pabėgėliai

Nuo Rusijos karinio įsiveržimo pradžios Ukrainoje daugiau nei 660 000 žmonių pabėgo iš šalies, antradienį pranešė Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūra. „Dabar turime daugiau nei 660 000 pabėgėlių, kurie vien per pastarąsias šešias dienas pasitraukė iš Ukrainos į kaimynines šalis“, – žurnalistams Ženevoje sakė JT pabėgėlių reikalų komisaro atstovė Shabia Mantoo (Šabija Mantu). „Skaičiai auga eksponentiškai.

Lietuva priims iki 2 tūkst. Moldovoje esančių karo pabėgėlių iš Ukrainos, teigia vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė. Ji pirmadienį Varšuvoje su Lenkijos, Latvijos, Estijos, Slovakijos, Vengrijos, Rumunijos ir Moldovos kolegomis aptarė padėtį pasienyje ir kiekvienos šalies patirtį priimant pabėgėlius iš Ukrainos. „Informavau Moldovos kolegas, kad esame pasirengę priimti iki 2 tūkst. pabėgėlių, jau patekusių į Moldovą, ir juos atsivežti į Lietuvą“, – feisbuke rašė A. Bilotaitė.

Ukraina šeštadienį toliau kovoja dėl sostinės Kijevo kontrolės. Naktį ir paryčiui kovos buvo stebimos miesto rytinėje, vakarinėje ir pietinėje dalyse, bet nepasiekė centro. Kova dėl Ukrainos sostinės pasiekė ir gyvenamuosius rajonus. Tuo metu Paulius Jonikas su naujienų portalu tv3.lt pasidalijo vaizdais iš Ukrainos-Lenkijos pasienio, kuriuose matyti, kaip atvyksta iš Ukrainos pabėgę žmonės.

Lenkijos vyriausybė ruošia priėmimo centrus ir ligonines, kad galėtų susitvarkyti su „keliais tūkstančiais“ sužeistų žmonių. Lenkija steigia priėmimo centrus ir ligonines, kad susitvarkytų su numatomu žmonių, bėgančių nuo Rusijos invazijos į Ukrainą, antplūdžiu, pranešė Lenkijos vyriausybė. Rusijos kariuomenė ketvirtadienį pradėjo atakas visoje Ukrainoje, įskaitant netoli Lvovo miesto, esančio vos 85 kilometrai nuo Lenkijos sienos.

Lietuvai ruošiantis priimti pabėgėlius iš Ukrainos, jau yra užtikrinta 11 tūkst. apgyvendinimo vietų savivaldybėse, jiems būtų leidžiama iškart įsidarbinti, penktadienį per Seimo Žmogaus teisių komiteto posėdį informavo ministerijų atstovai. Vidaus reikalų viceministras Vitalijus Dmitrijevas teigė, kad skaičiai dėl galimybių priimti ukrainiečius nuolat keičiasi, o šiuo metu jau yra 11 tūkst.

Tiesioginė karinė Rusijos invazija Ukrainoje, gali paskatinti tūkstančius civilių gyventojų ieškoti saugaus prieglobsčio draugiškose kaimyninėse valstybėse: Lietuvoje ir Lenkijoje. Manoma, kad kariniams veiksmams nesiliaujant ir toliau plečiantis, į mūsų šalį gali pasitraukti net dešimtys tūkstančių karo pabėgėlių. Ruošdamasis tokiam galimam scenarijui, nacionalinis savanorių koordinavimo centras „Stiprūs kartu“ atnaujina savo veiklą ir pradeda pasiruošimą teikti pagalbą karo pabėgėliams.

Lenkija ketvirtadienį pranešė, kad palei sieną su Ukraina atidarys devynis pabėgėlių priėmimo centrus, laukdama pabėgėlių antplūdžio po Rusijos įsiveržimo į kaimyninę šalį. Rusų pajėgoms anksti ketvirtadienį įsiveržus į Ukrainą ir pasirodžius pranešimų apie sprogimus daugelyje šalies vietovių, regione išaugo nerimas dėl galimos pabėgėlių krizės. „Į mūsų šalį neabejotinai plūstels pabėgėlių banga“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė Lenkijos vidaus reikalų ministras Mariuszas Kaminskis.

Rusijai užpuolus Ukrainą dalis žmonių jau bėga iš savo šalies. Lietuva rengiasi priimti dalį pabėgėlių, todėl lengvina kai kurias procedūras, ieško patalpų, telkia institucijas.  „Iki paskutinės akimirkos tikėjomės, kad pavyks išvengti blogiausio scenarijaus, tačiau karas Ukrainoje prasidėjo ir Ukraina tapo pirmuoju skydu mūsų visų saugimui, todėl šiandien turime būti kartu su mūsų broliais ukrainiečiais.

Antradienį vėl nebuvo atvejų, kad pasieniečiams būtų tekę apgręžti į Lietuvą iš Baltarusijos neleistinose vietose bandžiusius patekti neteisėtus migrantus, trečiadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). Pasak tarnybos, bandymų neteisėtai kirsti sieną nefiksuojama nuo šeštadienio. Į Lietuvą iš Baltarusijos dėl humanitarinių priežasčių antradienį taip pat nebuvo įleistas nė vieno užsienietis.

Lietuva būtų pasiruošusi priimti nuo karo bėgančius ukrainiečius, jei Rusija nuspręstų veržtis į kaimyninę valstybę, sako premjerė Ingrida Šimonytė. „Vyriausybė tikrai, nelaikydama to centriniu scenarijumi, nes dar tikimės, kad diplomatinis sprendimas bei sveikas protas ir šioje situacijoje gali nugalėti, (...) priimtų žmones bėgančius nuo karo“, – žurnalistams trečiadienį po Vyriausybės posėdžio sakė ministrė pirmininkė. Vis dėlto daugiau detalių ji nepateikė.

Libijos vakarinėje pakrantėje rasti jūros išmesti 28 žuvę migrantai, sekmadienį pranešė vienas šalies saugumo pareigūnas. Tai naujausia iš virtinės tragedijų pavojingiausiame pasaulio migracijos kelyje. „Libijos Raudonojo Pusmėnulio komandos dviejose skirtingose... paplūdimių vietose paėmė 28 žuvusių migrantų palaikus ir rado tris išgyvenusius žmones“, – sakė šaltinis. Migrantai, kurie žuvo nuskendus jų laiveliui, surasti už maždaug 90 km nuo Tripolio.

Lietuvos pasieniečiai per parą pasienyje su Baltarusija neapgręžė nė vieno migranto, keturi užsieniečiai įleisti dėl humanitarinių priežasčių, šeštadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). Tai jau antras toks kartas šią savaitę – per antradienį taip pat neapgręžtas nė vienas migrantas. Kiti mažiausi skaičiai nustatyti spalio 7 dieną, kai apgręžtas vienas užsienietis, ir rugpjūčio 21 bei 24 dienomis, kai jų buvo po du.

Europai ir JAV derėtų palaikyti Sudano karinį režimą, jeigu nenorima susidurti su milijonais pabėgėlių, pagrasino šios šalies generolas. Panašiai anksčiau kalbėjo ir A. Lukašenka, tikindamas, kad Baltarusija saugo ES nuo migrantų, o vėliau paskatinęs krizę. „Politico“ kalbintas vienas iš dabartinių valstybės vadovų, generolas Mohamedas Hamdanas Dagalo tvirtino, kad „ES ir JAV neturi pasirinkimo, tik palaikyti dabartinę valdžią, jeigu nori išvengti pabėgėlių krizės.

Kurdistano regiono (Irakas) premjeras Masrouras Barzani pripažino dabartinį migracijos srautą Baltarusijoje Aliaksandro Lukašenkos politinio žaidimo prieš ES dalimi. Jis taip pat pažymėjo, kad atvykstantieji iš jo valdomo regiono žmonės yra geresnio gyvenimo ieškantys ekonominiai migrantai, o ne pabėgėliai. Interviu „Sky News Arabic“ metu politikas pažymėjo, kad Minskas naudojasi migrantais tam, kad spaustų Europos Sąjungą.

Per praėjusią parą Lietuvos pasieniečiai draudžiamose vietose iš Baltarusijos į Lietuvą neleido patekti 45 migrantams, šeštadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). Į Lietuvą dėl humanitarinių priežasčių penktadienį įleistas vienas užsienietis. Pavakarę prie sienos Baltarusijos pusėje ties Lazdijų rajonu iššauti du šūviai. Tarp penktadienį neįleistų užsieniečių buvo ir 24 Varėnos rajone maždaug už 70 metrų nuo sienos linijos sulaikyti migrantai.

Lietuvos krizių ar pabėgėlių centruose apgyvendinti nelegalūs migrantai gyvena kur kas geriau, nei prie Baltarusijos sienų šalantys jų tautiečiai. Pabėgėliai kasdien gauna karšto maisto, o socialiniai darbuotojai stengiasi rūpintis visais jų poreikiais, tačiau nepaisant to, migrantai skundžiasi prasta psichologine būkle. Lietuvos raudonojo kryžiaus vadovė Kristina Meidė laidai „Karštai su tv3.lt“ pasakojo, kad didžiausią nerimą migrantams kelia informacijos stygius, nežinomybė, kas bus rytoj.

Tyrimas atskleidė, kaip Lietuvos gyventojai žvelgia į kitataučius, o ypač pabėgėlius. Dauguma lietuvių nesutiktų gyventi kaimynystėje, dirbti vienoje darbovietėje su migrantais, o juo labiau – išnuomoti jiems būsto. Pasirodo, kuo daugiau dėmesio migracijos krizei skiriama žiniasklaidos sraute, tuo prastesnė nuomonė vyrauja migrantų atžvilgiu. Šiemet neigiamos nuostatos labiausiai stiprėjo irakiečių ir sirų atžvilgiu.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel penktadienį per vaizdo konferenciją su Jungtinių Tautų vyriausiuoju pabėgėlių reikalų komisaru Filippo Grandi ir JT Tarptautinės migracijos organizacijos (TMO) generaliniu direktoriumi Antonio Vitorino aptarė migracijos į Europos Sąjungą per Baltarusijos teritoriją problemą.

Lenkijos gynybos ministerija pranešė apie bandymą organizuotą didelės migrantų grupės bandymą patekti į šalies teritoriją nakties metu. Kita grupė migrantų jau lapkričio 18-ąją paliks Minską ir grįš į Iraką specialiai jiems užsakytu lėktuvu. (papildyta 11.23 val.) Pasirodžiusią informaciją, kad „Belavia“ bus bandoma išbraukti iš ES sankcijų sąrašų patvirtina ir aktyvus Baltarusijos nacionalinių oro linijų dalyvavimas skelbiant apie draudimus atvykti iš tam tikrų Artimųjų Rytų valstybių.

Tūkstančiams migrantų įsikūrus Baltarusijos-Lenkijos pasienyjedaugelis Vakarų politikų suskubo pasmerkti A. Lukašenkos režimą dėl dirbtinai sukeltos krizės. Tačiau Miuncheno valdžia praėjusią savaitę paskelbė tokią naujieną, kuri privertė teisintis Vokietijos užsienio reikalų ministeriją.

Didžiulė migrantų minia pirmadienį renkasi prie uždarytos Baltarusijos ir Lenkijos sienos perėjos, rodo lenkų valstybės sienos apsaugos tarnybos ir kariuomenės paskelbtuose vaizdo įrašuose. „Vis daugiau migrantų grupių vedamos baltarusių pajėgų prie Kuznicos sienos perėjos“, – sakoma Lenkijos gynybos ministerijos „Twitter“ žinutėje. Vaizdo įrašuose matyti, kad Baltarusijos pusėje prie pasienio užtvaros susirinko šimtai migrantų, kurių judėjimą stebi Lenkijos policininkų ir karių voros.

Savaitę gyvenę lauko sąlygomis migrantai Baltarusijos-Lenkijos pasienio miškuose patraukė atgal link autostrados ir Kuznicos-Bruzgių pasienio punkto. Kol kas nėra aišku, kas juos paskatino organizuotai palikti savo buvimo vietą. Migrantai įsikūrė tiesiog pačiame pasienio punkte, ten statomos palapinės, ilsimasi miegmaišiuose ir kertami medžiai laužams.

Baltarusių lankomuose socialiniuose tinkluose pasirodė pranešimai apie tai, kad įmones įpareigoja padėti migrantams pasienyje. Maža to, vis dažniau pasirodo pranešimai ir apie migrantų keliamus nepatogumus patiems baltarusiams. Nepaisant to, kad migrantai iš Artimųjų Rytų naudoja Baltarusiją kaip tranzito šalį ir didelių pretenzijų niekam ten neturi, susikaupęs milžiniškas jų skaičius (įvairių šaltinių duomenimis Baltarusijoje gali būti susikaupę apie 10-15 tūkst.

Netrukus po to, kai buvo paskelbta apie „Turkish Airlines“ sprendimą neskraidinti „problemiškų“ šalių piliečių į Minską, apie analogišką nutarimą pranešė ir pačių baltarusių „Belavia“. Europos Komisija: „Iraqi Airways“ patvirtino, kad nutrauks skrydžius į Minską. Aviakompanija vykdė 5 skrydžius per savaitę – 4 iš Bagdado ir 1 iš Erbilio.

Baltarusijos ir Lenkijos pasienyje – naujas migracijos krizės etapas. Daugiau nei du tūkstančiai užsieniečių bando patekti į Lenkijos teritoriją per Baltarusijos miškus, praneša „Zerkalo“. Žmonių kolona atrodė puikiai koordinuota ir pasiruošusi nelegaliam sienos kirtimui – įskaitant atsineštas žnyples, kastuvus ar bandymą nupjautais rąstais pralaužti įtvirtinimus. Ekspertų manymu, akivaizdu, kad be Baltarusijos valdžios žinios tokio organizuoto judėjimo migrantai nebūtų galėję niekaip pasiekti.

Vykstant neramumams Lenkijos pasienyje neteisėtų migrantų protestų banga kilo ir Lietuvoje. Vidurdienį jie sukilo Rukloje, šaukdami „laisvės“, suka ratus aplink stovyklą, vėliau dideli neramumai kilo ir Medininkuose,  mažesni Kybartuose ir Pabradėje.  Įvairiais vaizdais dalijasi neteisėti migrantai iš konteinerinių namelių stovyklavietės vidaus Ruklos pabėgėlių centre. Bruzdėti jie pradeda vidurdienį, o vėliau įsismarkauja.  Pagrindinis šūksnis –  laisvė.

Pasieniečiai ėmė griežčiau taikyti apgręžimo politiką ir šalies gilumoje aptiktų neteisėtų migrantų nebesiunčia atgal į Baltarusiją, bet juos sulaiko, sako Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas Rustamas Liubajevas. Pasak jo, šiuo metu apgręžiami tik pasienio ruože sulaikyti migrantai. Šis ruožas apima penkis kilometrus į šalies gilumą nuo sienos ribos. „Neįleidimas arba apgręžimas vykdomas tik tų asmenų atžvilgiu, kurie buvo sulaikyti prie sienos, arba pasienio ruože.

Lenkijos įstatymų leidėjai penktadienį pritarė iniciatyvai statyti prieštaringai vertinamą užtvarą prie Europos Sąjungos narės rytinės sienos su Baltarusija, reaguodami į precedento neturintį migrantų ir pabėgėlių, daugiausia iš Artimųjų Rytų, antplūdį. Siena kainuos maždaug 353 mln. eurų. Planuojama, kad ji nusidrieks daugiau kaip 100 km palei rytinę išorinę ES sieną. Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda (Andžejus Duda) pažadėjo artimiausiomis dienomis pasirašyti šį įstatymą.

Vienas Sirijos pilietis norėjo per Baltarusiją patekti į Vokietiją, tačiau buvo priverstas, jau praradęs visus pinigus, grįžti į tėvynę. Siekdamas patekti į Vokietiją vyras paklojo tūkstančius eurų ir tik atvykęs į Baltarusiją suvokė, kad realybė nuo pažadų skiriasi, rašoma baltarusių „Radio Svoboda“. Šiam vyrui yra apie 50 metų, o savo tėvynėje Sirijoje jis dirbo anglų kalbos mokytoju. Jis turi žmoną ir du nepilnamečius vaikus. Šeimą jis paliko Sirijoje ir pabandė pats nuvykti į Europą.

Su Aliaksandro Lukašenkos režimu kovojantys ir Lietuvos sienas nuo migrantų saugantys pasieniečiai tokios padėkos iš valdžios nesitikėjo. Šiemet net kelis kartus sumažinti priedai už sunkų darbą.  Plačiau apie šią situaciją domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai. „Skirta net 4 kartus mažiau, nei būdavo paprastai prieš tai. Tai yra maždaug 250 tūkst.

Rugsėjo 25-ąją Ruklos pabėgėlių priėmimo centre buvo kilęs nelegalių migrantų maištas. Jie protestavo dėl prastų gyvenimo sąlygų, o neramumų metu iš centro pasišalino 21 asmuo. TV3 televizijos laidoje „Farai“ pasirodė epizodas, kuriame nufilmuota, kas tądien dėjosi Rukloje ir kaip pareigūnai tvarkėsi su kilusiu maištu. Kaip matyti vaizdo įraše, į pabėgėlių priėmimo centrą buvo iškviestos papildomos policijos pajėgos.

Į Lietuvą plūstantys nelegalūs migrantai randa būdų, kaip pabėgti iš Lietuvoje esančių stovyklų. Dalis jų sulaikoma šalies viduje, tačiau dar didesnė dalis kerta šalies sieną ir patraukia į kitas Vakarų Europos šalis. Vieną tokių situacijų, kai pabėgėlius sulaikė policijos pareigūnai šalies viduje, nufilmavo ir laidos „Farai“ operatoriaus kamera. Patruliuodami policijos pareigūnai pastebėjo automobilį su belgiškais numeriais.

Prieš mėnesį pasklidusi žinia apie padėtį Afganistane greitai apskriejo pasaulį. Didelės minios, chaosas bei iš nevilties verkiantys, bėgantys žmonės iki šiol šmėkščioja žiniasklaidoje. Tarp jų buvo afganistanietis vertėjas su šeima, ketverius metus talkinęs lietuvių kariams. Jis dar vis nepasidavė ir turi vilčių dėl savo šalies bei ramaus gyvenimo ten likusiems žmonėms. „Mūsų gyvenimas Afganistane buvo gan ramus, geras, turėjome namus, buvome gerbiami.

Sekmadienį Ruklos pabėgėlių pagalbos centre mirė negalią turėjęs 11 metų berniukas. Pirmadienį buvo pranešta, kad berniukas atgulė Vilniaus musulmonų kapinėse, kuriose buvo laidojamas pagal visas islamo tradicijas. Ši mirtis buvo pirmoji pabėgėlių tarpe, tad pagalbos buvo kreiptasi ir į Lietuvos musulmonų religinių bendruomenių tarybos vadovą muftijų Aleksandrą Beganską. Jis naujienų portalui tv3.lt papasakojo, kaip atrodo musulmoniškos laidotuvės.

Europos Komisija trečiadienį priimtame veiksmų plane dėl migracijos išskyrė Lietuvos ir kitų kaimyninių šalių pasienyje susidariusią situaciją kaip Baltarusijos hibridinę ataką, kas leidžia tikėtis efektyvios pagalbos sprendžiant panašias situacijas ateityje, sako Lietuvos Europos Komisijos narys Virginijus Sinkevičius. „Šiandien buvo priimtas papildymas vadinamojo migracijos paketo.

Į Ruklą jau atkeliavo pirmieji migrantai, priklausantys pažeidžiamiausioms visuomenės grupėms. Čia įrengtoje stovykloje turėtų būti apgyvendinti 400 žmonių. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė sako, kad migrantams čia bus mokamos išmokos, už kurias jie turės patys pirkti maistą stovykloje esančioje parduotuvėje, o nuo spalio migrantų vaikai bus pradėti mokyti lietuvių kalbos. Į stovyklą jau atvyko pirmieji pažeidžiamoms visuomenės grupėms priklausantys migrantai.

Baimės, susijusios su Europos Sąjungos finansuojamomis stovyklomis Graikijos Egėjo jūros salose prisideda prie prieglobsčio prašytojų psichinės sveikatos būklės, o kai kurie jų jau bėga į žemyną, rašoma „EUobserver“. „Jeigu viskas liks, kaip dabar yra, tai aš geriau grįšiu į Afganistaną, kad mane nužudytų talibai“, – pasakojo trijų vaikų tėvas, 39-erių Mohammedas.

Vidaus reikalų ministerija praneša žinanti apie atvejus, kuomet neteisėtų migrantų stovyklose Lietuvoje vyksta prievarta, pasiskirstymas kastomis ir kitokie neramumai. Nors ministerija nesutinka, kad situacija tokia baisi, kaip apie ją migrantai pasakoja žiniasklaidoje, vis dėlto pranešama apie pradėtus ikiteisminius tyrimus.

Latvijos valstybės sienos apsaugos pareigūnai šeštadienį apgręžė 29 žmones, mėginusius neteisėtai patekti į šalį per sieną su Baltarusija, pranešė tarnybos atstovai. Nuo rugpjūčio 10-osios pareigūnai užkirto kelią iš viso 930 žmonių mėginimui neteisėtai patekti į Latviją iš Baltarusijos. Per pastarąją parą už neteisėtą sienos kirtimą nesulaikytas nė vienas žmogus.

Pabėgėliai iš Afganistano gali neturėti jokio kito pasirinkimo, kaip tik trauktis į Europą. O europiečiai turi suvokti, kad nauja pabėgėlių banga yra neišvengiama. Ir nors pabėgėliai iš Afganistano bėgo gausiai dar iki 2015 m., šį kartą daugiau nelabai yra, kur bėgti. „Visi mano pažįstami planuoja išvykti. Ir aš pažįstu daug žmonių. Tačiau taip jaučiasi ne tik elitas“, – sakė buvęs Afganistano ministras. Pasivaikščiojus Kabulo turguje galima nusipirkti bet ką.

Tūkstančiai aktyvistų per šeštadienio protestą Berlyne reikalavo įtraukesnės ir progresyvesnės visuomenės, pranešė vokiečių naujienų agentūra DPA. Daugiau kaip 350 organizacijų, tarp jų „Amnesty International“, „Fridays for Future“, moterų teisių ir paramos pabėgėliams grupės, ragino dalyvauti demonstracijoje Vokietijos sostinėje, surengtoje likus trims savaitėms iki šalies rinkimų rugsėjo 26-ąją.

Pasienyje su Baltarusija praėjusią parą apgręžta apie 40 migrantų, nė vienas jų į šalį nepateko, sekmadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). VSAT teigia jau antrą parą stebinti išaugusį migrantų pasienyje su Baltarusija skaičių – penktadienį taip pat neįleista apie 40 asmenų, bandžiusių neleistinose vietose kirsti sieną. Anksčiau šią savaitę per parą iš Baltarusijos bandydavo patekti po maždaug dešimt migrantų.

Į Lietuvą atskraidinus lietuvių kariams padėjusius vertėjus dabar jais pasirūpinti turės valstybė. Pabėgėliai galės gauti kelias išmokas, jiems bus padedama integruotis ir bus sukuriamos būtinosios gyvenimo sąlygos, teigė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.  Ministrė naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ atskleidė, kiek siekia išmokos, ir paaiškino, kokios tiksliai paslaugos ir pagalba jiems bus suteikta.

Į Kybartų pataisos namus planuojama perkelti apie 800 migrantų, daugumą – iš Rūdninkų poligono, kur jie šiuo metu gyvena palapinėse, sako vidaus reikalų ministras Vitalijus Dmitrijevas. „Planuotumėme šiai diena kalbėti kažkur iki 800 vietų. Tai būtų ir pats pastatas, ir moduliniai nameliai šalia, jeigu jų prireiktų“, – spaudos konferencijoje penktadienį sakė viceministras.

Per daugiau nei du dešimtmečius investavę į JAV vadovaujamas pastangas stabilizuoti Afganistaną, dislokuodami tūkstančius karių ir išsiuntę milijardus eurų pagalbos, Europos pareigūnai buvo priblokšti, kaip greitai islamistų grupuotė nugalėjo vyriausybės pajėgas visoje šalyje. „Mes bijojome, kad po 20 savaičių viskas grįš į laikmetį prieš 20 metų. Tačiau, deja, tam pakako 20 dienų“, – „Politico“ sakė Europos Sąjungos karinio komiteto pirmininkas, generolas Claudio Graziano.

Vyriausybė pavedė Krašto apsaugos ministerijai organizuoti ne daugiau kaip 200 Afganistano piliečių perkėlimą į Lietuvą. Ministerija turės pasirūpinti ir atgabentų asmenų apgyvendinimu, patenkinti jų būtinuosius poreikius (maitinimą, aprangą, asmens higiena ir kt.) bei užtikrinti saugumą Lietuvoje.

Jungtinių Tautų pabėgėlių reikalų agentūra (UNHCR) antradienį paragino Lenkiją priimti migrantų, kaip manoma, iš Artimųjų Rytų, grupę, jau daugiau kaip dvi savaitės įstrigusią prie sienos su Baltarusija. Pastaraisiais mėnesiais tūkstančiai migrantų per Baltarusiją nelegaliai pateko į rytines Europos Sąjungos šalis Lietuvą, Latviją ir Lenkiją. Briuselis mano, kad šį srautą organizuoja Minsko režimas, keršydamas už ES sankcijas, o Lietuva ir Lenkija tai vadina „hibridine ataka“ prieš bloką.

Turkija negali pagelbėti Europos Sąjungai, priimdama afganistaniečius, kurie bendradarbiavo su Vakarų šalimis Afganistane, kol valdžią šioje valstybėje užgrobė Talibanas, sekmadienį pareiškė prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas. „Gavome prašymą priimti Europos Sąjungos misijos Afganistane vietinius darbuotojus“, – turkų vyriausybės pranešime cituojamas R. T. Erdogano pokalbis su Europos Vadovų Tarybos pirmininku Charles'iu Micheliu.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas šeštadienį pareiškė, kad jo šalis negalės atlaikyti „papildomos“ iš Afganistano atvykstančių „migrantų naštos“. „Jeigu Afganistane ir Irane nebus imtasi būtinų priemonių, nauja migracijos banga yra neišvengiama“, – pareiškė jis per pokalbį telefonu su Vokietijos kanclere Angela Merkel. „Turkija jau turi 5 mln. pabėgėlių ir negali priimti papildomos migrantų naštos“, – paaiškino jis A. Merkel.