nt

Atsigavusi nekilnojamojo turto rinka ir pasikeitę lietuvių įpročiai renkantis namus paskatino „Swedbank“ atidaryti Būsto centrus Kaune ir Klaipėdoje. Centralizuotuose būsto konsultacijų biuruose gyventojai galės gauti individualių nekilnojamo turto pasiūlymų ir pasitarti su banko darbuotojais dėl būsto paskolos. Nuo 2011 m. vasaros pabaigos toks būsto centras sėkmingai veikia Vilniuje.

Gyvenamasis bokštas prabangiame Niujorko Manheteno rajone piniguotiems pirkėjams galės pasiūlyti aibę ištaigingų patogumų, rašoma „Forbes“. Apartamentai, kurių pigiausias kainuos 7 mln. JAV dolerių (18 mln. litų), įstengusiems sukrapštyti reikiamą sumą galės pasiūlyti atskirą priėjimą prie lifto, 3,8 metro aukščio lubas, atskirus tarnų įėjimus, šildomas vonios kambario grindis, o už papildomą kainą galima įsigyti ir vyno rūsį ar atskirus kambarius svečiams.

Registrų centro paskelbtais negalutiniais duomenimis, 2013 m. balandį, palyginti su 2012 m. balandžiu, sudaryta 16 proc. daugiau nekilnojamojo turto (NT) sandorių. Labiausiai suaktyvėjo butų rinka: sandorių skaičius padidėjo 35 proc. ir pasiekė pokrizinį pardavimų rekordą, 2,3 tūkst. butų per mėnesį. Pagyvėjo ir žemės sklypų įsigijimai, ūgtelėję 12 procentų. Panašu, kad nekilnojamojo turto rinkos atmosfera pradėjo šilti net anksčiau nei atėjo sezoninis pavasaris.

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), šių metų balandžio mėnesio reikšmė išaugo 0,1%. Toks pat augimas buvo stebimas ir kovo mėnesį. Tuo tarpu bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per metus, palyginti su praėjusių metų balandžiu, sumažėjo 1,3%. Teigiamam indekso reikšmės pokyčiui balandį įtakos turėjo ir vėl išaugusios butų kainos Vilniuje.

Įsibėgėjus pavasariui susidomėjimas sodybomis Lietuvoje išauga. Brangiausiai šiuo metu parduodamos sodybos pajūrio kurortuose – Palangoje ir Šventojoje. Ten vidutinė kaina siekia 343 tūkst. litų. Tokias tendencijas pateikia lankomiausias nekilnojamojo turto skelbimų portalas Domoplius.lt. „Už vieną sodybą Palangoje ar Šventojoje galima įsigyti 17 sodybų Pakruojo rajone arba dvi Vilniaus rajone.

Nekilnojamojo turto rinkai pradėjus rodyti pirmuosius augimo požymius, daugelis sukruto ir pradėjo ieškotis naujo būsto. Ar jau tinkamas metas įsigyti naujus namus ir ko ieško lietuviai, apžvelgia nekilnojamojo turto ekspertai. Tikimasi kainų augimo Ieškant būsto svarbu išsirinkti ne tik gyvenamąjį rajoną, būsto dydį ar jam tinkančius baldus, bet ir laikotarpį, kada jį pirkti. Juk vienu metu būstų paklausa išauga, kitu sumažėja, todėl krenta ir kainos.

Kaip uždirbant kiek daugiau nei 2000 Lt bankui kas mėnesį mokėti 12 tūkst. Lt įmoką? Atsakymo neradęs Gytis Mažeikis tapo pirmuoju žmogumi Panevėžyje, nusprendusiu pasinaudoti Fizinių asmenų bankroto įstatymu. Kodėl amnestija nuo skolų turėjęs tapti teisės aktas pasirodė nieko vertas? Prie suskilusios geldos Kaip uždirbant kiek daugiau nei 2000 Lt bankui kas mėnesį mokėti 12 tūkst.

 Kai prieš keletą metų Vakaruose išsikerojo ilgai brendusi ekonominė krizė, visų viltingi žvilgsniai krypo į Rytus, tiksliau, į Kiniją, kurios ekonomika ir tuomet, ir šiandien yra viena didžiausių ir pirmaujančių pasaulyje. 2010-aisiais Kinijos BVP išaugo 10,3 proc., pernai šis skaičius sumažėjo iki 9,2 proc., tačiau vis tiek liko labai didelis.

Lietuvoje startavusi pirmoji šalyje mobilioji būsto vertės nustatymo paslauga leis paspartinti būsto pirkimo-pardavimo procesą, išvengti klaidų ir šališkumo. „Vieno langelio“ principu veikianti aplikacija „ntGuru“ vartotojams leidžia nemokamai sužinoti informaciją apie Registrų centre užregistruotų būsto sandorių vertę bet kurioje Lietuvos vietoje, įvertinti dominančių objektų kainas, taip pat susisiekti su būsto pardavėjais ir bankais.

Praėjusį mėnesį įmonėms įregistruota 1 067 laikinų apribojimų valdyti, naudotis ar disponuoti jų turtu. Palyginti su ankstesniu mėnesiu, turto areštų atvejų padaugėjo 45-iais, o areštuoto turto buvo 40 mln. litų didesnė – iš viso 172 mln. litų, rodo kreditų biuro „Creditinfo“ analizė, atlikta pagal Centrinės hipotekos įstaigos duomenis. „Turto areštų sparčiausiai padidėjo tarp statybos ir NT (11 proc.). Tačiau palyginus š.m. keturių mėn.

 Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, kad nedrausmingiems nekilnojamojo turto mokesčio (toliau – NTM) mokėtojams netrukus išsiųs priminimus, o įmonių pavadinimus paviešins VMI interneto svetainėje www.vmi.lt. Preliminariais duomenimis už 2012-uosius NTM deklaracijų nėra pateikę apie 5 tūkst. įmonių ir apie 12 tūkst. gyventojų, už 2011 – uosius – apie 3 tūkst. įmonių ir 6 tūkst. gyventojų.

Danai yra labiausiai įsiskolinę pasaulyje piliečiai, tačiau ir jų apetitas paskoloms mažėja. Anot Danijos būsto paskolas teikiančių bankų asociacijos, gyventojų skolos yra triskart didesnės nei jų pajamos, taigi paklausa paskoloms paskutinį ketvirtį kilo lėčiausiai nuo 2000 metų.

Kovo mėnesį, palyginti su vasario mėnesiu, statybos sąnaudų elementų kainos sumažėjo 0,3 procento, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Šiam pokyčiui didžiausią įtaką turėjo 1,7 procento sumažėjęs darbo užmokestis bei 0,2 procento padidėjusios statybinių medžiagų ir gaminių kainos. Per metus (2013 m. kovo mėn., palyginti su 2012 m. kovo mėn.) statybos sąnaudų elementų kainos padidėjo 4,3 procento.

Lina Dranseikaitė Atšilus sukruto nekilnojamojo turto rinka. Panevėžiečiai dažniausiai ieško ne vasaros poilsiui tinkamų sodų ar sodybų, o pigiai išlaikomų gyvenamųjų patalpų priemiestyje. Tačiau pagrindinis kriterijus renkantis butą yra sąskaitos už šildymą. Kaip teigia nekilnojamojo turto agentūros, komercinės paskirties patalpų pardavimo ir nuomos rinka jau keleri metai nejuda iš sąstingio, o gyventojai ieško pigaus ir ekonomiško varianto.

Negalutiniais duomenimis, šių metų kovą pirkimo sandoriais Lietuvoje įsigyta beveik 8,5 tūkst. nekilnojamojo turto objektų, 4,6% daugiau nei vasarį, kuomet buvo perleisti 8098 objektai, ir beveik 2% daugiau nei 2012-ųjų kovą. Palyginimui, pernai kovo mėnesį buvo įsigyti 8331 nekilnojamieji daiktai, 2011 m. kovą - 7251, 2010 m. kovą - 6277, o 2009 m. vasarį - 5292 pastatai, patalpos ir žemės sklypai kartu sudėjus.

Už grąžinamą žemę mieste ateityje galės būti atlyginta ne tik žeme ar vandens telkiniu užmiestyje, bet ir mišku. Žemės ūkio ministerija parengė tai numatančias Nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo pataisas. „Dabartiniame įstatyme yra nuostata, kad už miesto teritorijoje esančią žemę mišku neatlyginama.

Pažangiausiems nekilnojamojo turto statiniams vakar buvo išdalintos „Gyvybės medžio“ statulėlės. Žaliųjų statybų konkurso „Žalias miestas – geriausias NT EKO projektas 2012“ apdovanojimų ceremonijoje buvo įvertinti geriausiai ekologijos ir tvarios miestų plėtros kriterijus atitinkantys objektai. Nuo liepos vykusiame konkurse kompetentinga ekspertų komisija atrinko ir įvertino 10 objektų, kurie apdovanojimų sulaukė iš LR aplinkos ministro Valentino Mazuronio ir ekspertų komisijos pirmininko dr.

Suomijos statybų korporacija išsiskirs į dvi kompanijas – „Caverion“ ir „YIT“. Lietuvos statybų įmonės „YIT Kausta“ dalybos nepalies. Lietuvos bendrovė, aktyviai plėtojanti būsto verslo projektus, atgaivino ir administracinio pastato statybą, nors nuomininkų dar nėra, panašu, kad nemaža tikimybė sulaukti ir užsienio investuotojų.

2012 m. didžiausia dalis naujų butų Vilniuje pastatyta gyvenamuosiuose rajonuose ir sudarė net 64 proc. visos pasiūlos. Šiaurės vakarinė miesto dalis - Verkių, Pilaitės ir Pašilaičių seniūnijos - išlieka populiariausia tarp plėtotojų. Centrinėje miesto dalyje (Naujamiestis, Senamiestis ir Užupis) naujos statybos butų dalis praėjusiais metais sudarė 22 proc., mažiausiai naujų projektų buvo plėtojama prestižiniuose rajonuose (Antakalnyje ir Žvėryne) - 14 proc.

Panevėžietis pensininkas milijonieriumi tapo nepajudinęs nė piršto ir net nenusipirkęs loterijos bilieto. Turtuoliu senjorą pavertė įsigaliojusios žemės mokesčio pataisos. Registrų centrui pervertinus sklypus pagal rinkos kainas, dauguma iš jų tapo kone aukso vertės. Kodėl gyventojai nesidžiaugia turtu? Praturtėjo per naktį Panevėžietis pensininkas milijonieriumi tapo nepajudinęs nė piršto ir net nenusipirkęs loterijos bilieto.

Statybų bendrovės „Irdaiva“ apyvarta pernai pasiekė rekordinę įmonei sumą - 130,762 mln. litų. Palyginti su 2011 m., ji išaugo beveik dvigubai (buvo 68,176 mln. litų), o nuo 2010-ųjų (28,648 mln. litų) padidėjo daugiau nei keturis su puse karto. „Tai, kad ne tik atsilaikėme prieš statybų sektorių užklupusią krizę, bet ir kelinti metai iš eilės sparčiai augame, lėmė teisingai pasirinktos vystymosi ir investicijų kryptys, - sakė įmonės direktorius Irmantas Kubilius.

Aktyviausia būsto paskolų rinka – Vilnius ir toliau augs, prognozuoja didžiausiai Norvegijos finansinių paslaugų grupei priklausančio DNB banko atstovai. Jie prognozuoja, kad 2013 metais būsto paskolų Vilniuje tik daugės, tačiau kituose miestuose būsto paskolos bus stabilaus lygio. DNB banko Vilniaus regiono vadovas Edvardas Uziala sakė, kad Vilnius tyrimui pasirinktas neatsitiktinai – čia kas 9–10-as sostinės gyventojas turi būsto paskolą.

Šiaulių bankui atseikėta geroji dalis Ūkio banko turto. Kreditoriai, nesutiksiantys su Šiaulių banko pasiūlyta 4 įvairaus turto portfelių verte, galės parduoti juos rinkoje ir uždirbti iš susidariusio skirtumo. „Pagrindinis perkeliamas Ūkio banko turtas –  I, II ir III grupės paskolos, antrinės įmonės, susijusios su finansinėmis paslaugomis, Ūkio banko lizingas ir „Bonum Publicum“ gyvybės draudimas. Nebankinis turtas sudaro iki 10 proc.

Jau beveik prieš krizę buvusį lygį pasiekusios investicijos į komercinį nekilnojamąjį turtą (NT) gali būti ženklas, kad šiemet komercinio NT sektorius gali visiškai išlipti iš duobės, skelbia užsienio analitikai. Lietuvoje komercinio NT apimtys taip pat auga, tik optimizmo – gerokai mažiau. Paskutinį 2012 metų ketvirtį investicijos į komercinį NT Europoje pasiekė 43,7 mlrd. dolerių (111 mlrd.

Nors sniegas dar nenutirpo, sujudo sodybų pirkėjai. Norintiesiems įsigyti jaukią priebėgą nuo didmiesčio šurmulio, vasaris itin tinkamas laikas naudingiems sandoriams, nuoseklioms deryboms. Pagrindiniai kriterijai renkantis sodybą išlieka nedidelis atstumas (apie 50 km) nuo didžiųjų miestų, patogus susisiekimas, šalia esantis miškas, parkas, ežeras ar kitoks vandens telkinys, pastatų būklė. Sodybų kainos svyruoja nuo 100 iki 1 mln. litų.

Nerimą kelianti tendencija ta, kad visuomenės masiškai palaiko taupymo politiką, tvirtina vienas įtakingiausių pasaulio ekonomistų, lietuviškų šaknų turintis Jeilio universiteto ekonomikos profesorius Robertas Shilleris. Prieš porą savaičių lankėtės Davoso Pasaulio ekonomikos forume (PEF). Kokį įspūdį paliko šių metų renginys? Pamenu, kad 2009-aisiais vykstant forumui Europos skolų krizė tik pradėjo vystytis ir buvo visų dėmesio centre.

Ar butai brangs? Pasak „Nordea Bank“ ekonomisto Žygimanto Maurico, norint atsakyti į šį klausimą, reikia atsisukti į istoriją, kuri rodo, kad NT kainos visuomet yra daugiau mažiau stabilios. Didesni kainų šuoliai pasijunta šoktelėjus ekonomikos rodikliams – kuo didesnis ekonomikos augimas, tuo didesnės butų kainos.

“Nėra virtuvės, yra baldai, seifas, baras, plastikinis langas, medinės durys, kabelinė televizija, internetas, rakinama laiptinė”, - tokie yra bene pigiausiai nuomojamo buto Vilniuje privalumai. Bendrabučio tipo butas Naujininkų rajone šiuo metu išnuomojamas tik už 150 litų. Lankomiausio nekilnojamo turto portalo Domoplius.lt duomenimis, labai pigiai Vilniuje galima išsinuomoti tik bendrabučio tipo butą.

Pernai šalyje nekilnojamojo turto (NT) rinka aktyvėjo: būsto sektoriuje daugėjo pardavimų, į rinką grįžta pirkėjai, daugėja perkančių NT kaip investiciją. Komerciniame segmente vyko naujų projektų statybos, augo paklausa, rodo NT bendrovės "In real" duomenys.

Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Ober-Haus" teigimimu, daugėjantys nekilnojamojo turto (NT) sandoriai, vis aktyvesni investuotojų veiksmai liudija, kad į Baltijos šalių NT rinką sugrįžta pasitikėjimas. Baltijos šalių NT rinkos alsuoja subalansuotu, stabiliu ritmu su juntama optimizmo gaida. Būsto kainų lygis išlieka be drastiškų svyravimų, vis drąsiau imamasi plėtoti naujus projektus tiek gyvenamojo, tiek ir komercinio NT segmentuose.

Šalies nekilnojamojo turto rinka 2013-uosius pradėjo sausio mėnesiui būdingu aktyvumo sumažėjimu, tačiau geriau nei praėjusį sausį. Negalutiniais duomenimis, šių metų sausį pirkimo sandoriais Lietuvoje įsigyta per 6,7 tūkst. nekilnojamojo turto objektų, maždaug 21proc. mažiau nei pernai gruodį, kai buvo perleisti 8507 objektai, ir 2 proc. daugiau nei 2012-ųjų sausį.

Po stagnacijos atsigaunančią Lietuvos ir kitų Baltijos šalių nekilnojamojo turto (NT) rinką artimiausius 2-3 metus augins įgytas skandinavų, ypač norvegų, investuotojų pasitikėjimas bei NVS šalių pinigai, o šiais metais numatoma NT sandorių suma už mažiausiai 1 mlrd. litų. Tokias prognozes antradienį pristatė finansų ir nekilnojamojo turto konsultacijų bendrovė "Newsec/Re&Solution", parengusi NT rinkos 2012 m. ir ateities prognozių apžvalgą.

Pastebima, kad po ilgokai užtrukusios stagnacijos NT sandorių rinkoje matomas atsigavimas: gausėja pasirašytų sandorių ir dar daugiau jų yra planuojama (vyksta patikrinimai ar derybos). Akivaizdžiai pasikeitė geografinė investuotojų ašis: vietoj anksčiau dominavusių vakarų Europos institucinių investuotojų, dabar vyrauja vietiniai (Lietuvos ar Baltijos šalių kapitalo) arba rytų kilmės (rusai). Šiuo metu biurų rinką galima vadinti subalansuota ir numatoma, kad 2015 metais Vilniuje įvyks pasiūlos ...

Po stagnacijos atsigaunančią Lietuvos ir kitų Baltijos šalių nekilnojamojo turto rinką artimiausius 2–3 metus augins įgytas skandinavų, ypač norvegų investuotojų, pasitikėjimas bei NVS šalių pinigai, o 2013 metais numatoma nekilnojamojo turto sandorių už mažiausiai 300 mln. eurų (per 1 mlrd. litų). Tokias prognozes pristatė „Newsec/Re&Solution“, parengusi nekilnojamojo turto rinkos 2012 metų ir ateities prognozių apžvalgą.

Sostinės prekybos centru „Europa“ susidomėjo Suomijos nekilnojamojo turto vystymo bendrovė „Citycon Oyj“, rašo internetinis portalas eversus.lt. Pastaroji bendrovė šiuo metu valdo Vilniuje įsikūrusį prekybos centrą „Mandarinas“. Iš viso „Citycon Oyj“ valdo daugiau kaip 27 prekybos centrus Suomijoje, Švedijoje, Estijoje ir Lietuvoje.

Lietuvos gyvenamojo būsto rinkoje ryškėja vakarietiškos tendencijos. Vis daugiau pasiturinčių Lietuvos gyventojų renkasi būstą ne daugiabučiuose miegamuosiuose rajonuose, o keliasi į individualius namus ir kotedžus priemiestyje. Preliminariais Registrų centro duomenimis, Lietuvoje 2012 m., palyginti su 2011 m., individualių gyvenamųjų namų ar kotedžų pardavimo sandorių skaičius išaugo dešimtadaliu. 2011 m. augimas buvo dar didesnis ir viršijo 16 procentų.

“Investicijų bendrovė „BPT Asset Management“ pradėjo savo valdomo NT fondo „BPT Secura“ turto išpardavimo procesą, kurį užbaigti tikisi vėliausiai kitais metais. Būtent tarp šio fondo turto yra daugiau nei 22.611 kv. m. ploto užimantis „Europos“ prekybos centras.

Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Ober-Haus“ duomenimis, per praėjusius metus brango Vilniaus centre ir senamiestyje esantys butai − vidutinės kainos padidėjo 1,2 proc., o Antakalnio ir Žvėryno rajonuose vidutinės kainos augo 0,9 proc. Miegamuosiuose rajonuose 2012-aisiais butai pigo – vidutinės kainos krito 2,7 proc.

Butų nuomos rinka Vilniuje praėjusiais metais nepateikė ypatingų staigmenų: kaip ir kasmet, aktyviausias laikotarpis buvo trečiasis metų ketvirtis. Išaugus būsto nuomos paklausai, keitėsi ir nuomos kainos. Nekilnojamojo turto portalo Aruodas.lt lankomumo, skelbimų peržiūrų bei skelbimų skaičiaus statistika rodo, kad pirmieji du metų ketvirčiai buvo stabilūs, didesnių pokyčių neužfiksuota.

Naujoji Vyriausybė kuria daugiabučių renovacijos programą, pagal kurią finansiniai įsipareigojimai nuo gyventojų pečių bus perkeliami savivaldybės įmonėms, kurios atrinks energetiškai nenaudingiausius, daugiausiai šilumos suvartojančius namus. Kol kas neaišku, kaip bus sprendžiama gyventojų abejingumo arba socialiai remtinų būsto savininkų, gaunančių kompensacijas šildymo išlaidoms, abejingumas, tačiau gyventojų pritarimo būsto atnaujinimo projektui vis tiek reikės.

 Norintieji parduoti ar išnuomoti būstą turės įsigyti energinio efektyvumo sertifikatą, be jo su energetinio efektyvumo klase notaras negalės tvirtinti pirkimo–pardavimo, net nuomos sandorių. Specialistai būsto sertifikavimo būtinybę lygina su technine automobilio apžiūra ir tikina, kad dėl reikalingų sertifikatų gyventojai nebus klaidinami, žinos apie realią pastato būklę.

Lietuvos statistikos departamentas, reaguodamas į spaudoje pasirodžiusią informaciją apie nepasitvirtinusį departamento skelbtą NT kainų augimą, dar kartą patvirtina Lietuvos statistikos departamento 2013 m. sausį paskelbtus būsto kainų indeksus (BKI) ir pokyčius. BKI skaičiuojamas pagal Europos Sąjungos (ES) mastu suderintą metodiką, siekiant gauti ES lygmeniu palyginamą rodiklį, tinkamą infliaciniams procesams būsto rinkoje išmatuoti.

Lyginant su 2011 metais, per praėjusius metus būsto pasiūla Lietuvoje išaugo daugiau nei 50 proc. Taip pat pastebimas ir 20 proc. pardavimų augimas – iš viso praėjusiais metais naujų būstų parduota daugiau kaip 1200. Vartotojai dažniau rinkosi vidutinės ir aukštos klasės būstus, nesibaimino pirkti naujos gyvenamosios vietos dar tik statomuose namuose. Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, praėjusių metų pirmąjį ir antrąjį ketvirčiais būstų kainos krito, o trečiąjį – išaugo.

 Atšaukti brangaus nekilnojamojo turto, kurio vertė viršija 1 mln. litų, mokesčio Vyriausybė kol kas neketina. Tai trečiadienį žurnalistams sakė ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius. Tačiau jis neatmeta, kad kokių nors pokyčių gali būti. ,,Kol kas nesvarstome. Bet tokių įstatymo pataisų, kiek žinau, yra užregistruota Seime, ir šis klausimas bus svarstomas kompleksiškai su visa mokesčių sistema“, - sakė A. Butkevičius.

V. Mykolaičio-Putino gatvėje Vilniuje šiuo metu parduodami butai kainuoja daugiau nei bet kokioje kitoje gatvėje Lietuvoje. Nekilnojamo turto portalo Domoplius.lt duomenimis, šioje gatvėje parduodamų butų vidutinė kvadrato kaina siekia daugiau nei 13 tūkst. litų. Norint įsigyti butą būtent čia, tektų sumokėti mažiausiai pusę milijono litų. Vidutinė buto kaina šiuo metu brangiausioje, Tauro kalną juosiančioje gatvėje, siekia 726 tūkst. litų.

Vyriausybės programoje požiūris į nekilnojamo turto (NT) ir statybų sektorius kol kas fragmentiškas ir nenuoseklus. Pamiršti keli sprendimai, kurie ne tik padidintų būsto įperkamumą, bet ir sukurtų civilizuotą nuomos rinką ar tinkamas renovacijos programas, pastebi Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) vadovas Mindaugas Stalulevičius. „Vienas svarbiausių kairiųjų deklaruojamų tikslų – didinti būsto įperkamumą, ypač jaunoms šeimos.

Šiandien egzistuojantis nekilnojamojo turto (NT) mokesčio įstatymas yra per daug komplikuotas ir numatantis daug lengvatų, trečiadienį Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) surengtoje diskusijoje teigė advokatų kontoros „Sorainen“ vyresnioji teisininkė Saulė Dagilytė. „Pagal dabartinę situaciją NT mokesčio įstatymas numato begalę lengvatų, mokesčių tarifai smarkiai svyruoja, o pagrindinė mokestinę našta tenka verslui,“ – teigė ji.

„Šiandien Lietuvoje galioja žemiausias reikalavimas – C klasė. Daugiausiai daugiabučių yra C ir B energetinio naudingumo klasės, tačiau yra statytojų, kurie stengiasi daryti geriau. Visgi A energetinio naudingumo klasės daugiabučių Lietuvoje kol kas tik vienas“ – sakė Nacionalinės pasyviųjų namų asociacijos vadovas Aidas Vaičiulis, trečiadienį pristatydamas pirmąjį Lietuvoje A energetinio naudingumo klasės daugiabutį. „Visada stengiamės statyti aplinkai draugiškus namus.

Visas Lietuvos nekilnojamasis turtas (NT) vertas 245,6 mlrd. litų. Kasmet Registrų centro atliekamo masinio nekilnojamojo turto vertinimo duomenimis, bendra viso šalies nekilnojamojo turto rinkos vertė per pastaruosius metus sumenko 616,5 mln. litų, arba 0,25 proc. Registrų centro atliktas masinis vertinimas parodė, jog bendra visų 851 tūkst. šalyje įvertintų butų rinkos vertė šiuo metu sudaro apie 74,9 mlrd. litų. Visi šalies pastatai, kurių yra beveik 2,3 mln., įvertinti 72,3 mlrd. litų.