nt

Dvi vienu metu savo butus tame pačiame name pardavinėjusios ilgametės ir beveik vienmetės kaimynės, kurios kreipėsi į skirtingas nekilnojamojo turto agentūras, išgyveno visiškai skirtingas patirtis. „Šiaulių kraštas“ pateikia jų papasakotas istorijas. Situacija Dvi kaimynės, nors ir dėl skirtingų priežasčių, pernai buvo priverstos išeiti iš darbo, susidūrė su neplanuotais finansiniais sunkumais.

Australija – bene vienintelė valstybė, kurios nekilnojamojo turto rinkos nesupurtė krizė. Kanados bankas „Scotiabank“ pateikia informaciją apie būklę kitose šalyse. Praėjusiais metais kai kuriose nekilnojamojo turto (NT) rinkose prasidėjo gijimo procesas. Kanadoje, Prancūzijoje, Švedijoje ir Didžiojoje Britanijoje jau buvo fiksuojamas NT kainų augimas, rodantis šių rinkų atsigavimą. Japonijoje, Italijoje ir Airijoje kainos toliau krito.

Porą metų besipūtusio būsto statybų ir kainų burbulo sprogimo aidai garsiai atsiliepia ir šiandien. Gyvenimo pirkiniu neretas gali džiaugtis tik metus kitus, o vėliau gali tekti turėti reikalų su tikrų tikriausiu rūpesčių kalnu. Ką daryti, kad taip neatsitiktų? Paulius Docka, advokatų kontoros „Devyžis ir partneriai WILL“ partneris, pripažįsta, kad Lietuvoje nekilnojamojo turto sandoriai jau daug civilizuotesni nei anksčiau ir negu sovietinėje erdvėje.

Butas, kuriam įsigyti užteko santaupų. Ko gero, toks būstas praėjusiais metais buvo perkamiausias. Lietuvoje jau šypsosi būsto pardavėjai, bet dar ne statytojai. Senos statybos butų buvo parduota net penkis kartus daugiau nei naujų, rašo „Lietuvos rytas“. Vilniuje 2010 m. parduota kone pusantro karto daugiau būstų nei praėjusiais metais, tačiau kainos, palyginti su 2009-aisiais, vidutiniškai smuko 10 procentų. Vis dėlto nuo praėjusių metų sausio būstų kainos Vilniuje ūgtelėjo – 3 procentais.

Tarptautinės nekilnojamojo turto bendrovės „EVANS“ ekspertai išanalizavo daugiau kaip 40 pasaulio šalių gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto rinką ir sudarė reitingą tų šalių, kuriose butų ir namų pirkimas vietos gyventojams yra neįgyvendinama svajonė. Kaip teigia rus.db.lv., svarbiausiu kriterijumi, kuriuo remiantis paskaičiuotas būsto prieinamumas, pasirinktas nekilnojamojo turto kainos ir gyventojų pajamų santykis.

Valstybė iki šiol neturi tikslios informacijos apie valdomą turtą ir jo atnešamą naudą, nors Valstybės kontrolė (VK) jau daugiau nei dvejus metus trimituoja apie neefektyvų turto naudojimą. Ko galima tikėtis iš „krūminių" valstybės turto naudotojų, jei auditorių rekomendacijoms kurčia net Seimo kanceliarija? Nepaiso VK rekomendacijų VK įvertino Statistikos departamento parengtą Ataskaitą dėl 2009 m. valstybei nuosavybės teise priklausančio turto.

Pirmą kartą po pasaulį sukrėtusios finansinės krizės nekilnojamojo turto (NT) kaina pradėjo sparčiai augti. Tokius duomenis skelbia žinoma nekilnojamojo turto agentūra “Knight Frank". Vidutiniškai NT objektai, tarp jų – ir būstas naujai statomuose namuose, pabrango daugiau kaip 3 proc. Įdomu tai, kad rekordininkės yra Azijos šalys, o Europos Sąjungos šalys kol kas gerokai atsilieka, rašo dni.ru. Kainos akivaizdžiai krito tose šalyse, per kurias nusirito antroji ekonominių sunkumų banga.

Nekilnojamo turto eskpertai ragina ieškoti ir investuoti į pirmame aukšte esančias universalias patalpas, tinkančias gyvenimui bei komercijai. Anot jų, tokių patalpų kainos sostinėje yra itin patrauklios, o tinkamas jų įsigyjimas gali tapti viena saugiausių investicijų.

Švedijos finansų ministras Andersas Borgas išsakė savo susirūpinimą dėl per greitos Švedijos bankų plėtros Baltijos šalyse. Švedijos radijui „PI'“ ministras pareiškė, kad bankų sektoriaus augimo tempai Švedijoje yra tris kartus aukštesni nei BVP augimas, rašo db.lv. A.Borgo teigimu, Švedijoje egzistuoja naujo nekilnojamojo turto burbulo pavojus, dėl to valdžia turėtų kontroliuoti rinkos vystymąsi. Db.

Honkongo vyriausybė planuoja priimti naujas priemones nuraminti nekilnojamo turto rinką, rašo „Bloomberg“. Nuo praeitų metų pradžios namų kainos šiame mieste išaugo beveik 50 proc. ir taip aplenkė 1997 metais pasiektą rekordą, po kurio sekė 6 metus trukęs defliacinis nuosmukis.

Pasibaigus šildymo trasų renovacijai Tauragės mieste, daugiabučių namų gyventojai guodžiasi kur kas prastesniu patalpų šildymu. Jų nuomone, dėl to yra kalti šilumininkai. Apie pagausėjusius daugiabučių gyventojų skundus kalba ir UAB „Butų ūkis“ administracija. O energetikai savo kaltės tame neįžvelgia. Tad UAB „Tauragės šilumos tinklai“ abonentinio skyriaus inžinierius Sigitas Sendžikas įsitikinęs, jog sąskaitos už šildymą atitiks suvartotos šilumos kiekį.

Nusipirkti būstą artimiausiais mėnesiais ketina beveik 30 tūkst. Lietuvos gyventojų. Tokius apklausos rezultatus gavęs bankas pastebi, kad dabar, skirtingai nei prieš metus, gyvenamojo ploto žmonės ieško tam, kad patys jame gyventų, o ne tam, kad iš jo uždirbtų. Nekilnojamojo turto skelbimų portalus valdančios įmonės duomenimis, suma, kurią pirkėjai pasirengę sumokėti už butą, dabar yra perpus mažesnė nei prieš metus. Per ateinančius 12 mėnesių jau turėti nuosavą būstą planuoja kone 30 tūkst.

Dauguma nekilnojamuoju turtu besidominciu asmenu mano, kad dabar yra tinkamas laikas rimtai svarstyti galimybe pirkti busta ir ieškoti priimtinu pasiulymu, nes kainos yra pakankamai nukritusios. Tokios nuomonės laikosi daugiau nei 90 proc. nekilnojamojo turto portalo Aruodas.lt respondentu. Ir tik vos keli procentai apklausoje dalyvavusiu asmenu mano, kad butu kainos dar turėtų nemažai nukristi, todėl dar verta laukti.

Naujos statybos dviejų-trijų kambarių butas Žirmūnuose su daline apdaila turėtų kainuoti ne daugiau kaip 3 850 litų už kvadratinį metrą, o už senos statybos remontuotiną butą miegamajame Vilniaus rajone turėtume mokėti ne daugiau kaip 1 700 litų už kvadratinį metrą, rašo „Verslo žinios“. Tokias įperkamas, tvarias rinkos kainas nustatė nekilnojamojo turto bendrovė "Re&Solution". Ji sukūrė matematinį modelį, kuris leidžia apskaičiuoti racionalią būstų kainą bet kuriame Lietuvos didmiestyje a...

Nuo liepos Lietuvoje panaikinus apskritis, jų viršininkų administracijų pastatus mikliai užėmė nauji biurokratų būriai, kuriems net nereikia mokėti nuomos mokesčio. Reklamuodami apskričių reformą jos sumanytojai daug kalbėjo apie išpūsto valdymo aparato sumažinimą.

Būsto ieškantieji šiuo metu nebeperka nekilnojamojo turto stačia galva – pirkėjai dabar gali rinktis iš kelių variantų, gali neskubėdami įvertinti būsto privalumus ir trūkumus. Iš nekilnojamojo turto ieškančiųjų apklausos rezultatų matyti, kad dabar vis labiau atsižvelgiama į būsto kokybę. Nekilnojamojo turto portalo Aruodas.

Mieliau gyventumėte Lietuvos sostinėje ir kituose didžiuosiuose miestuose, ar mažesniame miestelyje, o gal net kaime? „Priklauso nuo individualių poreikių“, – sako specialistai. Tačiau ir finansinės realijos skirtingos: už tą pačią kainą, už kurią gautum „inkilą“ didmiestyje, toliau nuo jo už tą pačią kainą, gal net pigiau įsigytum visą namą. Tad kur geriau investuoti į nekilnojamąjį turtą Lietuvoje? Nori nenori, turime aptarti pliusus ir minusus.

Latviai išmėgina naują būdą ištirpdyti įšalą nekilnojamojo turto rinkoje – nuo liepos trečiųjų šalių piliečiai, investuodami į turtą mūsų kaimyninėje šalyje, įgyja teisę pretenduoti į ilgalaikį gyvenimo leidimą. Kitaip tariant, Rusijos investuotojams pasiūlytas planas: ilgalaikė Šengeno viza už investiciją į butą Rygoje ar Jūrmaloje, rašo „Verslo žinios“. „Galimybė gyventi ES“ – tokio tipo skelbimų pastaruoju metu vis dažniau galima išvystyti prie parduodamų būstų skelbimų Latvijoje.

Alytiškiai Jolanta ir Gintaras Lučinskai, prieš trejus metus įsigiję maždaug 21 aro žemės sklypą šalia rekreacinės Likiškių parko teritorijos, iki šiol nesulaukia iš miesto savivaldybės valdininkų pritarimo pakeisti sklypo naudojimo paskirtį į pritaikytą mažaaukščių gyvenamųjų namų statybai. Vis pranešama, kad rengiami miesto bendrojo plano sprendinių pakeitimai.

Ne mažiau kaip 400 litai per mėnesį. Tiek už buto nuomą Šiauliuose dabar prašo nuomotojai. „Aukso amžius“ butų šeimininkams ir galvos skausmas į mokslus studentus išleidžiantiems tėvams. Nekilnojamojo turto ekspertai sako, kad nuomojamo buto kainos visada šokteli prieš mokslo metų pradžią, o po kelių mėnesių grįžta į normalią padėtį. Nekilnojamo turto ekspertas Linas Juozaitis pastebi, kad šiemet prieš rugsėjo pirmąją mieste neliko ne tik pigiai nuomojamų, bet ir pigiai parduodamų butų.

Liepą vienai šeimai skirtų naujų namų pardavimai netikėtai susitraukė, o jų kainos buvo žemiausios per daugiau nei pusaštuntų metų.Šalies Komercijos departamentas nurodo, kad namų padavimai susitraukė net 12,7 proc. iki 276 tūkst. namų per metus - mažiausiai nuo 1963 m., kai imti fiksuoti šie duomenys. Pagal analitikų prognozes, buvo numatoma, kad antrąjį vasaros mėnesė pardavimai išliks nepakitę ir sieks 330 tūkst. namų.

JAV namų pardavimai antrinėje rinkoje liepos mėnesį smuko ženkliau nei prognozuota ir pasiekė 1995 m. buvusį lygį. Tai dar kartą leido suprasti, kad JAV ekonomikos lėtėjimo baimė yra pagrįsta. Nacionalinės nekilnojamojo turto agentūros duomenimis, liepos mėnesį metiniai namų pardavimai krito 27,2 proc. iki 3,83 mln. Tai žemiausias lygis nuo 1995 metų gegužės. Birželį metiniai pardavimai siekė 5,26 mln. „Reuters“ apklausti analitikai prognozavo 12 proc. kritimą iki 4,70 mln.

Šią vasarą antrųjų būstų pardavimai pajūryje sukosi vangiai – Palangoje ir Šventojoje parduota beveik tiek, kiek ir pernai, Neringoje – dar mažiau. Būstus prie jūros įsigijo tie, kurie jau seniai jų žvalgėsi ir dabar galėjo įpirkti, o bene pusė pirkėjų yra svetimšaliai, rašo dienraštis “Verslo žinios". Nekilnojamojo turto bendrovės „Re&Solution“ skaičiavimais, atliktais išanalizavus Registrų centro duomenis apie būstų sandorius pajūryje, per pirmuosius septynis šių metų Didžioji dalis ...

Nerimstant kalboms apie krintančias nekilnojamojo turto kainas, NT agentai vis dažniau prabyla apie tai, jog pirkėjams nebėra ką pirkti. 2009 metais Lietuvoje iš viso buvo pastatyta 9400 butų, Vilniuje – 4344 butai, Kaune – tik 744 butai. Kol kas Vilniuje pasiūla didesnė už paklausą, tačiau čia ypatingai trūksta kokybiškų būstų. Kaune paklausa šiek tiek mažesnė, negu sostinėje, tačiau problema ne menkesnė – naujų namų statybų vykdoma žymiai mažiau.

Šiemet sparčiai atsigaunančios Švedija, Suomija ir Norvegija gali vėl įkristi į duobę, jei šiose šalyse sprogs nekilnojamojo turto burbulas. Rizika, kad taip atsitiks, gana didelė, užsienio spaudą cituoja dienraštis „Lietuvos rytas“. „Aš esu labai susirūpinęs. Gali būti, kad Suomijoje pučiasi būsto kainų burbulas. Yra rizikos, kad būsto paskolų palūkanos yra per mažos", – teigė Suomijos finansų ministras Jyrki Katainenas.

Finansų ministrė Ingrida Šimonytė šykšti pažadų ką nors keisti mokesčių sistemoje verslo ar paprastų žmonių naudai. Bet prasitaria apie galimybes atidėti nekilnojamojo turto mokesčio mokėjimą už neparduotą nekilnojamąjį turtą. Tik statybų magnatams ir jiems diriguojantiems bankams to negana.

Vaizdingi Lietuvos kampeliai žmonėms nebeprieinami. Į privačias rankas pakliuvo bei tvoromis atitverti ne tik ežerai ar miškai, bet ir piliakalniai. Jie jau pardavinėjami ir tampa patrauklia preke net užsieniečiams. Specialistai tik apgailestauja, kad "pražiūrėtų" vertybių valstybė visuomenei nebegali grąžinti, rašo "Vakaro žinios". Naudojantis įstatymų spragomis, dalis piliakalnių buvo privatizuota. Privatininkai su jais gali elgtis kaip tinkami - dalis jų oficialiai pardavinėjama.

Informaciją apie Nekilnojamojo turto registro parengtus dokumentus ar suteiktas paslaugas galbūt bus galima gauti trumposiomis teksto (SMS) ar vaizdo (MMS) žinutėmis. Tokį pasiūlymą pateikė teisingumo ministras Remigijus Šimašius. Jo nuomone, taip būtų sutaupoma ir žmonių laiko, ir valstybės lėšų. Šiuo metu Nekilnojamojo turto registre daug laiko gaištama informuojant asmenis apie pateiktų prašymų įregistravimo faktus ar atsisakymą juos įregistruoti.

Trečiadienį Kauno miesto savivaldybės tarybos kolegija nepritarė mokesčių lengvatai, kurios už neparduotus būstus prašė Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija (LNTPA). Kolegijos narių teigimu, tokios lengvatos taikymas vienai ar kitai verslo grupei gali iškreipti konkurencines sąlygas rinkoje ir sumažinti valstybės dotacijas miesto biudžetui. Meras Andrius Kupčinskas pabrėžė, kad mokesčio lengvatos taikymas turėtų neigiamos įtakos miesto biudžetui.

„PricewaterhouseCoopers“ apklausos duomenimis, centrinis Londonas, brangiausia pasaulio biurų nuomos rinka, yra geriausia vieta Europoje naujoms nekilnojamojo turto (NT) investicijoms. NT kaina Londone smuko daugiausiai per du dešimtmečius. Per dvejus metus biurų kainos centriniame Londone smuko 50 proc., daugiau nei kituose Europos miestuose. Dėl svaro susilpnėjimo prieš valiutų krepšelį, Jungtinės Karalystės sostinė taip pat tapo patrauklesnė užsienio investuotojams.

Įvertinus tai, kad gyvenamojo ploto, ypatingai didžiuosiuose miestuose paklausa nemažėja, galima pasiūlyti kai kuriuos  sprendimus: - Žemės sklypų, tinkančių gyvenamajai statybai, kainų optimizavimas. Tam, kad atsirastų pakankama sklypų pasiūla būtina nenaudojamus  žemės sklypus, tinkamus gyvenamajai statybai, apmokestinti papildomu žemės mokesčiu. Mokesčio dydis turėtų būti diferencijuotas pagal regionus. - Kreditinių išteklių finansavimo reikmėms užtikrinti suformavimas.

Per metus Jungtinių Valstijų prezidento rezidencija Vašingtone atpigo 5,1 proc., arba 15,5 mln. dolerių. Dar praėjusių metų sausio mėnesį Baltieji rūmai kainavo 305 mln. dolerių, o šių metų sausį - jau tik 292,5 mln. dolerių. Tačiau JAV nekilnojamojo turto ekspertai pabrėžia, kad pernai pastatų, tarp jų ir JAV prezidento rezidencijos, kaina mažėjo jau nebe taip sparčiai, kaip tik prasidėjus ūkio krizei. Palyginimui - 2008 metais Baltųjų rūmų kaina buvo smukusi kur kas labiau - net 24 mln.

Įspūdingoje Lietuvos Šveicarija vadinamoje vietovėje prie Minijos vingio žemę atgavusi moteris savo miške ir paupyje negali jaustis šeimininkė. Ji įtaria, kad dėl atsiveriančios vaizdingo peizažo jos nuosavybė masina įtakingus žemvaldžius, į pagalbą pasitelkiančius net valstybės institucijų atstovus. Genovaitė Vaišnorienė teigia esanti persekiojama nuo 2000-ųjų. Per dešimt metų ji buvo išmesta iš kelių darboviečių, į ją net buvo pasikėsinta.

Sostinėje "Swedbank" darbuotojai persikėlė dirbti į naują administracinį pastatą, o likusias tuščias patalpas bankas "išmetė" į apmirusią rinką. Tai vertinama kaip "žvalgyba puolimu". Jeigu bankui ir nepavyks parduoti turto, ši provokacija jam suteiks informacijos apie realią rinkos situaciją.

Premjero Andriaus Kubiliaus pažadėliai, kad kitąmet naujų mokesčių neatsiras, tik panašūs į tiesą. Žodžių “naujas mokestis” iš tiesų nebus. Kad žmonės neerzeliuotų, išrastas mokesčio pakaitalas - naujos išlaidos. Sausio 1-ąją įsigalioja “kiauro stogo” mokestis. Prievarta bus reikalaujama aukoti netikėtiems prakiurusių stogų remontams. Ims iš visų Aplinkos ministerijos Statybos ir būsto departamento direktorė Edita Meškauskienė net nusistebėjo, kad žmonės tokį dalyką vadina mokesčiu.

Nekilnojamojo turto mokesčiu nebus apmokestinamos neįgaliųjų įmonės ir įstaigos, priklausančios neįgaliųjų asociacijoms. Tai numato ketvirtadienį Seimo priimtas Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pakeitimas. Už jį vieningai balsavo 77 parlamentarai. Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pataisos įsigalios nuo 2010 metų. Tikimasi, kad jas priėmus neliks galimybės piktnaudžiauti neįgaliųjų vardu.