nt

100 metrų iki jūros arba bent jau bangų mūšos, matomos pro viršutinių apartamentų aukštų langus, lietuviai reikalavo anksčiau. Šiandien patrauklaus būsto poilsiui sąrašas pildomas naujais pageidavimais. Nekilnojamojo turto (NT) ekspertai stebi antrojo būsto paklausos aktyvėjimą, o klientai atranda naujų kurortų. Reikalavimai skirtingi, tačiau visi lyg sutarę traukia toliau nuo šurmulio: iš miesto į kaimą, iš Palangos į Pamarį.

Kai dažnas pradeda baidytis populiariųjų šalies kurortų, bet jūrą pamatyti norisi, regis geriausia išeitis pailsėti Lietuvoje – važiuoti į Klaipėdą. Ekonomika.lt domėjosi, kiek kainuoja ekonomiškas atostogų būstas šiame mieste. Pirmosios gyvenamosios vietos Klaipėdoje žvalgybos didelių vilčių neteikė: keliuose skelbimų portaluose siūlomų butų buvo ne itin daug, o nurodoma prie jų kaina standartinė – 100 litų parai.

Palyginti su likusiu pasauliu, JAV yra investuotojų rojus ir jie turi atkreipti dėmesį į bendroves, kurios didžiąją dalį arba visas pajamas gauna šioje šalyje, CNBC teigė „Smead Capital Management“ vadovas Billas Smeadas. Pasak jo, tokios bendrovės lengviau išgyvens ekonomikos nuosmukį, mat JAV šiuo metu atsigauna vienas svarbiausių šios šalies ekonomikos variklių – vidaus būsto rinka, kuri beveik pusę metų rodo teigiamus rezultatus.

Vilniaus miesto savivaldybė planuoja, kad už žemės sklypų, kuriuose yra patalpos ar statiniai, nenaudojami ar naudojami ne pagal paskirtį arba apleisti ar neprižiūrimi, nuomą ar naudojimą būtų taikomas 3 proc. mokesčio tarifas nuo žemės vertės, nustatytos pagal einamųjų metų žemės verčių žemėlapius. Šis pakeitimas bus teikiamas liepos 18 d. vyksiančiai Vilniaus miesto savivaldybės tarybai. „Pirmiausia mes siekiame, kad turto savininkai tvarkytų turtą, nelaikytų jo apleisto.

Pastaruosius keletą mėnesių butų kainos didžiuosiuose Lietuvos miestuose buvo beveik stabilios, o sandorių gausa išsiskyrė Klaipėda ir Vilnius. Ekspertai pastebi, kad didelis sostinėje vystomų nekilnojamojo turto (NT) objektų skaičius byloja apie pernelyg didelį optimizmą – visų dabar vystomų butų gali nepavykti parduoti.

Nuo šio mėnesio pradžios teismuose visiškai atsisakyta hipotekos teisėjų ir jų padėjėjų. Tai padaryta siekiant sutrumpinti biurokratiją norintiems įkeisti turtą. Po šių pakeitimų gyventojai ir valstybinės institucijos teisingumo ministro Remigijaus Šimašiaus skaičiavimais turėtų sutaupyti apie 7 mln. litų. Iki šiol įkeičiant nekilnojamąjį turtą reikėjo sudaryti hipotekos sandorį, gauti jo teisėtumo patvirtinimą iš notaro ir hipotekos teisėjo bei užregistruoti jį hipotekos registre.

Kylančios ūkių vertės ir didėjanti paklausa centrinio Londono mažmeninės prekybos vietoms padėjo karalienei Elžbietai II sulaukti rekordinio pelno iš jos turimo nekilnojamojo turto, skelbia „The Financial Times“. „Crown Estate“, įmonės valdančios karūnos žemę ir nuosavybę, kapitalo vertė pasiekė 8 mlrd. svarų sterlingų, tai 11 proc. daugiau nei pernai. Karalienės nekilnojamojo turto apyvarta pasirodė 10,4 proc. geriau už industrijos vidurkį.

Kinijos gyventojai daugiausia nekilnojamojo turto (NT) perka JAV. Pirmauja kanadiečiai Tai rodo, kad turtingi kinų gyventojai siekia perkelti sukauptus turtus iš savo šalies į užsienio rinkas, praneša CNN. „National Association of Realtors“ duomenimis, per pastaruosius 12 mėnesių kinai buvo antri pagal aktyvumą, siekiantys įsigyti NT JAV. Pirma vieta atiteko kanadiečiams. Per pastaruosius 12 mėnesių jie šalyje kaimynėje įsigijo turto už 9 mlrd. JAV dolerių (apie 24,84 mlrd.

Prasidėjus vasarai kiek suaktyvėja nuomojamų butų rinka. Trijuose Lietuvos didmiesčiuose populiariausi yra dviejų kambarių butai, tačiau jų plotas ir kaina skiriasi. Pavyzdžiui, Klaipėdoje dažniausiai ieškoma iki 80 kvadratinių metrų, Vilniuje – iki 60 kv. m., o Kaune – iki 50 kv. m. ploto butų. Tokias tendencijas parodė lankomiausio nekilnojamojo turto skelbimų portalo Domoplius.lt lankytojų užklausų analizė. Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje skiriasi ir dažniausiai ieškomų butų kainos.

Nekilnojamo turto bendrovė „YIT Kausta“ Vilniuje statys „Ikea“ prekybos centrą, praneša „Verslo žinios“. Įmonės generalinis direktorius Kęstutis Vanagas nepanoro atskleisti sandorio vertės, kuri esanti komercinė paslaptis. „YIT Kausta“ statybos darbus ketina užbaigti iki kitų metų birželio. IKEA parduotuvės plotas sieks 24,8 tūkst. kvadratinių metrų. Šiam projektui įgyvendinti „YIT Kausta“ ketina pasitelkti ir subrangovus. Į parduotuvę bus investuota apie 163 mln. litų.

Būsto paskolų rinka Lietuvoje – stabili, o gyventojai vis dažniau renkasi įsigyti butą ar namą savo lėšomis arba skolintis jau sukaupę didesnį pradinį įnašą, teigia „Swedbank“ Finansavimo departamento vadovė Jūratė Gumuliauskienė. Jos teigimu, vis daugiau žmonių naują būstą sieja su taupymu. „Matome, kad atsakingo skolinimosi principai mūsų visuomenėje jau prigijo, ir tai vertiname kaip svarbų žingsnį didesnės finansinės brandos link“, - būsto finansavimo rinkos tendencijas komentavo ji.

Pagal SEB banko apskaičiuotą būsto įperkamumo rodiklį, vidutines pajamas gaunantis gyventojas sostinėje galėtų įsigyti viso labo senos statybos būstą miegamajame rajone, kurio plotas nesiekia net 35 kv. metrų. Nors toks išvestinis dydis realios nekilnojamojo turto rinkos situacijos neatitinka, pirkėjai iš tiesų pirmenybę teikia mažesniems būstams už mažesnę kainą. Anot „Ober-Haus“ vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovo Sauliaus Vagonio, būstui įsigyti skiriama suma neviršija 200 tūkst. litų.

Žemės ūkio paskirties žemė vis dažniau tampa ne gamybos priemone, o investavimo ir net spekuliavimo objektu. Dėl to žemdirbiai pagrįstai nerimauja. Premjero potvarkiu praėjusių metų liepos mėnesį sudaryta darbo grupė turėjo išsiaiškinti, ar iš tikrųjų žemė supirkinėjama siekiant ją brangiau perparduoti ar perleisti užsieniečiams. Praėjus beveik metams, darbo grupė pagaliau pasidomėjo, ką apie tai galvoja ir patys žemdirbiai.

„Ober-Haus“ Real Estate Advisors apskaičiuota šių metų gegužės mėnesio butų kainų indekso reikšmė rodo nežymią kainų korekciją aukštyn Rygoje ir Taline, tuo tarpu Vilniuje ir Varšuvoje stebimas kainų sumažėjimas. Rygoje kainos kilo 0,6%, Taline – 0,9%.  Ryškiausias kainų kritimas gegužę buvo fiksuojamas Varšuvoje – 1,2 %, Vilniuje, kaip žinome, kainos kito -0,4%. Statistiniai duomenys rodo, kad Rygoje ir Taline fiksuojami  ir ryškiausi teigiami metiniai butų kainų pokyčiai.

Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovė „Ober Haus“ pristato pažangesnę interaktyvią potencialių NT pirkėjų paieškos sistemą „Ieškotojai“. Tai patobulintas NT pirkėjų paieškos variklis, kuris funkcionuoja lygiagrečiai su įmonės duomenų baze. Tai reiškia, kad NT pardavėjas turės galimybę realiu laiku stebėti, ar yra interesantų įsigyti jo parduodamą turtą.

Vis daugiau Londono rajonų tampa neįkandami daliai miestiečių kišenių, gilėjant kainų plyšiui tarp atskirų sostinės dalių, skelbia „London Evening Standard“. Būsto kainos tradiciškai geriau vertinamose Westminsterio, Kensingtono ir Chelsea vietovėse per praėjusius trejus metus ryškiai šovė aukštyn. Per tą patį laikotarpį nekilnojamasis turtas daugelyje mažiau prestižinių vietų, tokių kaip Hounslowe ir Barkinge, atpigo.

Per metus parduodami butai pajūryje labiausiai atpigo Preiloje ir Klaipėdoje, o pabrango – Nidoje ir Šventojoje. Tokias nekilnojamojo turto pajūryje tendencijas pateikia didžiausias nekilnojamojo turto skelbimų portalas Domoplius.lt, birželio mėnesį išanalizavęs daugiau nei 18 tūkst. parduodamų butų skelbimų. Lyginant praėjusių ir šių metų birželio mėnesio kainas parduodami butai Klaipėdoje vidutiniškai atpigo apie 10 proc. ir vidutinė jų kaina siekia beveik 204 tūkst.

„Ober Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), reikšmė šių metų gegužės mėnesį smuktelėjo 0,3%. Balandį buvo užfiksuotas 0,1% sumažėjimas.

Ekonominės krizės laikotarpiu labiausiai vartojimo smukimą pajuto prekybos centrai. Tuo metu išparduotuvės, siūlančios senesnio sezono firminius drabužius už kur kas mažesnę kainą, fiksavo rekordines pardavimų apimtis, teigiama „Inreal Valdymas“ parengtoje NT apžvalgoje. Beveik tuščia rinka pradėjo žaibiškai pildytis, o sparčiausia išparduotuvių plėtra Lietuvoje vyko 2009-2010 metais, kada šalyje siautė sunkmetis, mažėjo žmonių perkamoji galia bei vartojimas.

Kuriose pasaulio šalyse sparčiausiai smunka nekilnojamojo turto kainos? Portalas „Gobal Property Guide“ surinko duomenis iš 36 pasaulio valstybių, tarp jų ir Lietuvos. 24 šalyse per metus NT atpigo, o likusiose – brango. Lietuva atsidūrė sąrašo viduryje. Latvija buvo trimis vietomis aukščiau, o Lenkija atsidūrė beveik sąrašo viduryje. Estija išsiskyrė iš Baltijos šalių, mat joje NT brango.

Šių metų gegužę pirkimo sandoriais buvo perleista 5,7 tūkst. žemės sklypų, rodo Registrų centro pateikti negalutiniai duomenys. Tai - aukščiausias žemės rinkos aktyvumo rodiklis nuo 2007 m. spalio. Po nedidelio atoslūgio balandį Lietuvos nekilnojamojo turto rinka gegužę vėl pasižymėjo aktyvumu: visų rūšių nekilnojamojo turto perleista daugiau nei ankstesniais mėnesiais, skelbia Registrų centras. Negalutiniais duomenimis, gegužę pirkimo sandoriais Lietuvoje įsigyta beveik 10 tūkst.

Vilniaus miesto savivaldybė pirmą kartą konsolidavo – į bendrą ataskaitą sujungė savo valdomą turtą: savivaldybės bei viešojo sektoriaus subjektų apskaitomą žemę, pastatus, statinius, nebaigtą statybą, infrastruktūros objektus. Bendra savivaldybės valdomo turto rinkos vertė siekia apie 9 mlrd. litų. „Savivaldybės pozicija – atvirai, išsamiai ir oficialiai skelbti informaciją apie esamą finansinę ir turto situaciją. Rezultatai rodo, jog miesto valdomas turtas yra gana didelis.

Nuo liepos 1 d. parduodant ar kitaip perleidžiant nuosavybėn butą notarui reikės pateikti atsiskaitymo su daugiabučio namo bendrija pažymą. Toks reikalavimas numatytas Seimo priimtuose Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo pakeitimuose. Jais įtvirtinta daug namų bendrijoms ir gyventojams aktualių naujovių, teigia pastatų administravimo įmonių grupės „ADMI“ specialistai.

Būsto renovacija – viena iš opiausių temų. Gyventojai nenori patys mokėti didelių sumų pinigų, taip pat nenori skolintis ir įsipareigoti mokėti ilgą laiką, tačiau supranta, kad kai kurių pastatų renovacija – neišvengiamas procesas, turėsiantis naudos tiek dabar gyvenantiems, tiek norintiems pirkti ar parduoti konkrečiuose pastatuose esančius butus asmenims. Nekilnojamojo turto portalo Aruodas.

Nors Vilniuje būstų kainos dažnai lenkia kaimynų estų ir latvių, provincijos miesteliuose galima rasti nekilnojamojo turto (NT), kainuojančio kapeikas. Naujojoje Akmenėje galima nusipirkti butą už 5 tūkst. litų.  Vilniuje už tokią sumą  pavyktų įsigyti vos vieną  kvadratinį metrą naujos statybos būsto centre arba prestižiniuose miesto rajonuose. Kaip pastebi „Akmenės nekilnojamasis turtas“ direktorius Tadas Mokasėnas, būstas Akmenėje už  5 tūkst.

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), reikšmė šių metų balandžio mėnesį smuktelėjo 0,1%. Balandį Vilniuje buvo stebimas 0,2% butų kainų sumažėjimas.

Vienas iš didžiausių Graikijos bankų „Piraeus“ padavė naujienų agentūrą „Reuters“ į teismą ir siekia prisiteisti 50 mln. eurų už žalą, kurią patyrė dėl agentūros straipsnio apie nekilnojamojo turto sandorius tarp banko ir kompanijų, valdomų banko valdybos pirmininko šeimos narių. „Piraeus“ į teismą padavė ir naujienų agentūrą, ir straipsnio autorių Stepheną Gray.

Specializuotas loftų vystytojas „Concept Lofts“ per du metus ketina įgyvendinti du naujus loftų projektus Vilniuje. Anot bendrovės vadovybės, šiuo metu baigiamos derybos dėl vieno industrinės architektūros statinio įsigyjimo bei lygiagrečiai vedamos dar su keliais tokių pastatų savininkais. „Per dvejus metus planuojame įgyvendinti du naujus projektus sostinėje, kurie savo koncepcija bus artimi jau išvystytam Soho Lofts projektui.

Nekilnojamojo turto rinkos sąstingis užsitęs iki 2013 metų pabaigos, o būsto kainos artimiausiais metais nesikeis. Taip mano didžioji dalis Lietuvos banko apklausoje dalyvavusių komercinių bankų. 2012 m. balandį atliktos apklausos duomenimis, beveik du trečdaliai (63,6 %) vadovaujančias pareigas užimančių bankų darbuotojų įsitikinę, kad šalies nekilnojamojo turto rinkos atsigavimo neverta tikėtis iki pat 2013 m. pabaigos.

Kas penktam Lietuvos gyventojui skurstant, vidutiniam darbo užmokesčiui siekiant 1,7 tūkst. litų, pasiklausius praeivių kalbų ar paskaičius komentarus internetinėje erdvėje kalbėti apie didelius turtus tampa neskanu ir blogo tono ženklu. Tačiau vadinamasis 1 proc., prieš kurį taip aktyviai protestuoja pasaulinis „Occupy“ judėjimas, egzistuoja ir Lietuvoje.

Nekilnojamojo turto ekspertai pastebi, kad atšilus orams padidėja susidomėjimas lietuviškomis sodybomis. Šiuo metu jų vidutinė kaina Lietuvoje siekia 130 tūkst. litų, o už brangiausiai parduodamas prašoma beveik 3 mln. litų. Tokias tendencijas pateikia lankomiausias nekilnojamojo turto skelbimų portalas Domoplius.lt, balandžio mėnesį išanalizavęs beveik 1,4 tūkst. Lietuvoje parduodamų sodybų skelbimų.

Gruzijos prezidentas Michailas Saakašvilis ir JAV magnatas Donaldas Trumpas susitikę sekmadienį Gruzijos Juodosios jūros kurorte Batumyje aptarė planuojamą 47 aukštų prabangių apartamentų dangoraižio statybą. Dangoraižio „Trump Tower Batumi“ statybą planuojama užbaigti 2013 m. pabaigoje arba 2014 m. pradžioje. Stovėdami didelio plakato, vaizduojančio planuojamą dangoraižį, fone, M. Saakašvilis ir D. Trumpas negailėjo vienas kitam gerų žodžių.

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) valdybos pirmininku – prezidentu naujai dvejų metų kadencijai išrinktas „Eika“ direktorius Robertas Dargis. Tai penkta R. Dargio kadencija asociacijoje, kuriai jis vadovauja nuo pat įkūrimo 2004 m. Dešimties narių valdyba taip pat pasipildė dviem naujais nariais – “Inreal valdymas„ vadovu Gediminu Pruskumi ir “YIT Kausta“ vadovu Kęstučiu Vanagu.

Per 2012 metų pirmąjį ketvirtį naujų butų pasiūla Vilniuje išaugo net 28 %. “Per pirmus tris šių metų mėnesius rinką papildė daugiau nei 600 naujų butų 8 projektuose įvairiose Vilniaus vietose." – skaičiuoja UAB „Eika“ rinkos analitikas Tomas Žiaugra. Nekilnojamojo turto  vystytojai šiuo metu Vilniuje siūlo įsigyti apie 2100 naujos statybos butų. Pasak T. Žiaugros, beveik pusę pasiūlos sudaro nauji butai dar tik statomuose daugiabučiuose.

Kovą Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) rinkoje pastebėtas sujudimas – sudaryta per 8 tūkst. NT pirkimo sandorių. Daugiau nei pusė jų (4,6 tūkst.) buvo žemės sklypų perleidimai. Kodėl žemės sklypai sulaukė daugiau dėmesio, specialistai vardijo skirtingas priežastis. Vieni teigė, kad ši tendencija nėra netikėta, nes sklypų rinka jau kurį laiką rodė atsigavimo ženklus. Be to, ganėtinai įprasta, kad visa NT rinka suaktyvėja pavasarį.

Šį savaitgalį vykstančioje statybų ir remonto parodoje „Resta“ organizacijos „Versli Lietuva“ atstovai siūlo statybų verslo sektoriaus atstovams susidomėti Skandinavijos rinkos galimybėmis. Pasak ekspertų, Lietuvos verslininkai gali būti konkurencingi Skandinavijos privačiame ir viešajame sektoriuose.

Prieš keletą metų jie žadėjo kelti baigtuvių vainikus ant stogų ir kviesti apsigyventi naujakurius. Prasidėjo sunkmetis ir šių nekilnojamojo turto projektų plėtotojai sustojo tarsi įbesti: vietoj langų žioji kiaurymės, stogai neuždengti, sienos nepastatytos, būstai neįrengti. Beveik visi šie projektai turi vieną ypatybę – jie buvo pradėti plėtoti prieš pat nekilnojamojo turto (NT) burbulo sprogimą – 2007–2008 metais.

Lietuva yra stipri gamyboje, inovacijų kūrime, tačiau mums trūksta vadybinių gebėjimų, Norvegijos prekybos rūmų surengtame seminare investicijų į nekilnojamąjį turtą (NT) tema sakė ūkio ministras Rimantas Žylius. Jo teigimu, dėl šios priežasties vienas iš svarbiausių ūkio ministerijos uždavinių išlieka užsienio investicijų į Lietuvą pritraukimas. „Vienas iš mūsų tikslų – Lietuvos prekinio ženklo garsinimas. Vienas iš būdų tai daryti – pritraukti investicijas į Lietuvą.

Europos nekilnojamojo turto (NT)  sektoriuje jaučiamas neužtikrintumas ir pirmenybė teikiama potencialiai saugesnėms rinkoms, o ne sparčiai augantiems centrams, teigiama „PwC“ kartu su „Urban Land Institute“ atlikto tyrimo ataskaitoje „Nekilnojamojo turto tendencijos Europoje 2012 m.“ Tyrimo duomenimis, šių metų perspektyvos priklausys nuo esamų reguliacinių priemonių poveikio bankams išduodant paskolas ir nuo finansų rinkų reakcijos į valstybių skolų problemas.

Ar ieškantiesiems svarbus metų laikas, kai norima pirkti arba nuomotis nekilnojamąjį turtą? Kokiu metų laiku būsto ieškantieji labiausiai domisi nekilnojamuoju turtu? Remiantis portalo Aruodas.lt atliktos apklausos ir skelbimų statistikos duomenimis, analizuota, ar metų laikas turi įtakos būsto ieškančiųjų nuomonei pirkti ar nuomotis ir savininkų sprendimui parduoti arba išnuomoti. Beveik pusė (43 proc.

Negalutiniais duomenimis, šių metų kovą pirkimo sandoriais Lietuvoje įsigyta per 8 tūkst. nekilnojamojo turto (NT) objektų. Tai yra beveik trečdaliu daugiau nei vasarį. Registrų centro duomenimis, pernai kovą buvo įsigyti 7215 nekilnojamieji daiktai, 2010 m. kovą - 6265, 2009 m. kovą - 5282, o 2008 m. kovą – 7655 pastatai, patalpos ir žemės sklypai kartu sudėjus. Daugiau nei pusę visų šių metų kovo mėnesį įvykusių nekilnojamojo turto pardavimo sandorių sudarė žemės sklypų perleidimai.

Paklausiausi šiemet bus dviejų kambarių butai, kainuojantys iki 100 tūkst. litų. Tik vilniečiai už butą pasiruošę mokėti daugiau - 200-250 tūkst. litų. Miegamuosiuose miesto rajonuose esantys butai pirkėjams kur kas patrauklesni, nei esantys miesto centre ar senamiestyje. Statybos įmonių grupės „Merko“ bei visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ apklausos duomenimis, penktadalis lietuvių pirktų butą, jei turėtų už ką. Daugiau nei 20 proc.

Dykumų saulės apšviesti Dubajaus dangoraižiai meta šešėlį ant miesto, kuris šiandien sparčiai tampa finansų, prekybos ir turizmo oaze. Novatoriškais statybų projektais ir įspūdingais sporto renginiais pasaulio dėmesį prikaustęs Dubajus atsigauna. 2008 metais kilusi finansų krizė antrame pagal dydį Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) mieste susprogdino nekilnojamojo turto burbulą, biudžete paliko milijardines skolas ir privertė prašytis finansinės pagalbos iš kaimyno Abu Dabio.

Už nuomojamą dviejų ar trijų kambarių butą mokėti tūkstantį litų per mėnesį yra įprasta praktika, tačiau pasitaiko skelbimų, kuriuose nurodomos ir penkiaženklės sumos. Šiuo metu daugiausiai brangių butų nuomojama Vilniaus senamiestyje, o vieno iš jų mėnesio kaina siekia net 12 tūkst. litų. Nemažiau įspūdingos kainos ir Klaipėdoje – 5 tūkst. litų, Kaune – 4 tūkst. litų. Tokios prabangių butų nuomos tendencijos pastebėtos, įvertinus lankomiausio nekilnojamo turto skelbimų portalo Domoplius.

Lietuvoje nerasite nė vienos nekilnojamojo turto (NT) bendrovės, kuri masiškai nuomotų būstą gyventojams. NT plėtotojai tikina, kad tam trukdo bloga mokestinė sistema ir nekultūringi nuomotojai. Gyvenamąsias patalpas nuomojantys NT plėtotojai už nuomą turi sumokėti pridėtinės vertės mokestį (PVM), nekilnojamojo turto ir pelno mokesčius. Gyventojams, norintiems oficialiai nuomoti būstą, užtenka įsigyti patalpų nuomos verslo liudijimą, kurio mokestis metams siekia 1 440 litų.

Ar ryžtumėtės įsigyti būstą su draugu? Ar norėtumėte gyventi netgi kelių pažįstamų kaiminystėje? Ar pirktumėte NT vien dėl to, kad susikooperavę su kitais pirkėjais, galėtumėte būstui gauti ženklią nuolaidą? Tokius klausimus verta apsvartyti besidairantiems nuosavo būsto, nes Lietuvoje bandoma pasiūlyti naują paslaugą – grupinį nekilnojamojo turto pardavimą.

Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) rinka šiemet atsigaus, o planuojamos komercinių ir gyvenamųjų naujų patalpų statybų apimtys Lietuvoje šiemet bus didesnės negu Latvijoje ar Estijoje, mano „Ober Haus“ Vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovas Saulius Vagonis. „Po rekordiškai prastų metų modernių verslo patalpų rinkoje šiemet laukia atsigavimas, ypač Lietuvoje.

Prieš trejetą metų siautęs ekonominio nuosmukio viesulas komercinių patalpų rinkoje išsisklaidė. 2011 metais biurų nuomos kainos pakilo didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Tokias tendencijas pateikia lankomiausias nekilnojamojo turto skelbimų portalas Domoplius.lt, išanalizavęs daugiau nei 9 tūkst. šiuo metu esančių komercinių patalpų nuomos skelbimų.

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), šių metų vasario mėnesio reikšmė nepakito. Tai jau antras mėnuo iš eilės, kai šis rodiklis nesikeičia. Vilniuje, po praeitų metų pabaigoje ir šių metų sausį fiksuoto butų kainų mažėjimo, vasarį jau buvo užfiksuotas 0,2% kainų ūgtelėjimas. Tuo tarpu Kaune stebimas 0,4% kainų sumažėjimas.