nasa

Ryškiausius iki šiol tolimiausių galaktikų vaizdus pasauliui padovanojęs naujasis NASA palydovas – iki šiol nematytus vaizdus siunčia ir iš mūsų Saulės sistemos. Jameso Webbo teleskopas šį kartą atskleidžia kaip atrodo didžiausia Saulės sistemos planeta – Jupiteris. Ar žinojote, kad ir Jupiteryje būna pašvaistės?  Milžiniškos audros ir spalvingi atmosferos dujų sūkuriai – tokį Jupiterį iki šiol matė ir įsivaizdavo pasaulis. Tačiau tokio Saulės sistemos galiūno dar nematėme.

Kosmoso agentūra padarė išvadą, kas yra ta keista, į spagečius panaši medžiaga, aptikta Marse, po to, kai šiais metais marsaeigis „Perseverance“ perdavė jos nuotrauką į Žemę. NASA identifikavo makaronų formos objektą, aptiktą Marso paviršiuje, rašo mirror.co.uk. Keista medžiaga, primenanti spagečius, užfiksuota nuotraukoje, kurią padarė kosmoso agentūros marsaeigis „Perseverance rover“, praėjusiais metais nusileidęs planetos Jezero krateryje.

Kinijos astronautai pirmadienį pirmąkart įžengė į savo kosminės stoties naująjį laboratorijos modulį. Šis žingsnis žymi reikšmingą pažangą, Pekinui stengiantis iki šių metų pabaigos užbaigti savo orbitinę stotį – vieną didžiausių ambicingos Pekino kosmoso programos pasiekimų. Ši šalis taip pat yra pasiuntusi kibernetinių zondų į Mėnulį ir Marsą, taip pat trečioji savarankiškai nuskraidino į kosmosą žmonių.

NASA, planuojanti vėl nuskraidinti žmonių į Mėnulį įgyvendindama savo programą „Artemis“, gali jau rugpjūčio 29 dieną surengti šioms misijoms skirtos raketos pirmą bandomąjį skrydį be įgulos, trečiadienį pranešė JAV kosmoso agentūra.

Amerikos kosmoso agentūros paskelbta – pasaulį sužavėjusi netrukus po Didžiojo sprogimo atsiradusios galaktikų maišalynės nuotrauka – buvo tik pradžia. Naujasis kosmoso teleskopas pasauliui dovanoja ir daugiau žadą atimančių nuotraukų. Begalė žvaigždžių, didingi slėniai ir 7 šviesmečių aukščio kalnai, kurių papėdėse mūsų Everestas nebūtų nė smėlio kruopelės dydžio.

Kosminis žvilgsnis į praeitį. Pačiam galingiausiam pasaulyje teleskopui pavyko padaryti ryškiausią ir detaliausią visatos nuotrauką. Ir ji išties ypatinga. Nuotraukoje užfiksuotas vaizdas – daugiau nei trylikos milijardų metų senumo. Užfiksuota ryškiausia ir detaliausia dalies mūsų visatos nuotrauka. Joje matomi tūkstančiai melsvų, oranžinių, baltų galaktikų ir kitų dangaus kūnų.

Rusijos pajėgos kontroliuoja apie 22 proc. Ukrainos – vienos pagrindinių tiekėjų pasaulinėms grūdų ir maistinio aliejaus rinkoms – dirbamosios žemės, skaičiuojant nuo vasario 24 dieną pradėtos invazijos, ketvirtadienį pranešė JAV Nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija (NASA). NASA mokslininkų analizuoti palydoviniai duomenys rodo, kad Rusijai okupavus Rytų ir Pietų Ukrainą, į jos kontrolę pateko žemės plotai, kuriuose auginami 28 proc.

Kelios dienos po „SpaceX“ kapsulės „Dragon“ su turtingais nuotykių ieškotojais nusileidimo prie Floridos krantų į Tarptautinę kosminę stotį (TKS) išskrido kitas bendrovės erdvėlaivis, šį kartą – su NASA misija. Misija „Crew-4“ iš Kennedy (Kenedžio) kosmoso centro pakilo 3 val. 52 min. (10 val. 52 min. Lietuvos laiku.) Į TKS išskrido NASA astronautai Kjellas Lindgrenas, Bobas Hinesas ir Jessica Watkins, taip pat Europos kosmoso agentūros (ESA) astronautė italė Samantha Cristoforetti.

Neįtikėtinos kosmoso naujienos. Pirmoji privati misija į Tarptautinę kosminę stotį pavyko sėkmingai. Keturių žmonių įgula po 17 dienų kosmose jau grįžo į Žemę. Vos tik išlipę iš kapsulės kosmoso turistai dėl nesvarumo būklės vos galėjo paeiti, tačiau su šia misija jie ne tik įsirašė į istoriją, bet ir parsiskraidino įspūdžių visam gyvenimui.

Didžiulė nauja NASA raketa ketvirtadienį pradėjo pirmąją savo kelionę į starto aikštelę, kur bus atlikta virtinė bandymų, ruošiantis ateinančią vasarą turinčiam įvykti skrydžiui į Mėnulį. Raketa iš Kennedy (Kenedžio) kosmoso centro Aparatų surinkimo pastato pajudėjo apie 17 val. 47 min. JAV Rytų pakrantės (23 val. 47 min. Lietuvos) laiku ir pradėjo 11 valandų kelionę ant specialios vikšrinės platformos į starto aikštelę 39B, esančią už 6,5 kilometro.

Ilgai atidėliotas Jameso Webbo (Džeimso Vebo) kosminio teleskopo iškėlimas į kosmosą įvyks gruodžio 24 dieną, šeštadienį patvirtino jo iškėlimu besirūpinanti bendrovė. Projektas buvo pradėtas įgyvendinti dar 1989 metais. Tuomet planuota pirmojo šio amžiaus dešimtmečio pradžioje į kosmosą iškelti didžiausią ir galingiausią teleskopą. Tačiau dėl techninių kliūčių projektą teko ne kartą atidėti, o jo pirminis biudžetas patrigubėjo iki beveik 10 mlrd. JAV dolerių (8,8 mlrd.

Šį savaitgalį pro Žemę praskries didesnis nei 304 metrų asteroidas ir, nors nesitikima, kad jis atsitrenks į mūsų planetą, manoma, kad jo vertė sieks beveik 5 mlrd. eurų. 1982 m. atrastą asteroidą pavadinimu 4660 Nereus „NASA“ priskyrė „potencialiai pavojingam asteroidui“ dėl savo dydžio ir to, kaip arti jis priartėja prie Žemės. Maždaug 304 metrų aukščio asteroidas yra 6 metrais aukštesnis už Eifelio bokštą.

Į kosmosą pakilo NASA erdvėlaivis, kurio tikslas – išgelbėti visą žmoniją nuo pražūties. Skamba dramatiškai – tačiau išties pirmą kartą istorijoje atliekamas bandymas nukreipti asteroidą nuo Žemės ir išvengti pražūtingo susidūrimo. Kol kas tai tik bandymas, mat asteroidas į kurį smogs erdvėlaivis – mums grėsmės nekelia. Bandymo kaina – beveik 300 mln. eurų, bet ateityje jis gali padėti mums išvengti pasaulio pabaigos.

Dėl stipraus vėjo prie Floridos krantų bendrovė „SpaceX“ atidėjo keturių astronautų, nuo pavasario dirbančių orbitoje, sugrįžimą.  JAV, Prancūzijos ir Japonijos astronautai Tarptautinę kosminę stotį (TKS) turėjo palikti sekmadienį, o pirmadienio rytą jų kapsulė turėjo nusileisti ant vandens Meksikos įlankoje. Tačiau dėl saugumo normas viršijančio vėjo stiprumo „SpaceX“ atidėjo jų išvykimą iš TKS iki pirmadienio popietės.

NASA planuoja ateinančiais metais nukreipti 24 tūkst. kilometrų per valandą greičiu skriejantį aparatą į asteroidą, kad išbandytų vieną iš kuriamos „planetos gynybos“ sistemos elementų. Per JAV kosmoso agentūros misiją „Dvigubo asteroido nukreipimo bandymas“ (Double Asteroid Redirection Test, DART) bus aiškinamasi, ar toks būdas yra veiksmingas, siekiant nukreipti kokį nors asteroidą, jeigu jis ateityje keltų pavojų Žemei.

JAV kosmoso agentūra NASA ir bendrovė „SpaceX“ pirmadienį nusprendė antrąkart atidėti keturių astronautų skrydį į Tarptautinę kosminę stotį (TKS) dėl vieno iš įgulos narių „nedidelio sveikatos sutrikimo“. „Ši problema nėra medicinos ekstremalioji padėtis ir nėra susijusi su COVID-19“, – sakoma NASA pranešime, bet daugiau detalių nepateikiama.

NASA siekia ateinančių metų vasarį surengti pirmąjį nepilotuojamo erdvėlaivio skrydį pagal naująją kelionių į Mėnulį programą „Artemis“, penktadienį pranešė JAV kosmoso agentūra. NASA tikėjosi, kad Amerikai ruošiantis sugrąžinti žmones į Mėnulį pirmasis bandomasis skrydis įvyks iki šių metų pabaigos. Pirmąjį pilotuojamą skrydį į Mėnulį planuota surengti 2024 metais.

NASA marsaeigis „Perseverance“ iš antro mėginimo sugebėjo paimti Raudonosios planetos uolienos mėginį, kuris vėliau bus pargabentas į Žemę ir ištirtas mokslininkų, patvirtino JAV kosmoso agentūra. Pirmasis mėginimas atlikti šią procedūrą rugpjūčio 5 dieną nepavyko, nes uoliena pasirodė esanti pernelyg trapi ir aparato grąžtas negalėjo jos pasemti. Tačiau rugsėjo 1-ąją gauti duomenys rodė, kad per antrą bandymą mėginį tikriausiai pasisekė paimti.

Dėl žmonių sukelto klimato atšilimo, per pastarąjį dešimtmetį smarkiai padaugėjo potvynių. NASA atlikti tyrimai parodė, kad kito dešimtmečio viduryje situacija gali tapti labai pavojinga, nes žemę veiks ne tik klimato kaita, bet ir savitas mėnulio ciklas, vadinamas nutacija. Mėnulis ir saulė turi didelį gravitacinį poveikį žemei, pavyzdžiui, būtent jie sukelia potvynius. Tačiau visi šie trys dangaus kūnai nėra tobulai sulygiuoti.

NASA mažasis Marso sraigtasparnis „Ingenuity“, nuskraidintas į Raudonąją planetą kartu su marsaeigiu „Perseverance“, atliko jau 12-ą sėkmingą autonominį skrydį, paskelbė NASA Reaktyvinio judėjimo laboratorija (JPL). „Marso sraigtasparnis per vėliausią skrydį apsilankė geologijos požiūriu įdomiame Pietų Seitos rajone. Jis pakilo į 10 m aukštį ir per 169 sekundes nuskrido maždaug 450 metrų, kad apžiūrėtų vietovę [marsaeigiui] „Perseverance“, – sakoma pranešime. Skrydis įvyko pirmadienį.

Verslininkui Jeffui Bezosui priklausanti kosmoso bendrovė „Blue Origin“ padavė į teismą JAV vyriausybę dėl pastarosios sprendimo sudaryti didelės vertės sutartį dėl Mėnulio tyrinėjimų su konkurente „SpaceX“, sakoma pirmadienį paskelbtame pranešime. Bendrovė pateikė ieškinį JAV Federaliniam ieškinių teismui, „siekdama ištaisyti sutarties sudarymo trūkumus“, teigiama pranešime. Sutartis dėl modulio „Human Landing System“ (HLS) sukūrimo, kurios vertė yra 2,9 mlrd.

NASA marsaeigis „Perseverance“ panaudojo grąžtą Marso paviršiui tyrinėti, bet per pirmąjį bandymą nesugebėjo surinkti uolienų mėginių, kurie turėtų būti per vėlesnes misijas parskraidinti į Žemę ir išanalizuoti mokslininkų. JAV kosmoso agentūra penktadienį paskelbė nuotraukų, kuriose šalia marsaeigio matyti krūvelė uolienų dulkių ir išgręžta skylė. Tačiau aparato į Žemę atsiųsti duomenys parodė, kad mėginimas paimti pirmąjį uolienų mėginį ir sudėti jį į sandarią titaninę kapsulę nepavyko.

NASA mokslininkai perspėja, kad dėl šiltėjančio klimato gali pasikeisti Arkties vandenyno srovė, o tai gerokai atšaldytų oro temperatūrą Europoje. Boforto žiedu vadinama žiedinė srovė juda pagal laikrodžio rodyklę aplink vakarinį Arkties vandenyną – į šiaurę nuo Kanados ir Aliaskos, kur ji surenka gėlą vandenį iš tirpstančių ledynų, upių ir kritulių. Šis gėlas vanduo apsaugo jūros ledą nuo tirpimą skatinančio sūraus vandens ir taip padeda vėsinti šiaurinę planetos dalį.

Venera – artimiausia Žemės kaimynė, tačiau sąlygos ten visiškai kitokios. Ši planeta yra tiesiog pragariška, o štai Žemėje klesti gyvybė. Dėl to NASA nusprendė iki šio dešimtmečio pabaigos surengti dvi naujas Veneros tyrimų misijas – „DAVINČI+“ ir „VERITAS“ – ir tikisi, kad jos padės išsiaiškinti, kas lėmė tokius planetų skirtumus.  „Šiomis dviem seserinėmis misijomis siekiame suprasti, kaip Venera tapo į pragarą panašiu pasauliu, kurio paviršiuje lydosi švinas.

Kas nutiktų jeigu kosmose mirtų astronautas? Tai yra klausimas, kurį NASA jau metų metus bando išspręsti. Tai tikras etinis ir logistinis galvosūkis, reikalaujantis praktinio metodo, kuris būtų ne tik pagarbus mirusiajam, bet ir leistų kuo greičiau pašalinti kūną iš erdvėlaivio.

Kinijos raketa „Long March 5B“, kuri nekontroliuojama nardė aplink Žemę, savaitgalį baigė savo kelionę, kai dalis raketos sugebėjo sugrįžti ir nusileisti Indijos vandenyne į pietvakarius nuo Maldyvų. Daugiau nei savaitę buvo spėliojama, kur ji gali nusileisti. Nors tikimybė, kad ji nusileis į apgyvendintas teritorijas, buvo maža, ji nebuvo nulinė. Juolab kad tai jau buvo nutikę pernai, kai Kinijos raketos dalys nusileido Dramblio Kaulo Kranto kaime.

Kas dveji metai tarptautinės vyriausybinės ir kosmoso agentūros dalyvauja susirinkime, kuriame imituojamas asteroido trenkimasis į Žemę. Tai yra Planetos gynybos konferencijos dalis. Atliekant šį pratimą, yra pasakoma, kad kosminė uola skrenda link Žemės, o skirtingų agentūrų nariai turi išsiaiškinti, ką geriausia daryti norint išvengti katastrofos. 2019 m. drąsi nukreipimo misija buvo atlikta neteisingai ir su lemtingomis pasekmėmis.

NASA nedidelis bepilotis sraigtasparnis „Ingenuity“ sekmadienį sėkmingai užbaigė trečiąjį skrydį Marse, skridęs greičiau ir nuskridęs toliau nei ankstesnių dviejų skrydžių metu, o didžiausias greitis siekė maždaug 2 metrus per sekundę. Po dviejų pradinių skrydžių, per kuriuos sraigtasparnis pakilo virš Raudonosios planetos paviršiaus, trečiojo skrydžio metu sraigtasparnis įveikė 50 metrų atstumą ir pasiekė 2 metrų per sekundę greitį.

Istorinė akimirka: NASA Marso skraidyklės „Išradingumas“ valdymo komandos narys praneša apie sėkmingą jos nusileidimą. Vadinamajam Marso „sraigtasparniui“ pavyko sėkmingai pakilti ir nusileisti. Tai yra pirmasis valdomas skraidyklės skrydis virš kitos planetos paviršiaus.  Tad NASA komanda iš džiaugsmo net pašoko nuo kėdžių ir ėmė ploti. O viena komandos narė iš džiaugsmo net perplėšia popieriaus lapą.

NASA pasirinko JAV kosminių technologijų bendrovę „SpaceX“ įgyvendinti misiją, kurios metu astronautai vėl išsilaipins Mėnulyje – pirmą kartą nuo 1972 metų, penktadienį pranešė agentūra. 2,9 mlrd. JAV dolerių vertės sutartyje numatytas kosminio laivo „Starship“ prototipas, kurio bandymai šiuo metu atliekami „SpaceX“ objekte pietų Teksase.

Du rusų kosmonautus ir NASA astronautę skraidinusi erdvėlaivio „Sojuz“ kapsulė šeštadienį sėkmingai nusileido Kazachstano stepėje po pusmetį trukusios misijos Tarptautinėje kosminėje stotyje (TKS), rodo Rusijos kosmoso agentūros „Roskosmos“ filmuota medžiaga. Rusai Sergejus Ryžikovas ir Sergejus Kud-Sverčkovas bei amerikietė Kate Rubins nusileido 4 val. 55 min. Grinvičo (7 val. 55 min. Lietuvos) laiku apie 150 km į pietryčius nuo Žezkazgano miesto.

Pramintas „Teismo dienos“ ledynu, Thwaiteso ledynas Antarktidos vakaruose gali nuniokoti visą planetą. NASA skaičiuoja kad šiam, maždaug Britanijos dydžio ledynui ištirpus, jūros lygis pakiltų 0,5 m. Tačiau didesnį nerimą kelia tai, kad jeigu jo nebeliktų, galimai pradėtų sparčiai tirpti ir kiti ledynai, kuriuos dabar nuo šiltėjančio vandenyno apsaugo Thwaiteso ledynas. Jeigu tai įvyktų, jūra pasiglemžtų visą Niujorko miestą, Majamį ir Nyderlandus.

Dar vienas nesėkmingas „SpaceX“ bandymas – skirto kelionėms į Mėnulį ir Marsą erdvėlaivio „Starship“ prototipas, pakilo į orą, tačiau leisdamasis sprogo. Planuota, kad jis pakils į 10 kilometrų aukštį ir vėliau sklandžiai vertikaliai nusileis, stabdydamas raketiniais varikliais. Tačiau likus vos minutei iki nusileidimo erdvėlaivio vaizdo kamera išsijungė. Tai buvo jau ketvirtasis iš eilės nesėkmingas „Starship“ prototipo bandymas.

NASA mokslininkai ir toliau pluša, kad daugiau sužinotume apie Raudonąją planetą. Šiuo metu jie ruošiasi sraigtasparnio „Išrandingumas“ skrydžiui. Kol kas skraidyklė yra pritvirtinta prie marsaeigio „Atkaklumas“. O vos po poros savaičių jis turėtų atlikti pirmąjį valdomos ir varikliu varomos skraidyklės kelionę kitoje planetoje.   NASA mokslininkams – įtemptas metas – dar kelios savaitės ir net 2 kilogramų nesveriantis sraigtasparnis „Išradingumas“ pakils  Marse.

JAV prezidentas Joe Bidenas pasiūlė naujuoju Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos vadovu buvusį demokratų senatorių Billą Nelsoną, atstovavusį Floridai, dalyvavusį vienoje erdvėlaivio „Space Shuttle“ misijoje ir padėjusį parengti svarbių su kosmoso sritimi susijusių teisės aktų, penktadienį paskelbė Baltieji rūmai.

Žengiame dar žingsnį arčiau Mėnulio. NASA inžinieriai baigė paskutinįjį bandymą raketos, kuri skraidintų Jungtinių Valstijų astronautus į Mėnulį.  „Stennis“ kosmoso centre gaudė varikliai ir rūko dūmai – taip NASA inžinieriai testavo raketos variklius. Jie skirti „Artemis“ misijoms, kurių tikslas – dar vienas žmonių pasivaikščiojimas Mėnulyje. Bėga jau septintoji bandymų minutė, keturi „RS-25“ varikliai ir toliau riaumoja ir apylinkes skandina baltame dūmų debesyje.

Kol NASA marsaeigis „Atkaklumas“ tyrinėja Marso paviršių ir ieško galėjusių būti gyvybės ženklų, mokslininkai Žemėje misijos metu surinktais duomenis naudojasi ne kur kitur, o Turkijoje. Tiksliau, tyrinėdami žydrą ežerą Turkijos pietvakariuose. NASA mokslininkų teigimu, mineralų ir uolienų telkiniai Turkijos ežere yra artimiausi esantiems aplink Jezero kraterį Marse. Šalia kurio ir nusileido „Atkaklumas“. „Šis ežeras yra puikus analogas buvusiam Marse. Žinoma, supaprastinta versija.

Mokslininkai atskleidžia, kad už mūsų Saulės sistemos ribų skriejanti planeta – super-Žemė – yra pakankamai arti, kad ją galima būtų tyrinėti milžiniškais teleskopais. Tiesa, jie abejoja, ar ši planeta tinkama gyvybei. Milžiniškos kalvos ir lavos upės, – taip, anot mokslininkų, atrodo daugiau nei už 26 šviesmečių skriejanti super-Žemė.

Proga susipažinti su viena pirmųjų kosmoso turisčių, kuri Žemę kelioms dienoms paliks jau šių metų pabaigoje. Amerikietė taps jauniausiu į kosmosą išskridusiu žmogumi. 29-erių Haley netrukus įgyvendins didžiausią savo svajonę. Jau šiais metais ji taps pirmąja ir jauniausia kosmoso turiste. Gydytojo padėjėja vaikų ligoninėje dirbančiai ir su vėžiu vaikams kovoti padedančiai Haley skrydį į kosmosą padovanojo milijardierius filantropas Jaredas Isaacmanas.

Visas pasaulis prilipę prie naujų vaizdų: kalnuotos vietovės, erezijos paveiktos uolienos, virstančios smėliu – visa tai matyti vaizduose iš Marso, kuriais pasidalijo NASA. Taip atrodo Jezero kraterio delta, apsupta kalnų. Būtent ši delta yra priežastis, kodėl NASA į Raudonąją planetą išsiuntė marsaeigį „Atkaklumas“. Mat uolienose gali būti įvairių fosilizuotų mikrobinių gyvybės formų. Mokslininkai mano, kad anksčiau čia buvo ežeras.

Pirmas žmonijos istorijoje vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas marsaeigio nusileidimas Raudonojoje planetoje. Aparatas Marse nusileido prieš mažiau nei savaitę, o dabar NASA ne tik parodė pasauliui nusileidimo vaizdo įrašą, bet ir leido paklausyti Marso vėjo gūsių.

NASA penktadienį paskelbė įspūdingų naujų nuotraukų, atsiųstų marsaeigio „Perseverance“, įskaitant vieną, kurioje aparatas matomas atsargiai lynais nuleidžiamas ant Marso paviršiaus. Pastaroji nuotrauka, padaryta iš nuleidžiamojo modulio, pakibusio virš paviršiaus veikiant šešiems raketiniams varikliams, yra pirmasis tokio pobūdžio NASA gautas vaizdas.

Po septynių mėnesiu kelionės, įveikęs beveik pusę milijardo kilometrų, Marse sėkmingai nusileido visų laikų moderniausias NASA tyrimų zondas. Paskutines septynias sudėtingo nusileidimo minutes inžinieriai galėjo tik stebėti, kaip daugiau nei pusantro tūkstančio kilometro per valandą greičiu skriejantis aparatas išskleidžia parašiutą, o tada Kalifornijoje esantis NASA misijos kontrolės skyrius sprogo nuo džiaugsmo šūksnių.

Daugiau nei pusmetį trukusi NASA marsaeigio kelionė baigėsi. Jis ruošiasi nusileidimui Raudonojoje planetoje. Tai yra pažangiausia robotizuota astrobiologijos laboratorija kada nors skraidinta į kitą planetą. Misijos vadovai sako, kad erdvėlaivis nusileis planetos Jezero krateryje. NASA inžinieriai tikisi, kad nusileidimas įvyks dar šį vakarą ir gaus pirmuosius Marso paviršiaus vaizdus.

JAV bendrovės „SpaceX“ didžiulės raketos „Starship“, kurią tikimasi naudoti per ateities skrydžius į Marsą, prototipas trečiadienį sudužo ir sprogo per bandomąjį skrydį iš Teksaso pakrantės. Tačiau kompanija buvo nusiteikusi optimistiškai ir per tiesioginę transliaciją ekranuose parodė pranešimą: „Nuostabus bandymas.

Kosmose jau skrieja palydovas „Sentinel Six“, kuris stebės ir tiksliai apskaičiuos kylančio jūros lygio pokyčius. Moksliniam projektui, kuriame dalyvauja NASA ir Europos kosmoso agentūra, Europos Sąjunga skyrė net 8 milijardus eurų. Palydovas „Sentinel 6“, kuriuo bus stebimi Žemės vandenynai, laukia, kol bus iškeltas į kosmosą. Paskutinės įtemptos sekundės ir jis iš Kalifornijoje įsikūrusios Vandenbergo karinių oro pajėgų bazės sėkmingai pakyla į didžiąją kelionę.

Jungtinėse Valstijose, istorinę kelionę į kosmosą pradėjo kompanijos „SpaceX“ erdvėlaivis su keturiais astronautais. Tai pirmas kartas, kai privati kompanija pradėjo pilnavertes, o ne bandomąsias astronautų skraidinimo į kosmosą paslaugas. Po 27 valandų kosmose keturi astronautai šiąnakt pasieks Tarptautinę kosmoso stotį, kur gyvens pusę metų. Gerai nusiteikę, trys astronautai iš amerikos ir vienas iš Japonijos, traukia kompanijos „SpaceX“ sukurto erdvėlaivio „Resilience“ link.

Du kosmonautai ir NASA astronautė trečiadienį išskrido į Tarptautinę kosminę stotį (TKS) rusišku erdvėlaiviu „Sojuz“. Tai yra pirmasis toks skrydis po to, kai anksčiau šiemet JAV erdvėlaivis pirmąkart per beveik dešimtmetį nugabeno astronautų įgulą į TKS. Erdvėlaivis pakilo 5 val. 45 min. Grinvičo (8 val. 45 min. Lietuvos) laiku iš Rusijos naudojamo Baikonuro kosmodromo Kazachstane.

Ar gali būti, kad visatoje esame nevieni? Pasirodo, kad tai gali būti tiesa. Bent jau taip sako grupė mokslininkų, Veneros planetoje aptikę dujų, kurios gali būti nežemiškos gyvybės požymis. NASA šį atradimą vadina reikšmingiausiu įvykiu ieškant gyvybės už žemės ribų. Gyvybė rūgštinguose Veneros atmosferoje esančiuose debesyse skamba neįtikėtinai, tačiau būtent tokią prielaidą svarsto astronomai, joje aptikę fosfino pėdsakų. Žemėje ši medžiaga siejama su gyvybe.