nt

2018 metais šalyje būstui įsigyti buvo išleista beveik 1,9 mlrd. eurų, arba 11,8 proc. daugiau nei 2017-aisiais, skelbia Registrų centras. Istoriškai daugiau buvo išleista tik 2007 metais, kai būsto įsigyta už 1,94 mlrd. eurų. Praėjusiais metais daugiau kaip pusė pernai būstui išleistos sumos atiteko senos statybos butams. Preliminariais Registrų centro duomenimis, per metus brango tiek senos, tiek naujos statybos butai ir gyvenamieji namai.

Daugiau negu pusė gyventojų mano, kad būstas 2019 metais brangs, ir vos dešimtadalis laukia kainų korekcijos. SEB banko užsakymu praėjusių metų gruodį atlikta apklausa atskleidė, kad 56 proc. apklaustųjų galvoja, jog būstas per artimiausius dvylika mėnesių brangs, 10 proc. mano, kad būstas pigs, 26 proc. nesitiki kainos pokyčių, o likę 8 proc. neturi nuomonės šiuo klausimu. Skirtumas tarp galvojančių, kad būstas brangs ir pigs, 2018 metų ketvirtą ketvirtį buvo 46 proc., arba 2 proc.

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtotojai džiaugiasi praėjusiais metais augusia butų pasiūla Vilniuje. Anot jų, sėkmingiems 2018 m. pardavimams ypač didelę įtaką turėjo teigiami gyventojų finansiniai lūkesčiai bei augę atlyginimai. Kaip skelbia bendrovė „Realco“, 2018 m. ji iš viso pardavė 391 butą Vilniuje statomuose gyvenamųjų namų projektuose. Tiesa, 2017 metais bendrovės pardavimai buvo kiek didesni - 438 butai.

Ispanija, Italija ir Didžioji Britanija. Šiose trijose šalyse Lietuvos gyventojai turi daugiausiai Europos Sąjungos ribose valdomo turto. Skaičiuojama, kad vien tik 2016 m. minėtuose kraštuose mūsų šalies piliečiai iš valdomo nekilnojamojo turto surinko beveik 400 tūkst. eurų siekiančias pajamas.

Nekilnojamojo turto (NT) rinkos ekspertai mano, kad kitąmet nauji butai Vilniaus gyvenamuosiuose rajonuose turėtų šiek tiek pigti, Kaune jų kainos beveik nesikeis, o Klaipėdoje butai gali truputį brangti, rodo Lietuvos banko (LB) apklausa. Tyrimo duomenimis, naujų butų nuomos kainos neturėtų keistis, o biurų paklausos augimo laukiama Kaune ir Klaipėdoje.

Brangstantis nekilnojamasis turtas ir spekuliacijos apie butų pigimą – mėgstama daugelio lietuvių pokalbių tema. Ir nors Vilniuje NT kainos yra bene aukščiausios visoje šalyje, bet ir čia, labai norint, kartais galima įsigyti būstą ir už kelioliką tūkstančių eurų. Naujienų portalas tv3.lt nusprendė pasižvalgyti po parduodamų pigiausių butų sostinėje pasiūlymus ir išsiaiškinti, kokią nuosavą pastogę Vilniuje galima įsigyti kišenėje turint 20 tūkstančių eurų? Tam pasitelkėme alio.lt ir aruodas.

Premjeras Saulius Skvernelis ir Seimo „valstiečių“ frakcijos lyderis Ramūnas Karbauskis sako, kad artimiausiu metu neplanuojama išplėsti nekilnojamojo turto (NT) apmokestinimo. S. Skvernelis pirmadienį LRT televizijai sakė, kad verta diskutuoti apie antrojo būsto mokesčio įvedimą, tačiau R. Karbauskis antradienį tvirtino, kad šios permainos galimos ne anksčiau kaip 2021 metais.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) primena, kad gyventojai, kuriems nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas (toliau ― NT), savo verte viršijantis 220 000 EUR, šio mokesčio deklaraciją už 2018 metus VMI turi pateikti ir mokestį sumokėti iki šių metų gruodžio 17 dienos, skelbta pranešime spaudai. „Atkreipiame dėmesį, kad nuo šių metų deklaracija teikiama tik e. būdu per VMI e. deklaravimo sistemą (http://deklaravimas.vmi.

„Pirkdami būstą gyventojai turėtų pagalvoti apie jo vertę ir likvidumą ateityje. Ar prireikus parduoti, bus galima tai padaryti greitai ir paprastai, ar vertė nebus nukritusi dėl priežasčių, kurias galima ir netgi reikėtų numatyti dar prieš įsigyjant turtą“, – pastebi Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) vadovas Mindaugas Statulevičius.

Jaunimas Lietuvoje apie nuosavą būstą gali tik pasvajoti, o to priežastys yra bene sparčiausiai augusios NT kainos Europoje ir vangi darbo rinka, parodė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mokslininkų atliktas tyrimas. Ekspertų verdiktas dar griežtesnis: šiandien butai Lietuvoje vargiai įperkami ir vidutines pajamas gaunantiesiems. Nori aktyvesnės valstybės rolės Anot VDU tyrėjos Rūtos Brazienės, jos atliktas tyrimas aprėpė 1200 žmonių, kurie yra 18 – 35 m.  „Net 95 proc.

Lietuvoje rugsėjį parduota 10,33 tūkst. nekilnojamojo turto (NT) objektų – 9 proc. mažiau nei rugpjūtį ir 2,5 mažiau nei pernai rugsėjį, kai buvo parduoti atitinkamai 11,35 tūkst. ir 10,6 tūkst. NT objektų. Negalutiniais Registrų centro duomenimis, rugsėjį parduoti 2969 butai – 5,2 proc. mažiau nei rugpjūtį, bet 4,4 proc. daugiau nei pernai rugsėjį. Pirmąjį rudens mėnesį šalyje perleisti 937 gyvenamieji namai (atitinkamai 10,7 proc. ir 1,3 proc.

Lietuvoje per aštuonis šių metų mėnesius iš viso parduota 81,15 tūkst. nekilnojamojo turto (NT) objektų – 1,4 proc. mažiau nei pernai sausį–rugpjūtį, kai jų parduota 82,3 tūkstančio. Negalutiniais Registrų centro duomenimis, vien rugpjūtį, palyginti su pernai rugpjūčiu, NT rinkos aktyvumas ūgtelėjo 0,9 proc. iki 11,3 tūkstančio. Butų pardavimai šiemet ūgtelėjo 0,6 proc. iki 22,3 tūkst., individualių namų – 1,2 proc. iki 7 tūkstančių.

Lietuvoje egzistuoja nekilnojamojo turto mokestis, tačiau, kaip analitikai pasakytų, jis veikiau parodomasis nei realiai veikiantis. Mat ir jį mokančiųjų gali būti daugiau nei iš tiesų yra. Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) Mokestinių prievolių departamento direktorė Stasė Aliukonytė–Šnirienė informuoja, kad nuo 2015 m. sausio 1 d. nekilnojamojo turto (NT) mokesčiu apmokestinami tie gyventojai, kuriems priklausančių įsigyjamų gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio ir pan.

Dėl subsidijos jaunoms šeimoms pirmam būstui regionuose, rugsėjo 4 d. duomenimis, kreipėsi 840 jaunų šeimų. Iš visų pateiktų prašymų 46 proc. prašymų buvo iš jaunų šeimų su vienu vaiku, 27 proc. – iš šeimų su dviem vaikais, 23 proc. – iš šeimų be vaikų ir 4 proc. – iš šeimų su trimis ar daugiau vaikų, rašoma pranešime spaudai.

Nekilnojamojo turto (NT) rinkoje Lietuvoje kiek daugiau nei vidutines pajamas uždirbantys žmonės įprastai renkasi 90-120 tūkst. eurų kainuojantį būstą. Žinoma, atsižvelgiant į finansines namų ūkio galimybes, yra žmonių, kurie renkasi senos statybos būstą ir jam atseikėja apie 50-80 tūkst. eurų. Tačiau šįkart nutarėme pasidomėti šiek tiek kitu šios rinkos segmentu – Lietuvoje parduodamais prabangiais NT objektais.

  Pirmąjį šių metų pusmetį nekilnojamojo turto plėtotojai Vilniuje pardavė 1685 butus – 16,8 proc. mažiau nei pernai sausį–birželį, skelbia įstaiga „Real Data“. Jos duomenimis, šiemet daugiausiai butų pardavė bendrovės „Hanner“, „MG valda“, „Realco“ ir „Eika“. „Kol kas vystytojų pardavimai nenutolo nuo prognozių, kad šiemet turėtų būti parduota maždaug 3,5 tūkst. naujų butų. O tai būtų 8,5 proc. prasčiau nei 2017 metais“, – pranešime spaudai teigė „Real Data“ vadovas Arnoldas Antanavičius.

Butų pardavimai Lietuvoje liepą aktyvėjo, nors Vilniuje ir Klaipėdoje jie per mėnesį smuko maždaug po 10 proc., pranešė Registrų centras. Negalutiniais duomenimis, liepą šalyje perleista 10,65 tūkst. pastatų, patalpų ir žemės sklypų - 0,4 proc. mažiau nei birželį ir 2,1 proc. daugiau negu pernai liepą. Lietuvoje liepą savininkus pakeitė 2,9 tūkst. butų – atitinkamai 1 proc. ir 4,2 proc. daugiau, bei apie 1 tūkst. namų – atitinkamai 6,5 proc. ir 4,2 proc. daugiau.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį pareiškė, kad jo derybos su Iranu yra neišvengiamos, nors Teherano lyderiai į jo kvietimą susitikti dar nesureagavo. „Nujaučiu, kad jie su mumis kalbėsis jau gana greitai, – D. Trumpas sakė per mitingą Tampos mieste Floridoje. – O gal ir ne, bet tai irgi gerai.“ Be kita ko, JAV vadovas dar kartą išpeikė „siaubingą, vienpusišką“ Irano branduolinį susitarimą, iš kurio jis pasitraukė anksčiau šiais metais.

Ieškant būsto dažnai svarbiu pasirinkimo aspektu tampa kaina. Lyginant kainas, neretai svarstoma, kad vietoj buto naujos statybos name apsimoka pirkti individualų namą su nuosavu kiemu. Tačiau nekilnojamojo turto (NT) analitikai turi prognozę – po kelių metų kotedžų pirkėjai dairysis į butus mieste. „Inreal“ analitikai skaičiuoja, kad Vilniaus ir Vilniaus rajono pirminėje kotedžų rinkoje – kai jie parduodami statytojų – šiuo metu yra apie 610 neparduotų kotedžų.

2018 metų pirmasis pusmetis Lietuvos būsto rinkoje buvo vienas rezultatyviausių per pastaruosius 10 metų ir pagal įsigytų butų ir namų kiekį prilygo 2016–2017 metų pirmųjų pusmečių laikotarpiui, skelbiama „Ober-Haus“ 2018 metų pirmojo pusmečio būsto rinkos apžvalgoje. „Šalies sostinėje šių metų vasarį užfiksuotas itin žemas butų sektoriaus aktyvumas bei pirmą kartą po ilgesnio laiko buvo užfiksuotas simbolinis pardavimo kainų sumažėjimas.

Ieškant buto naujos statybos name, vis dažniau lietuviai teiraujasi, ar butas bus pilnai įrengtas. Analitikai patikina, kad ši tendencija su kiekvienais metais vis ryškėja. Nepaisant to, kad toks butas kainuoja daugiau, pirkėjai tam pasiryžę. Pagrindinė priežastis – finansavimas. Svarbiausia – finansai „Inreal“ grupės pardavimų projektų vadovė Ieva Šikšnytė-Brazienė pastebėjo, kad anksčiau butai su pilna apdaila būdavo paklausūs nebent poilsio būsto segmente.

Metinis būsto kainų augimas Lietuvoje pirmąjį šių metų ketvirtį buvo didesnis nei Europos Sąjungos (ES) vidurkis, skelbia Eurostatas. Pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2017 metais, būstas Lietuvoje pabrango 7,8 proc., rodo antradienį paskelbti ES statistikos tarnybos duomenys. Latvijoje būstas per metus pabrango 13,7 proc., Estijoje – 6,6 procento.

Pirmąjį vasaros mėnesį nekilnojamojo turto rinka atkartoja gamtą: pavasaris buvo ankstyvas ir aktyvus, o vasaros pradžia – ramesnė. Negalutiniais Registrų centro duomenimis, birželį pardavimo sandoriais perleista 10 657 pastatai, patalpos ir žemės sklypai. Tai yra 10 proc. mažiau nei gegužę ir 9,3 proc. mažiau negu pernai birželį, kai buvo įsigyti atitinkamai 11 843 ir 11 752 nekilnojamieji daiktai. Birželį Lietuvoje perleistos 2 878 gyvenamosios patalpos (butai). Tai šiek tiek virš 9 proc.

Danijos kapitalo nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Asgaard Property“ įsigijusi Vilniaus senamiestyje esančią buvusią bendrovės „Vilniaus vandenys“ centrinę būstinę čia ketina įrengti turgų ir biurus. Pasak „Asgaard Property“ vadovo Pero Skisakerio, svarstoma pastato Domininkonų gatvėje pirmajame aukšte įrengti maisto turgų, kitų aukštų koncepcija dar kuriama.

  Išsamioje ataskaitoje apie Lietuvos ekonominę politiką Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ekspertai kaip galimus bankų sistemos rizikos šaltinius įvardijo būsto kainų ir kreditavimo augimą, taip pat pokyčių Šiaurės šalių bankuose poveikį per patronuojančiuosius bankus. Analogiškas rizikas Lietuvos bankas detalizavo naujausioje 2018 m. Finansinio stabilumo apžvalgoje.

Lietuvos statistikos departamentas praneša, kad 2018 m. pirmąjį ketvirtį, palyginti su 2017 m. ketvirtuoju ketvirčiu, būsto kainos šalyje padidėjo 2,4 proc., o per metus net 7,8 proc. Kaip informuoja Statistikos departamentas, naujos statybos būstai per pirmus tris šių metų mėnesius, palyginant su ankstesniais trimis mėnesiais, pabrango 2,3 proc. Iš jų vienbučiai ir dvibučiai namai pabrango 4,7 proc., butai daugiabučiuose namuose – 1,6 proc.

Nuosava sodyba, o jei dar ir ant ežero kranto – tikra lietuvio svajonė. Tačiau nekilnojamojo turto (NT) brokeriai pastebi, kad sodybas parduoti darosi vis sunkiau net ir ežeringuose bei vaizdinguose kraštuose. „Inreal“ duomenimis, aplink Uteną, Molėtus, Ignaliną, Zarasus šiuo metu parduodama apie 270 sodybų, o per šiuos metus nupirkta tik apie 50. Sodybą šiame krašte pavyksta parduoti per 1– 2 metus.

Nekilnojamojo turto (NT) vystytojai telkiasi ties sostinės centru. Iš visų Vilniaus mikrorajonų didžiausio pasisekimo dabar sulaukia trys: Saltoniškės Žvėryne, Naujamiestis ir Šnipiškės. Būtent čia būstą lengviausia parduoti, o ir NT brokerių teigimu, pirkėjams labiausiai apsimoka investuoti. „Inreal“ skaičiavimais, butu minėtuose mikrorajonuose vidutiniškai galima tikėtis išparduoti per 6–10 mėnesių. Tai kelis kartus greičiau nei Justiniškėse, Naujininkuose ar Pašilaičiuose.

Nekilnojamo turto (NT) vertė itin priklauso nuo to, kurioje vietoje šis turtas stūkso. Šįkart nekalbėsime apie namus, kurie yra toli už jūrų marių. Pasižvalgysime visiškai Lietuvos panosėje – po Latvijos kurortą Jūrmalą. Šis kurortas poilsiautojams sudaro dviprasmišką įspūdį. Mat jame gausu tiek apleistų senovinių medinių namų, tiek itin prabangiai atrodančių NT objektų. Bet turite žinoti vieną dalyką, patys prabangiausi namai tikrai nėra centrinėje (turistų labiausiai lankomoje) kurorto dalyje.

Bankų atstovai tikina, kad Lietuvoje atlyginimams augant būsto įperkamumas vis didėja. Tačiau vilniečiai šiais metais gali įpirkti jau mažesnį būstą nei prieš metus, o palūkanoms pasiekus 5 proc. būstas vilniečiams būtų neįperkamas. Nuosavuose naujos statybos butuose gyvenančių šalies gyventojų dalis nuo 2016 metų išaugo du kartus, tačiau tai vis dar itin maža dalis – 6 proc. Senos statybos butuose gyvenančių žmonių dalis palyginamuoju laikotarpiu sumažėjo 2 proc. ir siekia 33 proc.

Paskutinįjį pavasario mėnesį nekilnojamojo turto rinkoje aktyvūs išliko gyvenamojo būsto pirkėjai, o žemės rinka itin dideliu augimu nepasižymėjo. Negalutiniais Registrų centro duomenimis, gegužę pardavimo sandoriais perleista 11 805 pastatai, patalpos ir žemės sklypai. Tai yra beveik 12,5 proc. daugiau nei balandį ir 0,2 proc. daugiau negu pernai gegužę, kai buvo įsigyta atitinkamai 10 496 ir 11 781 nekilnojamasis daiktas.

Naujas būstas daugeliui tampa vienu iš didžiausių viso gyvenimo pirkinių. Dėl to jo įsigijimui reikėtų skirti ypatingą dėmesį ir tam gerai pasiruošti. Tą padaryti nėra sunku – bankai pateikia įvairias skaičiuokles ir papildomos informacijos, kuri padeda iš anksto įvertinti savo galimybes. Svarbiausia – visus pasiruošimo žingsnius atlikti iš eilės.

Nekilnojamojo turto skelbimų portaluose kasdien galima rasti informacijos apie dešimtis tūkstančių parduodamų būstų. Tačiau tik nedidelę dalį skelbimų sudaro informacija apie itin brangų nekilnojamąjį turtą, kurio kainos prasideda nuo 200 tūkst. eurų ir gali perkopti net keletą milijonų. Palyginkime, kiek ir kokių būstų už tokias sumas galima rasti skirtingų šalių sostinėse. Taline, remiantis internetinėmis svetainėmis KV.

Šiandieniniai Lietuvos ekonominiai rodikliai džiugina analitikus ir Lietuvos banką, tačiau pastarojo vadovas Vitas Vasiliauskas primena, kad nereikėtų užmigti ant laurų. Dabar – pats metas ruoštis blogesniems laikams. Lietuvos banko duomenimis, šalies finansų sistema veikia stabiliai ir yra atspari sukrėtimams. Lietuvos ekonomika pakilime, gyventojai ir įmonės finansiškai stiprėja, kreditavimas auga, nekilnojamojo turto rinka tebėra aktyvi.

Nekilnojamojo turto brokeriai pastebi, kad vis daugiau kraštiečių nori turėti savo gamtos kampelį – sodą ar sodybą netoli miesto. Pasirinkimo Kėdainių mieste ir rajone išties nestinga – galima rasti ko tik širdis geidžia – nuo tuščio žemės sklypelio iki prašmatnios sodo valdos. Nuo kelių šimtų Paanalizavus parduodamų sodų skelbimus tampa aišku, kad norinčiam turėti savo sodą pilnos kišenės pinigų tikrai nereikia. Štai Kėdainių rajone sodą galima įsigyti net ir už kelis šimtus eurų.

„Swedbank“ atlikta Baltijos šalių sostinių būsto rinkos analizė rodo, kad vidutinės būsto kainos Taline praėjusiais metais viršijo prieš dešimtmetį stebėtą lygį ir siekė daugiau kaip 1,7 tūkst. eurų už kvadratinį metrą. Vilniuje vidutinės būsto kainos praėjusių metų pabaigoje siekė 1,5 tūkst. eurų už kvadratinį metrą ir buvo 9 proc. mažesnės, palyginti su prieš krizę pasiektu kainų piku. Pigiausiu būstu ir toliau išsiskiria Ryga, kur būstas kainuoja apie 30 proc.

Nekilnojamojo turto skelbimų portaluose kasdien skelbiama apie daugybės butų bei namų pardavimą. Kokio ploto būstai vertinami ir kokios jų kainos skirtingose šalyse – Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje bei Ukrainoje? Dažniau parduoda butus Estijoje, remiantis internetinėmis svetainėmis KV.ee ir City24.ee, butai sudaro apie 65 proc. visų parduodamų būstų. Palyginimui: šiuo metu parduodama apie 12 tūkst. butų ir 6 tūkst. gyvenamųjų namų.

Statistika rodo, kad Lietuvos gyventojai vis dažniau ryžtasi statyti nuosavą būstą ar keltis į jau pastatytą namą, taip dar labiau mažindami paklaustą butų rinkoje. Ekspertai teigia, kad tokia tendencija stebima pastaruosius kelerius metus. Stebėtina tai, kad norinčių gyventi individualiame name daugėja, bet kainos lyg ant mielių neauga.

Išnagrinėjusi Vyriausybės siūlomas priemones dėl mokesčių ir šešėlinės ekonomikos mažinimo, Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) palankiai vertina Vyriausybės planus dėl nelegalaus darbo masto mažinimo, palaiko sprendimą taikyti Sodros įmokų „lubas“ ir pasisako už finansinių paskatų inovacijoms sukūrimą, tačiau nepritaria siekiui virš Sodros lubų padidinti GPM tarifą 25 proc. ir siūlomam NT apmokestinimo modeliui.

Sostinė ir toliau stebina nekilnojamojo turto rinkos analitikus. Tačiau šį kartą ne kainų augimu, o stabilumu. Tuo tarpu kituose miestuose kainos auga.  „Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2018 metų balandžio mėnesio reikšmė išaugo 0,2 proc. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 2,9 proc.

Viena dažniausiai Lietuvoje pasirenkamų sričių, kur „dėti“ pinigus – nekilnojamasis turtas. Tačiau dažnai renkantis būstą investicijai paskaičiuojama, kiek pavyks uždirbti iš nuomos, bet neatsižvelgiama į kitą svarbų kriterijų.

Nuo praeitų metų lapkričio mėnesio vis mažėja rinkoje esantis naujų butų skaičius. Nekilnojamojo turto (NT) plėtotojai dėl to pirštu beda į valstybines institucijas – mat šios pačios nelinkusios priimti investicijų ir vilkina procesus. Keliama idėja, kad gal už tai pati valstybė turėtų ir baudas mokėti.

Po krizės nekilnojamojo turto kainos vis didėjo ir slinko į prieškrizinį lygį. Tačiau tuo pačiu didėjo ir gyventojų pajamos. Visgi rinkos analitikai siunčia signalą, kad kainų augimas jau išsikvepia ir derybinė galia pereina pirkėjams. „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis pastebi, kad šiuo metu Lietuvoje tvyro optimistinės nuotaikos: tiek įmonių, tiek gyventojų lūkesčiai labai geri, jų nesugadina nė pastarieji įvykiai Sirijoje, nei kalbos apie prekybinius karus.

Praeitą mėnesį butai pigo Klaipėdoje, o tuo tarpu Vilniuje kainos vėl padidėjo. Tiesa, kainų didėjimas, palyginus su prieš metus buvusiu, silpsta.  „Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso, fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2018 metų kovo mėnesio reikšmė išaugo 0,1 proc. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 2,8 proc.

Nuo šių metų pagal Aplinkos ministerijos reikalavimus leidžiama statyti tik A+ energinės klasės namus. „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis sako, kad augant reikalavimams, kyla ir daugiabučių statybų kainos, o garantuojamas išlaidų šildymui sutaupymas, lyginant su B klasės namais, yra nežymus, tad ir investicijos atsipirks per labai ilgą laikotarpį. „Hanner“ specialistai suskaičiavo, jog investicijos į A energinės klasės namus, lyginant su B energinės klasės namais, atsipirks tik per 119 metų.

Pirmieji 2018 metų mėnesiai rodo naujas tendencijas nekilnojamojo turto rinkoje – kainos tam tikro būsto jau mažėja, derybinės pirkėjų galios auga. Patys vystytojai pastebi, kad parduoti sekasi tik populiarius projektus. Tiesa, reikėtų nepamiršti, kad situacija Vilniuje skiriasi nuo Kauno ir Klaipėdos. Nekilnojamojo turto rinkos analitikų nuomonės išsiskiria. Vieni sako, kad naujos tendencijos rodo, jog atsiranda spaudimas mažinti kainas, kiti, kad tai tik pardavėjų lūkesčių pasikeitimas.

Kaip ir tikėtasi, šių metų pirmą ketvirtį gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų pokyčių tapo truputį kuklesni. SEB banko užsakymu kovą atlikta apklausa parodė, kad 54 proc. apklaustųjų šalyje mano, kad būstas per artimiausius dvylika mėnesių brangs, 13 proc. atsakiusių galvoja, kad pigs, ketvirtadalis nesitiki, kad kainos keisis, o likę 8 proc. neturi nuomonės šiuo klausimu. Tad skirtumas tarp galvojančių, kad būstas brangs ir pigs, sumažėjo iki 41 procento.

NT rinkos specialistai teigia, jog butus investicijai Lietuvoje dažniau renkasi moterys nei vyrai. Kaip pastebi nedidelės kvadratūros butų projektų vystytojai sostinėje, didžioji dalis jų parduodamų butų yra nuperkama moterų iniciatyva, vėliau įsigytą NT išnuomojant. Ši tendencija atspindi ir gilesnius finansinio elgesio skirtumus tarp moterų ir vyrų. Bitkoinais „žaidžia” berniukai Bene geriausiai šiuos skirtumus iliustruoja kriptovaliutų manija.

Egzistuoja begalė skirtingų būdų, kuriais siūloma greitai ir be didelio vargo įsigyti, išnuomoti ar parduoti savo nekilnojamąjį turtą. Vienas iš jų - į pagalbą pasitelkti nekilnojamojo turto brokerius - yra kone kontraversiškiausias, visuomenę dažniausiai padalijantis į dvi priešiškas stovyklas. Kol vieni džiaugiasi profesionalia rinkos žinovų pagalba ir efektyvumu, kiti, priešingai, atmeta bet kokią galimybę bendradarbiauti.