nt

Metų pradžia nekilnojamo turto (NT) rinkoje buvo pakankamai aktyvi – sudarytų ir įregistruotų pirkimo-pardavimo sandorių kiekis beveik nesiskyrė nuo praėjusių metų. Kaip įprasta, 2021 metų pradžioje didžiausio pirkėjų dėmesio sulaukė žemės sklypai, butai ir gyvenamiejinamai, skelbia Registrų centras. Laikinasis Registrų centro Duomenų sprendimų ir analizės departamento vadovas Paulius Rudzkis sako, kad metų pradžia NT rinkoje paprastai būna ramesnė nei kiti mėnesiai.

Daugelis nekilnojamo turto (NT) ekspertų sako tokių metų, kokie buvo 2020-ieji, mažai tikėjęsi. Dar pavasarį visiškoje duobėje atsidūręs NT sektorius jau antroje metų pusėje šoko į viršų, o metų pabaigoje pasiekė bene rekordines aukštumas. Pozityvios pirkėjų nuotaikos, anot brokerių, išsilaikė ir šių metų pradžioje.

SEB banko duomenimis, pernai gyventojams būstui suteiktų paskolų suma padidėjo 7 proc., o paskolų skaičius ūgtelėjo 3 procentais. Pandeminiais metais būsto paskolų smukimas buvo pastebimas tik pavasarį, pirmojo karantino metu. Antrasis karantinas rudenį ir vėlesnis jo sugriežtinimas pastebimos įtakos gyventojų skolinimuisi būstui nepadarė.

Pernai įvairios valstybės institucijos Turto bankui kaip nereikalingus perdavė 575 objektus, daugiausiai nekilnojamojo turto (NT) atsisakė Valstybinė miškų urėdija, skelbia Turto bankas.  Anot jo, įmonė atsisakė 236 objektų, kurių bendras plotas siekia 17,5 tūkst. kv. metrų.  53 objektus, kurių plotas 10,7 tūkst. kv. metrų, perdavė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.

Vilniuje suplanuotas naujas gyvenamųjų dangoraižių tipo projektas, į kurį ketinama investuoti 28,5 mln. eurų. Pagal užsienio pavyzdžius plėtojami du 20-ies aukštų daugiabučiai prisidės prie Vilniaus dangoraižių centro kūrimo, skelbiama pranešime žiniasklaidai. Nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovės „Omberg“ projektas, kurio bendras plotas siekia apie 22 tūkst. kv. m., vystomas Viršilų g., šalia pagrindinių mikrorajono arterijų – Laisvės ir Pilaitės prospektų.

Lietuviai pernai būsto paskoloms išleido beveik pusantro milijardo eurų. O dar šimtus milijonų jie sumokės bankams palūkanoms. Stambūs pirkiniai tautiečiams atsieitų pigiau, jeigu palūkanos Lietuvoje nebūtų vienos aukščiausių Europoje. O vien būsto paskolų palūkanos europinį vidurkį lenkia net 60 procentų. Vartojimo kreditai lietuviams, lyginant su statistiniu europiečiu, brangesni kone triskart.

Nors pernai daliai gyventojų teko patirti finansinį nuosmukį, visgi kitiems, panašu, pandemija nesutrukdė įsigyti nuosavo būsto. Nekilnojamo turto (NT) pardavėjai atviri – 2020-aisiais savo pirkėją atrado ne tik butai, bet ir kotedžai, gyvenamieji namai, o už kai kuriuos būstus lietuviai negailėjo pakloti ir virš milijono ar kelių. Registrų centro duomenimis, 2020 metų 10 brangiausių būstų sąraše – butai ir gyvenamieji namai nuo 1,3 iki 2,4 mln. eurų.

Per koronaviruso krizę Lietuvos gyventojai aktyviai perka nekilnojamąjį turtą, todėl daugėja būsto paskolų, sako Lietuvos banko (LB) atstovas. Tuo metu kai kurie parlamentarai nuogąstauja, kad ne visi sugebės grąžinti paskolas.

Visas Lietuvoje esantis registruotas ir įvertintas nekilnojamasis turtas (NT), naujausiu Registrų centro vertinimu, vertas beveik 119 mlrd. eurų. Palyginti su praėjusių metų duomenimis, šalies NT vidutinė rinkos vertė padidėjo apie 9 procentais. Registrų centro vertintojų teigimu, tam daugiausiai įtakos turėjo bendras Lietuvos ekonomikos augimas – didėjant gyventojų perkamajai galiai, būsto įperkamumui, kyla ir būsto paklausa bei jo kaina, todėl nustatoma ir didesnė jo vidutinė rinkos vertė.

Seimas pustrečio karto – nuo dvejų iki penkerių metų – pailgino  viešojo intereso gynimo terminą teritorijų planavimo klausimais. Taip sudaryta galimybė visuomenei nepavėluoti ir apskųsti galimus statybų pažeidimus.  Žmonės turės daugiau laiko skųsti jų netenkinančius detaliuosius, bendruosius, konkrečios vietovės ar savivaldybės lygmens planus.   Išimtis galios tik valstybei svarbių objektų planavimo dokumentų apskundimui – tai bus galima padaryti per dvejus metus.

Gyvenamųjų būstų rinka pastaruoju metu klesti, tačiau komercinio NT vystytojai laukia geresnių laikų. Specialistai prognozuoja, kad jo laukia pokyčiai. Pavyzdžiui, tikėtina, kad biurai jungsis su prekybos centrais, viešbučiai teiks ilgalaikės nuomos paslaugas, vietoje parduotuvių atsidarys prekių atsiėmimo punktai.

Ateinančiais metais nekilnojamojo turto (NT) sektoriaus laukia nauji pokyčiai. Su jais susidurs tiek statybų verslas, tiek būsto pirkėjai. Energinio naudingumo klasė kitais metais turės būti didesnė. Anot NT specialistų, tai reiškia, kad ir būstas po kurio laiko brangs.

Nepaisant koronaviruso pandemijos, 2020 m. nekilnojamo turto pardavimai augo. Vis tik jeigu ir toliau tęsis neapibrėžta situacija šalyje, neatmetama, kad reikalavimai gauti būsto paskolą griežtės. Tačiau patys bankai tikina, kad sąlygų negriežtino ir kol kas tokių planų neturi.

Pasauliui belipant iš pandemijos duobės, 2021-aisiais tikimasi ir ekonomikos atsigavimo. Visgi ekonomistai pastebi, kad pasaulio gamybos lyderės Kinijos ekonomikos laivas pavojingai siūbuoja, o tai gali sukelti problemų visame pasaulyje ir Lietuvoje, sako „Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Koronaviruso COVID-19 pandemija ir dėl jos įvesti karantinai šiemet darė didžiausią įtaką būsto rinkai. Ilgalaikis pandemijos poveikis jausis ir kitąmet, todėl turėtų išlikti šiemet atsiradusios tendencijos – didės plotas projektuojamuose ir statomuose naujuose butuose bei namuose,  rekordinis šių metų individualių namų pardavimas kitąmet tikriausiai taip pat bus sumuštas, prognozuoja rinkos ekspertai.

Lūkesčiai dėl būsto kainų Lietuvoje gruodžio pradžioje, kai dar nebuvo sugriežtinti antrojo karantino ribojimai, buvo istoriškai dideli. Vilniaus regione gyventojų, teigusių, kad gyvenamojo nekilnojamojo turto kaina didės per ateinančius dvylika mėnesių, buvo ypač daug – net 70 proc., rodo SEB banko užsakymu atliktos apklausos duomenys.

Lietuvos komercinio nekilnojamojo turto (NT) rinkoje dėl išaugusio darbo iš namų kitąmet stiprės biurų ploto atsisakymo tendencijos, tačiau Vilniaus biurų paklausos aktyvumą generuos iš Baltarusijos persikeliančios įmonės, prognozuoja rinkos ekspertai. Anot jų, labiausiai dėl pandemijos nukentėję viešbučio, prekybos ir maitinimo patalpų segmentai turės dėlioti kitas turto strategijas, o išsiplėtusi elektroninė prekyba spartins logistiktos ir gamybos segmentų plėtrą.

Remiantis „Swedbank“ užsakymu atlikta gyventojų apklausa, 4 iš 10 šalies gyventojų tikisi, kad per artimiausius trejus metus jų turimo būsto vertė augs. Tuo metu kas penktas gyventojas mano, kad jų būsto kaina mažės. Lyginant su praėjusių metų pavasarį atlikta apklausa, gyventojų optimizmas sumenko – 2019 m. pradžioje savo būsto kainos augimo tikėjosi kas antras gyventojas (50 proc.

Daugiau nei 12 tūkst. gyventojų anksčiau laiko gavo priminimus apie privalomą sumokėti nekilnojamojo turto (NT) mokestį, informavo Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). Pateikti atitinkamą deklaraciją ir sumokėti nekilnojamojo turto mokestį gyventojai dar turi laiko iki – gruodžio 15 d., tačiau priminimus gavo trečiadienį. VMI teigia atsiprašanti dėl sukeltų nepatogumų, tačiau pripažįsta, kad mokestį vis tiek reikės sumokėti.

Jau ateinančiais metais nekilnojamojo turto (NT) sektoriaus laukia nauji pokyčiai, kurie palies ne tik statybų verslą, bet ir kiekvieną gyventoją, ketinantį turėti nuosavą būstą.

Pirmajam karantinui pasibaigus lietuviai tiesiogine to žodžio prasme išgraibstė namus, sodybas ir sklypus. Registrų centras sako, kad kai kuriose savivaldybėse namų ir sklypų paklausa išaugo net keliais kartais, o nekilnojamojo turto ekspertai sako tokios vasaros nematę jau seniai – lietuviai pirko viską iš eilės. Spėjama, kad sodybas lietuviai įsigijo dėl karantino. Lietuvoje stipriai išaugo susidomėjimas sodybomis, namais ir sklypais, teigia Registrų centras.

Šis karantinas butų nuomos rinką paveikė visai kitaip nei pirmasis pavasarį. Nekilnojamojo turto ekspertai ne tik nepastebi kainų kritimo, bet atvirkščiai – kainos pastebimai kyla.  Didžiuosiuose miestuose – Vilniuje ir Kaune, susidomėjimas butais nuomai taip pat nemažėja, o tie, kurie jau gyvena nuomojamame būste stengiasi jį išlaikyti.  Kainos kilo  Nekilnojamojo turto portalas „Aruodas.

Nekilnojamojo turto (NT) sandorių rinkos aktyvumas po pagyvėjimo spalį lapkričio mėnesį prislopo, pranešė Registrų centras. Jo atstovų teigimu, viena iš tokio sulėtėjimo priežasčių gali būti vėl padidėjęs neapibrėžtumas dėl ateities, susijęs su koronaviruso situaciją. todėl ir metinis sandorių skaičius šiemet bus kiek mažesnis nei 2019-aisiais. „Spalį dar buvo įregistruojami sandoriai, dėl kurių pirkėjai ir pardavėjai susitarė, kai prognozės ir lūkesčiai dėl ateities nebuvo tokie niūrūs.

Vietoj planuotų socialinių butų ir bendruomenės centro Vilniaus Jeruzalėje iškilo kandidato į energetikos ministrus Dainiaus Kreivio verslo statytas daugiabutis. Daugiabučio statybai leidimas buvo išduotas neteisėtai, tačiau su politiku susijusios įmonės „Statybų gausa“ projektą išgelbėjo konservatorių partnerių Vilniaus savivaldybėje parašai – su bendrove pasirašyta taikos sutartis, leidusi keisti sklypo detalųjį planą pagal jau vykusias statybas, pranešė lrt.lt.

Atostogoms skirtas būstas pajūryje ar prie ežero mūsų šalyje daugeliui kurį laiką asocijavosi su prabanga, tačiau panašu, kad COVID-19 pandemija ir dėl jos atsiradę kelionių ribojimai tokį požiūrį netruko pakeisti. 17 proc. gyventojų, planuojančių artimiausiu metu įsigyti ar keisti būstą, svarsto apie antrą, poilsiui skirtą, būstą šalies kurorte ar sodybą kaime.

Apie būstą pajūryje pasvajoja ne vienas lietuvis, o jau antruoju veiklas ir keliones apribojančiu karantinu pasižymintys metai, ko gero, daugeliui tampa paskata šią svajonę pagaliau paversti realybe. Tad kaip pajūrio nekilnojamojo turto rinka pasitinka ieškančius būsto investicijai, poilsiui ar nuolatiniam gyvenimui?  Kaip pastebi „Capital Palanga“ NT brokerė Ieva Kaštaunaitė, dar pirmojo karantino metu susiformavo tendencija karantinuotis kitoje aplinkoje, nei gyvenama įprastai.

Iki gruodžio 15 d., kai gyventojai Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) turi pateikti nekilnojamojo turto (NT), viršijančio 150 tūkst. eurų, mokesčio deklaracijas ir sumokėti mokestį už 2020 metus, likus mažiau nei dviem savaitėms, Registrų centras dalinasi naudingais patarimais, kaip greitai ir nesunkiai sužinoti savo valdomo NT mokestinę vertę.

Statybos per metus – spalį, palyginti su 2019-ųjų spaliu – pabrango 1 proc. Tai lėmė vidutinio valandos bruto darbo užmokesčio (5,0 proc.), mašinų ir mechanizmų darbo valandos kainos (1,3 proc.) padidėjimas bei statybinių medžiagų ir gaminių kainų (0,9 proc.) sumažėjimas, pranešė Statistikos departamentas. Iš statinių per metus daugiausia – 1,5 proc. – pabrango gyvenamųjų pastatų statyba. Inžinerinių statinių statyba pabrango 1,1 proc., negyvenamųjų pastatų – 0,7 proc.

Nekilnojamo turto (NT) rinka atsilaikė prieš koronaviruso pandemiją. Gyventojai nesustojo pirkti būstų, karantino metu jie sutaupė pinigų. Tačiau pasikeitė pirkėjų poreikiai. Vietoje mažo buto miesto centre, žmonės nori didesnio ir patogesnio būsto. Vis tik NT specialistai pastebėjo, kad poreikiai ne visada atspindi žmonių galimybes. „Ober-haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas Saulius Vagonis teigė, kad Vilniuje matome V formos butų pardavimų kreivę.

Nekilnojamo turto (NT) specialistai pastebi, kiekvienais metais vidutinis lietuvių gyvenamojo būsto plotas mažėja. Dažno gyventojo butas neviršija 50 kvadratinių metrų. NT specialistų teigimu, šis rodiklis atspindi neigiamą gyvenimo kokybės pasikeitimą. Tačiau tikimasi, kad po pandemijos padėtis pasikeis, nes šiuo metu auga susidomėjimas namais ir kotedžais.

Jau daugiau nei pusmetį gyvenant pandemijos padiktuotomis sąlygomis ir vis daugiau laiko praleidžiant namuose, žmonėms natūraliai kyla noras kažką pakeisti buityje. Dažniausias sprendimas – būsto remontas ar smulkūs atnaujinimai. Ekspertai sako, jog norint sutaupyti, privalu laikytis kelių taisyklių.  Karantino metu lietuviai linkę išleisti mažiau  Bendrovės „Credit Service“, valdančios vartojimo kreditų prekės ženklą „Vivus.lt“ turimais duomenimis, 24 proc.

Dviejų Kaune veikiančių nekilnojamo turto plėtros įmonių vadovai kaltinami nuslėpę 220 tūkst. eurų pridėtinės vertės mokesčio (PVM), pirmadienį pranešė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT).  Pasak FNTT, kaltinimai dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo ir neteisingų duomenų apie pajamas pateikimo yra pareikšti dviem paeiliui vienai įmonei vadovavusiems direktoriams ir kitos tarpusavyje susijusios įmonės vadovui.

Antroji koronaviruso banga atnešė daugiau ribojimų, vis daugiau ekonomikos sričių priverstos prisiminti jau išmoktas pamokas. Nemažai jų teko ir nekilnojamo turto (NT) rinkai. Todėl atsirado naujovių – į sutartis įtraukiamas punktas, kuris užtikrina nuolaidą prasidėjus antrajam karantinui. NT brokeris Mantas Mikočiūnas pastebėjo, kad naujove dažniausiai naudojasi verslininkai, kuriems tenka nuomotis patalpas.

Pasibaigus karantinui nekilnojamo turto (NT) pardavimai sparčiai auga ir jau lenkia praėjusių metų sandorių kiekį. Anot ekonomisto, ši krizė yra kitokia. Anksčiau buvo įprasta, kad sustojus ekonomikos augimui, NT sektorius kentėdavo labiausiai. Tačiau dabar būstas tapo pagrindine ašimi, aplink kurią sukasi gyvenimas. Ypač auga poreikis turėti erdvesnius namus. „Registrų centro“ duomenimis vien tik per spalį įregistruota daugiau negu 14 tūkst. NT sandorių – net 21 proc.

Lietuvoje spalį įregistruotų nekilnojamojo turto (NT) pirkimo-pardavimo mėnesio sandorių skaičius yra didžiausias šiemet, pagrindinių NT objektų kategorijų – butų, gyvenamųjų namų ir žemės sklypų – pardavimai spalio mėnesį taip pat yra didžiausi šiais metais, pranešė Registrų centras. „Spalį tęsėsi dar vidurvasarį prasidėjęs rinkos atsigavimas – atskirų NT objektų kategorijų sandorių kreivės toliau kilo ir pasiekė aukščiausią tašką šiemet.

Naujoji valdžia žada permainas. Jų tikisi ir Lietuvos verslininkai. Anot jų, iki šiol valdžia su verslo atstovais mažai kalbėjosi, neišgirdo jų problemų. O pinigus skirstė bet kaip, tad verslininkai tikisi, kad naujoji valdžia atsižvelgs į jų pasiūlymus ir sumažins biurokratizmą. Žinomiems verslo atstovams užkliuvo naują valdančiąją koaliciją sudarysiančių partijų programos, kuriose, anot jų yra gausu lozungų ir abstrakcijų.

Nepaisant antros koronaviruso bangos nekilnojamojo turto (NT) rinka nemažina apsukų, butų kainos kyla. Todėl pirkėjai nuolat seka skelbimus, iš karto rezervuoja butus ir moka už juos daugiau negu prašo pardavėjas. NT specialistai aiškina, kad tokią situaciją lemia didesnė butų paklausa negu pasiūla.  Vis tik prognozuojama, kad tokia situacija ilgai nesitęs.

Nuo liepos mėnesio Lietuvoje įsigaliojęs automobilių registracijos mokestis atnešė pasipiktinimo bangą dėl daliai transporto priemonių netinkamai įvertinamo taršos nustatymo. Nors nekilnojamojo turto (NT) vertė dažnu atveju yra kur kas didesnė už automobilio, visgi prognozuojama, kad būtent taršos mokestis surinks kur kas daugiau pinigų nei NT.

Būsto pardavimams sugrįžtant į senas vėžes, nuomos rinka išgyvena pokyčius. Nekilnojamojo turto (NT) specialistai pastebi, kad nors nuomos kainos sugrįžta į prieškarantininį lygį, artimiausiu metu brangimo tikėtis nevertėtų. Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) prezidento Mindaugo Statulevičius pastebėjimu, pandeminė situacija pakeitė nusistovėjusią nuomos rinką – pakito kainos, būsto pasiūla.

Jeigu karantino metu nekilnojamo turto (NT) rinka buvo sąstingyje, šiuo metu ji vis sparčiau atsigauna. Tautiečiai butams ir namams pirkti išleidžia daugiau pinigų nei pernai. O būsto kainos nuosekliai auga. Registrų centro analitikai taip pat pastebėjo, kad šiemet sumažėjus butų pardavimams, pirkėjų žvilgsniai vis dažniau krypo į gyvenamuosius namus. Per tris šių metų ketvirčius visoje Lietuvoje buvo įregistruota 23 tūkst. butų ir 9 tūkst. gyvenamųjų namų pirkimo-pardavimo sandorių.

Jaunoji karta pasaulį mato visiškai kitokiu kampu – su išmaniaisiais įrenginiais suaugę ir tvarų vartojimą vertinantys jaunuoliai, kitaip žiūri į darbo santykius, šeimą.

Nekilnojamo turto (NT) rinkai pavasarį dėl karantino smukus, vasaros pabaigoje ir rudens pradžioje būsto rinka sugrįžo į augimo vėžes – bendra butams ir namams įsigyti išleista suma buvo didesnė nei prieš metus, o vidutinės būsto kainos augo, teigia Registrų centras. Pasak laikinojo Registrų centro duomenų sprendimų ir analizės departamento vadovo Pauliaus Rudzkio, trečiąjį ketvirtį būstui pirkti išleista 590 mln. eurų – 6 proc. daugiau nei pernai ir 40 proc.

Karantininis sąstingis nesutrukdė atsigauti nekilnojamojo turto (NT) rinkai. Specialistai tikina, kad būsto pardavimai yra kone rekordiniai. Visgi ateities prognozės gali būti ne tokios optimistiškos – manoma, kad būsto pirkėjų laukia išaugusios kainos, sumažės pasirinkimo galimybės. Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) prezidentas Mindaugas Statulevičius sako, kad dabartinė NT rinka yra aukštumose, pastebimi ir augimo ženklai.

Nuo kitų metų atsinaujinant statinių mokestinėms vertėms, visi butų, gyvenamųjų namų, komercinių pastatų ir kitų statinių turėtojai jau dabar gali nemokamai ir greitai pasitikrinti, kokia jų valdomų statinių mokestinė vertė bus nuo 2021 m. sausio.  Kasmetinį visos šalies nekilnojamojo turto (NT) vertinimą atlikęs Registrų centras perskaičiavo žemės sklypų ir statinių vidutines rinkos vertes.

Individualių namų pardavimai Lietuvoje ir toliau muša rekordus. Rugsėjų jų buvo parduota daugiau nei 1,3 tūkst. Specialistai sako, kad įtakos tam turi kintanti demografinė padėtis ir pavasarį buvęs karantinas. Registrų centro duomenys rodo, kad per devynis šių metų mėnesius Lietuvoje įregistruotų NT pirkimo-pardavimo sandorių skaičius siekė 90,4 tūkst. Beveik dešimtadalį jų sudarė individualių gyvenamųjų namų pardavimai.

Nors nekilnojamo turto (NT) pardavimas nepaisant koronaviruso pandemijos vėl auga, būsto nuomos rinkoje, anot specialistų, vis dar įtampų netrūksta. Tad tikėtina, kad būsto nuomos kainos neaugs, o priešingai – mažės. NT ekspertas, įmonės „Realdata“ vadovas Arnoldas Antanavičius įsitikinęs, kad didžiuosiuose Lietuvos miestuose rinkos sąlygomis paprastai kainas lemia pasiūlos ir paklausos santykis.

Per praėjusią naktį sėkmingai atlikus visus programinius pakeitimus nuo ketvirtadienio įsigaliojo naujoji Registrų centro paslaugų kainodara. Nuo šiandien pradėjusios galioti įmonės teikiamų administracinių ir viešųjų paslaugų kainos yra pagrįstos aiškiais principais – visos paslaugos kainuoja tiek, kiek yra patiriama sąnaudų joms teikti. Dėl to, kai kurios elektroniniu būdu teikiamos paslaugos atpinga net kelis kartus.

Nekilnojamo turto (NT) rinkoje pokyčių laukia tiek pardavėjai, tiek pirkėjai. Šie tikisi, kad koronaviruso pandemija būsto kainas sumažins. Tačiau ekonomistai prognozuoja priešingą scenarijų – pinigų bankuose ir pas gyventojus užteks, tad būsto kainos nesikeis. Apie tai šią savaitę buvo nemažai diskutuota Lietuvos ekonomikos konferencijoje. Lietuvos banko vyresnysis ekonomistas Vaidotas Šumskas pastebėjo, kad šiuo metu gyvenamojo NT rinkos vystytojų lūkesčiai yra optimistiški.

Nepaisant didelio nedarbo ir nežinomybės rinkose, kuri susijusi su artėjančiais prezidento rinkimais, JAV gyventojai ėmė masiškai pirkti naujus namus. Kai kurie duomenys rodo, kad lietuviai taip pat vis dažniau svarsto apie nekilnojamojo turto (NT) pirkimą. Banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas atkreipė dėmesį į tokias tendencijas įraše asmeninėje „Facebook“ paskyroje. „Amerikiečiai nusprendė, kad Covid-19 krizė yra pats geriausias metas įsigyti naują būstą.