės lietuvių algos ir pensijos išaugo šimtus kartų. Tiesa, šie palyginimai tik apytiksliai, pabrėžia specialistai, nes tuomet šalis žengė pirmus žingsnius iš planinės ekonomikos į laisvąją rinką. Vis dėlto to meto lietuvių pajamų dydžiai žiūrint iš šiandienos tikrai glumina. 921 eurai prieš ir 718 eurų po mokesčių. Toks yra vidutinis mėnesinis atlyginimas Lietuvoje šiuo metu, skelbia Statistikos departamentas.

„Sodra“ į pensijų kaupime dalyvaujančių gyventojų sąskaitas pervedė jų įmokas ir valstybės paskatas. Iš valstybės biudžeto pensiją kaupiantiems gyventojams už sausį pervesta 9,35 mln. eurų, tai yra 1,78 mln. eurų daugiau nei tą patį mėnesį prieš metus. Iš viso į gyventojų pensijų kaupimo sąskaitas pervesti 34,1 mln. eurų, arba 4,17 mln. eurų daugiau nei prieš metus, teigiama „Sodros“ pranešime. „Nuo šių metų pradžios visi gyventojai, dalyvaujantys pensijų kaupime, gauna ir valstybės paskatą.

Individualią veiklą vykdantiems asmenims ir ūkininkams nuo 2019 metų priklausys didesnės ligos, motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokos, bus greičiau kaupiamas pensijų socialinio draudimo stažas. To priežastis – šiais metais individualią veiklą vykdantys žmonės ir pajamas deklaruojantys ūkininkai įmokas „Sodrai“ moka nuo 90 proc. apmokestinamųjų pajamų. Praėjusiais metais šie savarankiškai dirbantys asmenys mokėjo įmokas nuo 50 proc. apmokestinamųjų pajamų.

Vasarį pensijų laiku sulaukė 99 proc. senjorų, kurioms jos pristatomos į namus. „Sodros“ teigimu, tai rodo, jog daugiau nei dvidešimtyje savivaldybių nuo šių metų pensijas į namus pradėjusioms pristatyti naujoms bendrovėms pavyko sėkmingai sustyguoti teikiamas paslaugas. Savo ruožtu Lietuvos paštas užtikrino, kad senjorai laiku sulauktų pensijų Vilniuje ir Kaune, kur nuo metų pradžios paštą turėjusiai pakeisti bendrovei „Bastaras“ nepavyko laiku atnešti dalies išmokų.

Kas antras Lietuvos gyventojas neabejoja, kad pats geriausiai tvarko savo pinigus. Net 56 proc. žmonių tvirtina, kad geriausiu asmeninių lėšų valdytoju pirmiausiai įvardintų būtent save, o tarp skirtingų visuomenės grupių didžiausiu pasitikėjimu išsiskiria pensininkai. Tai atskleidė sausį atlikta reprezentatyvi „Spinter tyrimų“ apklausa.

Daugėja atsisakančiųjų kaupti pensiją privačiuose pensijų fonduose. Per pusantro mėnesio kaupimą sustabdė jau apie 3 proc. gyventojų. Profsąjungų tokia tendencija nestebina, mat jos pasigenda didesnės fondų kontrolės už žmonių pervedamus pinigus. Tuo metu vyriausybės ir fondų atstovai padėties nedramatizuoja ir nuo komentarų susilaiko, esą dar anksti daryti apibendrinimus, žmonėms apsispręsti dar liko 4 mėnesiai. Vilnietė Jelena su mama atėjo į „Sodros" skyrių Vilniuje.

Lietuvos II pakopos pensijų fondai valdo daugiau kaip 3 mlrd. eurų būsimųjų pensininkų santaupų. 2008 metais pasaulį supurčiusi ekonominė krizė mūsų šalies finansų sektoriui kainavo du bankus ir priminė, kad iki 100 tūkst. eurų dydžio indėliai yra apdrausti, o banko žlugimo atveju indėlininkams bus grąžinti. Pensijai kaupiamos lėšos nėra indėliai, bet nepaisant to – ne mažiau apsaugotos.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena, kad nuo 2019 metų mokamos priemokos iš valstybės biudžeto mažų pensijų gavėjams, kurių visų gaunamų pensijų suma nesiekia 238 eurų per mėnesį. Kaip rašoma pranešime spaudai, svarbu pabrėžti, kad pensija kartu su priemoka 238 eurų ribą pasieks tik tiems žmonėms, kurie yra įgiję būtinąjį stažą. Kitiems priemokos dydis priklauso nuo jų įgyto stažo.

Nuo šių metų įsigaliojusi pensijų kaupimo pertvarka palietė beveik visus Lietuvos dirbančiuosius: jau kaupiantys žmonės nuo sausio pradėjo kaupti naujomis sąlygomis, o iki 2019-ųjų nekaupusiems gyventojams, kuriems dar nėra suėję 40 metų, buvo pasiūlyta pradėti kaupti pensijų fonduose nuo liepos mėnesio.  Pateikiame 10 atsakymų į pagrindinius klausimus, kurie kyla gyventojams apie pensijų kaupimą.

Nors ekspertai džiūgauja, kad emigrantų srautai iš Lietuvos mąžta, bet nemaža dalis šalies piliečių vis dar sėkmingai darbuojasi įvairiausiose Europos šalyse. Kai kurie jų čia sulauks ir pensinio amžiaus, o kartu su juo ir senatvės išmokų. Kokių minimalių pensijų lietuvių emigrantai gali tikėtis Norvegijoje, Airijoje ir Didžioje Britanijoje, domėjosi naujienų portalas tv3.lt.

Lietuvių bendruomenėms pastarąjį dešimtmetį smarkiai išaugus turtingesnėse ES šalyse, dalį pensijų tautiečiai gaus taip pat iš ten. Tiesa, mokant socialinio draudimo įmokas per kelias valstybes, ne iš visų jų pensija emigrantus pasieks vienu metu. Kaip tv3.lt sakė „Sodros“ komunikacijos skyriaus vadovas Saulius Jarmalis, vos tik žmogus pasiekia lietuviško pensinio amžiaus ribą, jis senatvės pensiją pagal sumokėtas įmokas ir įgytą stažą iš mūsų šalies pradeda gauti nesvarbu, kur begyventų.

Praėjusią savaitę pensijų išnešiojimą Vilniuje ir Kaune iš privačios įmonės „Bastaras“ perėmęs Lietuvos paštas per keturias dienas išnešiojo didžiąją dalį – 83 proc. dar likusių neišnešiotų pensijų. Anot pašto atstovės Vaidos Budrienės, Vilniuje reikėjo pensijas išnešioti apie 2,3 tūkst., o Kaune apie 600 pensininkų, šiuo metu pinigai dar nepasiekė apie 500 žmonių.

Prašymas susimokėti už pensijų pristatymą į namus būtų tolygus žmonių įžeidimui. O sakyti, kad toks pristatymas nieko nekainuoja, yra visiškai netikslu. Tokio požiūrio laikosi ekonomistas Romas Lazutka, sukritikavęs socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio žodžius. Trečiadienį L. Kukuraitis pensijos atnešimą pavadino nemokama paslauga, kalbėdamas laidoje „Delfi dėmesio centre“, už kurią esą sumoka tie, kas gauna pinigus į savo banko sąskaitas.

1,317 milijono. Tiek gyventojų perves įmokas į savo pensijų kaupimo fondus nuo sausio mėnesio darbo užmokesčio pagal naują atnaujintą pensijų kaupimo sistemą. Nuo šiol įmokas nuo darbo užmokesčio moka visi gyventojai, anksčiau pasirašę pensijų kaupimo sutartis.  Per 30 sausio dienų prašymus sustabdyti kaupimą ir palikti lėšas fonde pateikė 18,6 tūkst. gyventojų. Dar 5500 paprašė nutraukti kaupimą ir pervesti iki šiol sukauptas lėšas „Sodrai“, rašoma „Sodros“ pranešime spaudai.

Lietuvos paštas yra pasirengęs perimti pensijų išnešiojimą Vilniuje ir Kaune iš bendrovės „Bastaras“, kuri šiuose miestuose nesugebėjo laiku – iki sausio 26 dienos – išnešioti pensijų. Pasak Lietuvos pašto atstovės Vaidos Budrienės, bendrovė pensijų išnešiojimą yra pasiryžusi perimti bet kada. „Kai bus paskelbta, kas oficialiai nešios pensijas, jei tai bus Lietuvos paštas, tai esame bet kada pasirengę perimti“, – BNS sakė V. Budrienė.

Dalis gyventojų šį savaitgalį galėjo dar negauti pensijų, pripažįsta „Sodros“ atstovai. Detalesnius duomenis tikimasi pateikti vėliau pirmadienį, sako „Sodros“ atstovas Saulius Jarmalis. „Šiandien renkame galutinius duomenis iš įmonių – šeštadienį pensijos dar buvo nešiojamos, sekmadienį įmonės nedirbo. Šiandien jos turėtų pateikti duomenis.

Sutartys su bendrovėmis, kurios iki sausio 26 dienos nepristatys pensijų, bus nutraukiamos ir ieškoma naujų pensijų išnešiotojų, sako socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis, susitikęs su pensijas išnešiojančios įmonės „Bastaras“ ir „Sodros“ atstovais. „Yra labai aiškiai įvardinta, kad jeigu iki sausio 26 dienos nebus išnešiotos pensijos, visos sutartys tuose regionuose bus nutrauktos.

Rizika skyrybų atveju netekti pusės privačiame pensijų fonde sukauptų pinigų egzistuoja. Vis dėlto, teisininkai ramina, kad teismai Lietuvoje kol kas nėra įtvirtinę taisyklės, kuri buvusiems sutuoktiniams padalintų II ir III pensijų pakopose sukauptas sumas.  Ne visi žino, kad kaupia  Kaip tv3.lt pripažino advokatų profesinės bendrijos „Avocad“ advokatas Egidijus Langys, fonduose sukauptų pinigų likimas skiriantis yra diskusijų vertas klausimas.

Antradienį „Sodra“ kiekvienam dirbančiajam, anksčiau nekaupusiam II pakopos pensijų fonde, pranešė, kuriai bendrovei jį priskyrė. Visiškai atsitiktine tvarka dirbantiesiems buvo parinkta viena iš penkių pensijų kaupimo bendrovių – „SEB investicijų valdymas“, „Swedbank investicijų valdymas“, „Luminor investicijų valdymas“, „INVL Asset Management“ arba „Aviva Lietuva“. Jau sausio 2 d. „Sodra“ kiekvienam dirbančiajam visiškai atsitiktine tvarka parinko vieną iš penkių pensijų kaupimo bendrovių.

Kiek eurų per mėnesį senatvėje jums atsieis sprendimas kaupti arba nekaupti privačiuose pensijų fonduose, jau nuo pirmadienio galite sužinoti naujai pristatytoje „Sodros" skaičiuoklėje. Joje pateikiami penki galimi scenarijai, parodantys, kokios prognozuojamos pensijos galite tikėtis vienu ar kitu atveju. Garantijos nėra Nuo 2019 m. pradžios įsigaliojusi nauja pensijų sistema II pensijų pakopoje kaupiančių gyventojų kiekį dar labiau padidino.

16,4 euro per mėnesį ir papildomos mokestinės lengvatos. Tokiomis priemonėmis šįmet valstybė rems papildomai pensijai II pakopos fonduose kaupiančius darbuotojus. Be to, susigrąžinti dalį mokesčių kaip ir seniau galės III pakopai savo pinigus patikintys dirbantieji. Tiesa, gyventojams primenama, kad susigrąžinti daugiau nei 300 eurų mokesčių iš valstybės už kaupimą privačiai nepavyks.

Pirmosiomis 2019 metų dienomis dalį II pensijų pakopoje kaupiančių gyventojų pasiekė laiškai, pranešantys apie svarbius pokyčius. Nuo šių metų visi minėtos pakopos dalyviai bus išskirstyti į skirtingus gyvenimo ciklo pensijų fondus. Teoriškai tai reikš didesnę riziką jauniausiems dirbantiems ir mažesnę – šalia pensijos ribos atsidūrusiems lietuviams.