pabėgėliai

Valstybinė lietuvių kalbos inspekcija nuo 2024-ųjų kovo žada pradėti tikrinti kaip šalyje dirbantys karo pabėgėliai iš Ukrainos moka lietuvių kalbą.  Apie tai skelbiama kovo 16 dieną Valstybinės lietuvių kalbos inspekcijos Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkui bei dar trims ministerijoms – Švietimo, mokslo ir sporto, Socialinės apsaugos ir darbo bei Ekonomikos ir inovacijų – išsiųstame rašte.

Lietuvos centrinis bankas mano, kad šalies ekonomika labai nenukentės, jeigu pasibaigus karui Ukrainoje į ją sugrįžtų Lietuvoje radę prieglobstį ir čia įsidarbinę ukrainiečių pabėgėliai, tačiau bankas pripažįsta, kad „poveikis galėtų būti“.  „Nebūtinai bus taip, kad jeigu matysime ukrainiečių srautų padidėjimą į Ukrainą, kad automatiškai ir Lietuvos ekonomika nukentės nuo to“, – Seimo Biudžeto ir finansų komitete šią savaitę teigė Lietuvos banko (LB) Ekonomikos departamento vyresnysis ekon...

Kitąmet tikintis, kad šalyje nebeliks didelių globos namų, iššūkiu tikslui įgyvendinti įvardijami nuo karo pabėgę ir Lietuvos globos namuose apsigyvenę ukrainiečių vaikai.

Rusijos piliečiams ketinama uždrausti įsigyti Lietuvoje nekilnojamojo turto.  Šis draudimas negaliotų tik laikinai gyventi Lietuvoje leidimą turintiems Rusijos piliečiams, kurie savo šalyje yra persekiojami nedemokratinio režimo ir negali grįžti į kilmės šalį. Tokiai įstatymo normai Lietuvos parlamentarai pritarė antradienį svarstydami Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos Ukrainoje nustatymo įstatymo projektą.

Pasienyje su Baltarusija praėjusią parą neteisėtų migrantų neapgręžta, šeštadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). Latvijos pasienyje penktadienį užsieniečiai sieną nelegaliai bandė kirsti 14 kartų, Lenkijos pareigūnai į šalį ketvirtadienį neįleido 92 migrantų. Šiemet VSAT pareigūnai neleistinose vietose į Lietuvą iš Baltarusijos iš viso neleido patekti 517 neteisėtų migrantų. 2022 metais Lietuvos pasieniečiai apgręžė 11,2 tūkst. tokių asmenų.

Migracijos departamentas pirmadienį skelbia, jog Lietuvoje fiksuoti 41 933 Ukrainos karo pabėgėliai, turintys leidimus šalyje laikinai gyventi laikinosios apsaugos pagrindu. Migracijos departamento duomenimis, 35 039 asmenys turi išduotus skaitmeninius leidimus, 6 894 asmenys – leidimus laikinai gyventi kaip plastikines korteles.

Europos Sąjungos pareigūnai penktadienį, minint pirmąsias Rusijos invazijos į Ukrainą metines, pažadėjo toliau remti milijonus ukrainiečių pabėgėlių. „Ukraina gali laimėti šį karą, bet mes būsime su Ukraina tiek, kiek reikės“, – sakė ES vidaus reikalų komisarė Ylva Johansson (Ilva Johanson) naujienų agentūrai „The Associated Press“ (AP) netoli Atėnų vykstančioje konferencijoje migracijos klausimais.

Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūra (UNHCR) ir humanitarinės pagalbos partneriai pirmadienį paragino padidinti finansinę paramą karo pabėgėliams ukrainiečiams, skaičiuojama, kad vien Lietuvoje tam reikėtų 16,8 mln. eurų. Beveik metus besitęsiant Rusijos karui Ukrainoje, savo namus turėjo palikti milijonai Ukrainos gyventojų. Skaičiuojama, kad nuo pernai vasario apie 5 mln. žmonių pabėgo į Europą, nors dalis jų taip pat sugrįžo atgal. Vien Lietuvoje registruota per 72 tūkst.

Artėjant žiemai Lietuva ruošėsi karo pabėgėlių iš Ukrainos bangai, tačiau šios prognozės nepasitvirtino. Valstybės duomenų agentūra nurodo, kad iš viso nuo karo pradžios į Lietuvą atvyko apie 74,3 tūkst. ukrainiečių karo pabėgėlių. Pastaruoju metu vidutiniškai per parą atvyksta apie 50 pabėgėlių, per savaitę – iki trijų šimtų. Šie rodikliai yra mažesni nei rudenį, rodo oficiali statistika.

Jungtinių Tautų pabėgėlių reikalų agentūra (UNHCR) ir humanitarinės pagalbos partneriai, reaguodami į jau beveik metus besitęsiančią pabėgėlių iš Ukrainos padėtį, penktadienį paragino padidinti finansinę paramą šiems pabėgėliams ir juos priglaudusioms Europos valstybėms.  UNHCR atstovybė Šiaurės ir Baltijos šalims naujienų agentūrai LETA nurodė, kad Latvija buvo įtraukta į regioninio reagavimo į pabėgėlių situaciją planą, apimantį dešimt šalių.

Praėjusiais metais per pasienio kontrolės punktus, Valstybės sienos apsaugos tarnybos duomenimis, į Lietuvą neleista įvažiuoti 542 Ukrainos piliečiams, daugiausia dėl to, kad neturėjo galiojančios vizos ar leidimo gyventi. Kaip BNS nurodė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT), fiksuoti 242 atvejai, kuomet asmuo neturėjo galiojančios vizos ar leidimo gyventi, 198 kartus asmenys neturėjo galiojančio kelionės dokumento.

Europos Sąjungos lyderiai susitarė dėl griežtesnių taisyklių, kad būtų lengviau išsiųsti teisės į prieglobstį negavusius migrantus į jų kilmės šalis, penktadienį pranešė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen. Šiomis priemonėmis reaguojama į augantį europiečių susirūpinimą dėl didėjančios nelegalios imigracijos, keliose šalyse narėse tapusios itin opiu klausimu.

Lietuvos pilietybę turinti iš Etiopijos kilusi verslininkė Eskedar Maštavičienė susidūrė su nemalonia situacija. Moteris turėjo vesti „Swedbank“ renginį, tačiau jai aktyviai besiruošiant kone paskutinę dieną jai buvo pranešta, kad jos paslaugų nebereikės. Socialiniuose tinkluose moteris pasidalijo, kad jos ryšys su įmone niekada nebuvo itin malonus, o iš jų pusės ji ir anksčiau jautė diskriminaciją. Įrašu E. Maštavičienė pasidalijo ir su portalo tv3.lt skaitytojais.

Rusijos pajėgoms veržiantis į Rytų Ukrainą, Jungtinių Tautų pabėgėlių reikalų agentūros (UNHCR) vadovas Filippo Grandi ketvirtadienį naujienų agentūrai AFP teigė, kad Kyjivas ir Europos valstybės turėtų pasirengti galimai nuo susirėmimų bėgančių žmonių bangai.  Jis teigė, kad nepaisant daugkartinių pagalbos pasiūlymų, Rusija jo agentūrai ir toliau suteikia tik itin ribotas galimybes pasiekti ukrainiečius.

Kempteno miesto muziejuje sausio 20 d. atidaryta fotografo Kazio Daugėlos paroda „Laikinas prieglobstis. Kasdienybė Kempteno stovykloje 1945–1949 m." Vokietijos pietuose esančio Kempteno, po karo buvusioje amerikiečių zonoje, pabėgėlių stovykloje atsidūrė bene gausiausia lietuvių bendruomenė (apie 2000–2300) iš visų Vokietijoje buvusių apie dešimt stovyklų, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Lietuvos pareigūnai pasienyje su Baltarusija praėjusią parą apgręžė 7 į šalį bandžiusius patekti migrantus, sekmadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). Latvijos pasienyje šeštadienį fiksuota 16 bandymų neteisėtai kirsti sieną, Lenkijos pareigūnai į šalį penktadienį neįleido 29 migrantų.  Nuo 2021 metų rugpjūčio 3 dienos, kai Lietuvos pasieniečiai įgijo teisę apgręžti neteisėtus migrantus, jų iš Baltarusijos į šalį neįleista per 19,4 tūkstančio.

Lietuvos pareigūnai pasienyje su Baltarusija praėjusią parą apgręžė septynis neteisėtai į šalį bandžiusius patekti migrantus, pirmadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). Latvijos pasienyje sekmadienį fiksuoti 24 bandymai neteisėtai kirsti sieną, Lenkijos pareigūnai į šalį šeštadienį neįleido 37 migrantų.  Didžiausias apgręžimų skaičius šiemet fiksuotas rugsėjo 20 dieną, kai Lietuvos pasienyje apgręžti 135 migrantai.

Vis daugiau užsieniečių renkasi Lietuvą kaip tikslo šalį, skelbia Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuras (IOM Lietuva). Šiais metais į Lietuvą atvyko daugiau nei 71 tūkst. karo pabėgėlių iš Ukrainos, pagal jų skaičių, tenkantį šalies populiacijai, Lietuva yra penkta, rodo IOM ataskaita. Be to, per 10 šių metų mėnesių daugiau nei 20 tūkst. baltarusių gavo leidimą gyventi Lietuvoje.

Lietuvoje per metus beveik padvigubėjo dirbančių užsieniečių. Šiuo metu jų daugiau nei 123 tūkstančiai. Dauguma jų ne Europos Sąjungos piliečiai, baltarusiai ir ukrainiečiai. Ekonomistai tokiais rezultatais džiaugiasi: vien nuo karo pabėgę dirbantys ukrainiečiai per mėnesį sumoka daugiau nei 5 milijonus eurų mokesčių. Užsieniečiai ne tik siunčia pinigus į gimtąsias šalis, bet ir leidžia juos Lietuvoje.

Tiek Lietuvos geležinkeliai, tiek trys didžiausi Lietuvos miestai rengiasi kitais metais rengiasi ir toliau siūlyti karo pabėgėliams iš Ukrainos nemokamas transporto paslaugas. Kaip BNS informavo keleivių vežimo traukiniais paslaugas vykdanti bendrovė „LTG Link“, iniciatyva šiuo metu gali naudotis visi nuo karo Ukrainoje bėgantys žmonės.

Šią savaitę į Lietuvą gyventi atvyko dar dvi lietuvių kilmės šeimos iš Venesuelos. Iš viso perkelti šeši asmenys, pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM). Vilniuje juos pasitiko Pabėgėlių priėmimo centro atstovai, jie pasirūpino atvykusiųjų laikinu apgyvendinimu, šilta apranga ir apavu.

Pasienio problemos nesibaigia. Nelegalius migrantus Baltarusijos pareigūnai toliau stumia į Lietuvą. Vidaus reikalų ministerija aiškina, kad toks Lukšenkos režimo pavyzdys prasilenkia su žmogaus teisėmis. Tiesa, pačią Vidaus reikalų ministeriją susirūpinti migrantų teisėmis ragina ir Lietuvoje veikiančių organizacijų savanoriai.

Minint tarptautinę tolerancijos dieną, nevyriausybininkų atlikti tyrimai rodo, kad lietuvių priešiškumas pabėgėliams, palyginti su praėjusiais metais, sumažėjo. Analitikai sako, kad tai nutiko dėl to, kad apklausose atsispindi požiūris į karo pabėgėlius iš Ukrainos, kuriems lietuviai demonstruoja palaikymą ir atvirumą.

Naująjį migrantų centrą Pabradėje už 8,79 mln. eurų statys įmonė „Jungtiniai projektai“. Kaip BNS nurodė pasieniečių atstovas Giedrius Mišutis, Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) konkursą laimėjusi bendrovę centrą turėtų pastatyti iki kitų metų pabaigos. „Darbai turi būti atlikti iki 2023-iųjų gruodžio 29 dienos“, – sakė VSAT atstovas. Pasak jo, sutartį su „Jungtiniais projektais“ planuojama pasirašyti „savaitės bėgyje“. Anksčiau planuota, jog tam reikės 5–6 mln.

Lietuvos pareigūnai pasienyje su Baltarusija praėjusią parą apgręžė 57 neteisėtai į šalį bandžiusius patekti migrantus, šeštadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). Latvijos pasienyje penktadienį fiksuota 13 bandymų neteisėtai kirsti sieną, Lenkijos pareigūnai į šalį ketvirtadienį neįleido 78 migrantų.  Iš viso į Lietuvą nuo šių metų sausio neįleista beveik 10,4 tūkst. neteisėtų migrantų.

Per metus Lietuvos gyventojų priešiškumas pabėgėliams sumenko, tačiau kiek ūgtelėjo rusams, rodo trečiadienį pristatytas nevyriausybininkų užsakymu atliktas tyrimas. 61,3 proc. apklaustųjų nurodė, jog per pastaruosius penkerius metus nuomonė apie pabėgėlius blogėjo. Manančių, kad jų požiūris apie pabėgėlius blogėjo, dalis mažėjo – 2021 metais taip galvojančių buvo 71,8 procento.

Žmonių, siekiančių tarptautinės apsaugos Europoje, skaičius yra didžiausias nuo to laiko, kai prieš septynerius metus prieglobsčio žemyne ieškojo gerokai daugiau nei milijonas žmonių, ir toks srautas gali pernelyg apkrauti šalių prieglobsčio suteikimo sistemas, trečiadienį paskelbė Europos Sąjungos prieglobsčio agentūra (EUAA). Rugpjūčio mėnesį prieglobsčio 27 ES šalyse ir Norvegijoje bei Šveicarijoje paprašė apie 84,5 tūkst. žmonių.

Baltarusijos oro vežėja „Belavia“ paskelbė nuo gruodžio 1 d. pradedanti skrydžius į Dubajų, Jungtinius Arabų Emyratus. Lenkija spėja, kad tai gali būti naujas Rusijos ir Baltarusijos bandymas užtvindyti Rytų Europą migrantais. „Belavia“ skelbia nuo gruodžio 1 d. atverianti skrydžių maršrutą Minskas–Dubajus–Minskas. Skrydžiai bus vykdomi du kartus per savaitę pirmadieniais ir ketvirtadieniais.

Ukrainos reintegracijos laikinai okupuotose teritorijose ministrė Iryna Vereščuk paprašė į užsienį išvykusių tautiečių kol kas negrįžti namo ir pasilikti saugiose vietose. Jos teigimu, šalies laukia itin sunki žiema dėl Rusijos karo veiksmų prieš civilinių infrastruktūrą. „Jūs juk matote: Rusija perėjo prie civilių gyventojų teroro, ji negali kovoti su kariuomene, ji pralaimi karo lauke… Paprašysiu negrįžti, mums reikia išgyventi žiemą.

Jau antras mėnuo, kai ukrainiečių vaikai Lietuvoje mokosi savo gimtąja kalba, bet jų mokymosi oficialiai neskuba pripažinti Švietimo ministerija. Esą parengtoje programoje yra spragų, o ir patalpos dar ne visai tinkamos. Nepripažinta oficialiai Tarptautinė Ukrainos mokykla negali gauti finansavimo savo mokytojų atlyginimams, tad vis bando taisyti situaciją ir laukia palankaus ministerijos vertinimo.

92 migrantai buvo rasti beveik nuogi ir sužaloti po to, kai, pranešama, buvo priversti per Evros upę persikelti iš Turkijos į Graikiją, sekmadienį informavo Atėnai. Europos Sąjungos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra „Frontex“ naujienų agentūrai AFP patvirtino, kad ši grupė į šalį pateko, anot Graikijos civilinės saugos ministerijos, „nežmoniškomis“ aplinkybėmis.

Latvių vidaus reikalų ministerija (VRM) ir Valstybinės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) teigia atmetančios „absurdiškus“ tarptautinės nevyriausybinės žmogaus teisių gynimo organizacijos „Amnesty International“ teiginius, esą Latvija vykdė „savavališką pabėgėlių ir migrantų sulaikymą ir kankinimą“. Pasak VRM, šie teiginiai yra pagrįsti pavienių asmenų pasakojimais apie situaciją Latvijos-Baltarusijos pasienyje.

Po intensyvėjančių Rusijos atakų prieš Ukrainos miestus, Lietuva ruošiasi galimam ukrainiečių pabėgėlių srauto augimui, sako socialinės apsaugos ir darbo viceministras Martynas Šiurkus. LRT antradienį jis tvirtino, kad savivaldybės dar turi apie 2 tūkst. gyvenamųjų vietų rezervą, kelis šimtus vietų turi ir Pabėgėlių priėmimo centras Rukloje, su savivaldybėmis bendraujama dėl kitų vietų, pavyzdžiui, mokyklų parengimo.

Palestiniečių sveikatos ministerija pranešė, kad pirmadienį mirė 12 metų berniukas po to, kai rugsėjį per Izraelio kariuomenės reidą pabėgėlių stovykloje okupuoto Vakarų Kranto mieste jis buvo nušautas ir sužeistas Izraelio karių.  Mahmoudas Samoudis buvo pašautas į pilvą rugsėjo 28 dieną per kariuomenės reidą Dženine – pabėgėlių stovykloje ir ginkluotų palestiniečių tvirtovėje.

Jungtinių Tautų pabėgėlių reikalų vadovas pirmadienį perspėjo, kad dar daugiau žmonių bus priversti bėgti iš savo namų Ukrainoje po to, kai Kyjive ir kituose šalies miestuose krito Rusijos raketos. Anksčiau pirmadienį Maskva, keršydama už šį savaitgalį įvykusį sprogimą antį jai svarbaus tilto, jungiančio Rusiją su Krymo pusiasaliu, surengė didžiausią per kelis mėnesius smūgių Ukrainai bangą. Tiltas yra 2014 metais Kremliaus įvykdytos Krymo aneksijos simbolis.

„Referendumas“ Ukrainos pietryčiuose ir mobilizacijos į Rusijos kariuomenę grėsmė daugelį aneksuotų Ukrainos teritorijų gyventojų privertė bėgti per Rusiją į Europą. Tai lėmė sudėtingą situaciją prie Rusijos sienų su Estija ir Latvija. Kai kurie žmonės šaltyje nakvoja jau kelias dienas, susidarė eilės. Tiesa, Lietuvos pasienyje situacija kiek kitokia, kol kas ukrainiečiai retai renkasi kelią per Baltarusiją.

Pasak šaltinių, jauna ukrainietė pabėgėlė Airijoje kovoja už savo gyvybę po to, kai jai 75 kartus buvo smogta peiliu į kaklą ir kūną. Aštuonerių metų mergaitė, su motina apsistojusi name netoli Klarekaslo, Co Clare, atvykusi į Airiją iš karo draskomos tėvynės, antradienio rytą buvo rasta su sunkiais sužalojimais. Jos 46-erių mama taip pat buvo rasta be sąmonės įvykio vietoje ir paramedikai skubiai jas abi nuvežė į ligoninę, rašo express.co.uk.

Vilniaus rajono gyventojus ne juokais įbaugino po miestus ir miestelius važinėjantys ir į namus besibraunantys tamsesnio gymio užsieniečiai. Pasak vietinių, į kiemus užsukę neprašyti svečiai siūlosi perdengti stogus, atlikti kitus statybų darbus. Vieni išsigandę sukčių prašalaičius veja lauk, o štai kiti linkę jais patikėti.

Pabėgėlių antplūdžiui iš Ukrainos reikia ruoštis, tačiau patalpų savivaldybėse stokojama, o likusios yra apleistos, nešildomos ir reikalauja remonto, sako Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentas Mindaugas Sinkevičius. „Kol kas tokio naujo srauto nematome, bet matome valstybės pastangas, stebime situaciją Ukrainoje ir Rusijos veiksmus“, – LRT radijui pirmadienį sakė savivaldybių asociacijos prezidentas Mindaugas Sinkevičius.

Angelika Larionova pradėjo įtarti, kad kažkas yra ne taip, kai pirmą kartą pamatė savo naujuosius namus – pilkšvai rudą apgriuvusį statinį industriniame parke. Nuo sienų trupėjo tinkas, o langus dengė kartono lakštai, kad niekas negalėtų pamatyti, kas vyksta viduje. Prisimindama šį momentą, A. Larionova sako, kad jau tuomet ji norėjo apsisukti ir išeiti.

Lietuva prašys Europos Komisijos (EK) pagalbos ruošiantis priimti žiemą galinčiam išaugti karo pabėgėlių iš Ukrainos srautui. Ministrų kabinetas trečiadienį priėmė sprendimą prašyti civilinės saugos tarptautinės pagalbos per EK Reagavimo į nelaimes koordinavimo centrą dėl didėjančio pabėgėlių iš Ukrainos skaičiaus. Nutarimą parengusi Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) prognozuoja, kad artėjant žiemai į Lietuvą gali atvykti 60–100 tūkst. karo alinamos Ukrainos gyventojų.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) prognozuoja, kad artėjant žiemai į Lietuvą gali atvykti 60–100 tūkst. karo alinamos Ukrainos gyventojų, į Europos Komisiją ketinama kreiptis pagalbos jų apgyvendinimui. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė sako, kad šiuo metu pabėgėlių priėmimui ieškoma didesnių patalpų savivaldybėse ir kol kas suplanuota, kur galėtų apsigyventi 25 tūkst. žmonių.

Artėjant šaltajam sezonui gali išaugti būstų poreikis pabėgėliams iš Ukrainos, sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė. „Laikinų būstų poreikis nuo karo pabėgusiems Ukrainos gyventojams išlieka didelis. Tikėtina, kad artėjant žiemai, jis gali ir dar padidėti“, – ministerijos trečiadienį išplatintame pranešime sakė M. Navickienė.

Antrame didžiausiame pagal priimtų pabėgėlių skaičių mieste Klaipėdoje iškils ukrainietiška mokykla. Tuo užsiima patys ukrainiečiai. Jie ir mokytojų bei patalpų ieško, ir vaikus iš viso pajūrio buria. O štai rusų mokyklose, kur dauguma mažųjų ukrainiečių mokėsi pavasarį ar planavo tai daryti nuo rudens, jaučiamas sujudimas. Pedagogai spėja, kad šios bijo prarasti už mokinius gaunamas lėšas.

Per praėjusią parą pareigūnai pasienyje su Baltarusija apgręžė 122 migrantus, šeštadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba. Tai dviem migrantais mažiau nei už ketvirtadienį teiktoje suvestinėje. 124-ių užsieniečių apgręžimas per parą buvo šių metų rekordas. Praėjusią parą iš Baltarusijos į Latviją neleistinose vietose nebandė patekti nė vienas migrantas. Lenkijos pareigūnai ketvirtadienį užkirto kelią iš Baltarusijos įžengti 15 asmenų.

Bangladeše viešinti Jungtinių Tautų vyriausioji žmogaus teisių komisarė Michelle Bachelet (Mišel Bačelet) trečiadienį pareiškė, kad rohinjų pabėgėliams vis dar nesaugu grįžti į savo namus Mianmare. Beveik milijonas rohinjų pabėgėlių iš Mianmaro gyvena skurdžiose stovyklose pietų Bangladeše, kur jie pasitraukė, kai 2017 metais kaimyniniame Mianmare prasidėjo karinis puolimas.

Jos stipriai apsikabina judrioje gatvėje. Šį neramų atsisveikinimo rytą Roitlingene, Vokietijoje, Ina Dorochina trumpam stabteli, kad galėtų prie krūtinės priglausti savo nusilpusią kaimynę. Pasiramstydama lazdele, ši senyvo amžiaus moteris atėjo čia, kad galėtų perduoti maišą su įvairiais užkandžiais. „Degalinėse viskas taip brangu“, – sako senolė.

Škotija pradėjo apgyvendinti nuo Rusijos invazijos pabėgusius ukrainiečių pabėgėlius kruiziniame laive, prisišvartavusiame prie Edinburgo, pranešė šalies vyriausybė. Pirmieji ukrainiečiai specialiai užsakytame laive „M/S Victoria“ buvo apgyvendinti antradienį, bet ši politika, anot kritikų, gali būti netinkama ir nesaugi.  Škotijos vyriausybė planuoja naudoti šį laivą, kuris, kaip teigiama, yra aprūpintas visais būtinais darbuotojais ir saugus, iki kitų metų sausio mėnesio.

Kyjevietės Jevgenijos Gogol šeimai nuo pat pradžių nepasisekė. Antrąją karo dieną jos balkonas buvo apšaudytas – tai buvo sabotažo grupuotės ir Ukrainos teritorinės gynybos susirėmimo rezultatas. Ir tada iš Minsko masyvo pusės, kur gyveno šeima, prasidėjo rimti mūšiai: rusai įžengė į Bučą, Borodianką ir Irpiną. Aplinkui buvo ūžesys, pasakoja Jevgenija, ypač vakarais ir naktimis. „Į pastogę nėjome, nes turime du vaikus, su autizmo sindromu, todėl tai nėra mūsų pasirinkimas.