pensija

Po 40 metų dabartiniai jaunuoliai skurs, gal net badaus, gaudami vos trečdalį buvusio atlyginimo siekiančią pensiją. Kai kiti ponai pensininkai Vakaruose mėgausis 90 procentų dydžio pensija. Ar tai tiesa, domėjosi TV3 aktualijų laida „TOP 3“. Lygindami pensijas tyrėjai įtraukė visas valstybes. Ir tas, kuriose kaupimas antroje pakopoje privalomas ir tas, kuriose neprivalomas. Su šiuo kaupimu Lietuvos rodiklis jau siektų apie 50 procentų.

Neseniai paskelbtas tyrimas rodo, kad ateityje lietuvių pensijos, palyginti su gaunamu atlyginimu, bus vienos mažiausių tarp visų išsivysčiusių šalių. Tačiau ekonomistas Raimondas Kuodis yra įsitikinęs, kad tokias liūdnas prognozes lemia netinkamas pensijų vertinimas ir jų apmokestinimas. Pensijos pasirodytų didesnės, jeigu būtų įvertinta, kad pensininkai dažniausiai gyvena nuosavame būste. Be to, jie išleidžia mažiau maistui, nes baigę karjerą nepietauja kavinėse ar restoranuose.

Nuo sausio 9 d. „Sodra“ pradeda mokėti po indeksavimo padidintas pensijas. Pirmiausia didesnių sumų sulauks senatvės pensijų, netekto darbingumo pensijų, našlių ir našlaičių pensijų gavėjai. Negalią turintiems senjorams šiais metais bus skirtos didesnės senatvės pensijos – jos bus išmokėtos ne vėliau kaip iki šių metų liepos. Kiek padidėjo pensijos? Visų rūšių pensijos, kaip ir kasmet, padidėjo dėl indeksavimo. 2024 metais vidutinis vidutinės pensijos augimas siekia 65 eurus.

Gyventojai kaupimo pensijai atsisakyti negali, tačiau gali įmokas sustabdyti bent metams. Dalis tai ir planuoja padaryti, o sutaupytus pinigus skirti šildymo sąskaitoms apmokėti ar tiesiog maistui. Tačiau kaupimo bendrovių ir bankų atstovai pataria to nedaryti. Antroje pensijų pakopoje kaupianti Irena skaičiuoja paskutinius penkerius metus iki pensijos. „Vis dar dirbu, tačiau atlyginimas nedidelis, gyvenu viena. Sunkiausia išgyventi žiemos mėnesius, kai išauga sąskaitos už šildymą.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas iki šių metų vasario 20 d. laukia gyventojų pasiūlymų dėl Konstitucijos pataisos, siūlančios keisti joje šiuo metu įrašytą negalią turinčius žmones įžeidžiančią invalidumo sąvoką pagarbesne – negalios sąvoka. Tai numatantį Konstitucijos 52 straipsnio pakeitimo projektą Seimas ketina svarstyti pavasario sesijoje.

Šiemet pirmą kartą Lietuvoje į pensiją išeis daugiau žmonių, negu į darbo rinką įsilies naujų darbuotojų – tai darys neigiamą įtaką rinkai, sako Lietuvos socialinių tyrimų centro direktorius Boguslavas Gruževskis. Tuo metu ekonomistas Romas Lazutka tokios statistikos pernelyg nesureikšmina ir sako, kad gelbės technologinė pažanga, imigrantai. Pasak B. Gruževskio, senėjančios visuomenės tendencija formavosi jau nuo 20-ojo amžiaus pabaigos.

Sotesnio gyvenimo pensijoje siekusi penkių vaikų mama iš Širvintų rajono gavo valstybės antausį. Moteris padirbėjo kelerius metus Didžiojoje Britanijoje, tačiau vos jai buvo paskirta apie 90 eurų britiška pensija, „Sodra“ jai nustojo mokėti šalpos pensiją. Atėmė sveikatos draudimą ir dabar ji net į polikliniką negali nueiti – turės susimokėti.

Trečiadienį Vyriausybė skyrė pirmojo laipsnio valstybinę pensiją Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatei, pianistei Mūzai Rubackytei-Golay. Valstybinę pensiją laureatei gaus jau nuo šių metų vasario 1 d. Pirmojo laipsnio valstybinė pensija siekia keturių valstybinių pensijų bazių dydį – 289,4 eurus.

Gyventojai pasakoja, kad ilgus metus kaupę pinigus antroje pensijų pakopoje, sukaupė reikšmingas sumas. Už sukauptus pinigus išeitų netgi butas, tačiau vietoje jo pensininkė kas mėnesį gauna 200 eurų išmokas. Tokioje situacijoje atsidūrė vilnietės Romos mama. Moteris pasakojo, kad mama antroje pensijų pakopoje sukaupė beveik 65 tūkst. eurų, tačiau šiuo metu ji gali gauti tik 200 eurų periodines išmokas. „Nesąmonė, kad tie pinigai tiesiog stovi, negalime jų niekur investuoti.

Sausio 1-ąją Lietuvoje įsigalioja kai kurie nauji mokesčiai ir išmokos, paslaugų tarifai. Naujienų agentūra BNS pristato svarbiausius iš jų.  Elektra ir dujos   Mažėja visuomeninė elektros kaina nepriklausomo tiekėjo nepasirinkusiems gyventojams – „standartinio“ plano vienos laiko zonos tarifas nuo sausio siekia 21,9 cento už kilovatvalandę (kWh) – 0,8 cento mažiau nei iki šiol, dviejų laiko zonų: dieninės – 25 centai (1,1 cento mažiau), naktinės – 15,2 cento (0,6 cento mažiau). &nb...

Nuo sausio padidėjus minimaliai mėnesinei algai (MMA), keisis kai kurių su ja susijusių įmokų dydžiai, pavyzdžiui, padidės privalomojo sveikatos draudimo įmoka. „Sodros“ įmokų tarifai liks tokie patys.

Nuo 2024‑ųjų sausio 1 d. didės valstybės skatinamosios įmokos kaupiantiesiems antros pakopos pensijų fonde. Be to, į kaupimą bus automatiškai įtraukiami dalis gyventojų, įskaitant to atsisakiusius 2021-aisiais, rašoma pranešime spaudai. Į antrosios pakopos pensijų fondą įmokas perveda asmens darbdavys ir papildomai prisideda valstybė. Kas mėnesį į pensijų fondą pervedama 3 proc. asmens atlyginimo prieš mokesčius ir 1,5 proc.

Vyresni gyventojai skundžiasi, kad iš pensijos pragyventi neįmanoma. Valdžia siūlo papildomą paramą, tačiau ją skiria ne visiems. Pavyzdžiui, 395 eurų pensiją gaunančios senolės pajamos yra per didelės. Ir ji negaus paramos maisto produktais. Vilnietis Gediminas (tikrieji vardas ir pavardė redakcijai žinomi) savo socialiniame tinkle pasidalijo, kaip valdžia rūpinasi pensininkais. Anot jo, neseniai buvo paviešinta žinia apie socialinę kortelę.

Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį grąžino Seimui pakartotinai svarstyti Šalpos pensijų įstatymo pataisas, kurių viena nuostatų, anot jo, stabdo mažų pensijų didėjimą. Vis dėlto jis teigiamai vertina pakeitimus, jog šalpos pensijas gaus ir dirbantys neįgalūs žmonės.

Vyriausybė nepritaria demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narių siūlymui nustatyti sąlygas, kada išankstinę pensiją pasirinkusiems gyventojams vėl galėtų būti mokama nesumažinta jiems priklausanti senatvės pensija. Tokia Vyriausybės išvada bus teikiama Seimui. Socialinio draudimo pensijų įstatymo pataisomis siūloma, kad senatvės pensija kas mėnesį būtų mažinama tiek pat, kiek dabar – 0,32 proc.

Prasidėjus šildymo sezonui gyventojai užpildė prašymus šildymo kompensacijoms gauti. Jas šiemet gauti sunkiau, savivaldybės gyventojų pajamas ir turtą vertina griežčiau. Tačiau gyventojai piktinasi, kad nors kompensacijų skyrimo tvarka sugriežtėjo, tačiau šildymo kainos išliko tokios pat didelės, kaip ir pernai. Pensininkė Elena skundėsi, kad šiemet negavo kompensacijos malkoms. „Vienintelis argumentas, kodėl kompensacijos man neskyrė – žemė. Anot savivaldybės, turiu per daug žemės.

Leidus pasiimti pensijų fonduose sukauptas lėšas anksčiau laiko, tai padarytų 43 proc. juose kaupiančių šalies gyventojų, rodo naujas tyrimas. Fondų valdytojai tikisi, kad tokie siūlymai nebus įteisinti ir neišbalansuos gerai veikiančios sistemos.  Vis dėlto apklausa rodo, kad 46 proc. pensijų fondų dalyvių kaupiamų lėšų neliestų, net jeigu tokia galimybė būtų.

Namo pardavimas kartais gali atnešti ne pinigų, o atvirkščiai – didelių nuostolių. Ir tie nuostoliai, kuriuos antstolis ims nuskaičiuoti kaip skolą, gali būti visai nepagrįsti ar net netikri, nors teismas juos ir patvirtino. Socialiniame tinkle „Facebook“ vienas asmuo anonimiškai papasakojo, kad 73 metų amžiaus močiutė gavo iš antstolių net 40 tūkst. eurų skolą už neva nekokybiško namo pardavimą. „Ji turi neįgalumą, ką tik išoperuota koja – nevaikšto.

Daugelis žmonių bent kartą gyvenime buvo skatinami susilaukti vaikų, ištariant frazę: „Bus kas tau senatvėje paduos stiklinę vandens.“ Visuomenėje priimtina manyti, kad suaugusių žmonių pareiga yra pasirūpinti savo garbaus amžiaus tėvais – to reikalauja ne tik moralės normos, bet ir Lietuvos įstatymai. Vis dėlto teisiškai tėvų išlaikymas ne visuomet yra privalomas.

Seimas po pateikimo pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymams šalpos pensijas skirti ir mokėti nepaisant to, kad jų gavėjai dirba. Taip pat teisę į šalpos negalios pensiją įgis ir tie asmenys, kurie bus pripažinti netekusiais 45–55 proc. dalyvumo po 24 metų sukakties dienos. Be to, bus suvienodintas šalpos negalios pensijų dydžių nustatymo principas, todėl daliai asmenų augs šalpos pensijos.

Gražinos vyras Henrikas paliko šį pasaulį 2007 metais, tačiau moterį sukrėtė žinia, kad 2014-aisiais, būdamas anapilyje, sutuoktinis mistiškai sugebėjo pasirašyti sutartį su antrosios pakopos pensijų kaupimo fondu. Neįprastą istoriją Gražina papasakojo laidoje „Prieš srovę“. Vėlinių išvakarėse Gražina lankė vyro kapą, kur uždegė žvakę ir prisiminė 34 bendrus gyvenimo metus.

Lietuvos piliečiams, kuriems suteiktas Garbės donoro vardas, sukakus senatvės pensijos amžių arba netekus 60-100 proc. darbingumo, gali būti paskirta antrojo laipsnio valstybinė pensija.

Gyventojai, dirbę užsienyje ir sulaukę pensinio amžiaus, apie svetur įgytą stažą turi pranešti „Sodrai“. Tada jiems skiriamos dvi pensijos: vieną moka Lietuva, o kitą – šalis, kurioje žmogus dirbo. Vis tik kartais surinkti ir suskaičiuoti duomenis užtrunka, tad pensijos gali tekti palaukti keletą mėnesių ar net metų. Dirbo ir Anglijoje Portalo tv3.lt skaitytoja Violeta pasakojo, kad po mėnesio sulauks pensinio amžiaus. „Noriu jau kreiptis į „Sodrą“ dėl pensijos.

Vidutinė senatvės pensija Estijoje trečiąjį šių metų ketvirtį buvo 18,7 proc. didesnė nei prieš metus – 711 eurų per mėnesį, pranešė Estijos statistikos departamentas. Vidutinė mėnesio pensija, įskaitant išmokas dėl neįgalumo ir panašias, išaugo 18,3 proc. iki 702 eurų. Per metų ketvirtį (trečiąjį šių metų, palyginti su antruoju) abu rodikliai nežymiai sumenko.

Trečiadienį Vyriausybė pritarė įstatymo pataisoms, kurios numato, kad šalpos pensijos kitais metais būtų mokamos didesniam skaičiui gyventojų. Skaičiuojama, kad daugiau pinigų turėtų gauti apie 18 tūkst. asmenų. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtoms pataisoms Vyriausybė pritarė vienbalsiai. Dabar įstatymo projektas bus perduotos skubos tvarka svarstyti Seimui.

Daugeliui gyventojų, tarp jų ir jau gaunančių pensiją senjorų, neretai kyla klausimų – kaip apskaičiuojama senatvės pensija, į kokius rodiklius yra atsižvelgiama ir ar vien darbo stažas lemia senatvės pensijos dydį. Taip pat pastebėtina, kad ne visi gyventojai žino, kur galėtų pasitikrinti sukaupto darbo stažo dydį bei kitus svarbius duomenis, reikšmingus senatvės pensijos apskaičiavimui, rašome pranešime žiniasklaidai.

Nemažai Lietuvos darbuotojų kaupia papildomai pensijai II pakopos pensijų fonduose. Į juos kiekvieną mėnesį pervedama dalis žmonių atlyginimo. Dėl to darbuotojai į rankas gauna mažiau pinigų. Tačiau, baigę darbinę karjerą, jie gali tikėtis papildomų išmokų prie įprastų senatvės pensijų – jos siekia nuo 9,1 iki 348 eurų. Šie priedai vadinami pensijų anuitetais, o juo gauna 2,6 tūkst. gyventojų.

Seime registruotas siūlymas nuo 2024 m. Lietuvoje mokėti naują valstybinę pensiją, kuri siektų apie 300 eurų. Į ją pretenduotų greitosios medicinos pagalbos (GMP) sistemoje nebedirbantys virš 55 metų amžiaus medikai, bent 20 metų dirbę GMP brigadose. Vis tik projekto rengėjai nepateikė net preliminarių skaičiavimų, kiek tokia naujovė kasmet atsieitų valstybei ir iš kur tuos pinigus reikėtų traukti.

Seimas ketina nustatyti sąlygas, kada išankstinę pensiją pasirinkusiems gyventojams vėl  galėtų būti mokama nesumažinta jiems priklausanti senatvės pensija.   Seimas antradienį po pateikimo priėmė svarstyti tokias demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narių pateiktas Socialinio draudimo pensijų įstatymo pataisas.  Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė paprašė Vyriausybės išvados – ją gavęs Seimas toliau svarstys pataisas.

Antradienį Seimas po pateikimo pritarė Socialinio draudimo pensijų įstatymo pataisoms. Jos numato, kad išankstinės pensijos būtų skaičiuojamos naudingiau jų gavėjams, negu yra skaičiuojama dabar. Už tokias pataisas balsavo 68 Seimo nariai, 7 buvo prieš, o susilaikė 51. Dabar pataisos bus svarstomos komitetuose ir vėliau grįš į Seimo salę.

Kasmet Lietuvoje tūkstančiai gyventojų sulaukia pensinio amžiaus ir, jei tik nori, gali mesti darbus ir išeiti į pensiją. Vis dėlto laikas, kada galima prašyti pensijos, vis tolsta. Palyginti su kitomis šalimis, lietuviai iki pensijos dirbs tikrai ne trumpiausiai, nors pasigirti ilga gyvenimo trukme negali.

Patikėjusi, kad gavo pensiją netikrais pinigais, šiaulietė sukčiui atidavė 4,1 tūkst. eurų. Kaip pranešė Šiaulių apskrities policija, sekmadienį, Šiauliuose, Tilžės gatvėje gyvenančiai 78 metų moteriai fiksuoto ryšio telefonu paskambino vyras. Jis prisistatė policijos pareigūnu ir pranešė, kad ji yra gavusi pensiją galimai padirbtais pinigais. Nukentėjusioji į namus atvykusiam nepažįstamam asmeniui patikrinti pateikė 4 tūkst. 100 eurų, su kuriais jis iš buto pasišalino.

Nemažai jaunų žmonių nesitiki sulaukti senatvės ir apie ją negalvoja, tačiau dauguma jos vis dėlto sulaukia. O tada senatvės pensija yra tampa aktuali kiekvienam, nes nuo jos dydžio priklausys pragyvenimo kokybė baigus karjerą ir negaunant įprastinio darbo užmokesčio. Vis tik pensijų skaičiavimas dažnam lietuviui yra nesuprantamas arba ne iki galo aiškus.

1 tūkst. eurų ar didesnę pensiją gauna daugiau kaip 14 tūkst. šalies gyventojų. Tačiau absoliuti dauguma turi tenkintis gerokai mažesnėmis „Sodros“ išmokomis už daugelio metų darbą. Lyginant skirtingų savivaldybių duomenis, akivaizdu, kad didžiausias pensijas gauna didžiųjų, kurortinių miestų ir Visagino savivaldybės. Tuo metu mažiausiomis sumomis turi tenkintis gyvenantys pasienio regionuose. O skirtumas tarp didžiausių ir mažiausių pensijų viršija 200 eurų.

Seimas svarstys, ar leisti gyventojams, jiems prireikus pinigų, iš pensijai sukauptų lėšų antros pakopos pensijų fonduose vienkartinėmis išmokomis pasiimti iki 10,8 tūkst. eurų.

Antradienį Seimas turėtų pradėti svarstyti prezidento siūlomas įstatymų pataisas, kuriomis siūloma leisti pensiją kaupiantiems gyventojams iš pensijų fondų pasiimti ketvirtadalį sukaupto turto. Jeigu įstatymas būtų priimtas, gyventojai atsiimtų ne tik savo nuosavus pinigus, bet ir kitų žmonių mokesčiais mokėtas lėšas į pensijų fondus. Dabar atsiimti pinigų negalima Šiuo metu II pensijų pakopoje pensiją papildomai kaupia apie 1,4 mln. gyventojų, rodo „Sodros“ duomenys.

Didžiausią dalį į Lietuvą gyventi atvykstančių žmonių sudaro grįžtantys užsienyje dirbę tautiečiai, todėl daugelį neraminantys klausimai apie būsimą pensiją pasigirsta vis dažniau, rašoma pranešime žiniasklaidai. Apie tai, ką apie pirmos, antros ir trečios pakopų pensijas reikėtų žinoti grįžtantiems lietuviams, ar pensija bus suteikta, jei buvo dirbama svetur ir ar pakaks turimo darbo stažo, pasakoja „Luminor investicijų valdymas“ vadovė Loreta Načajienė.

Daugelio gyventojų vienintelis pajamų šaltinis pabaigus darbinę karjerą yra senatvės pensija. Jos dydis priklauso ne tik nuo sumokėtų įmokų dydžio, bet ir laiko, kiek metų jos buvo mokamos. Socialinio tinklo oficialioje paskyroje „Sodra“ paaiškino, kaip skaičiuojamas pensijų draudimo stažas ir kaip nuo jo priklauso pensijos dydis.

„Koks bus mano pensijos dydis?“ – šis klausimas aktualus daugeliui. Būsimos pensijos dydis priklausys nuo to, kiek metų dirbame ir kokio dydžio įmokas sumokame nuo savo dabartinių pajamų. „Sodra“ primena, kaip apskaičiuojama senatvės pensija ir kas lemia jos dydį.

Pakilusios prekių ir paslaugų kainos, išaugusios būsto paskolų įmokos verčia gyventojus ieškoti būdų, kaip sutaupyti. Tačiau, ką daryti, jeigu taupyti nėra iš ko? Tai patiriantys gyventojai norėtų nutraukti II pakopos pensijų kaupimą, nes papildomi pinigai jos šeimai reikalingi dabar, o ne kažkada ateityje. Pensijų fondų atstovai primygtinai siūlo taupyti ir kaupti pensijai. Tačiau net jos ir sulaukę gyventojai pinigų negauna.

Papildomam pensijų indeksavimui kitais metais galėtų būtų skirta maždaug 100 mln. eurų – dukart daugiau nei numatyta „Sodros“ biudžeto projekte, teigia opozicinės Seimo socialdemokratų partijos narys Algirdas Sysas.  Pasak jo, tokį pasiūlymą jis žada teikti Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetui trečiadienį svarstant „Sodros“ biudžetą. „Mes šiandien kaip tik komitete svarstysime, bandysiu užduoti tą klausimą (...) Taip, mes turime teisę tokią pataisą teikti ir aš bandysiu pateikti.

Vis daugiau gyventojų net ir sulaukę pensinio amžiaus nepalieka savo darbų. Daugelis jų tvirtino, kad nori būti reikalingi. Tačiau pridūrė, kad papildomi pinigai taip pat nemaišo. Taip žmonės užsidirba po antrą pensiją. O vyresnių gyventojų ir pensijos didesnės. Pavyzdžiui, vis dar dirbantys 90 metų pensininkai gauna beveik 1 tūkst. eurų pensiją. Tačiau ne visi žmonės išėję į pensiją lieka dirbti tose pačiose pareigose.

„Sodra“ išsiuntė pranešimus ir automatiniais skambučiais informavo per tūkstantį būsimų pensininkų, kurie turi stažo, įgyto iki 1994 metų, bet dar nepateikė tai įrodančių dokumentų. Tai padaryti jie gali bet kada, nelaukdami, kol sulauks senatvės pensijos amžiaus.

Antros pensijų pakopos fondų vidutinė grąža per devynis šių metų mėnesius siekė 8,3 proc., skelbia Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA). „Iš esmės rezultatai yra geri ir pernykštis trumpalaikis nuosmukis, jeigu ne visai pamirštas, tai beveik pamirštas“, – trečiadienį rezultatų pristatyme teigė LIPFA vadovas Tadas Gudaitis.

Seimas atmetė opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos narės Rimantės Šalaševičiūtės pateiktą iniciatyvą senjorams vieną kartą per metus mokėti periodinę išmoką, dar vadinamą 13-ąja pensija. Per opozicinę Seimo darbotvarkę pateiktas tai numatantis Periodinės pensijos išmokos įstatymo projektas nesulaukė pritarimo po pateikimo.

Dalis gyventojų, dirbę visą gyvenimą ir sukaupę reikiamą darbo stažą, norėtų išeiti į pensiją anksčiau. Tačiau privalo laukti pensinio amžiaus arba rinktis išankstinę pensiją. Lenkijos politikai siūlo sukaupus reikalingą darbo stažą žmones išleisti į pensiją anksčiau. Ar toks siūlymas sulauktų palaikymo Lietuvoje? Ekonomistai abejoja, ar reikėtų į pensiją anksčiau išleisti žmones. Tuo metu patys gyventojai norėtų anksčiau išeiti  užtarnautą poilsį.

Ketvirtadalis arba 25 proc. lietuvių, pasiekę pensinį amžių, ketina ir toliau dirbti bent dalį darbo dienos, rodo Baltijos šalių gyventojų apklausa. „Citadele“ banko užsakymu atliktos apklausos duomenimis, Lietuvoje sulaukę pensinio amžiaus visu etatu planuoja dirbti 12 proc., o dalį etato – 13 proc. gyventojų. Latvijoje visą darbo dieną dirbti ketina 17 proc. gyventojų, Estijoje – 15 proc., o nevisą – 14 proc. latvių bei 18 proc. estų.

Kiekvienais metais senatvės pensijos Lietuvoje yra indeksuojamos, t. y. didinamos priklausomai nuo to, kiek gyventojų dirba ir kiek jie uždirba. Nepaisant to, bent pagal vieną rodiklį, mūsų pensijos yra mažiausios iš visų. Paprastai naudojami keli būdai pensijų dydžiams palyginti. Pats paprasčiausias – tai vidutinė senatvės pensija eurais ar kita valiuta.

Du kartus per metus „Sodra“ atnaujina kiekvieno gyventojo duomenis apie jo pensijų draudimo stažą ir apskaitos vienetus. Būtent nuo šių dydžių priklauso būsima žmogaus senatvės pensija. Kiekvienas gyventojas asmeninius savo duomenis apie sukauptą stažą ir apskaitos vienetus gali sužinoti prisijungęs prie asmeninės „Sodros“ paskyros.