pensija

Daugiau kaip 40 tūkst. Lietuvos gyventojų jau nuo kito mėnesio pradžios gali tikėtis daugiau pinigų. Tereikia, kad Seimas priimtų Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teikiamas įstatymo pataisas. Jomis siūloma padidinti dalį mažiausių valstybinių pensijų, kurios mokamos nukentėjusiems asmenims, taip pat pakeisti pirmojo ir antrojo laipsnio valstybinių pensijų skyrimo tvarką. Kiek anksčiau planuota keisti ir visas kitas valstybines pensijas.

Kartu su senatvės pensija, virš 83 tūkst. lietuvių dar gauna ir valstybines pensijas, siekiančias ir vos 58, ir beveik 1,2 tūkst. eurų. O dalis gyventojų – mažiausiai 13 tūkst. – prie šios sumos prisiduria pinigų ir toliau dirbdami. I laipsnio valstybinę pensiją gauna kariai savanoriai, aukščiausieji valstybės pareigūnai, olimpinių čempionai ir kt. II laipsnio valstybinę pensiją – tam tikrų žaidynių prizininkai, daugiavaikiai tėvai ar bent 40 kartų savo kraują aukoję donorai.

Europiečių vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė vis ilgėja – 2023 m. ji pasiekė 81,5 metus, rodo naujausi „Eurostato“ paskelbti duomenys. Tuo metu Lietuvoje piliečiai gali tikėtis išgyventi iki 77,3 metų, nors mūsų šalis statistikoje išsiskyrė kiek dėl kitų priežasčių. „Eurostato“ duomenimis, europiečių vidutinė gyvenimo trukmė vis ilgėja. 2023 m. europiečių vidutinė gyvenimo trukmė pakilo iki 81,5 metų. 2022 m. ji siekė 80,6 metus, o 2003 77,7 metus.

Prasidedant vasarai ir planuojant atostogas, svarbu žinoti, kada ir kiek pinigų galima tikėtis artimiausiu metu. Ypač, jeigu vienintelės ar pagrindinės pajamos yra „Sodros“ išmokos arba pensijos. Ketvirtadienį ji kaip tik skelbia kalendorių, kada gyventojams mokės įvairias pensijas ir išmokas.

Ramūs dėl savo finansinės padėties išėjus į pensiją jaučiasi ketvirtadalis darbingo amžiaus Lietuvos gyventojų, o jų nuomonė nepakito nuo 2019 metų, rodo bendrovės „Luminor investicijų valdymas“ užsakymu atlikta apklausa. „Luminor investicijų valdymo“ vadovės Loretos Načajienės teigimu, apklausa atskleidžia, jog žmonės „nesijaučia labai tvirtai“ dėl savo finansinio saugumo išėjus į pensiją.

Pora šimtų senjorų iš įvairių Lietuvos miestų mitingavo prie Seimo, kur reikalavo didesnių pensijų, piktinosi, kad Lietuvos pensininkai gyvena skurdžiausiai Europoje. Senjorai reikalauja, kad valdžia pensijas jiems didintų iš „Sodros“ rezerve sukauptų milijardų. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė žada pensijas kelti suradus naująją indeksavimo formulę.  Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Baigus darbinę karjerą dažnam gyventojui senatvės pensija tampa bene vienintelėmis pajamomis. Šiuo metu vidutinė pensija siekia vos pusę vidutinės algos, tad daug kam tenka gerokai pasispausti su mažesniais pinigais. Vis dėlto ir Lietuvoje yra žmonių, kurie gauna, galima sakyti, europietišką pensiją, siekiančią 2 tūkst. eurų per mėnesį. „Sodra“ paaiškino, ką tokie gyventojai darė, kad dabar gauna tiek pinigų. Daug dirba ir nukelia pensiją Šiuo metu vidutinė senatvės pensija siekia 596 eurus.

Vyriausybė trečiadienį nepritarė Seimo „valstiečių“ frakcijos atstovės Ligitos Girskienės siūlymui leisti žmonėms bet kada pasitraukti iš antros pakopos pensijų kaupimo ir atgauti jų sumokėtas įmokas. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pasiūlė nepritarti parlamentarės inicijuotoms Pensijų kaupimo įstatymo pataisoms, kurioms kovą Seimas pritarė po pateikimo.

Daugeliui vyresnių gyventojų pensija yra pagrindinis pragyvenimo šaltinis. Tačiau jos mokėjimą „Sodra“ tam tikrais atvejais gali nutraukti, pavyzdžiui, žmogui pakeitus gyvenamąją vietą. Tokioje situacijoje atsidūrė ir portalo tv3.lt skaitytoja Audronė. Ji gyveno Kaune, tačiau neseniai persikraustė į Klaipėdą. „Persikrausčiau į Klaipėdą, arčiau dukrų. Pardaviau didelį butą Kaune ir nusipirkau pajūryje – mažesnį. Tačiau kai persikrausčiau, kitą mėnesį nesulaukiau pensijos.

Nepaisant gražių valdžios kalbų ir pažadų, kai kuriems šalies gyventojams pensija šiemet pakilo vos 5 eurais arba 1 procentu. Tačiau politikai vis tiek žeria skaičius, kad vidutinė pensija didėjo greičiau, o palyginti su tuo, kas buvo prieš 20 metų, dabar pensininkai gauna 6 kartus didesnes pensijas.

Gyventojai senatvėje nori gyventi oriai ir gauti tokią pensiją, kurios užtektų ne tik maistui ar vaistams, bet ir pramogoms ar kelionėms. Valdžia užsimojo žmonėms padėti, todėl dauguma buvo įtraukti į papildomą pensijų kaupimą antrojoje pensijų pakopoje. Tačiau kaupimu žmonės liko nusivylę, nes pinigus galėjo atgauti tik dalimis ir tik sulaukę pensijos. Tačiau neseniai Konstitucinis Teismas paskelbė nutarimą, kuriame išaiškino, kad tokia tvarka prieštarauja Konstitucijai.

Prognozuojama, kad jau 2030 m. beveik trečdalį Lietuvos gyventojų sudarys vyresni nei 60 m. žmonės. Ilgėjant žmonių gyvenimo trukmei, slaugos poreikis taip pat auga. Tačiau gauti priežiūrą senatvėje – nepigu. Jeigu ji nebus apmokėta valstybės biudžeto lėšomis, o jomis apmokama toli gražu ne viskas, vidutinės lietuviškos pensijos naujuose senelių namuose neužtektų ir savaitei.

Kiekvieną ketvirtį yra perskaičiuojami kai kurių „Sodros“ išmokų minimalūs ir maksimalūs dydžiai. Daugelis išmokų paprastai mokamos už praėjusį mėnesį, tad jau nuo gegužės dalis gyventojų gali tikėtis kiek daugiau pinigų. Antradienį „Sodra“ taip pat skelbia, kada gegužės mėnesį mokės ne tik išmokas, bet ir skirtingas pensijas.

Šiuo metu gyventojai, kaupiantys pensiją papildomai, sukauptą turtą gali pasiimti tik išėję į pensiją. Dabartinė tvarka prieštarauja Konstitucijai, nes neleidžia žmonėms pasiimti pinigų net tada, kai kaupti netikslinga, pavyzdžiui, mirtinai susirgus. Taip nusprendus Konstituciniam Teismui, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija galiausiai registravo įstatymo pataisas, kurios ir numato, kokiais atvejais sukauptus pinigus bus galima pasiimti.

Įprasta manyti, kad sulaukę pensijos daugelis gyventojų meta darbus ir džiaugiasi visu laisvu laiku – skiria jį pomėgiams ar padeda vaikams auginti anūkus. Tačiau taip toli gražu nėra. Daugybė lietuvių ir sulaukę pensijos dirba toliau. Valstybės duomenų agentūra skaičiuoja, kad 2023 m. daugiau nei trečdalis (35,6 proc.) 50–74 metų gyventojų gavo valstybinę socialinio draudimo pensiją.  Didžioji dalis (90,4 proc.

„Sodra“ jau skelbia kiekvienam darbuotojui pagal individualius duomenis perskaičiuotą sukauptą būtinąjį stažą ir apskaitos vienetus. Nuo šių dydžių priklausys, kokią pensiją gausite senatvėje. „Sodros“ skelbiami individualūs duomenys, kuriuos galima pamatyti prisijungus prie asmeninės paskyros, leidžia suprasti, kiek laiko dar reikės dirbti, kol bus sukauptas būtinasis stažas senatvės pensijai. Taip pat, maždaug kokio dydžio ji bus.

Gyventojai, dėl vienų ar kitų priežasčių nesukaupę pensijų stažo ir negalintys gauti įprastinės senatvės pensijos, pretenduoja į šalpos pensijas. Jos nemokamos, jeigu žmogus įsidarbina. Tačiau šią tvarką siūloma keisti. Tokias įstatymo pataisas oficialiai registravo Seimo narė Monika Ošmianskienė. Pensijas vieniems palieka, kitiems nebemoka Įstatymo projekto aiškinamajame rašte ji teigia, kad dabartinė tvarka diskriminuoja kai kuriuos gyventojus.

Vieni gyventojai savo noru, kiti automatiškai įtraukti kaupia senatvei antrojoje pensijų pakopoje. Dalis šių žmonių pensijos taip ir nesulaukia. Taigi, kur mirties atveju turi kreiptis paveldėtojai, kad sukaupti pinigai atitektų jiems, o ne valstybei? Portalo tv3.lt skaitytoja Ramunė pasakojo, kad prieš mėnesį palaidojo mamą. „Ji netikėtai susirgo ir greitai jos netekome. Mirtis buvo netikėta, todėl niekada nekalbėjome su mama apie palikimą ir kitus dalykus susijusius su mirtimi.

Antroje pensijų pakopoje pinigus kaupę gyventojai, kada panorėję negalėjo, jų pasiimti. Tačiau Konstitucinis Teismas nusprendė, kad ši sąlyga prieštarauja Konstitucijai. Taigi, netrukus gyventojai galės pasiimti savo sukauptus pinigus. Tačiau valdžios institucijos turi susitarti, kokiais atvejais galima leisti žmonėms pasiimti pinigus ir kiek pinigų jiems reikėtų atiduoti. Nes šiuo metu kaupiantiems antroje pensijų pakopoje kiekvieną mėnesį nuo atlyginimo nuskaičiuojami 3 proc.

Ne vienus ir ne dvejus metus žmonės girdi įvairiausius pamokslus iš politikų bei ekonomistų, kad nebūtų kvaili, kauptų papildomai senatvės pensijai, nes kitu atveju, sulaukę pensijos, bus vargšai. Tačiau kupiškietė Nida pastebėjo, kad pensijų fonde sukauptų pinigų daug mažiau, nei ji tikėjosi.

Per beveik mėnesį Vilniaus gyvūnų globos namai senjorams atidavė du šunis ir penkis katinus. Pagal projektą „Senjoras senjorui“ paėmus gyvūną, prieglauda aprūpina pašaru ir kraiku tiek, kiek augintinis gyvena pas pensininką. Skiepai ir gydymas, jei keturkojis susirgs, – taip pat prieglaudos rūpestis. Augintinį gauti tokiomis sąlygomis nori ir kitų miestų gyventojai, bet projekte gali dalyvauti tik vilniečiai.  Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Šiemet vienišo asmens išmokoms, kurias gauna apie 230 tūkst. žmonių, numatyta skirti per 110 mln. eurų – 15,1 proc. daugiau nei pernai, penktadienį pranešė „Sodra“.  Vienišiems neįgaliesiems ir pensinio amžiaus žmonėms mokama išmoka šiemet padidėjo maždaug trimis eurais – iki 38,23 euro.  „Sodros“ atstovė Malgožata Kozič BNS nurodė, jog pernai vienišo asmens išmokoms buvo skirta 95,6 mln. eurų, jas gavo 226,6 tūkst. žmonių.

Seimas svarstys pensijų įstatymo pataisas, kuriomis negalią turintys ir išankstinę senatvės pensiją gaunantys asmenys išlaikytų teisę gauti ir papildomas išmokas. Iki šiol jie tokios teisės netekdavo vietoje negalios pensijų pasirinkę gauti išankstinę senatvės pensiją. Po pateikimo už šias Socialinio draudimo pensijų įstatymo pataisas balsavo 110 parlamentarų, prieš balsavusių nebuvo ir susilaikė 6 Seimo nariai.

Už neatlygintiną pagalbą kitiems gali būti atsidėkota sulaukus senatvės, mat daug kraujo savanoriškai aukoję lietuviai gali gauti didesnes pensijas. 144,70 euro – štai kiek valstybinės pensijos, jei iki pensinio amžiaus spėtumėte paaukoti kraujo 40 kartų.

Opozicinė demokratų frakcija siūlys leisti gyventojams iš antrosios pensijų kaupimo pakopos pasitraukti pasiėmus visą sukauptą sumą, teigia ketvirtadienį iniciatyvą pristatę parlamentarai Laima Nagienė ir Linas Kukuraitis. Jų teigimu, jeigu lėšos nėra atsiimamos dėl svarbios priežasties, gyventojams reikėtų sumokėti 15 proc. pajamų mokestį.

Užsienyje gyvenantiems ir pensiją gaunantiems Lietuvos piliečiams – maždaug 12 tūkst. žmonių – netrukus bus paprasčiau kasmet „Sodrai“ pateikti vadinamuosius „gyvybės sertifikatus“, įrodančius, kad jie yra gyvi ir gyvena tam tikroje vietovėje. Įsigaliojus naujai tvarkai žmogus reikalus susitvarkytų neišeidamas iš namų.

Socialinių reikalų ir darbo ministrė sutinka pradėti diskusijas dėl žmogaus darbo stažo didesnės įtakos jo pensijos individualiai daliai. Tačiau Monika Navickienė įsitikinusi, kad dėl to turi būti platesnis sutarimas.  „Tą diskusiją reikėtų plėtoti plačiau. Įmokos, jos, aišku, turi reikšmę individualiai pensijos daliai, bet dėl stažo įtakos formulėje, manau, kad galima diskutuoti.

Nuo šios savaitės Jungtinėje Karalystėje (JK) didėja mažiausia fiksuota valstybinė pensija. Gyventojai, kuriems ji priklauso, gaus gerokai daugiau pinigų. Valstybinę pensiją (angl. state pension) JK gauna visi gyventojai, pasiekę pensinį amžių: vyrai, kurie gimė po 1951 m. balandžio 6 d. ir moterys, kurios gimė po 1953 m. balandžio 6 d. Dar vienas reikalavimas – 10 metų darbo stažas, kai už gyventoją buvo mokamos socialinio draudimo įmokos.

Pirmadienį Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA) rengia nuotolinę spaudos konferenciją, kurioje pristatys, kaip šalies antros ir trečios pakopos pensijų fondams sekėsi pirmąjį šių metų ketvirtį. Spaudos konferencijoje dalyvaus LIPFA vadovas Tadas Gudaitis, „SB Asset Management“ vadovas Vaidotas Rūkas ir „Luminor investicijų valdymas“ portfelio valdytojas Justas Daujotas.

Valdžia svarsto neatiduoti visos antrojoje pensijų pakopoje sukauptos pensijos – jei ištikus bėdai gyventojas norės pasiimti pinigus, valstybė savo dalį pasiliktų, o gyventojams leistų atsiimti tik jų pačių įneštus pinigus ir sukauptą investicinę grąžą. Dalis ekonomistų aiškina, kad fondų pinigai gyventojų privati nuosavybė, dėl to jų esą nusavinti negalima, net jei ir dalį įmokų sumokėjo valstybė. Daugiau aktualiausių Lietuvos ir pasaulio naujienų – TV3 Žiniose arba transliacijoje.

Pastarieji dveji metai Lietuvos gyventojams finansiškai nebuvo paprasti: iš pradžių rekordus mušė infliacija ir dėl jos augančios prekių bei paslaugų kainos, vėliau namų ūkių išlaidas didino pakilusios palūkanos, rašoma pranešime žiniasklaidai. Pensijų turto valdytojai pastebi, kad kartu ir į būsimą pensiją imta žiūrėti rimčiau: net 69 proc. šalies gyventojų šiemet sutinka, kad jai reikia pradėti taupyti kuo anksčiau, 12 proc. vis dar galvoja ir tik 19 proc. su tuo nesutinka.

Liko mažiau nei 3 mėnesiai gyventojams apsispręsti, ar jie nori būti įtraukti į papildomą kaupimą pensijų fonduose. Jeigu per šį laiką jie nieko nedarys, už juos bus sudarytos pensijų kaupimo sutartys su fondų valdymo bendrovėmis. Dėl to iki pensijos jie gaus mažesnį darbo užmokestį, mat dalis jo bus kiekvieną mėnesį nuskaitoma ir pervedama į asmeninę sąskaitą pensijų fonde.

Senjorams išmokamos pensijos Lietuvoje – vienos mažiausių Europoje, lyginant su gaunamais atlyginimais. Nenuostabu, jog net 12 proc. pensijas gaunančių senjorų nusprendžia toliau dirbti. Ekspertai teigia, jog darbas senatvėje – nebūtinai blogai, tačiau liūdina, jog dauguma senjorų dirba dėl finansinių paskatų. Lietuvos socialinių mokslų centro vadovas Boguslavas Gruževskis išskyrė, kokius žingsnius reikėtų padaryti kiekvienam iš mūsų, norint užsitikrinti laimingą senatvę.

Konstitucinio Teismo sprendimas, kad Pensijų kaupimo įstatyme numatoma ribota galimybė pasitraukti iš pensijų kaupimo fonduose pažeidžia Konstituciją, atvėrė galimybę taisyti sistemos punktus, susijusius su įtraukimu, įmokų sustabdymu, pinigų išsiėmimu, teigia Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovai. Frakcijos nario Lino Kukuraičio teigimu privaloma keisti automatinio asmenų įtraukimo sistemą.

Dar bent pora metų pensinis amžius Lietuvoje bus ilginamas, kol 2026 metais pasieks 65 metus tiek vyrams, tiek ir moterims. Vis dėlto tam tikromis aplinkybėmis į pensiją galima išeiti ir anksčiau. Tokia galimybe pasinaudoja vis daugiau gyventojų. Tačiau kokio dydžio išankstines pensijas jie gauna? Išankstinė pensija yra mažesnė nei įprastinė „Sodros“ duomenimis, šiuo metu išankstinė pensija Lietuvoje mokama 7,7 tūkst. gyventojų. Tai yra 1,5 tūkst. gyventojų daugiau nei prieš 5 metus.

Šiuo metu į pensiją lietuviai gali išeiti tik sulaukę 64 metų ir 4 arba 8 mėnesių, o 2026 metais – tik sulaukę 65 metų. Vis tik ne visiems sveikata leidžia tiek laiko dirbti. Dėl to yra galimybė į pensiją išeiti anksčiau, tačiau ji bus kur kas mažesnė, jei žmogus neturi pakankamo stažo. Už kiekvieną išankstinės pensijos gavimo mėnesį tiek ši, tiek senatvės pensija yra mažinamos po 0,32 procento.

Mirus šeimos nariui sunku būna ne tik emociškai, bet dažnai ir finansiškai. Dėl to gyventojai gali kreiptis įvairiausių vienkartinių ar periodinių išmokų. Pavyzdžiui, jei velioniui priklausė kokios nors išmokos ar pensija, bet dėl mirties jis jų negavo, pinigai išmokami paveldėtojams. Beveik pusę tūkstančio eurų gauna laidojantis asmuo, iki 2,9 tūkst. eurų išmokama, jei palaikus reikia gabenti iš užsienio.

Daugiau nei 120 tūkstančių senatvės pensijos ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų gavėjų toliau dirba, o dirbdami kaupia stažą ir pensijų apskaitos vienetus. Dėl to daugumai jų pensijos kasmet padidėja. 2023 metais dirbusiems pensijų gavėjams šiemet atnaujintos pensijos pradedamos mokėti nuo kovo, praneša „Sodra“. Dalį gavėjų jos pasieks jau šį mėnesį, kitus – vėlesniais mėnesiais. Visos dirbančiųjų pensijų gavėjų pensijos bus perskaičiuotos iki liepos.

Nemaža dalis gyventojų kaupia pensijai papildomai antroje pensijų pakopoje. Vieni tai daro savo noru, o kiti norėtų nutraukti kaupimą, tačiau to padaryti negali. Pensijų fondų valdytojai tikina, kad kaupimas antroje pakopoje užtikrins didesnę pensiją. Todėl siūlo mokėti papildomas įmokas į pensijų fondą ir komentuoja, kada kaupiant papildomai ir naudojantis gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvata galima susigrąžinti dalį pinigų.

Estijos socialinių reikalų ministerija pateikė siūlymą valstybės mokamas pensijas nuo balandžio 1 dienos padidinti vidutiniškai 10,6 proc., pranešė jos spaudos tarnyba. Sulaukus suinteresuotų institucijų pritarimo ir vyriausybės patvirtinimo, vidutinė senatvės pensija didėtų nuo 700 iki 774 eurų. Toks augimas valstybės iždui papildomai atsieitų 212,3 mln. eurų per metus, tačiau jį pajustų maždaug 325 tūkst. pensininkų.

Konstitucinis Teismas (KT) ketvirtadienį pradeda nagrinėti 39 opozicijos narių prašymą, ar šalies Konstitucijai neprieštarauja Pensijų kaupimo įstatymo nuostata, nenumatanti galimybės žmonėms nutraukti pensijų kaupimo sutartį.  KT taip pat vertins, ar Konstitucijai neprieštarauja tvarka, pagal kurią pensijų fondo dalyviams gali būti mokamos skirtingų rūšių išmokos.

Trečiadienį Vyriausybė spręs dėl pirmojo laipsnio valstybinės pensijos skyrimo Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatei Danutei Daliai Kunickienei. Valstybinę pensiją laureatei siūloma skirti nuo 2024 m. kovo 1 d. Pagal Valstybinių pensijų įstatymą, asmenys, kuriems yra paskirta Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija, sulaukę pensinio amžiaus turi teisę gauti pirmojo laipsnio valstybinę pensiją.

Dėl netylančio skandalo, kuomet, kaip įtariama, buvo pavogti ir kazino pralošti svetimi milijonai, papildomai pensiją kaupiantys gyventojai susirūpino, kur laikomi ir investuojami jų pinigai. Žmonės teiraujasi, ar gali patys keisti fondus ir įmones, kuriose kaupia. Fondų valdytojai atsako, kad kaupiantys gali keisti ir fondus, ir įmones. Tačiau įspėja, kad tai jiems gali kainuoti papildomus mokesčius.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, praėjusiais metais sulaukęs 70-ojo gimtadienio, jau pradėjo gauti senatvės pensiją. Tai paaiškėjo iš jo deklaracijų apie pajamas, kurias Rusijos centrinė rinkimų komisija privalėjo paviešinti jam kandidatuojant 2024-ųjų rinkimuose. Iš dokumento matyti, kad V. Putinas gauna dvi pensijas, iš kurių viena yra karinė. Ją dabartinis Rusijos vadovas jau buvo deklaravęs 2018-aisiais, kuomet balotiravosi ketvirtajai kadencijai.

Dabartiniai dvidešimtmečiai, sulaukę senatvės, gaus nė trečdalio atlyginimo nesiekiančią pensiją. Pagal šį rodiklį Lietuva Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) sąraše atsidūrė paskutinėje vietoje. Ekonomistai tikina, kad išeitis yra – reikia dvigubai padidinti socialinio draudimo pensijos įmoką ir būsimieji pensininkai vargo nematys. Tačiau dvigubai didesnių mokesčių idėja neįkvepia nei žmonių, nei politikų.

Pernai vidutiniškai 14 proc. grąžą uždirbusių Lietuvos pensijų fondų rezultatus šiemet labiausiai lems centrinių bankų sprendimai dėl palūkanų normų, sako fondus valdančių įmonių atstovai.  „Allianz Lietuva“ Investicijų skyriaus vadovas Rokas Baltrėnas sako, kad be nenumatytų įvykių didžiausios įtakos fondų rezultatams šiemet darys centrinių bankų politika.

Vyriausybė pritaria siūlymui perskaičiuoti senatvės pensiją laikinai įsidarbinusiems išankstinę pensiją gaunantiems žmonėms, tačiau šį pakeitimą siūlo svarstyti kartu su kitais senatvės pensijų pakeitimais. Juos Vyriausybė Seimui planuoja teikti rudenį.

Ginčai dėl antrosios pensijų pakopos tęsiasi. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pritarė Seimo nario liberalo Jono Varkalio siūlymui, kad pensijų sistemą reikia keisti, tačiau ministerija pasisako prieš antrosios pakopos pensijų fondų pinigų atidavimą gyventojams, nesulaukusiems pensinio amžiaus. „Antros pakopos pensijų fonduose sukauptos lėšos yra žmonių asmeninės lėšos ir yra jų nuosavybė, laikinai patikėtos pensijų fondams valdyti.

Naujausias Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) tyrimas rodo, kad Lietuva užima paskutinę vietą pagal būsimą pensijų dydžio santykį su iki tol gautu darbo užmokesčiu. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė sako, kad EBPO neteisingai skaičiuoja. Plačiau apie tai laidoje „Dienos komentaras“ atsakė ekonomistas Romas Lazutka.