pabėgėliai

Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios iš šalies pabėgo daugiau kaip 4,4 mln. žmonių, rodo Jungtinių Tautų šeštadienį paskelbti duomenys. Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuras (UNHCR) pranešė, kad iš Ukrainos jau pasitraukė 4 441 663 žmonės – 59 347 daugiau nei ankstesnę parą. Tokio pabėgėlių antplūdžio Europa nematė nuo Antrojo pasaulinio karo. Apie 90 proc. iš Ukrainos išvykusių pabėgėlių yra moterys ir vaikai.

Vilniaus meras Remigijus Šimašius tikisi, kad savivaldybei šią savaitę leidus devynioms mokykloms organizuoti ugdymą ukrainiečių kalba, jose atsiras daugiau moksleivių iš šios šalies. Šios savaitės savivaldybės duomenimis, sostinės mokyklose mokosi apie 1,3 tūkst. moksleivių iš Ukrainos, nors oficialiai 6-17 metų amžiaus nepilnamečių sostinėje yra daugiau nei 3,6 tūkstančio.

Lėtėjant karo pabėgėlių iš Ukrainos srautui, didmiesčiuose veikiantys pabėgėlių centrai nebus uždaromi, tik mažins darbo apimtis, sako Migracijos departamento vadovė Evelina Gudzinskaitė. Anot jos, nuo praėjusio šeštadienio savaitgaliais dirba trys iš šešių – Alytaus, Kauno ir Vilniaus pabėgėlių registracijos centrai. Marijampolės centras jau dvi savaites neberegistruoja užsieniečių, jie priimami tik vietiniame departamento padalinyje.

Baltijos šalys keisis informacija apie Ukrainos karo pabėgėlius, sako vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, penktadienį Taline susitikusi su Latvijos ir Estijos kolegomis. „Kol laukiame bendros Europos Sąjungos pabėgėlių iš Ukrainos registracijos sistemos sukūrimo, sutarėme keistis duomenimis tarp Baltijos šalių. Taip turėsime aiškesnį situacijos paveikslą ir galėsime geriau koordinuoti ukrainiečių srautus“, – Vidaus reikalų ministerijos (VRM) pranešime cituojama A. Bilotaitė.

Ukrainiečiai šalies rytuose masiškai evakuojasi iš miestų – valdžia perspėja, kad tai gali būti paskutinė proga išvažiuoti gyviems. Po to, ką pamatė Kyjivo priemiesčiuose – žmonės rusų dar labiau nelaukia. Tuo metu Baltarusijoje geležinkeliečiai toliau sabotuoja rusų karinės technikos judėjimą – Aliaksandro Lukašenkos režimas sulaiko vis daugiau pagalius Rusijai į ratus kišančių geležinkeliečių partizanų.

Arūnas Valinskas apsilankė laidoje „Pasikalbėkim“. Dvi ukrainiečių pabėgėlių šeimas namuose priglaudęs vyras papasakojo, kaip jiems sekėsi apsiprasti Lietuvoje ir prabilo apie liūdnai pagarsėjusių šalies garsenybių pasisakymus apie karą.  A. Valinskas atviras – ar priimti šeimas į namus, jiems su žmona Inga klausimų net nekilo. Pasak jo, itin ramina tų šeimų vyrų ramybė: „Čia net nebuvo ką spręsti.

Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios iš šalies pabėgo daugiau kaip 4,2 mln. žmonių, ir vien per pastarąją parą į kaimynines šalis atvyko beveik 40 tūkst. žmonių, rodo Jungtinių Tautų pirmadienį paskelbti duomenys. Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuras (UNHCR) pranešė, kad iš Ukrainos jau pasitraukė 4 215 047 žmonės – 38 646 daugiau nei ankstesnę parą.

Iš Rusijos kariuomenės atgautame Kyjivo regione Ukrainos pajėgos aptiko 410 civilių palaikus, sekmadienį pranešė generalinė prokurorė Iryna Venediktova. Svarbiausi įvykiai Ukrainoje 00:04 | Okupantai Ukrainoje žudo ne tik civilius: gyventojų šunis nušauna „dėl pramogos“ Pranešama, kad Rusijos kariai Ukrainoje niokoja ne tik miestus ir žudo civilius, bet „dėl pramogos“ šaudo gyvūnus.

Nuo balandžio 1-osios ukrainiečiai, radę prieglobstį Klaipėdos rajone, galės kreiptis ne tik dėl valstybės skiriamos socialinės paramos, bet ir dėl specialios vienkartinės savivaldybės išmokos. Tarybos sprendimu kiekvienam rajone gyvenančiam ukrainiečiui bus skiriami 267 eurai, padėsiantys čia įsikurti, pradėti gyvenimą. Šiuo metu Klaipėdos rajone jau gyvena virš 800 ukrainiečių.

Seimo viešbutis suteikia pastogę ne tik politikams, bet ir nuo karo bėgantiems ukrainiečiams. Šiuo metu čia jau įsikūrė 2 ukrainiečių grupės, dar 7 butai yra laisvi ir paruošti įsikurti. Planuojama, kad ukrainiečiai galės gyventi iš viso 18-oje Seimo viešbučio butų.

Nuo karo žiaurumo iš Ukrainos pabėgusi ir Lietuvoje prieglobstį radusi Aliona dabar su sūnumi gyvena Prienuose. TV3 laidoje „Prieš srovę“ moteris pasakojo, kad iš namų pasiėmė tik vieną sau labai svarbų daiktą, kuris dabar padeda pragyventi svetimoje šalyje. Aliona į Lietuvą atvyko su vaiku, mama ir augintiniu. Bėgdama moteris pagriebė ir savo receptų užrašus, kurie dabar moteriai padeda užsidirbti. Ji kepa tortus, kuriais mėgaujasi ne tik prieniškiai, bet ir jo rajono gyventojai.

Būsto nuomos platforma vienija tūkstančius butų ir namų šeimininkų, pasiruošusių skirti krūvas pinigų ukrainiečių pabėgėlių apgyvendinimui, tačiau darbą atlikti yra kur kas sunkiau, rašo politico.eu. Lieselot jau beveik metus „Airbnb” nuomoja savo butą Belgijos pajūryje. Kiti jos svečiai yra nuo Rusijos invazijos bėgantys ukrainiečiai pabėgėliai. „Dėl šio dalyko atšaukčiau užsakymą”, – telefonu „Politico” kalbėjo ji.

Nuo Rusijos agresijos bėgantys ukrainiečiai Lietuvoje jau gali skiepytis nuo COVID-19. „Mechanizmas yra sukurtas ir pilnai paleistas“, – BNS sakė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. Registrų centro atstovo spaudai Mindaugo Samkaus teigimu, Lietuvoje paskiepyti 65 karo pabėgėliai. Anot sveikatos apsaugos ministro, Ukrainos piliečiai, oficialiai užsiregistravę apie atvykimą ir gavę specialų kodą, turi skambinti į karštąją liniją 1808 bei registruotis skiepui.

Jau beveik 30 tūkst. ukrainiečių pasiekė Lietuvą – dauguma jų perėjo per didelius vargus, kad atsidurtų saugioje šalyje. Vis dėlto net ir būdami čia, kur nėra pavojaus, pabėgėliai negali pamiršti karo siaubo. Ukrainietė dalinasi, kad ją kankina kaltė dėl tėvynėje likusių artimųjų. O jos dukros krūpčioja net nuo menkiausių garsų, primenančių karą, nors nuo fronto linijos nutolo per 1 tūkst. kilometrų.

Jau kurį laiką lietuvių prašoma susilaikyti nuo fejerverkų šaudymo remiantis tuo, kad iš Ukrainos pabėgusiems vaikams jie primena ginklų garsus ir juos gąsdina.  Dainininkas Stano pasipiktino šiuo sprendimu nepatenkintais ir savo nepasitenkinimą viešai bereiškiančiais lietuviais. Šį nepasitenkinimą vyras išliejo socialiniuose tinkluose.  „Lietuvos policija paprašė pagal galimybes susilaikyti nuo fejerverkų šaudymo.

Dėl Rusijos pradėto karo iš Ukrainos pasitraukusiems žmonėms Kauno miesto savivaldybė nuo kitos savaitės teiks finansinę paramą, rašoma pranešime spaudai. Vienkartines pinigines išmokas gaus Migracijos departamente užsiregistravę karo pabėgėliai, neturintys kitų pajamų. Socialinė parama vienam žmogui sieks 126 Eur, o esant didesnei šeimai – už kiekvieną artimąjį išmokama dar po 42 eurus.

Ukrainiečių integracija į darbo rinką jau prasidėjo, šiuo metu dirba apie 1,3 tūkst. karo pabėgėlių, šimtai darbdavių siūlo laisvas darbo vietas, trečiadienį pranešė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM). Anot ministerijos, daugiausia įdarbintų ukrainiečių yra trijuose didžiausiuose Lietuvos miestuose – Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Yra dirbančių ir mažesniuose – Marijampolėje, Utenoje, Šiauliuose, Trakų rajone, Varėnoje ir kt.

Nuo vasario 24 dienos, kai Rusija pradėjo karą Ukrainoje, šalį paliko daugiau nei 1,7 mln. gyventojų. Europos Sąjunga atstovai mano, kad pabėgėliais gali tapti dar 4 mln. gyventojų. Pagrindinis pabėgėlių srautas keliauja į Lenkiją, Rumuniją, Slovakiją, Vengriją ir Moldovą. Mažesnis žmonių skaičius nusprendė išvykti į Rusiją ir Baltarusiją. BBC kalbėjosi su Ukrainos pabėgėliais ir savanoriais iš kaimyninių Europos šalių, kurie padeda bėgantiems nuo karo Ukrainoje.

Mokyklose jau registravosi ketvirtadalis iš Ukrainos dėl karo į Lietuvą pasitraukusių vaikų, beveik pusė jau pradėjusiųjų mokslus registravosi į lietuviškas klases, pirmadienį paskelbė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM). Ministerija BNS nurodė, jog pirmadienio popietės duomenimis, iš 10,8 tūkst. atvykimą į Lietuvą deklaravusių nepilnamečių į mokyklas ir darželius užregistruota 2,8 tūkst., arba maždaug ketvirtadalis. „Mokyklose jau mokosi 2300 vaikų, iš jų beveik 50 proc.

Pusiaukėlės namams planuotose skirti patalpose Kauno rajone, Girionių kaime, turėtų įsikurti Ukrainos karo pabėgėliai. Kaip pirmadienį informavo Teisingumo ministerija, kartu su Kalėjimų departamento vadovybe bei Kauno rajono savivaldybe, atsižvelgus į situaciją, prioritetą nuspręsta teikti ukrainiečiams, bėgantiems nuo brutalios Rusijos vykdomos karinės agresijos.

BBC bandė patikrinti faktus ir pagrįsti šaltiniais Ukrainos kaltinimus, kad Mariupolio pabėgėliai yra priverstinai perkeliami į Rusiją. Ukrainos parlamento žmogaus teisių ombudsmenė Liudmyla Denisova sakė, kad Mariupolį apgulusios Rusijos pajėgos kelis tūkstančius gyventojų – daugiausia moterų ir vaikų – išvežė į stovyklą, paskui į Taganrogą. Šis Rusijos pakrantės miestas yra 112 km į rytus nuo Mariupolio.

Į Lietuvą atbėgusi ukrainietė Irina perėjo ugnį ir vandenį, kad tik jos šeima jaustųsi saugi. Moteris sunkiai renka žodžius, prisimindama, ką jai teko matyti tėvynėje. Sprogimai, šūviai, kaustantis siaubas ir nuovargis – tai tik dalelė išgyvenimų. Ji pati nustebo, kad jos tauta tokia stipri ir pasiruošusi smogti Rusijai. Su portalu tv3.lt bendravę ukrainiečiai iki šiol neranda atsakymo, kodėl Rusija užpuolė jų žemę ir naikina tautą. „Aš nežinau priežasties.

Istorinis medinis tiltas per Tisos upę, esantis Sighetu Marmatieje, šiaurinėje Rumunijoje, buvo paverstas „žaislų tiltu“, kai vietos pasienio policijos darbuotojai ir kiti vietiniai gyventojai atnešė žaislus ir paskleidė juos per tiltą Ukrainos vaikams pabėgėliams. „Paprasti žmonės, pasieniečiai ir savanoriai pastatė šiuos žaislus ant tilto kraštų, kad į Rumuniją atvykstantys vaikai iš Ukrainos galėtų pasiimti pliušinį žaislą.

Kasdien pirmą kartą pasaulį išvysta milijonai žmonių, tačiau taip pat daugybė jų kasdien priversti bėgti iš savo namų. Karas pasaulyje ir viduryje Europos privertė suprasti, kad grėsmė gali tykoti už bet kurio kampo. Pati kadaise išvykusi padėti karo pabėgėliams, Eskedar Maštavičienė nenujautė, kad po trejų metų pati taps pabėgėle. „Bet kuris žmogus rytoj gali atsidurti pabėgėlio vietoje“, – sako ji.

Skaičiuojama, kad į Lietuvą iki antradienio jau atvyko beveik 14 tūkst. karo pabėgėlių iš Ukrainos. Vis daugiau Lietuvos darbdavių skelbia, kad yra pasiruošę įdarbinti karo pabėgėlius, o lietuvių šeimos suteikia ukrainiečiams savo būstus. Tuo metu premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad augant karo pabėgėlių iš Ukrainos apimtims, jų apgyvendinimui teks pasitelkti ir savivaldybių infrastruktūrą.

Iš karo zonų traukiasi įvairaus amžiaus ukrainiečiai: nuo suaugusiųjų iki beglobių vaikų. Lietuvą jau pasiekė 239 nelydimi mažieji karo pabėgėliai. Dalis jų apgyvendinti su artimais žmonėmis, giminaičiais, bet norą priglausti išreiškė ir beveik 1 tūkst. Lietuvos šeimų. Iki šiol 904 šeimos išreiškė norą globoti iš Ukrainos atvykusius vaikus.

Rasti ir išsinuomoti butą Vilniuje – nelengva užduotis. Tačiau paieškos tampa gerokai keblesnės, jei pastogės nori nuo karo pabėgęs ukrainietis. Nuomotojai iškart „pastato ausis“, jei butą išsinuomoti ketina ne lietuvis, o galiausiai atsisako būstą net aprodyti. Tokia situacija su naujienų portalu tv3.lt pasidalijo ir šeima iš Ukrainos, mėginusi išsinuomoti butą Vilniuje, bet kaskart atsimušdavo į akligatvį, todėl nusprendė iš viso palikti Lietuvą ir išvykti į Italiją.

Sveikatos apsaugos ministerija ir Valstybinė ligonių kasa parengė atmintinę, padėsiančią iš Ukrainos dėl Rusijos Federacijos karinių veiksmų Ukrainoje į Lietuvą pasitraukusiems žmonėms gauti koncentruotą ir tikslią informaciją apie sveikatos priežiūros paslaugas Lietuvoje.

Lietuviai tiesia pagalbos ranką ukrainiečiams, bet vien gerų norų nepakanka. Šaukštas deguto statinę medaus pagadina – Klaipėdos rajone net kelios ukrainiečių šeimos liko nuskriaustos. Meras pažėrė įvykių detalių ir kartojo, kad gyventojams reikia prisiimti atsakomybę, jei nusprendžia priglausti karo pabėgėlius iš Ukrainos. Ne visi, kas padeda ukrainiečiams, turi dorų intencijų. Atsiranda žmonių, norinčių pasipelnyti iš kito nelaimės, įtaria Klaipėdos rajono meras.

Lietuvoje veikiančios nevyriausybinės organizacijos, kuriose dirba 3000 savanorių, suteikė humanitarinę ir kitokią pagalbą beveik 13 tūkst. nuo karo pabėgusių ir šalyje prisiglaudusių ukrainiečių, pirmadienį pranešė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.  „Jau yra išdalinta 11 715 humanitarinių paketų, 8370 maisto paketų, emocinę ir psichosocialinę paramą gavo 1 tūkst. vaikų iš Ukrainos, kitą pagalbą gavo 300 ukrainiečių vaikai“, – rašoma pranešime.

Lietuvoje daugėjant karo pabėgėlių iš Ukrainos, pagalbą jiems teikiančių organizacijų atstovai sako, kad didės ir paramos poreikis. Vienas didžiausių iššūkių, pasak jų – būsto poreikis.  Lietuvos Raudonojo Kryžiaus vadovė Kristina Meidė teigė, kad į Lietuvą jau atvyko 11,3 tūkst. pabėgėlių.  „Šiandien dirba virš 3 tūkst. savanorių įvairiausiose veiklose. Mūsų pagrindas padėti žmonėms, kurie jau atvykę į Lietuvą. Paskutiniais duomenimis, tokių yra 11,3 tūkst.

Iš Ukrainos–Lenkijos pasienio per pasaulį keliauja širdį veriantys vaizdai. Dešimtys tūkstančių karo pabėgėlių turi palikti savo tėvynę tam, kad liktų gyvi ir nesusidurtų su naikinti Ukrainą ir jos žmones pasišovusiais Putino fašistais. Savo išgyvenimais žmonės pasidalijo laidoje „Karštai su tv3.lt“. Ponia Ania savo namus rytų Ukrainoje paliko pirmosiomis karo dienomis. Ant galvos ėmė kristi rusų karo raketos, aidėti šūviai, todėl pasilikti namuose tapo nebesaugu.

Lietuvoje jau registruota apie 10 tūkst. karo pabėgėlių iš Ukrainos, penktadienį pranešė Vidaus reikalų ministerija (VRM). Jiems užtikrinamos socialinės garantijos ir galimybė dirbti. Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė penktadienį su Europos komisaro Virginijaus Sinkevičiaus vadovaujama delegacija aptarė karo pabėgėlių iš Ukrainos padėtį.  Pasak ministrės, Rusija šiurkščiai pažeidžia tarptautinę teisę ir kelia pavojų milijonams taikios tautos žmonių.

Lietuviams – ukrainiečių ašaros ir dėkingumas. Pirmosios nuo karo Ukrainoje bėgančios šeimos jau kuriasi Lietuvoje. Viena jų apsigyveno Klaipėdoje ir taria pirmuosius išmoktus lietuviškus žodžius – „Kartu mes stiprūs“. Klaipėdoje įsikūrė 6 asmenų iš Ukrainos šeima. Jie jau dabar yra be galo dėkingi už pagalbą. Bet dar vasario 23-iąją niekas iš šios šeimos nė įsivaizduoti negalėjo, kad vos po savaitės atsidurs Lietuvoje ir mokysis lietuviškus žodžius.

Valdančioji Laisvės frakcija ketvirtadienį pranešė kreipusis į Seimo valdybą siūlydama Seimo viešbutį užleisti karo pabėgėliams iš Ukrainos. Frakcija ragina parlamento valdybą suteikti leidimą to norintiems Seimo nariams apgyvendinti ukrainiečius. Jie atkreipia dėmesį, kad Seimo viešbutis šiuo metu apgyvendintas nepilnai.

Vilnius priima nuo karo bėgančius ukrainiečius, tačiau jau reikia ruoštis priimti ir galimus pabėgėlius iš Baltarusijos bei Rusijos, sako sostinės meras. „Žiūrint du žingsnius į priekį, neabejoju, kad reikia ruoštis ir jau ruošiamės pabėgėliams ne tik iš Ukrainos, bet ir iš Baltarusijos ir Rusijos“, – trečiadienį žurnalistams po sostinės savivaldybės tarybos posėdžio sakė Remigijus Šimašius.

Premjerė Ingrida Šimonytė kartu su švietimo, mokslo ir sporto ministre Jurgita Šiugždiniene spaudos konferencijoje pareiškė, kad Lietuvoje jau yra beveik 3 tūkstančiai vaikų iš Ukrainos, jie pradeda mokytis. Mokyklose pradės dėstyti ir ukrainiečių mokytojai, pabėgę nuo karo. Premjerė, savo ruožtu, kalbėjo apie sankcijų ir karo poveikį šalies ekonomikai bei propagandinių kanalų ir susirinkimų draudimą.

Jungtinės Karalystės vyriausybė po tam tikros sumaišties ir pasipiktinimo, kad kai kurie ukrainiečiai siunčiami atgal, antradienį paskelbė steigianti Prancūzijos šiaurėje vizų centrą Ukrainos pabėgėliams. Užsienio reikalų sekretorė Liz Truss parlamentui sakė, kad centras įsikurs Lilyje, maždaug 110 km nuo Kalė, kur susirinko daug ukrainiečių.

Okupantai ir toliau vykdo genocidą prieš taikius Ukrainos gyventojus. Sprogdina jų namus, neleidžia išvažiuoti civiliams iš miestų, pjausto automobilių padangas, šaudo į mėginančius išvažiuoti žmones. Jų lavonai tiesiog lieka pakelėse. Negana to, Rusija tarsi norėdama dar labiau pasityčioti iš ukrainiečių, humanitarinius koridorius siūlo atidaryti tik į Rusiją ar Baltarusiją, bet ne į Vakarus. Visgi žmonės bando gelbėtis įvairiausiais būdais.

Lietuviams – ukrainiečių ašaros ir dėkingumas. Pirmosios nuo karo Ukrainoje bėgančios šeimos jau kuriasi Lietuvoje. Viena jų Juodkrantėje jau rakina savo naujojo būsto duris. Anna, jos 13 metų sūnus Timofėjus ir 7-erių dukra Miroslava eina pasivaikščioti prie Kuršių marių. Apie naujus gyventojus nedidelėje Juodkrantėje žinia pasklido greit, o šeimą atpažinusi vietinė net įteikė dovanėlę – sako, kad kaip tik vežė ją naujakuriams.

Pirmiesiems karo pabėgėliams prieglobstį suteikė ir Visaginas. Viešbutyje apsigyveno kelios moterys su vaikais. Tačiau mieste,  kuriame kone pusė gyventojų rusakalbiai, dažnai stebintys rusų propagandos kanalus, nuomonės dėl karo Ukrainoje skirtingos. Dalis jų piktinasi, kad nuo karo pradžios nebegali žiūrėti jiems įprastų rusiškų kanalų. Atsiranda ir pateisinančių Putino kariuomenės žudynes. „Taikius žmones bombarduoja“, – ukrainietė Irina iš rankų nepaleidžia mobilaus telefono.

Nuolat girdime šūkį „Slava Ukraini! Heroyam slava!“. O po šiais žodžiais slypi tikrų žmonių istorijos. Didvyrių titulą pelno ne tik fronte likę vyrai – šeimos vedlės moterys vertos tiek pat pagarbos. Dvi ukrainietės metė viską ir atvyko į Lietuvą tik su vaikais ir močiute. Šios moterys didvyrės pasakoja tv3.lt savo istoriją, kaip perėjo ugnį ir vandenį, kad pasiektų saugią šalį.

Šeštadienį pasieniečiai į Lietuvą iš Baltarusijos neįsileido 4 neteisėtų migrantų. Į Latviją praėjusią parą iš Baltarusijos neleistinose vietose bandė patekti 26 užsieniečiai. Į Lenkiją penktadienį iš kaimyninės šalies brovėsi 22 migrantai. Penktadienį VSAT apgręžė 13 į Lietuvą norėjusių patekti atėjūnų, ketvirtadienį – 31, trečiadienį – 2, antradienį – 24, pirmadienį – 20, sekmadienį – 13. Į Lietuvą iš Baltarusijos dėl humanitarinių priežasčių šeštadienį įleistas vienas užsienietis.

Europos Sąjunga sutiko suteikti laikiną apsaugą pabėgėliams, pasitraukusiems iš karo apimtos Ukrainos, ketvirtadienį  po bloko vidaus reikalų ministro susitikimo pranešė pareigūnai. Susitikime dalyvavusi ES vidaus reikalų komisarė Ylva Johansson per „Twitter“ parašė, kad tai yra „istorinis sprendimas“. „Europos Sąjunga suteiks laikiną apsaugą visiems, pabėgusiems nuo karo Ukrainoje“, – sakė šiuo metu Bendrijai pirmininkaujančios Prancūzijos vidaus reikalų ministras Geraldas Darmaninas.

Japonija priims ukrainiečių pabėgėlius, bėgančius nuo tebesitęsiančios Rusijos invazijos, trečiadienį pareiškė ministras pirmininkas Fumio Kishida, atsisakydamas paprastai santūrios šalies pozicijos, kai kalbama apie humanitarinės pagalbos ieškančių asmenų priėmimą. Japonija paprastai per metus priima vos kelias dešimtis pabėgėlių iš tūkstančių prašymus pateikiančių asmenų.

Karas varo ne tik iš proto, karas veja iš tėvynės – ukrainiečiai griebiasi paskutinio šiaudo ir bėga iš šalies. Dalies jų tikslas – saugiai pasiekti Lietuvą ir čia įsikurti. Daugiausiai pas mus traukia motinos su mažyliais, didelė dalis jų dar tik kūdikiai. Apie pabėgėlių iš Ukrainos padėtį portalui tv3.lt pasakojo Alytaus ukrainiečių registracijos centro vadovas ir nevyriausybinės organizacijos „Gelbėkit vaikus“ direktorė. Abu jie pranašavo, kad atvykėlių srautai tik augs.

Alytaus registracijos centre apgyvendinta 15 nuo karo bėgančių ukrainiečių, 34 šeimas priglaudė savanoriai, antradienį pranešė Vidaus reikalų ministerija (VRM). Dar 104 šeimų prašymai dėl apgyvendinimo šiuo metu yra apdorojami. Antradienio duomenimis, iš viso Lietuvoje registruota maždaug 200 atvykusių Ukrainos piliečių, iš jų 33 – Alytaus centre, 164 – Migracijos departamento teritoriniuose skyriuose.

Vilniaus miesto savivaldybė skubos tvarka suteikė A. Juozapavičiaus gatvėje esančias patalpas viešajai įstaigai „Ukrainos namai“. Čia įsikūrusi įstaiga artimiausiu metu pradės rinkti ir rūšiuoti pagalbos paketus Ukrainai, rašoma pranešime žiniasklaidai. „Šių patalpų suteikimą ukrainiečių bendruomenei derinome jau kurį laiką, tačiau per pastarąsias kelias dienas patalpų poreikis ir svarba išaugo keleriopai.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė lankosi karo pabėgėliams iš Ukrainos priimti skirtuose Alytaus ir Marijampolės registracijos centruose. Ministrė A. Bilotaitė su Alytaus miesto meru Nerijumi Cesiuliu aptarė pabėgėlių priėmimo organizavimą ir koordinavimą bei tai, ko trūksta, kad priėmimas vyktų kuo sklandžiau. Visi užsieniečiai, bėgantys nuo karo Ukrainoje,  nukreipiami į Alytaus ir Marijampolės registracijos centrus. Šiuose centruose žmonės gali būti apgyvendinti iki 72 val.