nt

Perteklinės Lietuvos ekonomikos skatinimo priemonės lemia, kad ima „pūstis“ nekilnojamo turto (NT) ir akcijų rinkų burbulai, kurie tikėtina, kad sprogs. Ekonomistai, antradienį verslo vadovų konferencijoje „Lietuvos Davosas 2020” diskutavo, kaip tai sustabdyti ir išvengti nuostolių. Ekonomistas Marius Dubnikovas pastebėjo, kad šiuo metu sunku prognozuoti, kokių ekonomikos scenarijų reikėtų laukti, viskas keičiasi labai greitai.

Kasmetinį visos šalies nekilnojamojo turto masinį vertinimą atlikęs Registrų centras kviečia visuomenę aktyviai dalyvauti viešame žemės sklypų ir statinių masinio vertinimo dokumentų svarstyme, rašoma pranešime žiniasklaidai. Nuo naujų verčių priklausys, ar ir kokio dydžio NT mokestį reikės mokėti gyventojams už jų turimus namus, butus ar kitą turtą.

Seimas antradienį ėmėsi svarstyti siūlymą išplėsti notariato paslaugas ir leisti notarams organizuoti elektroninius nekilnojamojo turto (NT) pardavimo bei nuomos aukcionus, praneša Teisingumo ministerija.   Teisingumo ministro Elvino Jankevičiaus teigimu, naujovė būtų aktuali klientams, ypač tiems, kurie gyvena užsienyje ir nori parduoti nekilnojamą turtą Lietuvoje.

Nuo šių metų pradžios įsigaliojo nauja Nekilnojamojo turto (NT) mokesčio įstatymo redakcija. Joje numatyta mažesnė riba, nuo kurios privalu sumokėti mokestį. Dėl to, jį teks sumokėti didesnei daliai gyventojų. Kaip informavo Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) Mokestinių prievolių departamento direktorė Stasė Aliukonytė-Šnirienė, 2020 m., taikomi tie patys NT mokesčio tarifai kaip ir pernai, tačiau šiemet pasikeitė NT neapmokestinamoji riba.

Šiuo metu pasaulis ir Lietuva susiduria su ekonomine koronaviruso krize. Jai pasibaigus anot ekonomisto, sulauksime stebuklingų pokyčių. Vienas jų – Lietuvos būsto rinkos „debutizacija“, tai reiškia, kad butų skaičius mažės, o namų – didės. „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas socialiniame tinkle „Facebook“ dalinasi priežastimis, kodėl lietuviai pirmenybę teiks erdvesniam būstui.

Per pandemiją ir karantiną Baltijos pajūrio būsto rinka aktyvumu pralenkė šalies didmiesčius, tačiau nekilnojamojo turto (NT) rinkos ekspertai nesitiki, kad dėl to smarkiai išaugs investicijos šiame regione. Anot NT paslaugų bendrovės „Inreal“ investicijų ir analizės vadovo Tomo Sovijaus Kvainicko, per karantiną Vilniaus būsto rinka grįžo į prieš dešimtmetį buvusią situaciją, o Palangos ir Neringos aktyvumas buvo net geresnis nei anksčiau.

Nekilnojamojo turto (NT) nuomos mokesčio subsidiją galės gauti ir tos bendrovės, kurios dėl karantino negalėjo vykdyti nepagrindinės veiklos. Dabar kompensacija suteikiama tik dėl pagrindinės veiklos draudimo ar ribojimo.    Vyriausybė trečiadienį pritarė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos pasiūlymui tikslinti tvarką, pranešė ministerija.  Ministras Rimantas Sinkevičius teigė, kad kompensaciją galės gauti, pavyzdžiui, gamybos įmonės, kurios kartu ir prekiauja.

Didžiąją dalį antrojo šių metų ketvirčio užėmęs karantinas pakoregavo būsto rinką – mažesnis įsigytų objektų skaičius sąlygojo ir tai, kad būstui įsigyti šalyje išleista penktadaliu mažiau, rašoma Registrų centro pranešime. Visgi palyginti su praėjusiais metais, būsto kainos didėjo. Metinis vidutinių būsto kainų augimas išliko teigiamas, tačiau lėtesnis nei šių metų pradžioje, rodo Registrų centro nekilnojamojo turto (NT) sandorių duomenų bazėje sukaupti duomenys.

Liepos mėnesį Lietuvoje buvo parduota rekordiškai daug namų. Specialistai teigia, kad itin didelį sandorių skaičių iš dalies nulėmė ir koronaviruso pandemija – žmonės pastebėjo, kad būstas yra ne tik vieta pernakvoti. Aktyviausiai namai bei kotedžai perkami didmiesčiuose arba jų rajonuose. Šiais metais Lietuvoje įregistruota 6,4 tūkst. individualių gyvenamųjų namų pardavimų – 2 proc. mažiau nei praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu.

Lietuvoje šių metų antrąjį ketvirtį baigti statyti 1532 nauji gyvenamieji ir negyvenamieji pastatai – 16,4 proc. mažiau nei 2019 metų balandį-birželį.  Per ketvirtį pastatyti 1389 nauji gyvenamieji namai su 2804 būstais, iš jų 54,3 proc. – individualiuose namuose. Daugiau kaip pusė (56,2 proc.) baigtų statyti naujų gyvenamųjų būstų buvo Vilniaus apskrityje, 20,4 proc. – Kauno, 13,1 proc. – Klaipėdos, pranešė Statistikos departamentas.

Panašu, kad pasibaigus karantinui nekilnojamo turto (NT) pirkėjai rinkdamiesi būstą vietoje butų dažniau ėmė dairytis į namus. Pasak specialistų, tai lėmė keletas priežasčių, viena jų – ta pati koronaviruso pandemija. Žmonės pamatė, kad namai reikalingi ne tik nakvynei, bet ir darbui ar laisvalaikiui. Atokesnėse vietose namus dabar galima įsigyti ir už kelis tūkstančius eurų. Registrų centras skelbia, kad šiemet šiemet visoje šalyje įregistruota per 17 tūkst. butų pardavimų – 15 proc.

Nusprendus išsinuomoti butą tenka sumokėti ne tik nuomos mokestį ir užstatą, bet ir tarpininkavimo mokestį nekilnojamo turto (NT) brokeriui. NT specialistai teigia, kad toks mokestis įžūlus ir jo brokeriai neturėtų prašyti. Tačiau NT nuomos skelbimuose pastebima kitokia situacija, dalyje jų nurodomas tarpininkavimo mokestis. Vilnietė Agnė portalui tv3.lt pasakojo, kad nuomai buto ieško jau keletą mėnesių. Iš pradžių mergina bandė išvengti tarpininkavimo mokesčio.

Registrų centre dar stringa Nekilnojamojo turto sandorių viešoji elektroninė paslauga, teigia notarai, pats centras nurodo, kad trikdžių pastaruoju metu nenustatyta.

Koronavirusas visus užklupo staiga, todėl nukentėjo daugybė įvairių sričių. Nekilnojamojo turto (NT) rinka šiuo atveju ne išimtis. Ir nors viskas po truputį stoja į savas vėžes, ekspertai pastebi, kad prognozuoti, kokia bus ateitis, vis dar sudėtinga.

Kontroliuojant privačių poreikių tenkinimą įmonės lėšomis Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija nustatė ne vieną atvejį, kai verslininkai pirko, statė ar nuomavosi nekilnojamąjį turtą, kurį naudojo savo asmeninėms reikmėms. Tokiais atvejais privalu sumokėti mokesčius už gautas pajamas natūra ir primena netoleruosiantis minėtų piktnaudžiavimų. „Pavyzdžiui, mokesčių specialistai nustatė, kad vienos bendrovės lėšomis už 300 tūkst.

Vyriausybė trečiadienį pritarė, kad notarams būtų leista rengti elektroninius nekilnojamojo turto (NT) pardavimo ir nuomos aukcionus, nors Konkurencijos tarybai dėl to kilo abejonių.  Notariato įstatymo pataisas parengusi Teisingumo ministerija teigia, kad aukcionai būtų rengiami Lietuvos notarų rūmų kuriamoje informacinėje sistemoje. Tačiau ši paslauga notarams nebūtų privaloma. „Informacines technologijas notarai susikurs patys. Tai nėra prievolė, o tiktai galimybė.

Naujo buto pirkimas gali atnešti ne tik džiaugsmus, bet ir rūpesčius. Vilniečiai nusprendę įsigyti butus Pilaitės mikrorajone įtaria, kad pateko į sukčių pinkles. Butus pastačiusi ir pardavinėjusi įmonė vengia pasirašyti notarines sutartis. Negana to įmonė pakeitė pavadinimą ir bando kratytis atsakomybės. Į portalą tv3.lt kreipėsi skaitytojas Andrius. Vyras pasakoja, kad su įmone pernai pasirašė sutartį dėl buto pirkimo, sumokėjo pusę sumos, tačiau įmonė vis dar nepasirašo notarinės sutarties.

Daugiau kaip pusę valstybės patikėjimo teise valdomo nekilnojamojo turto (NT) savivaldybės naudojo ne toms funkcijoms, kurioms jis buvo skirtas, atlikti arba visai nenaudojo. Apie patikėjimo teise valdomą valstybės NT tikslios informacijos neturi trečdalis jį valdančių savivaldybių, rodo Valstybės kontrolės atlikto audito išvados. 2019 metų pirmąjį pusmetį 49 iš 56 audituotų savivaldybių patikėjimo teise valdė 426 valstybės NT objektus – apie 3 proc. viso valstybės NT.

Per mėnesį Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje augo tiek bendri, tiek pirminės rinkos butų pardavimai. Jų kainos kito simboliškai, o lūkesčiai dėl kainų menko, rodo Registrų centro, skelbimų portalų bei analitikų duomenys. Registrų centro duomenimis, birželį Lietuvoje parduotų butų skaičius daugiabučiuose augo 14,5 proc. ir siekė 2135, o per metus sumenko 26,8 procento. Vilniuje birželį parduoti 722 butai – 6,2 proc. daugiau nei gegužę ir 26,3 proc. mažiau nei 2019 metų birželį.

Nekilnojamojo turto nuomos skelbimų platformose neretai galima aptikti itin viliojančių skelbimų: puiki kaina, patraukli vieta, skoningas įrengimas. Visgi didelė dalis tokių skelbimų toli gražu nėra tiesa, o tik sukčių būdas pasipelnyti. Į ką reikėtų atkreipti dėmesį, kad nebūtumėte apgauti? Socialiniuose tinkluose pastaruoju metu galima aptikti ne vieną žmonių pranešimą apie netikrus nuomos skelbimus.

Trečiadienį Vyriausybė priėmė nutarimą, pagal kurį bus nustatomos naujos Registrų centro paslaugų kainos. Šios valstybės įmonės paslaugos yra neišvengiamos, kai tenka pirkti žemę ar kitą nekilnojamąjį turtą, registruoti įmones, gauti duomenis ir kt.  Nauji atlyginimo už Registrų centro paslaugas dydžiai turėtų būti taikomi nuo spalio 1 d. Tuomet kai kurie dabar gyventojams taikomi mažiausi paslaugų įkainiai gerokai išaugs.

Karantino metu išaugęs susidomėjimas sodybomis ir sodais vis dar tęsiasi. Žmonės domisi, ieško ir perka sodybas ar nedidelius namelius sodų bendrijose. Pasak nekilnojamo turto (NT) brokerių pagrindiniai kriterijai, kuriais pirkėjai remiasi, yra vieta ir kaina. O ši gali siekti – nuo 5 tūkst. eurų už sodybą. NT brokeris Ignas Zabarauskas teigia, kad dar karantino metu, nuo balandžio mėnesio pradėjo augti sodybų ar sodo namelių pardavimų skelbimų peržiūros.

Vilniaus Perkūnkiemio kvartalo bendruomenė kreipėsi į institucijas dėl galimai stambaus korupcijos masto statant Perkūnkiemio kvartalą. Įtarimų bendruomenei kilo dėl daugiau nei 800 neįrengtų automobilių stovėjimo vietų, kurios šiame rajone itin reikalingos. Painioje istorijoje figūruoja ir žinomas verslininkas. Teisės aktuose reikalaujama statant daugiabučius įrengti ir nustatytą kiekį automobilių stovėjimo vietų, jeigu jų nėra – namas nepripažįstamas tinkamu naudoti.

Karantino metu nekilnojamo turto (NT) rinka buvo sustojusi, tačiau šiuo metu ji įgauna pagreitį. Vis daugiau NT vystytojų praneša apie naujų objektų statybas ir augantį susidomėjimą būstais pajūryje. Pasak kai kurių ekspertų, tokiais vystytojų pranešimais aklai tikėti neverta, šie tik bando pritraukti daugiau klientų. Tačiau NT vystytojų atstovai teigia, kad šiandien būtent pirkėjai diktuoja rinkai taisykles. Todėl vystytojai pasirengę taikyti lanksčias sąlygas būstų įsigijimui.

Neįprastas pardavimas nekilnojamojo turto (NT) portale – nusipirkus butą Vilniuje, dovanų galima gauti BMW visureigį.  Parduodamų nekilnojamojo turto objektų portale Aruodas.lt galima rasti daugybę skelbimų, tačiau vienas jų išsiskiria tuo, kad, nusipirkus butą Fabijoniškių mikrorajone, dovanų galima gauti BMW X3 visureigį, kurio vertė siekia 3 tūkst., tad bendra pirkinio vertė siekia 83 tūkst. eurų.

Apie nuosavą būstą svajoja daugelis. Neturintys daug pinigų paprastai jį įsigyja pasiėmę banko paskolą. Tačiau pirmiausia reikia susitaupyti pradiniam įnašui. Anot bankų atstovų, jis vidutiniškai siekia 20 proc., kurių veikiausiai neužteks, nes dar pinigų reikės ir būsto remontui arba įrengimui.

Atsižvelgiant į šalies ūkio perspektyvas ir gyventojų finansinę padėtį dėl koronaviruso pandemijos, siūloma vienerius metus nekeisti apmokestinamo nekilnojamojoto turto (NT) dydžio.   Įregistravęs tokią Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pataisą, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narys konservatorius Mykolas Majauskas siūlo apskaičiuojant NT mokestį už 2020-uosius taikyti iki šių metų galiojusius NT dydžius. Ši išimtis galiotu laikinai, iki 2021-ųjų.

Giminės stebėjosi, kad praėjus vos pusmečiui po pusseserės mirties, Marija Bunkaitė susidraugavo su velionės vyru, likusiu su dviem paaugliais vaikais. Kaip pati sako, ji gavo ne vaikus, o draugus. Dabar moteris daug laiko praleidžia su ją amžiumi lenkiančiais žmonėmis „Oriuose namuose“. Čia gyvena senjorai, išnuomoję savo senuosius būstus. Nuomos pajamos padengia pragyvenimo išlaidas ir visa pensija lieka kitoms senjorų reikmėms.

Paskutinis pavasario mėnuo pagal oficialiai įregistruotų nekilnojamojo turto (NT) sandorių skaičių vis dar atsiliko nuo ilgalaikio vidurkio, tačiau tam tikrose NT objektų kategorijose jau buvo galima matyti ir atsigavimo ženklų, skelbia sukauptus įregistruotų NT sandorių duomenis analizuojantis Registrų centras. „Gegužės mėnesį visoje šalyje iš viso įregistruota 8,9 tūkst. NT pirkimo-pardavimo sandorių.

Karantino metu nekilnojamo turto (NT) specialistai pastebi, kad beveik dvigubai išaugo susidomėjimas sodybomis ar vasarnamiais. Žmonės domisi kainomis ir galimybėmis turėti nuosavą būstą trumpam poilsiui gamtoje arba ir nuolatiniam gyvenimui. Daug susidomėjimo sulaukia moduliniai namai, kuriuos surinkti ir pastatyti užtenka 4 savaičių. Be to, kai kuriais atvejais jiems nebūtini statybų leidimai.

Tęsiantis karantinui Vilniaus naujų būtų pardavimai beveik sustojo. Balandžio mėnesį buvo parduota 93 procentais mažiau butų negu prieš karantiną, apie tai feisbuke paskelbė NT ekspertas, įmonės „RealData“ vadovas Arnoldas Antanavičius. Nekilnojamo turto (NT) ekspertas tikina, kad vystytojai tikisi greito rinkos atsigavimo, tačiau potencialūs pirkėjai laukia žemesnių kainų o jos tikėtina, kad kris.

2020 m. gegužės 21 d., Vilnius. Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau — VMI) primena, kad gyventojai, 2019 m. pardavę nekilnojamąjį turtą ar transporto priemonę, turėtų nepamiršti pateikti pajamų deklaracijos, rašoma pranešime spaudai. Sumokėti GPM nuo skirtumo tarp pardavimo ir pirkimo kainos reikia tuo atveju, kai nekilnojamas turtas parduodamas brangiau nei buvo įsigytas, neišlaikius jo nuosavybėje 10 metų, o transporto priemonės - 3 metus.

Statybos sektoriaus dalyviai šiemet prognozuoja 30 proc. susitraukimą, rodo Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) atlikta sektoriaus įmonių apklausa, ketvirtadienį rašo dienraštis „Kauno diena“. „Nekilnojamojo turto vystytojai pradėjo stabdyti naujų projektų statybas, o pavieniai privatūs statytojai, net ir susimokėję avansą rangovams, taip pat prašo stabdyti visus laukiančius darbus“, – dienraščiui sakė LSA prezidentas Dalius Gedvilas.

Būsto paskolų paklausa pamažu stabilizuojasi, praneša Lietuvos bankų asociacijos (LBA). Dėl COVID-19 pandemijos ji sumažėjo, tačiau šiuo metu naujų gyventojų užklausų sulaukiama vidutiniškai dukart daugiau nei kovo viduryje. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad apibendrinti COVID-19 nulemtą poveikį būsto kreditavimui būtų per anksti, nes situacija nuolat keičiasi ir, vertinant klientų paraiškas, šiuo metu tebėra labai reikšmingos išorinės aplinkybės.

Vyriausybei patvirtinus nekilnojamojo turto (NT) nuomos subsidijų tvarką nuo koronaviruso nukentėjusiam verslui, aiškėja, kad be kompensacijos liks nuomotojai, kurie savo iniciatyva buvo atleidę nuomininkus nuo mokesčio, rašo portalas delfi.lt.  Kai kurie verslininkai skundžiasi, jog kovo viduryje prasidėjus karantinui norėjo padėti savo nuomininkams ir išvis atleido juos nuo nuomos mokesčio, tačiau dabar dėl to liksiantys be valstybės pagalbos.

Vos tik Lietuvoje buvo paskelbtas karantinas, itin ryškūs pokyčiai prasidėjo nekilnojamojo turto (NT) sektoriuje. Kilusi panika privertė dalį būstą nuomojančių žmonių sumažinti nuomos kainą. Susiklosčiusia situacija pasinaudoti suspėjusiems nuomininkams bent karantino laikotarpiui pavyko nusiderėti ir laikinai susimažinti nuomos mokestį. Nors būsto nuomos kainos sumažėjo, bet ne tiek, kiek buvo galima tikėtis. Tai lėmė vienas reikšmingas faktorius.

Europos Komisija (EK) pagal valstybės pagalbos taisykles patvirtino Lietuvos parengtą 101,5 mln. eurų vertės nekilnojamojo turto (NT) nuomos kompensavimo schemą, skirtą nuo koronaviruso protrūkio nukentėjusiems sektoriams paremti, pranešė EK.  Vykdomoji ES institucija teigia nustačiusi, kad Lietuvos schema atitinka laikinojoje sistemoje nustatytas sąlygas.

Kauno savivaldybės taryba antradienį nusprendė atleisti karantino paveiktus verslus nuo viso ar dalies nekilnojamojo turto nuomos mokesčio. „Šis tarybos sprendimas suteiktų įgaliojimus administracijos direktoriui spręsti, kuria dalimi galima kompensuoti tam tikrą dalį nuomos mokesčio“, – tarybos posėdyje sakė Nekilnojamojo turto skyriaus vedėjas Donatas Valiukas.

Dėl koronaviruso įvestas karantinas Lietuvoje jau padarė įtaką daugeliui sričių, tarp jų – ir nekilnojamojo turto (NT). Atkreipiamas dėmesys, kad žmonės ėmė daugiau domisi būstais, kurie turi savą kiemą – kotedžais, individualiais namais. Kai kurie ekspertai teigia, kad daryti išvadas dėl to dar anksti, tačiau pokyčių rinkoje gali būti. Dėl karantino dalis NT objektų rinkos nepasiekia ir taip bus tol, kol nesibaigs karantinas.

Karantino metu Lietuvoje įvyko pokyčiai nekilnojamojo turto (NT) rinkoje. Fiksuojama, kad atsirado žymiai daugiau pasiūlymų išsinuomoti būstą, tiesa, tai kol kas lėmė tik neženklius kainų pokyčius. NT ekspertai pabrėžia, kad pokyčiai palietė ne tik ieškančius nuomos variantų, bet ir jau besinuomojančius žmones, kuriems atsirado daugiau argumentų derėtis dėl nuomos kainos sumažinimo. Bent jau karantino laikotarpiu. Portalo Aruodas.

Tris pastarąsias savaites šalyje besitęsiantis karantinas turi įtakos žmonių socialiniam gyvenimui ir ekonomikai. Nekilnojamojo turto (NT) sandorių rinka – ne išimtis. Kuriam laikui sustojęs NT sandorius tvirtinančių notarų darbas kovo mėnesio pardavimus apkarpė trečdaliu, skelbia sukauptus įregistruotų NT sandorių duomenis analizuojantis Registrų centras pranešime žiniasklaidai.

2019-ieji vadinami puikiais metais Lietuvos ekonomikai ir NT rinkai, tačiau 2020 m. nerimas prasidėjo dėl koronaviruso protrūkio pirmiausia Kinijoje, o po to ir kitose šalyse. Ar tai veikia nekilnojamojo turto rinką, kas laukia 2020-aisiais ir ar dabar geras laikas pirkti – tv3.lt studijoje pasakoja NT rinkos ekspertas Arnoldas Antanavičius.

Lietuvoje praėjusiais metais baigti statyti 7182 gyvenamieji ir negyvenamieji pastatai – 0,5 proc. daugiau nei 2018 metais. 90,7 proc. baigtų statyti pastatų buvo  gyvenamieji.  Pernai baigta statyti 6513 naujų gyvenamųjų namų, juose įrengti 12577 būstai. Baigtų statyti naujų gyvenamųjų namų skaičius pernai padidėjo 1,6 proc., būstų juose skaičius – 3,1 proc., tačiau būstų naudingasis plotas smuktelėjo 0,1 proc., pranešė Statistikos departamentas.

Lietuvoje ketvirtąjį praėjusių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2018-ųjų ketvirčiu, išduotų leidimų naujų pastatų statybai skaičius padidėjo 21,5 proc. iki 1931. Gyvenamiesiems namams statyti išduoti 1710 leidimai, arba 24,3 proc. daugiau nei prieš metus.  Šalyje ir toliau vyraus individualiųjų gyvenamųjų namų statyba – jiems statyti išduota 98,4 proc. visų leidimų, pranešė Statistikos departamentas.

Didžiuosiuose šalies miestuose vienas po kito dygsta viešbučiai, apartamentai ar kūrybinės dirbtuvės. Tačiau vėliau šios negyvenamos patalpos žmonėms parduodamos kaip butai. Pasak sostinės vyriausiojo architekto, tokiems pastatams yra taikomi visai kiti reikalavimai, todėl nukenčia tokį būstą įsigiję gyventojai. Svajonių būsto tikėjęsi pirkėjai lieka it musę kandę, mat skiriasi net tik šių patalpų išplanavimas, kokybė bet ir vertė.

Nekilnojamojo turto (NT) plėtotojų lūkesčiai šiemet kiek prastesni nei 2019 metais. Patrauklia investicijoms išlieka būstų plėtra, tačiau prekybos ir sandėlių rinkoje prognozuojama stagnacija. Didelė dalis statytojų prognozuoja skolinimosi poreikio didėjimą ir nerimauja dėl kliūčių plėtrai valstybinėje žemėje. Tokias tendencijas atskleidė septintą kartą apskaičiuotas NT  lūkesčių indeksas.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, kad 2,9 tūkst. gyventojų, turinčių nekilnojamojo turto, kurio vertė viršija 220 tūkst. eurų, už 2019 metus sumokėjo 1,9 mln. eurų nekilnojamojo turto mokesčio (NTM). Mokesčių administratorius ragina pareigingųjų pavyzdžiu pasekti dar per 2,2 tūkst. gyventojų, kurie biudžetui skolingi apie milijoną eurų: pamiršusiems sumokėti VMI išsiuntė priminimus per elektroninę deklaravimo sistemą.

Praėję metai pasižymėjo išaugusiu nekilnojamo turto (NT) sandorių skaičiumi – jis buvo didžiausias per pastarąjį dešimtmetį. Stebina ne tik sandorių skaičius, bet ir jų sumos – vienas jų sudarytas net už 9 mln. eurų. Brangiausių būstų sandorių sumos dažniausiai svyruoja nuo 1 mln. iki 2 mln. eurų, visgi 2019 m. brangiausiai parduotų būstų sąrašo viršuje – sandoris, kurio suma daugiau nei 9 mln. eurų. Už šią sumą įsigytas gyvenamasis namas ir žemės sklypai Kaišiadorių rajone.

Gyventojų nuomonė apie būsto kainų pokyčius Lietuvoje yra lyg įkalta į akmenį. Daugiau negu pusė SEB banko užsakymu gruodį atliktos apklausos dalyvių manė, kad gyvenamojo būsto kaina 2020 metais augs, ir tik dešimtadalis apklaustųjų prognozavo, kad kaina smuks. Labai panašūs gyventojų atsakymai buvo ir 2018 metų pabaigoje. Akivaizdu, kad daugelio tuomet apklaustų gyventojų kainų augimo 2019 metais prognozė pasitvirtino.