nasa

  NASA kosminis aparatas „Cassini“ penktadienį baigė 20 metų trukusią misiją, pakeitusią mūsų požiūrį į gyvybę kitose Saulės sistemos vietose, ir išnyko Saturno atmosferoje.   Ši legendinė misija, anot mokslininkų, atskleidė mums beveik viską, ką mes dabar žinome apie Saturną ir pakeitė mūsų mąstymo apie gyvybę kitur Saulės sistemoje pobūdį. Baigtas 3,9 mlrd. dolerių (3,28 mlrd. eurų) atsiėjęs tarptautinis „Cassini“ projektas, kuriame dalyvavo mokslininkai iš 27 valstybių.

JAV astronautė Peggy Whitson šeštadienį vėlai vakare sugrįžo į Žemę – baigėsi jos skrydis, patvirtindamas rekordinę amerikiečio buvimo kosmose trukmę. Išorinėje Žemės erdvėje P.Whitson iš viso išbuvo 665 paras – 288 paras vien per pastarąją misiją; tiek laiko kosmose nebuvo nė vienas kitas amerikietis ar amerikietė.

Neįprastai arti Žemės – 7 mln. km atstumu – rugsėjo 1-ąją praskries didžiausias per pastarąjį šimtmetį asteroidas, pranešė Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracija (NASA). Šis asteroidas buvo atrastas 1981-aisiais. Jis buvo pavadintas (3122) Florens – XIX amžiaus šiuolaikinės slaugos pradininkės Florence Nightingale garbei.

JAV Nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija NASA penktadienį paleido naujausią iš kelių palydovų, kuriais siekiama užtikrinti, kad tarptautinės kosminės stoties astronautai galėtų susisiekti su Žeme. Sekimo ir duomenų perdavimo palydovas (Tracking and Data Relay Satellite, TDRS-M), pagamintas bendrovės „Boeing“, kainavo 408 mln. dolerių (apie 349 mln. eurų) į kosmosą buvo iškeltas raketos „Atlas V“, paleistos iš Kanaveralo kyšulio Floridoje 8 val. 29 min. vietos (15 val. 29 min.

Devynmetis iš Naujojo Džersio valstijos, apibūdinęs save „galaktikos sergėtoju“, tikisi, kad į savo anketą įrašys tikrą NASA siūlomą darbą, pavadinimu „planetų apsaugos pareigūnas“. NASA gavo paraišką į šią darbo vietą iš penktoko Jacko Daviso. Laiške, kurį agentūra paviešino internete, J.Davisas rašo suprantąs, kad yra jaunas, bet mano, kad dėl to jam bus lengviau išmokti mastyti kaip ateiviui.

Skamba kaip kokio prasto juokelio pradžia ar ištrauka iš „Vyrai juodais drabužiais“ filmo? Gali būti, tačiau tai – visiška tiesa. NASA organizacijai reikalingas specialistas, galintis apsaugoti mūsų planetą nuo nežemiškų gyvybės formų taršos ir kitas planetas nuo Žemės gyventojų. Už tai bus mokama pakankamai įspūdinga alga – 124-187 tūkstančiai JAV dolerių per metus. Aišku, kaip jau supratote, darbas ne kiekvienam ir nėra toks, kokį įsivaizduojate.

JAV Nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija (NASA) yra viena žinomiausių mokslinių tyrimų institucijų visame pasaulyje. Nuo jos įkūrimo 1958 m. iki šių dienų, NASA atliko pagrindinį vaidmenį įsimintiniausiuose kosmoso tyrimų epizoduose. Turėdama apie 19 mlrd. JAV dolerių metinį biudžetą, NASA gali finansuoti aukščiausio lygio mokslinius tyrimus ir technologijų kūrimą.

Automatinis NASA erdvėlaivis turėtų skrieti virš galingos audros zonos Jupiteryje, tęsdamas kelionę, iš kurios seniai laukiama naujų duomenų, nušviesiančių jėgas, kurios valdo šios planetos Raudonąją dėmę. NASA kosminio zondo „Juno“ skrydis virš 16 tūkst. km pločio audros zonos prasidės pirmadienį 21 val. 55 min. JAV rytų pakrantės (4 val. 55 min.

 NASA pirmadienį paskelbė apie 10 naujai atrastų uolėtų Žemės dydžio planetų už mūsų Saulės sistemos ribų, kuriose potencialiai galėtų būti skysto vandens ir sąlygų gyvybei. 2009 metais Paukščių Tako galaktikai tyrinėti iškelto kosminio teleskopo „Kepler“ komanda tyrė 219 pastebėtų potencialių egzoplanetų. 10 iš šių naujai atrastų planetų aplink savo saules sukasi panašiu atstumu kaip Žemės atstumas nuo Saulės.

JAV nacionalinė kosmoso agentūra patvirtino misijos į asteroidą „16 Psyche“ grafiką. Mokslininkai apskaičiavo, kad šiame dangaus kūne brangiųjų metalų yra už 10 tūkst. kvadrilijonų. 2022 metais į skraidantį Klondaiką bus išsiųstas pirmasis zondas. Zondas tik ištirs aplinką, apie galimą brangiųjų metalų kasybą kol kas dar nėra kalbama. Mokslininkai nori detaliai ištirti kosminį kūną ir nustatyti galimą išteklių gavybos būdą. Kol kas tikrai žinoma tik viena.

JAV Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracija (NASA) iš didžiausio per šios agentūros istoriją paraiškas pateikusių kandidatų rato trečiadienį išsirinko 12 naujų astronautų. Išrinktų astronautų paskelbimo ceremonijoje, trečiadienį vykusioje Johnsono (Džonsono) kosmoso centre Teksaso valstijos Hjustono mieste, dalyvavo ir JAV viceprezidentas Mike‘as Pence‘as (Maikas Pensas). Šiemet paraiškas NASA buvo atsiuntę per 18 300 žmonių.

Bepilotis NASA aparatas „Cassini“ sėkmingai pranėrė tarp Saturno žiedų, nors kurį laiką buvo dingęs ryšys su Žeme, bet vėliau jis atgijo, pranešė JAV kosmoso tyrimų agentūra ketvirtadienį. „Cassini“ praskriejo arčiausiai šeštosios nuo Saulės planetos ir, liko gyvas; jo signalas buvo išgirstas ketvirtadienį 6 val. 56 min, Grinvičo (9 val. 56 min. Lietuvos) laiku, praėjus apie 20 valandų nuo žiedų srities kirtimo. „Joks kitas erdvėlaivis anksčiau nėra skriejęs taip arti Saturno.

Pro Žemę balandžio 19 dieną praskries didžiulis Gibraltaro uolos dydžio asteroidas – pro mūsų planetą jis pralėks saugiu, tačiau gana nejaukiu atstumu, sako astronomai. „Nors galimybės, kad šis asteroidas susidurs su mūsų planeta nėra, tačiau atstumas bus labai mažas tokio dydžio asteroidui“, – sakoma NASA pranešime. Maždaug 630 metrų skersmens asteroidas 2014-JO25 prie Žemės priartės per 1,8 mln. kilometrų atstumą – beveik penkis kartus didesnį nei nuo Žemės iki Mėnulio.

Vienas apledėjęs Saturno palydovas veikiausiai pasižymi visomis gyvybei būtinomis sąlygomis, ketvirtadienį paskelbė NASA. Per JAV kosmoso agentūros vaizdo konferenciją, kuriuos metu buvo pristatyti kosminio zondo „Cassini“ tyrimų rezultatai, buvo pranešta, kad aparatas aptiko vandenilio molekulių vandens garų pliūpsniuose, sklindančiuose iš plyšių Encelado paviršiuje. Šis mažas Saturno palydovas yra sukaustytas storų ledo šarvų, po kuriais, kaip manoma, plyti skystas vandenynas.

Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos (NASA) kosminis zondas „Cassini“ šį rudenį paskutinį kartą panirs į Saturno atmosferą, du dešimtmečius tęsiantis projektui, per kurį žemėje dirbantiems mokslininkams pateikta daug naujos informacijos apie šią šeštą nuo Saulės nutolusią planetą. Kosminio zondo „didysis finalas“, kaip jį pavadino NASA, įvyks besibaigiant jo kurui. Paskutinė jo misija bus pranerti pro 2 tūkst. 400 kilometrų tarpą tarp Saturno ir jo žiedų.

Šiandien NASA paskelbė apie septynių raudonosios nykštukės palydovų atradimą. Tai ta pati TRAPPIST-1 žvaigždė, kurią praėjusių metų vasarą aptiko mokslininkai. Tuomet buvo žinoma, kad ji turi du arba tris palydovus, tačiau nuodugnesni tyrimai parodė, kad jų viso yra septynios, o bent trys iš jų yra itin panašios į Žemę.

JAV bendrovės „SpaceX“ nepilotuojama kapsulė „Dragon“, prikrauta maisto ir įrangos astronautams, dirbantiems Tarptautinėje kosminėje stotyje (TKS), šeštadienį startuos nuo istorinės NASA raketų leidimo aikštelės Floridoje. „Dragon“ nešanti raketa „Falcon 9“ turėtų startuoti 10 val. 1 min. vietos (17 val. 1 min. Lietuvos) laiku nuo Kanaveralo kyšulio aikštelės 39A, pastatytos JAV kosminės agentūros ankstyviesiems skrydžiams į Mėnulį 7-ame ir 8-ame dešimtmečiais.

Galimybe stažuotis Jungtinėse Valstijose įsikūrusioje Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijoje (NASA) šiemet susidomėjo rekordinis skaičius Lietuvos studentų, pirmadienį pranešė Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA). Šiemet agentūra sulaukė 38 paraiškų dėl 2017 metų konkurso vykti į NASA vasaros ir rudens stažuotes. Anksčiau ji kasmet sulaukdavo apie 20 tokių paraiškų.

NASA saulės dinamikos observatorija skelbia neseniai Saulėje aptikusi tamsią vis didėjančią dėmę. Ji vadinama „karūnos skyle“. Ką tai reiškia? Mokslininkai neigia, kad tai yra skylė. Anot jų, šios tamsios dėmės yra tarpai Saulės magnetiniame lauke, kur jie veikia silpniau, nei įprasta. Kaip rašo „businessinsider.com“, jie suformuoja nutolusį saulės sluoksnį, vadinamąją „karūną“. Jie yra vėsesni, nei pati aplinka, todėl rentgeno spindulių teleskopuose jie atrodo kaip juodos skylės.

Nuotraukų iš Marso populiarumas laikui bėgant ne mažėja, o tik auga. Konspiracinių teorijų mėgėjai per savo naujausius „tyrimus“ tvirtina Marse aptikę „senovinių, sienomis apsiaustų miestų“, rašo dailymail.co.uk. Ateivių ieškotojų grupė, žinoma kaip „United Family of Anomaly Hunters“ praneša apie atradimus tyrinėjant vadinamosios Eliziejaus aukštumos nuotraukas, padarytas NASA. Nuotraukose matyti objektai, primenantys begriūvančius kupolus, kuriuos supa apskritimai.

Ką daryti, kai jums reikia atlikti gamtinius reikalus, bet esate kosmose, vilkite kosmonauto kostiumą, šalia nėra nė vieno tualeto, o jus supa kiti astronautai? JAV Nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija (NASA) surengė konkursą išradėjams, kurių prašoma išspręsti šią nepatogią problemą, ir žada geriausius „tuštinimosi kosmose“ sprendimus apdovanoti 30 tūkst. dolerių (28,5 tūkst. eurų) premija.

Floridoje į kosmosą įspūdingai paleista raketa „Atlas 5". Ji gabena NASA zondą į asteroidą, kuris netolimoje ateityje gali susidurti su Žeme. Tiesa, zondas nebandys pakeisti asteroido trajektorijos, o žada imti mėginius ir aiškintis, kaip Saulės sistemoje atsirado gyvybė. Raketų paleidimo platforma Floridoje, kaip ir kitos – įrengiamos toliau nuo gyvenamųjų teritorijų, kad įvykus nelaimei nenukentėtų žmonės. Visa laimė, kad į kosmosą paleidžiamos raketos sprogsta retai.

NASA kibernetinis kosminis zondas „Juno“ pirmadienį pradėjo skrieti orbitoje aplink Jupiterį, sėkmingai pradėdamas 1,1 mlrd. dolerių kainavusią tyrimų misiją, per kurią bus mėginama daugiau sužinoti apie didžiausios Saulės sistemos planetos kilmę. „Sveiki atvykę į Jupiterį“, – paskelbė komentatorius skrydžių valdymo centre NASA Reaktyvinio judėjimo tyrimų laboratorijoje, įsikūrusioje Kalifornijos valstijos mieste Pasadinoje.

Internete paplito vaizdo įrašas, kuriame tvirtinama, kad „maždaug 60 metrų aukščio kolonos mėnulio paviršiuje“ yra ateivių egzistavimo įrodymas. NSO medžiotojai „Secureteam“ pasinaudojo „Google Earth“ ir mėnulyje, ant kraterio krašto atrado į piramides panašių struktūrų, kurios, tvirtinama, yra ateivių sukurtų statinių liekanos. Su amerikietišku akcentu kalbantis pasakotojas taip pat pristato ir kitus keistus objektus mėnulio paviršiuje.

Mokslininkai antradienį pristatė iki šiol didžiausią naujai už mūsų Saulės sistemos ribų atrastų planetų grupę – iš viso 1 284, tad Keplerio kosminiu teleskopu atrastų egzoplanetų skaičius padidėjo daugiau negu dvigubai, nurodė JAV Nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija (NASA). „Šis pranešimas daugiau negu dvigubai padidina „Keplerio“ patvirtintų planetų skaičių“, – sakė NASA būstinės Vašingtone vyriausioji mokslo darbuotoja Ellen Stofan.

Ankstesnės misijos į Marsą ieškojo vandens, o europietiška misija ieškos aminorūgščių ir cukrų pėdsakų, sakė Fizinių ir technologijos mokslų centro mokslininkas Donatas Narbutis, komentuodamas pirmadienį pradėtą Europos kosmoso agentūros ir Rusijos „Roskosmos“ robotų kelionę tyrinėti Žemės planetos kaimynę. „Mes ieškome tokios gyvybės, kuri būtų panaši į žemišką – tai yra vandens pagrindu, – laidoje „Aktualioji valanda“ sakė D. Narbutis.

NASA paviešino įrašą, kuriame kalbama apie „kosminę muziką“, išgirstą skriejant pro tolimąją mėnulio pusę. Pokalbis: „Ar tu taip pat girdėjai tą švilpiantį garsą?“ „Skamba kaip, žinai, kosminė muzika“ „Aš norėčiau žinoti, kas tai yra“. Šis pokalbis tarp „Apollo 10“ astronautų Eugene'o Cernano ir Johno Youngo, įvykęs, kai jų kosminis laivas skriejo aplink tolimąją mėnulio pusę, buvo įslaptintas ilgiau nei keturis dešimtmečius.

 NASA kuria Planetos gynybos koordinavimo biurą, kurio paskirtis ginti Žemę nuo asteroidų ir kometų, kurie per daug priartėja prie mūsų plametos, rašo CNN. Šis departamentas bus priskirtas Planetos mokslų skyriui. Jo misija – išankstinis potencialiai grėsmingų objektų – gana didelių (30-50 metrų skersmens) asteroidų ir kometų, priartėjančių prie Žemės orbitos mažesniu nei 7,5 mln. kilometrų atstumu – nustatymas ir stebėjimas.

Kosminių technologijų bendrovė „SpaceX“ pirmadienį paleido savo galingą raketą „Falcon 9“ ir vėliau ją nutupdė stačią, pirmąkart sėkmingai atlikusi tokį manevrą, siekiant padaryti raketas daug kartų panaudojamas kaip lėktuvus. „Falcon“ („Sakalas“) nusileido“, – pranešė komentatorius, o „SpaceX“ būstinėje Hortono mieste Kalifornijoje susirinkę žmonės džiaugsmingai plojo ir šaukė.

Astronautas Timothy Peake'as, pirmas „namuose paruoštas“ britų astronautas, vyksiantis į Tarptautinę kosminę stotį (TKS), savo kelionės išvakarėse pareiškė, kad per Kalėdas žiūrėdamas į Žemę iš kosmoso galvos apie savo šeimą ir, galbūt, pats ragaus kalėdinio pudingo. Buvęs Didžiosios Britanijos kariuomenės majoras – Europos kosmoso agentūros skrydžių inžinierius – antradienį turėtų pakilti iš Baikonūro kosmodromo kartu su amerikiečiu ir rusu į 171 dienos kosminę misiją.

Iš Tarptautinės kosmoso stoties (TKS) penktadienį į Žemę sugrįžo trijų asmenų įgula; jų kosminė kapsulė saugiai nusileido snieguotoje Kazachstano stepėje. JAV kosmoso tyrimų agentūros NASA astronautas Kjellis Lindgrenas, rusas Olegas Kononenka ir japonas Kimiya Yui sugrįžo kapsule „SojusTMA-17M“, kosminėje stotyje išbuvę 141 dieną. Nutūpta tiksliai pagal grafiką 19 val. 12 min., vietos e (15 val. 12 min.

Raudonasis Marsas prieš šimtus milijonų metų atrodė visai kaip Žemė: slėniai, vanduo, šiluma. O kodėl visas šis grožis išnyko, vis tiksliau pavyksta nustatyti aplink Marsą skriejančiam atmosferą tiriančiam zondui „MAVEN“. Iš NASA pasaulį pasiekia išties karšta žinia. „Maždaug prieš 3,7 milijardų metų vandens ten buvo labai daug ir jis buvo aktyvus. Bet maždaug tuo laikotarpiu Saulės vėjas nuplikė planetą, jos atmosferą.

JAV Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos (NASA) kosminis zondas „Cassini“ praskrido nepaprastai arti ledo geizerio, trykštančio iš Saturno palydovo Encelado, mokslininkams ieškant nežemiškų mikroorganizmų egzistavimo įrodymų. Tai įvyko trečiadienį 15 val. 22 min. Grinvičo (17 val. 22 min. Lietuvos) laiku, pranešė NASA.

Per Heloviną grėsmingas 2,5 kilometrų skersmens asteroidas pralėks pro Žemę – kosmoso akmuo judės apytiksliai 125,5 tūkst. kilometrų per valandą greičiu ir nuo mūsų planetos bus nutolęs maždaug 499 tūkst. kilometrų. Minėtas atstumas yra lygus 1,3 atstumo tarp Žemės ir Mėnulio, tad kiekvienas, turintis teleskopą, galės stebėti šį reiškinį. Mokslininkų dėmesį šis asteroidas pirmiausiai kausto todėl, kad tai bus pirmasis taip arti prie Žiemės skriejantis asteroidas nuo 2006 metų.

Atrodo, kad Marse yra ne tik užšalusio vandens, bet ir teka sūraus vandens srautai, bent jau vasarą, sako NSA mokslininkai. Pasak jų, naujausi stebėjimai „tvirtai paremia“ ilgalaikę teoriją, kad kai kuriais kalnų šlaitais kiekvieną vasarą teka sūrus vanduo. Tie tamsūs, siauri ruožai pasirodo ir išryškėja šilčiausiais Marso mėnesiais, o likusią metų dalį būna išblukę.

Grupelė NASA naujokų pradėjo neįprastą eksperimentą – simuliuodami gyvenimą Marse jie 18-ai mėnesių užsidarė eksperimentinėje bazėje Havajuose. Šeši vyrai ir moterys bandys suprasti, kaip galėtų atrodyti gyvenimas Raudonojoje Planetoje, praneša BBC. Izoliacijos eksperimentas, kuris prasidėjo penktadienį, bus ilgiausias tokio tipo NASA bandymas. Ekspertai prognozuoja, kad žmogaus misija į Marsą turėtų užtrukti nuo vienerių ir trejų metu.

Rusijos penktadienį sėkmingai paleista raketa „Proton“ su britų palydovu; šis paleidimas yra pirmas sėkmingas startas nuo gegužės, kai dėk variklio gedimo buvo sunaikintas Meksikoje sukurtas palydovas. Raketa „Proton-M“ su ryšių palydovu „Inmarsat-5 F3“ startavo iš Baikonūro kosmodromo Kazachstane 11 val. 44 min. Grinvičo (14 val. 44 min.Lietuvos) laiku, kaip ir buvo planuota, pranešė Rusijos kosmoso tyrimų agentūra.

Japonų krovininis erdvėlaivis HTV5 (H-II Transfer Vehicle-5) pirmadienį 10 val. 2 min. JAV rytų pakrantės (17 val. 2 min. Lietuvos) laiku prisijungė prie Tarptautinės kosminės stoties (TKS) ir liks čia iki rugsėjo pabaigos, pranešė NASA. Šis erdvėlaivis TKS pasiekė anksčiau pirmadienį, apie 6 val. 28 min. (13 val. 28 min. Lietuvos laiku), startavęs iš Tanegašimos kosmoso tyrimų centro trečiadienį. Jis į orbitinę stotį pristatė svarbių atsargų ir mokslinių tyrimų įrangos.

Pasaulis gali lengviau atsikvėpti – Žemės link neskrieja joks didžiulis asteroidas, kuris sunaikintų dideleas Amerikos žemynų dalis, paskelbė NASA, kuri jautėsi priversta pateikti paaiškinimą po internete pasklidusių gandų. Tinklaraščiuose ir nepatikimose naujienų svetainėse buvo teigiama, kad rugsėjo viduryje ar pabaigoje didelis asteroidas įsirėš į Žemę netoli Puerto Riko, sukeldamas katastrofą visame regione.

Gyvenimas kosmose tikrai įdomus. Pavyzdžiui, Tarptautinėje kosminėje stotyje gyvenantys kosmonautai ir astronautai pirmą kartą per ilgus metus išsivalė langą iš lauko. Taip dažnai, kaip čia, Žemėje, kosmose to daryti nereikia. Be to, Tarptautinės kosminės stoties komanda pirmą kartą paragavo ypatingų salotų. Ypatingos jos tuo, kad užaugintos ne kur kitur, o kosmose. Auginti jas bandoma jau ne pirmą kartą, tačiau paragauti savo kosmose užauginto derliaus astronautams iki šiol dar nebuvo leista.

 Panašių į Žemę planetų kitose žvaigždžių sistemose ieškantys astronomai atrado ko gero artimiausią atitikmenį mūsų planetai, – potencialiai uolinga planeta skrieja aplink savo žvaigždę tokiu pačiu atstumu kaip Žemė aplink Saulę, pranešė ketvirtadienį NASA. Atrastoji planeta ypatinga ne tik tuo, kad jos orbita yra pačioje Auksaplaukės juostoje (angl.

Rusijos erdvėlaivis, skraidinantis tris astronautus iš Rusijos, Japonijos ir JAV, ketvirtadienį susijungė su Tarptautine kosmine stotimi (TKS), praėjus mažiau negu šešioms valandoms po sėkmingo raketos starto, parodė NASA televizija. Erdvėlaivį „Sojuz TMA-17M“, kuriame buvo rusas kosmonautas Olegas Kononenka, JAV astronautas Kjellas Lindgrenas ir japonas Kimiya Yui, nešanti raketa riaumodama pakilo į padangę iš Rusijos Baikonūro kosmodromo Kazachstano stepėse trečiadienį 21 val. 2 min.

Amerikiečių kosminis zondas „New Horizons“ sėkmingai atliko istorinį praskridimą netoli Plutono, antradienį pranešė JAV nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija (NASA), gavusi nekantriai lauktą signalą iš to aparato, rodantį, kad jis veikia. „Mūsų kosminis aparatas sveikas“, – nurodė šios misijos operacijų vadovė Alice Bowman, patvirtinusi, kad buvo užmegztas kontaktas su zondu, nuskriejusiu apie 4,8 mlrd. kilometrų. „Dabar tolstame nuo Plutono“, – pridūrė ji.

Pagaliau žmonija artimiau susipažino su tolimiausia mūsų Saulės sistemos planeta nykštuke Plutonu. 15 val. Lietuvos laiku, po net 9 metus trukusios kelionės palydovas „Naujieji horizontai“ praskriejo pro Plutoną. Aiškėja, kad Plutonas ne tik didesnis nei manyta anksčiau, bet jame turėtų būti daugiau ledo. Netrukus Plutoną pamatysite iš arčiau. Beveik prieš 10 metų į kosmosą susipažinti su Plutonupakilęs palydovas „Naujieji horizontai“ pagaliau pasiekė kelionės tikslą už 5 mlrd. kilometrų.

Netrukus žmonija sužinos kur kas daugiau apie vieną mūsų Saulės sistemos planetą nykštukę Plutoną. NASA misija „Naujieji horizontai“ artėja prie tikslo. Netrukus palydovas priartės prie Plutono, kuris yra net už 5 mlrd. kilometrų, ir mes artimiau su juo susipažinsime. „Naujųjų horizontų“ misija prasidėjo prieš 9-erius metus. Tuomet pakilusi raketa į beribį kosmosą išmetė palydovą ir šis pradėjo net 5 mlrd. kilometrų kelionę link vienos mažiausių mūsų saulės sistemos planetų Plutono.

Šiemet birželio 30-oji bus viena sekunde ilgesnė – tai bus padaryta oficialiai, kaip daroma kas trejus ar ketverius metus, pranešė NASA. Vidurnaktį laikrodžiai po 23 val. 59 min. 59 sek. dar parodys 23 val. 59 min. 60 sek., ir ir tik tada prasidės naujoji para 00 val. 00 min. 00 sek. Taip daroma todėl, kad Žemės sukimasis po trupučiuką lėtėja, ir į šį procesą galima atsižvelgti pridedant vieną sekundę, sakė NASA pareigūnas Danielas MacMillanas.

 Valstybinė mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) praėjusios savaitės pabaigoje rekomendavo tris Lietuvos studentus į stažuotę mokslinių tyrimų institucijoje NASA. Agentūros Tarptautinių programų skyriaus vyr. specialistas Viktoras Mongirdas BNS sakė, kad NASA vėliau iš rekomenduotų studentų atsirinks daugiausiai du žmones. „Rekomenduoti trys. NASA atsirinks maksimum du“, - pirmadienį sakė V.Mongirdas.

JAV Nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija (angl. National Aeronautics and Space Administration; NASA) savo radaruose dar 1999 m. kovo 31 d. aptiko milžinišką asteroidą 1999 FN53, kuris šių metų gegužės 14 d., ketvirtadienį, praskries pro Žemę. Asteroidas 1999 FN53 link Žemės artėja 48 280 kilometrų per valandą greičiu.

Nepilotuojamas NASA kosminis zondas sudužo Merkurijaus planetos paviršiuje pasibaigus degalų atsargoms po sėkmingos 11 metų trukusios misijos, ketvirtadienį pranešė JAV kosmoso agentūra. Zondas MESSENGER (MErcury Surface, Space ENvironment, GEochemistry, and Ranging) buvo pirmasis kosminis aparatas, skriejęs orbita aplink Merkurijų. Skrydžių valdymo centras paskelbė paskutinį „Twitter“ pranešimą jo vardu prieš aparatui sudūžtant 19 val. 26 min. Grinvičo (22 val. 26 min. Lietuvos) laiku.