nasa

Tarptautinėje kosminėje stotyje (TKS) aptiktas oro nuotėkis šiuo metu nekelia pavojaus įgulos nariams ir stoties darbui, ketvirtadienį pranešė JAV kosmoso agentūra NASA. Nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija nurodė, kad šiuo metu „betarpiško pavojaus nėra“, informavo naujienų agentūra „Bloomberg“. NASA pridūrė, kad oro nuotėkis iš TKS buvo užfiksuotas dar 2019 metų rugsėjį, bet dabar ši problema paaštrėjo.

Pirmieji per beveik dešimtmetį JAV erdvėlaiviu į Tarptautinę kosminę stotį (TKS) atskridę astronautai šeštadienio vakarą JAV bendrovės „SpaceX“ erdvėlaiviu išskrido namo, nepaisant prie Floridos artėjančio uragano „Isaias“. NASA filmuotoje medžiagoje matyti, kaip kosmoso tamsoje kapsulė lėtai tolsta nuo TKS, dviem astronautams Dougui Hurley ir Bobui Behnkenui baigus dviejų mėnesių viešnagę. „Ir jie pakilo!“ – tviteryje parašė JAV kosmoso agentūra.

Naujausias NASA marsaeigis jau pakeliui į Raudonąją planetą. Iš Floridos pakilęs toną sveriantis aparatas Marsą pasiekti turėtų kitąmet, o pagrindinis jo tikslas bus išsiaiškinti, ar šioje planetoje egzistavo gyvybė.

Ar kada nors susimąstėte, kaip atrodo Saulė iš arti? Europos kosmoso agentūros ir NASA bendras projektas – zondas „Solar Orbiter“ – prie žvaigždės priartėjo labai arti ir sugebėjo užfiksuoti išskirtinius Saulės paviršiaus vaizdus.  Užfiksuotos pirmosios tokios Saulės nuotraukos: gigantiška žvaigždė išties arti. Europos kosmoso agentūra ir NASA dar šių metų vasarį paleido zondą „Solar Orbiter“ ir dar birželį užfiksavo, kaip atrodo Saulė ir joje vykstantys procesai.

2010 metais į kosmosą pakilusi Saulės dinamikos stebėjimo observatorija ištisą dešimtmetį fotografavo Saulę ir siuntė ryškius jos vaizdus į Žemę, o dabar visus 10-ies metų vaizdus sudėjo į vieną įspūdinga valandos trukmės įrašą, su kuriuo ir kviečiame susipažinti. 2010-ųjų vasario 11-ąją NASA agentūros raketa į kosmosą iškėlė tris tonas sveriantį erdvėlaivį, kurio dėka per dešimtmetį saulę pamatėme taip, kaip niekada iki šiol.

Naujasis amerikiečių bendrovės „Space X“ pilotuojamas erdvėlaivis „Crew Dragon“, baigęs misiją Tarptautinėje kosminėje stotyje (TKS), turėtų sugrįžti į Žemę rugpjūčio pradžioje, pranešė NASA komercinių skrydžių programos vadovo pavaduotojas Steve'as Stitchas. „Manome, kad artimiausia galimybė atsijungti [nuo TKS] ir sugrįžti į Žemę pasitaikys ne anksčiau rugpjūčio 2 dienos“, – sakė jis.

Bendrovės „SpaceX“ ir dviejų NASA astronautų kosminis žygdarbis tikrai paklius į istorijos puslapius. Sėkmingai susijungę su Tarptautine kosmine stotimi ir į ją įžengę NASA astronautai jau sveikinasi su Žemės gyventojais, šiuos istorinius kadrus pamatysite ir jūs. Istoriniais tapo kadrai, kaip bendrovės „SpaceX“ erdvėlaivis „Crew Dragon“ artėjo prie Tarptautinės kosminės stoties ir kapsulė sėkmingai susijungė su stotimi.

JAV bendrovės „SpaceX“ erdvėlaivis „Crew Dragon“ šeštadienį sėkmingai pradėjo istorinį pirmąjį pilotuojamą skrydį į Tarptautinę kosminę stotį (TKS), iki paskutinės minutės tvyrojus nerimui dėl nepalankių orų, pranešė Nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija (NASA). Į TKS išskrido du NASA astronautai – 49 metų Bobas Behnkenas ir 53 metų Dougas Hurley. „Uždekim šią žvakę“, – prieš pat įsijungiant raketos varikliams ištarė D. Hurley.

Ilgai lauktas ir naują pilotuojamų kosminių skrydžių erą turėjęs pradėti kompanijos „SpaceX“ erdvėlaivio su dviem NASA astronautais pakilimas taip ir neįvyko. Šiam istoriniam momentui koją pakišo gamta. Visgi, naujausiais duomenimis, erdvėlaivis turi kilti šį savaitgalį. Į Floridą stebėti dviejų NASA astronautų pilotuojamo „SpaceX“ erdvėlaivio skrydžio atvyksta Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas ir jo žmona Melania.

Aktoriui Tomui Cruise'ui nepaprastai pasisekė. Jis savo aktorinius sugebėjimus demonstruos aukščiau žemės – filmuosis kosmose.  Apie tai pranešė theguardian.com. Kaip teigė užsienio žiniasklaida, dabar vyksta derybos su Nasa dėl galimybės ten filmuotis. Ši juosta bus kuriama bendradarbiaujant su Elonu Musku.

Iš NASA palydovų darytos nuotraukos rodo didelį taršos virš Kinijos sumažėjimą, kuris „iš dalies susijęs“ su ekonomikos sulėtėjimu kilus naujo koronaviruso protrūkiui, pranešė JAV kosmoso agentūra. Taršos azoto dvideginiu (NO2) sumažėjimas iš pradžių buvo pastebėtas netoli protrūkio epicentre esančio Uhano miesto centrinėje Kinijos dalyje, bet dabar yra stebimas virš visos Kinijos, sakė NASA mokslininkai, išstudijavę savo ir Europos kosmoso agentūros palydovų surinktus duomenis.

Katherine Johnson, afroamerikietė NASA matematikė, pirmadienį mirė būdama 101 metų, pranešė kosmoso agentūra. K. Johnson skaičiavimai padėjo išsiųsti pirmąjį žmogų į Mėnulį 1969-aisiais, tačiau ji nebuvo labai žinoma iki pat 2017 metų, kai pasirodė „Oskarui“ nominuotas filmas „Paslėpti skaičiai“, kuriame pasakojama apie afroamerikiečių matematikių komandą, atlikusią itin svarbų vaidmenį NASA ankstyvaisiais kosmoso programos metais.

Lig Saulės gyvenimo pabaigos dar ne vienas milijardas metų. O kas, jei greta išsivysčiusios civilizacijos apgyvendintos planetos grasina sprogti supernova? Nešti kudašių kiek įkabinant? Bet spinduliavimas susvilins iki pelenų.  Įsivaizduokite, esate kosminiame laive. Prieš akis – bekraštė niūri erdvė, o už nugaros – viską akinančiu spindesiu apšviečianti sprogstanti žvaigždė.

Įspūdingas Amerikiečių kosmoso technologijų kompanijos „SpaceX“ bandymas, nuo kurio priklauso ar kompanijai bus leista jau šiemet į Tarptautinę kosminę stotį skraidinti NASA astronautus.

Kruopšti analizė parodė, kad milžinišku balionu Antarktidoje užfiksuotų dalelių dabartinėmis mūsų fizikos žiniomis paaiškinti negalima. Tad, prasidėjo aiškinimosi, kas jos yra, lenktynės. 2006 metais ir paskui dar 2014, NASA mokslininkai, naudodami oro balioną su dalelių detektoriumi Antarctic Impulsive Transient Antenna (ANITA), užfiksavimo neaiškius signalus.

Egzoplanetų ieškantis NASA zondas TESS (Transiting Exoplanet Survey Satellite) aptiko Žemės dydžio pasaulį, skriejantį aplink savo žvaigždę gyvybei žemiškajai palankioje zonoje. TESS tai pat aptiko pirmąją planetą, priklausančią dvinarei žvaigždžių sistemai. Pasak mokslininkų, ji galėtų būti panaši į Tatuino planetą iš filmų „Žvaigždžių karai“, bet mažai tikėtina, kad sąlygos joje leistų egzistuoti gyvybei, panašiai į mūsiškę.

JAV Nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija (NASA), besiruošianti atnaujinti pilotuojamus skrydžius į Mėnulį, yra atvira galimybei įtraukti į šį projektą tarptautinius partnerius, ir tai gali atverti kelią pirmajam ne amerikiečiui žengti ant Žemės gamtinio palydovo paviršiaus, pirmadienį pranešė kosminių programų vadovai.

Rusija skyrė vieną aukščiausių valstybės apdovanojimų – Narsumo ordiną – amerikiečių astronautui Nickui Hague'ui (Nikui Heigui), pernai išgyvenusiam per avarinį erdvėlaivio „Sojuz“ nusileidimą, antradienį informavo Kremlius.

Biržuose gimęs ir užaugęs, o šiuo metu Kaune gyvenantis ir dirbantis Tomas Drevinskas laimėjo JAV Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos (NASA) paskelbtą konkursą podoktorantūros stažuotei. Daktaro laipsnį turintis mokslininkas dvejus metus dirbs Kalifornijos technologijos institute, Reaktyvinio judėjimo laboratorijoje. Įgyvendinta sena svajonė 33 metų mokslininko teigimu, darbas NASA buvo sena jo svajonė ir laimėtas konkursas yra žingsnis jos įgyvendinimo link.

JAV karinių oro pajėgų kosminis lėktuvas X-37B prieš kelias dienas pagerino Žemės orbitoje buvimo rekordą. Tačiau niekas dorai negali paaiškinti, ką bepilotis orlaivis ten veikia ir kuomet yra žadama jį grąžinti į Žemę. Visa informacija apie X-37B misiją yra griežtai saugoma po slaptumo žyma.

1969-ųjų liepos 20-ąją ant Mėnulio paviršiaus pirmą sykį atsistojo žmogus. Nuo to laiko praėjo jau daugiau nei 50 metų, tačiau kalbos apie tai, ar „Apollo 11“ nusileidimas iš tiesų buvo, niekaip nenutyla.

NASA pristatė savo „dvynių“ kosminio eksperimento, kuris truko beveik metus, rezultatus. 2015-aisiais astronautas Scottas Kelly per 340 parų išbuvo orbitoje, o mokslininkai stebėjo jo organizmo patiriamus pokyčius nuo brolio dvynio Marko, kuris liko Žemėje. Tyrėjai nustatė, kad ilgą laiką kosmose išbūnantiems astronautams pasireiškia kai kurie kraujotakos ir genų pokyčiai. Dauguma jų sugrįžta į pradinę būklę netrukus po nusileidimo ant Žemės, tačiau yra ir tokių, kurie pasiliko visam gyvenimui.

Šeštadienį, minint misijos „Apollo 11“ išsilaipinimo Mėnulyje 50-ąsias metines, į kosmosą ruošiasi išskristi JAV, Italijos ir Rusijos astronautai. Rusijos kosmoso agentūros „Roskosmos“ kosmonautas Aleksandras Skvorcovas, NASA astronautas Andrew Morganas ir Europos kosmoso agentūros (ESA) astronautas italas Luca Parmitano 19 val. 28 min. Lietuvos laiku išskris į Tarptautinę kosminę stotį (TKS) iš Baikonuro kosmodromo Kazachstane.

NASA penktadienį paskelbė, kad nuo kitų metų kvies į Tarptautinę kosmoso stotį (TKS) turistus ir leis joje vykdyti kitus komercinius projektus, JAV kosmoso agentūrai siekiant atsiriboti nuo aplink Žemę skriejančio tyrimų centro finansavimo. „NASA atveria Tarptautinę kosmoso stotį komercinėms galimybėms ir pristato šias galimybes, ko niekada nedarėme anksčiau“, – Niujorke sakė NASA finansų vadovas Jeffas DeWitas.

NASA kas dvejus metus atlieka įvairių Žemės regionų „atsparumo meteorito pavojui“ tyrimus: 2013-aisiais kompiuterio simuliacijos metu buvo nušluota nuo paviršiaus Bangladešo sostinė Daka, 2017-aisiais pavyko išgelbėti Tokijų, o šiais metais simuliacijos metu buvo visiškai sunaikintas Niujorkas. Mokslininkai perspėja, kad tai tik patvirtina, kokią milžinišką grėsmę gali kelti netikėtas meteorito pasirodymas.

5G ryšys – dar nepažįstama naujiena. Ir užtikrintumo tai nepriduoda. Tačiau su atlaidžia šypsena atmetus iš nežinojimo kylančias sąmokslo teorijas, lieka skaičiais pagrįsti perspėjimai, į kuriuos pro pirštus žiūrėti nederėtų. JAV meteorologijos valdyba NOAA ir kosmoso agentūra NASA praneša, kad 5G tinklų plėtra gali smarkiai sumažinti orų prognozavimo galimybes. Pasaulinis 5G tinklo signalų siųstuvų paplitimas tiesiogiai paveiks meteorologinės įrangos darbą.

JAV kosmoso agentūra NASA pirmadienį atsisakė planuoto pirmojo dviejų moterų išėjimo į atvirą kosmosą, nes Tarptautinėje kosmoso stotyje (TKS) pritrūko tinkamo dydžio skafandrų. Christina Koch dabar ruošiasi atlikti užduočių kosmose su kolega amerikiečiu Nicku Hague'u, o ne su Anne McClain, kaip iš pradžių buvo planuota. Jei Ch. Kock ir A. McClain drauge išeitų į atvirą kosmosą, tai būtų pirmas kartas, kai tokiomis sąlygomis dirbtų dvi astronautės.

NASA planui pasemti purvo ir smėlio nuo vieno asteroido iškilo kliuvinių. Mokslininkai manė, kad ant asteroido Bennu yra didelių atvirų plotų, tinkamų šiai užduočiai, bet kosminis aparatas, šiuo metu skriejantis aplink asteroidą, nustatė, kad jo paviršius nusėtas akmenimis ir kad nėra jokių didelių lygių plotų mėginiams paimti.

2018-aisiais gruodį įvyko trečias didžiausias meteorito sprogimas per pastarąjį šimtmetį. Tačiau jis įvyko toli nuo žmonių, todėl reiškinys tapo praktiškai nepastebėtu. Apie meteoritą paskelbė NASA mokslininkai, o Rusijos valdžia, kurios teritorijoje ir nukrito kosmoso gelmių kūnas, tradiciškai nuslėpė nuo visuomenės informaciją. Pasak NASA atstovų, į Žemės atmosferą patekęs meteoritas išskyrė 10 kartų daugiau energijos, negu branduolinė bomba, numesta ant Hirošimos.

JAV Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos (NASA) ir bendrovės „SpaceX“ paleistas eksperimentinis pilotuojamas erdvėlaivis sekmadienį pasiekė Tarptautinę kosminę stotį (TKS). Susijungimas prasidėjo 10 val. 51 min. Grinvičo (12 val. 51 min. Lietuvos) laiku, daugiau nei 400 km virš Žemės paviršiaus. Raketa „Falcon 9“ su astronautų kapsule, anksti šeštadienį pakilusi iš Kennedy kosmoso centro Kanaveralo kyšulyje Floridoje, du kartus apskriejo aplink mūsų planetą.

JAV Nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija (NASA) ir bendrovė „SpaceX“ šeštadienį rengiasi eksperimentinio pilotuojamo erdvėlaivio startui, kuris yra svarbus žingsnis siekiant po aštuonerių metų pertraukos atnaujinti pilotuojamus kosminius skrydžius iš JAV teritorijos.

Jungtinių Valstijų kosmonautikos specialistai praneša, jog užtarnauto poilsio išeina ilgametis marsaeIgis „Opportunity“. Turėjęs veikti tik kelis mėnesius aparatas informaciją iš Raudonosios planetos siuntė daugiau nei dešimtmetį, todėl ne vienas prie jo dirbęs NASA specialistas su marsaeigiu atsisveikino lyg su senu draugu. Iš viso per 14 metų jis padarė per 200 000 Raudonosios planetos vaizdų, kurie visi viešai prieinami internete.

Visos Nacionalinės krepšinio asociacijos (NBA) ir Oklando „Golden State Warriors” žvaigždė Stephenas Curry prieš kelias dienas pareiškė, kad turi stiprių abejonių dėl žmonių išsilaipinimo Mėnulyje. Po tokių krepšininko žodžių netrukus sureagavo ir Nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija (NASA). „Mes kada nors esame buvę Mėnulyje? Tikrai nemanau”, – podkasto metu kalbėjo žymusis „Warriors” snaiperis.

Mokslo pasaulio akys dabar prikaustytos NASA programos „InSight“ roboto, nusileidusio ant Marso planetos ir turinčio pateikti daugiau duomenų apie šią mūsų kaimynę. Tačiau Marso tyrinėjimas tęsiasi daugiau nei 40 metų, ir jau dabar yra galimybė pasižvalgyti po šios planetos paviršių. Šiuos kadrus NASA gavo iš Marso orbitoje nuo 2006-ųjų besisukančios HiRISE kameros. 40 mln.

Daugybę žmonių domina, ar ateiviai iš tiesų egzistuoja. Internete apstu įvairių teorijų, nuotraukų ir pasakojimų, tačiau neaišku, kurie iš jų yra tiesa. NASA mokslininkai ne kartą patikino, jog ateiviai – tikri, tačiau jų aptikti dar nepavyko. „Noriu įvardyti faktą, kad būtybes, kurias galbūt rasime, arba kurios (jei norės arba jeigu dar tai neįvyko) ras mus nebūtinai turi būti deguonimi paremti organizmai, kaip mes.

NASA kibernetinis zondas „Osiris-Rex“ pirmadienį priartėjo prie senovinio asteroido Benu po dvejus metus trukusios kelionės ir tapo jo pirmuoju lankytoju nuo šio dangaus kūno susiformavimo prieš milijardus metų. Kaip ir buvo planuota, „Osiris-Rex“ atsidūrė už 19 km nuo plačios verpstės pavidalo asteroido, o ateinančiomis dienomis dar labiau prie jo priartės ir gruodžio 31-ąją pradės skrieti aplink jį. Joks kitas kosminis aparatas dar nebuvo paleistas skrieti orbita aplink tokį mažą dangaus kūną.

Labiausiai pažengęs NASA kosminis satelitas šeštadienį buvo pakeltas į kosmosą, o jo misija – stebėti ledo praradimus pasaulyje bei šylant klimatui pagerinti jūros lygio pakilimo prognozes. Gaubiamas tamsos, 1 mlrd. JAV dolerių, pusę tonos sveriantis satelitas „ICESat-2“ buvo paleistas iš Vandenbergo oro pajėgų bazės Kalifornijoje 6 val. 2 min. vietos laiku (16 val. 2 min.

Grupė NASA astronautų kalbėjo su „Science Channel“. Žmonėms labai rūpi specialistų nuomonė, ar ateivių egzistavimas yra realus. Diskusijos apie gyvybę kitose planetose atskleidė tai, kas labiausiai rūpi tuo besidomintiems internautams. Internacionalinės kosmoso stoties vadas Leroy‘us Chiao prisipažino tikintis, kad gyvybė kitose planetose tikrai egzistuoja. Jis kalbėjo, kad visatoje turėtų būti daug gyvybės, nes ji yra beribė.

NASA neseniai paskelbė, kad jos marsaeigis Curiosity Marso paviršiuje aptiko sudėtingas organines molekules – pagrindines mums pažįstamos gyvybės žaliavas. Bet dabar aiškėja, kad ankstesnis NASA zondas galėjo padaryti tokį pat atradimą daugiau nei prieš prieš 40 metų, tik netyčia jį sudegino. 1976 metais, NASA'os Viking dvyniai atliko pirmuosius organinės medžiagos paieškų Marse eksperimentus.

Užsienio naujienų portalas „The Lad Bible“ praneša, jog buvęs NASA mokslininkas Kevinas Knuthas pagaliau prabilo apie vyriausybių slepiamus įrodymus, jog ateiviai egzistuoja ir apie juos žinoma jau kurį laiką. Kevinas dabar dirba Albanijos universitete ir dėsto fiziką. Jis tikina, jog pasaulyje apstu įrodymu, kurie tik patvirtina jo teiginius. Jis mano, jog žmonės turi išmokti susitaikyti su faktu, kad NSO pastebėjimai yra realus dalykas.

NASA atrado dar niekada iki šiol nematytas formas virš Arkties. Daugybė mokslininkų niekaip negali to paaiškinti. Lėktuvu skridę tyrėjai įamžino keistas skyles lede ir privertė spėlioti būrius mokslininkų. Vieni tikina, kad šias skyles padarė ruoniai, bangos arba povandeniniai laivai, kiti sako, jog tai ateivių darbas. „Šiandien mes matėme keistai apvalias dėmes. Tokio reginio dar niekada nesu matęs“, – sakė NASA operacijos „IceBridge“ lyderis John Sonntag.

NASA trečiadienį paleido 337 mln. dolerių (273,6 mln. eurų) vertės skalbimo mašinos dydžio kosminį aparatą, turintį padėti smarkiai išplėsti už mūsų Saulės sistemos ribų esančių planetų paiešką, ypač ieškant artimesnių Žemės dydžio planetų, kuriose galėtų būti gyvybės. „Trys, du, vienas – ir kylam!“ – pasakė NASA komentatorius Mike'as Curie (Maikas Karis), kompanijos „SpaceX“ raketai „Falcon 9“ su zondu „Transiting Exoplanet Survey Satellite“ (TESS) 18 val. 51 min. vietos (ketvirtadienį 1 val.

NASA pirmadienį turi paleisti 337 mln. dolerių (273,6 mln. eurų) vertės, skalbimo mašinos dydžio kosminį aparatą, turintį padėti smarkiai išplėsti už mūsų Saulės sistemos ribų esančių planetų paiešką, ypač ieškant artimesnių Žemės dydžio planetų, kuriose galėtų būti gyvybės. Zondą „Transiting Exoplanet Survey Satellite“ (TESS) pirmadienį 18 val. 32 min. vietos (antradienį 1 val. 32 min.

Prieš 57 metus, balandžio 12 d., pirmą kartą istorijoje žmogus pakilo į kosmosą. Tačiau nuo tada technologijos taip ištobulėjo, kad šiandien norint pasižvalgyti už Žemės ribų – užtenka ir išmaniojo telefono. Jei giedrėjant naktims ir ryškėjant žvaigždėms, vis dažniau keliate akis į dangų, jūsų dėmesiui – keturios Arnoldo Lukošiaus, „Tele2 Inovacijų biuro“ eksperto, rekomenduojamos programėlės kosmoso gerbėjams.

NASA nusprendė finansuoti Alabamos universiteto mokslininkų ir tyrėjų iš Japonijos komandą, kuri planuoja sukurti naują Raudonosios planetos tyrimų tipą. Projektui paskirta 125000 dolerių, už kuriuos turės būti sukurtas bičių robočių spiečius. Jos galės skraidyti retoje Marso atmosferoje ir jutikliais rinkti informaciją. Prieš žmonėms įkeliant koją į Marsą, tokie robotai, kaip Curiosity marsaeigis jau tyrinėjo planetą.

Per savo gyvenimą nežemiškos gyvybės atradimo besitikintys žmonės dabar lauks ketvirtadienio. NASA paskelbtas pranešimas spaudai nurodo, kad kartu su „Google“ organizacija ketvirtadienį surengs spaudos konferenciją, kurios metu pasidalins naujais didžiais atradimais, susijusiais su „Kepler“ teleskopu. Kas tai galėtų būti? Iš tikrųjų tai ne taip jau sunku atspėti - juk „Kepler“ ieško gyvybei tinkamų planetų. „Kepler“ kosmoso observatoriją į orbitą iškeltą dar 2009 metais.

  JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) pirmadienį paliepė šalies kosmoso agentūrai NASA vėl pasiųsti amerikiečius į Mėnulį, pirmąkart nuo 1972 metų, ir pradėti ruoštis būsimoms kelionėms į Marsą. „Šįkart mes ne vien įsmeigsime savo vėliavą ir paliksim savo pėdsaką“, – D. Trumpas sakė per naujos kosmoso politikos direktyvos pasirašymo ceremoniją Baltuosiuose rūmuose.

Tarpžvaigždinėje erdvėje už milijardų kilometrų nuo Žemės skriejantis kosminis zondas „Voyager 1“ penktadienį vėl atsigręžė reikiama kryptimi, NASA pirmąkart per pastaruosius 37 metus įjungus šio aparato manevrinius variklius. Šis zondas ir jo dvynys „Voyager 2“ buvo paleistas prieš daugiau kaip 40 metų tirti Saulės sistemos išorinių planetų. Dabar jie yra toliausiai nuo Žemės nukeliavę žmogaus sukurti objektai.

 Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) administracijos atstovai pasižadėjo nusiųsti amerikiečius į Mėnulį, o vėliau į Marsą. Kosmoso pramonės lyderiai sako, kad kartu su NASA kuria specialiai tam skirtus erdvėlaivius ir žada, kad po penkerių metų astronautai tikriausiai dirbs netoli Mėnulio, nors dar ten nenusileis.