pensijos

Eilės šiomis dienomis ne tik „Regitroje", apgultis – ir didžiųjų miestų Mokesčių inspekcijos padaliniuose. Baigiasi terminas deklaruoti metų pajamas, tad žmonės grūdasi ir ten. Tačiau atėję gyventojai išeina nieko nepešę. Koronaviruso ekstremali padėtis nesibaigė, todėl Vilniuje aptarnaujami tik iš anksto užsirašę žmonės. O kas nespėjo, užeiti kviečiami tik po dviejų savaičių.

Seimas pirmadienį apsispręs, kaip mokėti senatvės pensiją tiems gyventojams, kurie bus gavę išankstinę pensiją.   Seimas linkęs numatyti, kad pensijos amžiaus sulaukę žmonės, turintys 40 metų ir ilgesnį darbo stažą ir ne ilgiau nei trejus metus gavę išankstinę pensiją, nuo 2021 metų galės gauti visą senatvės pensiją. Skaičiuojama, kad nauja tvarka pareikalautų 1,2 mln. eurų papildomų biudžeto lėšų.

Seimas po svarstymo pritarė Socialinio draudimo pensijų įstatymo pataisai, kuri įteisins naują išankstinių pensijų mokėjimo tvarką.  Ji numato, kad pensijos amžiaus sulaukę žmonės, turintys 40 metų ir ilgesnį darbo stažą ir trumpiau – ne ilgiau nei trejus metus – gavę išankstinę pensiją, nuo 2021 metų galės gauti visą pensiją. Skaičiuojama, kad nauja tvarka pareikalautų 1,2 mln. eurų papildomų biudžeto lėšų.

Jau po dviejų savaičių kaupiantiems pensijų fonduose išmokas pradės mokėti nebe draudimo kompanijos, o „Sodra“. Ji paruošė netgi specialią skaičiuoklę, kad gyventojams būtų lengviau pasirinkti. Visgi dauguma išmokų prognozuojamos mažesnės nei 50 eurų, tad Seime jau pasigirsta siūlymų vėl leisti nusivylusiems privačiu kaupimu žmonėms iš jo bet kada pasitraukti. Vilniečiui Jonui iki pensijos liko vos pora metų. Nors privatus pensijų kaupimas Lietuvoje veikia jau 16 metų, vyras juo nesusižavėjo.

Pensijos amžiaus sulaukę žmonės, turintys didelį darbo stažą ir trumpiau – ne ilgiau nei trejus metus – gavę išankstinę pensiją, nuo 2021 metų galės gauti visą pensiją. Skaičiuojama, kad nauja tvarka pareikalautų 1,2 mln. eurų papildomų biudžeto lėšų.  Tokiai Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pasiūlytai tvarkai penktadienį pritarė Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas: už balsavo aštuoni komiteto nariai, vienas prieš ir du susilaikė.

Valdantieji siūlo nuo kitų metų indeksuoti ir taip padidinti kai kurias valstybines pensijas. Valstybinių pensijų įstatymo pataisą Seime registravo „socialdarbietė“ Rimantė Šalaševičiūtė ir valstietis Jonas Jarutis.  Jeigu valdančiųjų pakeitimui Seimas pritars, būtų indeksuojamos pareigūnų ir karių, teisėjų, nukentėjusiųjų asmenų, pirmojo ir antrojo laipsnių, mokslininkų valstybinių pensijos.

Lietuvoje praėjusių metų pabaigoje bent vienos rūšies pensiją gavo 899,8 tūkst. asmenų, arba maždaug kas trečias šalies gyventojas (32,2 proc.), rodo išankstiniai Statistikos departamento duomenys. Per praėjusius metus pensijų gavėjų skaičius sumažėjo 4,9 tūkst. (0,5 proc.), teigiama pranešime.  Su senatve susijusias pensijas praėjusių metų pabaigoje gavo 667,8 tūkst. asmenų, arba ketvirtadalis šalies gyventojų. 1 tūkst.

Finansų ministras Vilius Šapoka Seimui antradienį pristatė Vyriausybės iniciatyvas steigti Pagalbos verslui fondą, skirtą gelbėti vidutines ir dideles įmones, ir leisti į jį investuoti pensijų fondams. Iniciatoriai sako, kad tokie sprendimai skatins ekonomiką, opozicija perspėja, kad iniciatyvos kelia didelių rizikų pensijų kaupimo sistemos dalyviams. Po pateikimo už įstatymų pataisas balsavo  65 Seimo nariai, prieš buvo vienas, o susilaikė 27 parlamentarai.

Seime liko paskutinis balsavimas dėl pensijų anuitetų, kuriuos nuo liepos iš pensijų kaupimo fondų perims „Sodra“, neapmokestinimo gyventojų pajamų mokesčiu (GPM).   Seimas ketvirtadienį po svarstymo pritarė tokiai Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisai ir dėl jos apsispręs kitą savaitę.

Valdžia nusiteikusi keisti prieš kelerius metus įtvirtintą pensijų indeksavimo formulę, kad dėl koronaviruso krizės kitais ir vėlesniais metais nebūtų įšaldytas jų didinimas, sako socialinės apsaugos ir darbo viceministrė.  Eglė Radišauskienė sako, kad pensijos kitąmet augs, bet ne tokiu tempu, kaip pastaraisiais metais.

Vyriausybė nusprendė skirti papildomas išmokas visiems senatvės pensijų ir kitų išmokų gavėjams. Net tiems, kurių pensijos didesnės nei subsidijos prastovose esantiems darbuotojams. Ar teisinga visų mokesčių mokėtojų lėšomis labiau remti tuos, kurie ir taip pinigų dabar gauna daugiau? Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skelbia, kad senyvo amžiaus gyventojams, neįgaliesiems, našliams, našlaičiams ketinama skirti vienkartinę 200 eurų dydžio išmoką.

„Sodra“ balandžio mėnesį nevėluodama išmokėjo pensijas senjorams. Kitos socialinio draudimo išmokos – ligos, vaiko priežiūros bei vaiko išlaikymo, nedarbo – taip pat laiku nukeliavo į gyventojų sąskaitas, rašoma pranešime spaudai. „Nors, atsižvelgiant į karantiną ir ekstremalią situaciją, pensijas į namus pristatančios bendrovės turėjo imtis griežčiausių apsaugos priemonių, didesnių rūpesčių neiškilo. Dėkojame ir senjorams, kad jie, atsiimdami pensiją, saugojosi.

Dėl koronaviruso krizės tirpsta kaupiančių privačias pensijas pinigai. Vos per trejetą mėnesių santaupų vertė sumažėjo net arti penktadalio. Lietuvos bankas prašo žmonių nesijaudinti ir toliau kaupti savo amžiaus fonduose. Esą kažkada, kai pandemija baigsis, akcijų kainos vėl šaus į viršų. Visgi kaupiančiųjų atstovas priekaištauja fondų valdytojams, kad vyresnio amžiaus žmonių santaupas jie nepakankamai apsaugojo nuo nuvertėjimo.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas penktadienį iš esmės pritarė svarbiausioms nuostatoms, kaip nuo šių metų liepos bus mokami antros pakopos pensijų fonduose sukauptų pensijų anuitetai, jų valdymą parėmus „Sodrai“.  Per dvi dienas  trukusius svarstymus komitetas dar neapsisprendė tik dėl to, kaip „Sodra“ išmokėtų pensijų anuitetus tais atvejais, kai gyventojų lėšos pensijų fonduose būtų nesėkmingai investuotos ir anuitetams lėšų pritrūktų.

Pernai atlikta pensijų sistemos pertvarka atnešė nemažai sumaišties. Lietuvos gyventojams kilo daugybė klausimų, kaip tinkamai pasirūpinti savo gyvenimu senatvėje. Šiemet susirūpinimui dėl pertvarkos nurimus daug klausimų kelia išskirtinė situacija dėl pandemijos. Pasaulio ekonomiką kaustančio koronaviruso poveikis neaplenkė pirmojo ketvirčio Lietuvos pensijų fondų grąžų.

Seimo teisininkams įspėjant, kad pensijų anuitetų mokėjimas ateityje gali valstybei brangiai kainuoti, Seime aptariama idėja Vyriausybei iš anksto leisti skolintis, jei gyventojų lėšos pensijų fonduose būtų nesėkmingai investuotos ir anuitetus tektų mokėti iš „Sodros“ biudžeto.     Finansų ministerija prašo ši pasiūlymą apsvarstyti Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete – jis svarsto tvarką, kaip nuo liepos „Sodra“ mokės anuitetus. Komiteto posėdis numatomas penktadienį.

„Sodra“ ruošiasi liepą pradėti mokėti privačiuose fonduose kaupiamas pensijas. Šį darbą iš privačių draudimo bendrovių valdantieji užsimojo perkelti „Sodrai“. Vyriausybė žada, kad valstybinis fondas privačias pensijas mokės didesnes, tačiau opozicija tuo labai abejoja. „Sodros“ skyriuje darbuotojai konsultuoja gyventojus apie pensijas, pašalpas, „Sodros“ mokesčius. O štai jau po pusketvirto mėnesio numato mokėti ir privačias pensijas.

Palaipsniui ilgėjant pensiniam amžiui, didėja ir pačių pensininkų skaičius. Šių metų pradžioje jų buvo apie 16 tūkst. daugiau nei prieš penkerius metus. „Sodros“ duomenimis, šių metų sausį senatvės pensijos mokėtos 613 tūkst. asmenų. Tai yra 2,7 proc., arba 16 tūkst. daugiau nei buvo 2015 m. sausį. Tarp visų senatvės pensijų gavėjų buvo beveik 73 tūkst. gyventojų, kurie tuo pačiu metu ir dirbo. Moterys pensininkės sudaro beveik du trečdalius visų pensininkų (406 tūkst.

Lietuvoje skurdo riziką patiriančių pensininkų skaičius yra vienas iš didžiausių visoje ES. Siūlymui jį mažinti įvedant naują išmoką vienišiems asmenims paprieštaravo Vyriausybė ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Ministras Linas Kukuraitis tokį pasiūlymą viešai kritikavo sakydamas, kad jį įgyvendinus būtų nuskriausti neįgalieji.

Visoje Europos Sąjungoje 65 metus sulaukusių moterų pensijos yra vidutiniškai 30 proc. mažesnės nei vyrų, rodo Eurostat paskelbti duomenys. Tiesa, Lietuvoje šis skirtumas kiek mažesnis. Nors visose ES šalyse moterys gauna mažesnes pensijas, priklausomai nuo valstybės narės šis skirtumas itin skiriasi. Didžiausias jis yra Liuksemburge, kur 65 metų sulaukę moterys gauna 43 proc. mažesnes pensijas nei vyrai. Maltoje moterų pensijos mažesnės 42 proc., Nyderlanduose – 40 proc.

„Sodra“ vasarį pradeda mokėti didesnes šalpos pensijas ir kompensacijas bei išankstines senatvės pensijas, keičiasi ir priemokos mažiausių socialinio draudimo pensijų gavėjams. Kitos pensijos jau indeksuotos, todėl artimiausiu keistis neturėtų, rašoma pranešime spaudai. Kadangi šalpos pensijos bei kompensacijos ir išankstinės senatvės pensijos mokamos už praėjusį mėnesį, jų gavėjai nuo sausio įsigaliojusius pokyčius pastebės šį mėnesį.

Per milijoną lietuvių pensiją kaupia antrosios pakopos fonduose, o dalis jų numiršta taip ir nesulaukę išmokų. Jų sukauptas turtas po mirties gali būti paveldėtas, tačiau keli milijonai eurų ir toliau tyliai guli pensijų fondų valdytojų užantyje. Norėdami prisivilioti naujų klientų bankai ar fondus valdančios bendrovės, regis, nesunkiai suranda kiekvieną. Tačiau jeigu klientas miršta, niekas neskuba rūpintis jo turtu.

„Sodra“ pradėjo mokėti padidintas senatvės, netekto darbingumo, našlių, našlaičių pensijas. Pensijos vidutiniškai didėja daugiau nei 9 proc. Tie, gyventojai, kurie gauna išankstines senatvės pensijas, šalpos išmokas, padidėjimą pajus vasarį, mat šios išmokos mokamos už praėjusį, o ne už einamąjį mėnesį. Taigi, pavyzdžiui, išankstinių pensijų gavėjai šį mėnesį sulauks dar nepasikeitusio dydžio pensijos, o indeksuotą ir didesnę išmoką už sausį gaus vasarį.

„Sodra“ indeksuotas pensijas su papildomai 1,83 proc. padidinta bendrąja pensijų dalimi pradės mokėti jau sausį. Tai reiškia, kad visos socialinio draudimo pensijos, kurių dydį lemia bazinės pensijos dydis, papildomai ūgtels jau nuo sausio. Nuo sausio visos socialinio draudimo pensijos indeksuojamos 8,11 proc. Seimas priėmė sprendimą dar papildomai - 1,83 proc. - padidinti bazinės pensijos dydį.

Naujieji metai atneša daug finansinių pokyčių į socialinės apsaugos ir darbo sritį – auga vaiko pinigai, senatvės ir šalpos pensijos, įvairios išmokos. Vaiko pinigai Patvirtintame 2020 m. valstybės biudžete numatyta, kad nuo sausio 1 dienos vaiko pinigai didinami nuo 50 iki 60 eurų, o gausioms, nepasiturinčioms ar neįgalių vaikų šeimoms – nuo 70 iki 100 eurų.

Metų pabaigoje Seimas priėmė kelis įstatymų projektus, dėl kurių keisis kai kurios „Sodros“ išmokos. Pensijos bus indeksuojamos ne tik pagal įprastinę tvarką, bet ir papildomai. Taip pat numatyta išmokėti kai kurias kompensacijas. Kita vertus, dėl iki 607 eurų didinama minimali mėnesinė alga. Dėl to didės įmokos dirbantiems savarankiškai, taip pat tiems, kurių pajamos nesiekia šios sumos.

Pensijų anuitetus „Sodra“ perims nuo kitų metų liepos. Seimas penktadienį priėmė tai numatančias Pensijų kaupimo įstatymo pataisas: už balsavo 87 Seimo nariai, susilaikė keturi parlamentarai.

Seimas nemaža balsų persvara patvirtino, kiek kitais metais į bendrą katilą sumokėsime mokesčių ir kam kiek pinigų bus skirta. Gyventojų pajamos bus apmokestintos labiau nei žadėta, įvesti nauji mokesčiai. Tačiau pensijos, vaiko pinigai, valdininkų atlyginimai didinami labiau. Viena vertus, valdantieji teigia, kad kitais metais ekonomika augs lėčiau. Taigi, reikia naujų ir didesnių mokesčių, kad pajamų biudžete nepritruktų.

Nuo sausio gyventojai gaus didesnes tiek senatvės, tiek ir netekto darbingumo (neįgalumo), tiek ir šalpos pensijas. Didės ir priemokos mažiausių pensijų gavėjams, rašoma pranešime spaudai. Senatvės, netekto darbingumo ir kitos socialinio draudimo pensijos bus indeksuojamos nuo sausio. Tai reiškia, kad jau sausio mėnesį senjorai tikrai sulauks 8,11 proc. didesnių pensijų. „Sodros“ duomenimis, mažesnės pensijos augs šiek tiek sparčiau nei didesnės, nes 1,83 proc.

Seimas ir prezidentas džiaugiasi, kad kitąmet keliasdešimčia eurų ūgtels vidutinė pensija, tačiau ekonomistai skurstantiems pensininkams siūlo neskubėti džiaugtis, mat čia pat išaugs ir skurdo rizikos riba. Tai reiškia, kad daugumos pensininkų piniginės pasunkės vos vienu kitu euru. Ekonomistai lėšų kelti pensijas siūlo ieškoti ne didinant mokesčius, o efektyviau valdant valstybės aparatą ir apkuopiant, pavyzdžiui, viešuosius pirkimus.

Pažadus dėl vaiko pinigų kitąmet valdžia jau mažina. Pritrūkę pinigų, valdantieji pripažįsta, kad išmoką už vaiką kitąmet didinti 20-čia eurų nepavyks, tad lieka prie ankstesnio – ministerijos siūlymo: kitąmet pridės tik 10 eurų. Pažadų dėl pensijų didinimo keisti valdantieji nesiryžo ir kitąmet tebeplanuoja apie 30 eurų didesnes išmokas senjorams. Tiesa, viso padidinimo metų pradžioje senjorai dar nesulauks, nes „Sodra" esą nespės suskaičiuoti kiekvienos pensijos.

Prieš dešimtmetį vykusios ekonominės krizės metu buvo sumažintos ne tik senatvės, bet ir kitų rūšių pensijos. Pirmųjų mažinimas buvo pripažintas neteisėtu ir neišmokėti pinigai gyventojams buvo grąžinti. Kitų sumažintų išmokų niekas niekada nekompensavo. Tačiau Seimo sprendimu, prieš kitus rinkimus bent dalis šių kompensacijų gali būti išmokėta.

Seimas ketvirtadienį galutinai palaimino prezidento Gitano Nausėdos pasiūlymams dėl bazinių pensijų didinimo. Įstatymo pataisos užtikrintų, kad kitąmet bazinė pensija per mėnesį augtų apie 3,5 euro. 103 Seimo nariai balsavo už. Augtų apie 3,5 euro Pataisomis numatoma 2020–2021 metais taikyti penktadaliu didesnį nei numatyta bazinės pensijos indeksavimo koeficientą.

Vyriausybė pritrūko pinigų pensijoms ir vaiko pinigams. Sukrapščiusi 50 milijonų eurų streikavusių mokytojų algoms, vyriausybė keičia vaiko pinigų didinimo grafiką. Didesnių išmokų visi vaikai sulauks tik metų viduryje. Naujausiame biudžeto projekte metų viduriui atidedami ir nauji mokesčiai bankams bei prekybininkams, tačiau kartu ir senjorams visų pinigų išmokėjimas numatomas tik liepą.

Vyriausybė priėmė patobulintą kitų metų biudžetą, taip pat „Sodros“ ir privalomojo sveikatos draudimo biudžetus. Paaiškėjo, kad pagal naujus projektus žadėto išmokų didinimo nuo kitų metų pradžios nebus. Vaiko pinigai, kurie dabar siekia 50 eurų, iki 60 eurų turėtų didėti ne nuo sausio 1 d., bet nuo liepos. Papildomas bazinės pensijos indeksavimas taip pat žadamas tik nuo kitų metų vidurio.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) vadovas Ramūnas Karbauskis tvirtina, kad biudžetas, kurį priims Seimas, skirsis nuo pirmadienį Vyriausybės pristatyto varianto. Pasak didžiausios Seimo frakcijos vadovo, parlamentas priims bankų turto, prekybos tinklų apyvartos bei taršos mokesčius, tad Vyriausybės liepą suplanuotas išmokų didinimas bus perkeltas sausiui. „Biudžetas, kuris pateiktas vakar, skirsis nuo to, kurį Seimas priims.

Seime kelią skinasi prezidento Gitano Nausėdos siūlymas kitąmet pensijas didinti dar 3 eurais. Valdančiųjų lyderis Ramūnas Karbauskis tvirtina, kad biudžete bus surasta pinigų maksimaliai padidinti pensijas. Tiesa, kol kas dar neaišku, kieno sąskaita tai bus padaryta. Opozicija rėžia, kad jau dabar biudžetas yra populistinis ir neaišku, kokiu būdu bus padidintos senatvės pensijos.

Jau šiemet pabrangusi elektra brangs ir kitąmet dar 15 proc. Taip per dvejus metus susidarys net 30 proc. brangimas. Kainų reguliuotojai aiškina, esą elektra brangsta aplinkinėse rinkose, tad kitos išeities nėra. Tačiau ekonomistai sako, kad brangstanti elektra didins ir bendrą infliaciją. O žmonės ir ypač senjorai apgailestauja dėl brangimo, mat elektros brangimas suvalgys visą prezidento pažadėtą pensijų padidinimą. Tiesa elektros brangimą kai kam kompensuos pingančios dujos.

 „Sodros“ skelbtą pensijų išnešiojimo 2020-2021 metais Kaune ir Vilniuje konkursą laimėjo valstybės valdomas „Lietuvos paštas“, BNS skelbtą neoficialią informaciją patvirtino „Sodra“. „Vilniuje ir Kaune artimiausius dvejus metus pensijas į namus pristatys bendrovė „Lietuvos paštas“, kuri laimėjo „Sodros“ skelbtą viešųjų pirkimų konkursą“, – pranešė „Sodra“. Anot jos, sutartis bus pasirašyta artimiausiu metu. Paraiškos konkursui baigtos priimti penktadienį.

Seimas svarsto Vyriausybės parengtą kitų metų valstybės biudžetą ir naujus mokesčių įstatymus. Valdantieji tikina, kad pensijos, algos ir kitos išmokos sparčiai augs. Opozicija projektą kritikuoja kaip nerealų, esą jį priėmus bus nuskriausti kai kurie gyventojai, be to, nesilaikoma pažadų viešajam sektoriui.

Seimas antradienį po svarstymo pritarė prezidento Gitano Nausėdos pasiūlymams dėl bazinių pensijų didinimo. Įstatymo pataisos užtikrintų, kad kitąmet bazinė pensija per mėnesį augtų papildomai apie 3 eurus, o iš viso bazinės pensijos kitąmet didėtų apie 33 eurus. 97 Seimo nariai balsavo už, 2 susilaikė. Kad pasiūlymai įsigaliotų, Seimas balsuos dar kartą.

Diskusijose dėl valstybės biudžeto kyla įtampa tarp Seimo narių ir prezidento Gitano Nausėdos. Seimo Biudžeto ir finansų komitetas neuždegė žalios šviesos prezidento siūlymams sparčiau nuo kitų metų kelti pensijas. Kol G. Nausėda niršta ir aiškina, kad valdantieji užmiršo senjorus, valstiečiai bando raminti šalies vadovą bei žada ieškoti kitų būdų jo idėjoms finansuoti. Gitanas Nausėda savo pasiūlymus, kaip sukurti gerovės valstybę, pristatė rudens pradžioje.

Šiuo metu Seime svarstomas prezidento Gitano Nausėdos pasiūlymas papildomai indeksuoti bazinę pensiją, dėl ko maždaug 3 eurais papildomai didėtų bendroji pensijos dalis. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vertinimu, tokiu atveju nereikėtų išskirti tik vienos pensijos dalies. Kaip žinia, senatvės pensija susideda iš bendrosios ir individualiosios dalių.

Seimas ėmėsi svarstyti prezidento Gitano Nausėdos pateiktas pataisas, skirtas didinti pensijas. Prezidentūra skaičiuoja, kad siūlomi pakeitimai padės pensijoms augti greičiau nei darbo užmokesčiui, tačiau parlamentarai rūpinasi, kad pensijų augimas bus nepakankamas ir bazinė pensija ūgtels tik trimis eurais per mėnesį.

Kasmet didinamos pensijos, ilgesnė gyvenimo ir sveiko gyvenimo trukmė, lengvesnis įsitraukimas į darbo rinką ir platesnis vaistų kompensavimas – tokiomis priemonėmis Vyriausybė planuoja užtikrinti lengvesnį gyvenimą vyresniems Lietuvos gyventojams. Portalas tv3.lt plačiau pasidomėjo, kokia pagalba šalyje numatoma vyresniems nei 54 metų asmenims per artimiausius kelerius metus.

Jeigu bus įgyvendintas naujausias Vyriausybės planas, vaikus auginančių darbuotojų, emigrantų ir pensininkų lauks nemažai naujovių.  Socialinės apsaugos ir darbo ministerija registravo naują Demografijos, migracijos ir integracijos politikos 2018–2030 metų strategijos įgyvendinimo 2020–2022 metų tarpinstitucinį veiklos planą. Jį turėtų tvirtinti Vyriausybė. Kai kuriems plano sumanymams įgyvendinti prireiks ir įstatymų pakeitimų, kuriuos turės priimti Seimas.

Seimas ketvirtadienį po pateikimo pritarė prezidento Gitano Nausėdos inicijuojamoms įstatymų pataisoms dėl pensijų didinimo. Skaičiuojama, kad įgyvendinus pataisas bazinė pensija augtų apie 3,5 euro per mėnesį. 94 Seimo nariai balsavo už, 0 – prieš, 1 susilaikė. Kas pataisos įsigaliotų, Seimas balsuos dar du kartus. Prezidentas siūlo nuo kitų metų sparčiau didinti pensijas, 2020 ir 2021 metais taikant penktadaliu didesnį nei numatyta dabar bazinės pensijos indeksavimo koeficientą.

Prezidentas Gitanas Nausėda Lietuvai vadovauja jau beveik 100 dienų. Šia proga Daukanto aikštės rūmuose surengė savo darbų ir planų apžvalgą bei gyrėsi tepadaręs vieną vienintelę klaidą. Tiesa, politologai aiškina, kad Nausėda tiesiog neturėjo progos suklysti, esą tikroji Prezidento įtaka Seimui bei Vyriausybei pasimatys ateityje, tvirtinant valstybės biudžetą. Prezidentas Gitanas Nausėda priesaikos žodžius Seime kartojo prieš 95 dienas.

Kitais metais socialinės apsaugos ir darbo srityje kitąmet planuojamos permainos. Norima didinti vaiko pinigus, senatvės, netekto darbingumo ir šalpos pensijas, pradėti nemokamą priešmokyklinukų ir pirmokų maitinimą, didinti minimalią mėnesio algą ir bazinį pareiginės algos dydį, kuris lemia valstybės tarnautojų, pareigūnų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo užmokestį.