medikai

Klaipėdos savivaldybė koronaviruso krizės įkarštyje įsigijo 60 tūkst. kiniškų respiratorių. Uostamiesčio specialistai neabejojo, kad perka saugius ir kokybiškus gaminius. Dabar aiškėja, kad pusė Klaipėdą pasiekusių respiratorių parduota pateikiant galimai suklastotus dokumentus. Skelbta apie respiratorius, kuriems išduoti dokumentai gali sudaryti gaminio kokybės iliuziją. Tačiau ši istorija kitokia.

Seimas nusprendė, kad nuo 2023-ųjų metų galėtų dirbti tik licencijas įgiję sveikatos priežiūros specialistai. Tai reiškia, kad visiems mūsų šalies sveikatos priežiūros sistemoje dirbantiems medikams, teikiantiems bet kokias gydymo ir sveikatinimo paslaugas, galios vienodi reikalavimai. Tikimasi, kad naujoji tvarka leis užtikrinti aukštesnę teikiamų paslaugų kokybę ir saugumą.   Naujasis licencijavimo modelis nėra naujiena.

Su koronavirusu kovojantiems medikams dar kartą bus skirti padidinti atlyginimai, iš viso išmokoms už balandį skirta 7,6 mln. eurų, trečiadienį pranešė Valstybinė ligonių kasa. Jos teigimu, tai – beveik tris kartus daugiau nei už kovą. Šios lėšos skirtos iš privalomojo sveikatos draudimo rezervo dalies. Skaičiuojama, kad nuo 60 iki 100 proc. padidintus atlyginimus už balandį gaus 11,2 tūkst. medicinos darbuotojų, dirbančių 154 medicinos įstaigose.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) primena, kad nuo liepos 1 d. įsigalioja nauja pacientų, guldomų į ligoninę planiniam gydymui, tyrimo dėl koronaviruso (COVID-19) tvarka. Nuo trečiadienio tyrimai bus atliekami ne visiems pacientams, kaip iki šiol, o tik tiems, kurie atitiks epidemiologinius ar klinikinius kriterijus dėl galimo užsikrėtimo koronavirusu, rašoma pranešime.

Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (AVPK) pareigūnai praneša, kad šiąnakt, 4.07 val., Visagine, Taikos pr., medikai konstatavo naujagimio (g. 2020 m.) mirtį. Naujagimio kūnas buvo be išorinių smurto žymių. Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti. Utenos AVPK atstovė spaudai Asta Šuminienė naujienų portalui tv3.lt pasakojo, kad medikus į namus išsikvietė tėvai. Kūdikio mirtis konstatuota būnant ne ligoninėje, o namuose.

Atsižvelgęs į Personalinėje alergijos simptomų prognozavimo sistemoje skelbiamą informaciją apie alergizuojančių žiedadulkių koncentraciją ir keliamą riziką sveikatai, Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras nori atkreipti visuomenės dėmesį į tai, kad birželio mėnesį žydinčios žolės gali sukelti alergiją žiedadulkėms jautriems asmenims. Sausi ir saulėti orai skatina žiedadulkių sklidimą. Lietus gali nuplauti ore sklandančias žiedadulkes, tokiu būdu sumažindamas jų koncentraciją.

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, Seimo sveikatos reikalų komitete pirmadienį paprašytas pasiaiškinti dėl neva slepiamų statistinių duomenų apie išaugusį mirčių per karantiną skaičių ir stipriai išaugusius savo pavaldinių algas, neieškojo žodžio kišenėje.

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga ragina įstaigas laboratorijose patikrinti per karantiną gautas asmens apsaugos priemones, pasigirdus kritikos, jog dalis jų gali būti nesertifikuotos ir nesaugios. „Raginčiau įstaigas, ypač tas, kurios įsigijo didesnius kiekius, kreiptis į laboratorijas.

Karštosios birželio savaitės pasiuntė gyventojus į parduotuves. Žmonės ieško būdu, kaip atsivėsinti, ir nuo lentynų šluoja ir ventiliatorius, ir kondicionierius. Medikai aiškina, pastatomas ventiliatorius didelės žalos sveikatai nepadarys, tačiau netinkamai naudojamas kondicionierius gali sukelti peršalimą. Mat, tyrimai rodo, kad daugiau nei trečdalis šalies gyventojų vasarą sunegaluoja.

 Į Lietuvą iš Kinijos atgabenta 14 tonų apsauginių chalatų ir kombinezonų siunta valstybiniam medicinos atsargų rezervui, ketvirtadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Pasak ministerijos, šiuo metu Lietuvą yra pasiekusi didžioji dalis kovo mėnesio asmens apsaugos priemonių užsakymo, kuris iš Kinijos keliauja dalimis. Pradžioje jos buvo skubiai gabenamos lėktuvais, vėliau, kai situacija stabilizavosi, jos pradėtos gabenti lėtesniu ir pigesniu būdu – traukiniais.

Kone du mėnesius skausmą krūtinės plote kentęs vyras, pabandęs kreiptis į gydytoją konsultacijos telefonu, sulaukė patarimų, kurie nepadėjo. Vėliau, paprašius gydytojos dėl duriančio skausmo apžiūrėti gyvai, vyras sulaukė frazės, kad jo „nenudurs“ ir numesto ragelio. Poliklinikos vadovybė pripažįsta, kad dėl gydytojos bendravimo su pacientais skundų buvo ir anksčiau.

Lietuvoje sparčiai daugėja erkių ir užsikrėtimų jų platinamomis ligomis. Užsikrėtus erkių pernešomis ligomis, gali ilgam sutrikti žmogaus darbingumas, o taip pat ir atsirasti neįgalumas. Negana to, tyrinėtojai skelbia apie dar vieną pavojingą naujos erkių rūšies atsiradimą Lietuvoje. Kaip naujienų portalui tv3.lt pasakojo Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, biologas Algimantas Paulauskas, be visiems gerai žinomos miškinės erkės (lot.

Pasibaigus Lietuvos mokslo tarybos skelbtam konkursui, kvietusiam šalies mokslininkus prisidėti ieškant sprendimų dėl COVID-19 pandemijos ir jos sukeltų padarinių žmogaus sveikatai, ekonomikai, valstybės politikai, švietimui ir kitoms šalies gyvenimo sritims, iš 29 paraiškų teikėjų sutartis pakviestos pasirašyti 10 Vilniaus universiteto mokslininkų grupių.

Ruošiantis galimai antrajai koronaviruso infekcijos (COVID-19) bangai, Ekstremalių sveikatai situacijų centro (ESSC) medicinos atsargų rezervas bus papildytas dar 33 tonomis asmens apsaugos priemonių. Šįkart atgabenti apsauginiai chalatai ir antbačiai. Jos Lietuvą iš Kinijos pasiekė traukiniu. Šiuo metu Lietuvą yra pasiekusi didžioji dalis dar kovo mėnesį padaryto asmens apsaugos priemonių užsakymo, kuris į Kinijos keliauja dalimis.

Vos prieš savaitę Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose ir vėl buvo leista gimdyme dalyvauti vyrams. Karantino metu įsigaliojęs draudimas kaip reikiant įsiutino būsimas mamas, viešoje erdvėje jos negailėjo kritikos ir tikino, kad gimdyti vienoms – didžiulis stresas. Vis dėlto ne visos mamos gimdymą be vyro prilygina pasaulio pabaigai.

Nors tautiečių mirštamumo per karantiną statistika vis dar užstrigusi, tačiau šalies kardiologai stebi nerimą keliančias tendencijas. Problemų su širdimi iki pandemijos turėję asmenys į ligonines kreipėsi gerokai rečiau, o mirusių nuo infarkto ar insulto gali būti daugiau nei pernai. Medikai sako, kad atnaujinus ligoninių ir poliklinikų paslaugas, sulaukia pacientų, kurių būklė per karantiną pablogėjo, o kreiptasi gerokai per vėlai.

Medikai sunerimę – artėjantis šiltasis sezonas padidins ir taip jau it ant mielių augantį sergamumą kirmėlinėmis ligomis. Per pirmąjį šių metų mėnesį į medikus kreipėsi daugiau kaip pusšimtis pacientų. Dar tiek žmonių, kaip sako laboratorijos atstovai, tyrimus darosi privačiai, mat gydytojams pasisakyti apie kankinančias kirmėlines ligas gėdijasi. O užsikrėsti paprasta – tereikia nusiskinti ir suvalgyti neplautą braškę, ar paragauti ją turgavietėje.

Dėl koronaviruso ir karantino daugelis žmonių išgyveno įvairiausius jausmus – nerimą, pyktį, liūdesį, situacijos neigimą. Specialistai sako, kad visa tai yra normalu, ir kiekvienas žmogus pasirenka priimtiniausią sau būdą, kaip su tuo susitvarkyti. Tačiau VUL Santaros klinikų medicinos psichologė Evelina Sabaitytė užtikrinta – apie vieną visuomenės grupę, medikus, iš ypač arti susidūrusius su įvairiomis grėsmėmis ir psichologiniu spaudimu, kalbama per mažai.

Jau nuo pirmadienio visos gydymo įstaigos privalo atnaujinti planines paslaugas ir priimti pacientus, teikti konsultacijas. O ligoniai skaičiuoja paskutinius kantrybės lašus, mat patekti konsultacijai pas norimą gydytoją tampa didžiuliu iššūkiu, eilėse siūloma laukti ir po du ar tris mėnesius. Gydymo įstaigoms, kurios neatnaujins planinių paslaugų, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga grasina sumažinti finansavimą.

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga pripažįsta, kad dalies su koronavirusu kovojančių medikų ministerijos skirtos lėšos priedams už pavojingą darbą ir algų didinimui nepasiekia ir tai, pasak jo, nutinka dėl įvairių priežasčių.

Šalyje net trečdalis ligoninių dar neatvėrė durų savo pacientams. Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga tai jau vadina veltėdžiavimu. Pasak jo, pasiruošti veiklos atnaujinimui gydymo įstaigos turėjo visą mėnesį, tačiau neskubėjo galbūt dėl to, kad ir nedirbdamos gauna finansavimą iš ministerijos. Ministras grasina iki pirmadienio nepradėjusioms gydyti ligoninėms pinigų kranelį užsukti. O gyventojai tuo metu dalijasi istorijomis, kaip nesulaukia net būtinosios pagalbos.

Milžiniškos pacientų eilės poliklinikose ir ligoninėse, kur laisvos vietos pas specialistą gali tekti laukti net iki rudens vidurio. Tokią kasdienybę piešia Lietuvos gydytojai, kurie kritikuoja naują ligoninių, poliklinikų darbo tvarką. Esą rekomendacijos dirbti ciklais ne tik neleidžia pacientams laiku pradėti gydymo, bet ir mažina medikų algas.

Tai, kad pusė gydymo įstaigų vis dar nėra pasiruošusios atnaujinti medicinos paslaugas, veria dar vieną sveikatos sistemos skaudulį. Medikų asociacijų tvirtinimu, tam įtakos turi ir tai, kad dėl koronaviruso sukeltos krizės ir karantino jau dabar dalis vyresnio amžiaus medikų paliko darbą. Nuogąstaujama, kad dėl to sveikatos paslaugos periferijoje dar labiau susitrauks.

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga teigia nesuprantantis, kokiu būdu gydytojams gali mažėti atlyginimai, jeigu gydymo įstaigoms skiriamos didesnės lėšos nei anksčiau. „Kaip jie gali mažėti, jeigu įstaiga, nepaisant to, ar dirba, ar ne, gauna tuos pačius pinigus. Net ne tuos pačius, o dar padidintus! – antradienį Seime žurnalistams sakė ministras. – Atlyginimams didinti pinigai buvo skirti.

Per pandemiją didelės dalies medikų pajamos mažėjo, nepaisant didintų atlyginimų ir numatytų priedų dirbantiesiems su COVID-19 pacientais, teigia gydytojų atstovai. „Tokiose aplinkybėse, kai žmonės negali dirbti keliose darbovietėse, jų pajamos ženkliai sumažėjo, nors turėjo didėti“, – antradienį per susitikimą su opozicine Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų sąjungos frakcija sakė Lietuvos medikų forumo pirmininkas Valdas Pečeliūnas.

Vilniaus miesto savivaldybė už 302,5 tūkst. eurų nupirko 12,1 tūkst. dovanų kortelių, kurios išdalintos sostinės medikams kaip padėka už kovą su koronavirusu.  Sutartis dėl dovanų kortelių gegužės 14 dieną sudaryta su bendrove „Gera dovana“. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis BNS teigė, kad 25 eurų vertės kortelės „Vilnius myli medikus“ įsigytos Lietuvos medicinos darbuotojų dienos, kuri minima balandžio 27-ąją, proga.

Šeimos gydytojus užplūdo staigių oro permainų kankinami pacientai. Vieną dieną vasarišką šilumą, o kitą jau vėsą pajutę žmonės skundžiasi ne tik sąnarių skausmais, kraujagyslių ligų paūmėjimu, šokinėja ir cukraus kiekis kraujyje. Daugiau žmonių skundžiasi ir prastėjančia nuotaika. Orų žinovai sako prie staigių permainų turim pratintis, esą ateityje dėl klimato kaitos jų tik daugės.

Lietuvos medikai skelbia kritinę padėtį – gyvybiškai trūksta dviejų kraujo grupių donorų. Nacionalinis kraujo centras prašo prisidėti prie pagalbos ir paaukoti kraujo. „Skelbiame kritinę padėtį. Kraujo donorai, susidūrėme su didžiule problema. Mums reikia jūsų pagalbos jau dabar! Ištuštėjus O RhD – (pirmos neigiamos) ir A RhD + (antros teigiamos) kraujo grupių rezervui, susidarė ekstremali kraujo trūkumo situacija Lietuvos ligoninėse.

Nerimsta aistros dėl sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos kurtų medalių medikams pagerbti. Jais bus apdovanoti priešakinėse linijose su koronavirusu kovoję sveikatos priežiūros atstovai. Tačiau medikų sąjūdis tokio apdovanojimo nei nori, nei laukia. Kai kurie tikina, kad Sveikatos apsaugos ministerijai iš pradžių vertėtų pasirūpinti algomis, apsaugos priemonėmis ir kvalifikaciją keliančiais mokymais, o ne beverčiais metalo gabalėliais.

Daug nerimo ir kritikos gydytojų bendruomenėje sukėlęs sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos sprendimas dėl rekomendacijos keliose įstaigose dirbantiems medikams darbą organizuoti ciklais toliau kursto pasipiktinimą. Gydytojai tvirtina, kad nepaisant rekomendacinio pobūdžio siūlymo jie jaučiasi lyg gavę apynasrį ir realiai priversti pasirinkti, kurioje vienoje įstaigoje dirbs. Jų teigimu, dėl to jau dabar trūksta, kas budėtų rajono įstaigose.

Karantinas keičia ne tik gyventojų elgesio įpročius, bet ir patiriamų traumų pobūdį. Pirmosiomis savaitėmis namuose uždaryti gyventojai stengėsi išlikti aktyvūs, dėl to dalis traumų iš lauko persikėlė namus. Žmonės susižaloja sportuodami, gamindami maistą namuose susižeidžia virtuvės įranga. Kaip karantino pavasaris atrodo traumatologų, chirurgų ir draudikų akimis? Kiekvieną pavasarį Lietuvos traumatologai sulaukia išaugusio pacientų srauto.

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga pranešė pats sukūręs medalį medikams, jais bus apdovanoti koronaviruso židiniuose dirbantieji. Ministras pranešė nusprendęs sukurti medalį medikams, nes šiemet dėl pandemijos nebuvo galima surengti tradicinės Mediko dienos minėjimo. „Idėjas apie bet kokius renginius atidėjome, o ir laukti karantino pabaigos nesinorėjo, nes sunku prognozuoti, kada jis baigsis.

Tikrai neeilinė istorija iš Santaros klinikų – smegenų auglio šalinimo operacijos metu prabudintas pacientas užgrojo altu. Tai buvo pirmoji tokia operacija, kurios metu iš nejautros pažadintas pacientas ne tik atsakinėjo į psichologo klausimus, bet ir grojo muzikos instrumentu. O pamatyti išskirtinius vaizdus iš operacinės dabar galite ir jūs. Vaizdai iš išskirtinės operacijos Santaros klinikose, kur 55-erių Dainius Palšauskas groja altu, kai tuo metu chirurgai iš jo smegenų šalina auglį.

Vyriausybė trečiadienį nutarė skirti 100 tūkst. eurų iš valstybės rezervo Pensilvanijos valstijai, siekiant padėti su koronavirusu kovojantiems JAV medikams. Už skirtas lėšas bus perkamos Lietuvoje pagamintos apsaugos priemonės šios valstijos medikams bei kitų kasdien žmonių gyvybes gelbėjančių tarnybų darbuotojams.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai primena, kad, siekiant išvengti infekcijų protrūkių, būtina vykdyti planinius vaikų ir suaugusiųjų skiepijimus. Primename, kad karantino laikotarpiu Lietuvoje planiniai skiepijimai nėra atidedami ir turi būti vykdomi, numatant pacientų srautų valdymą.

Vilniaus miesto klinikinės ligoninės bendruomenė išplatino kreipimąsi dėl, kaip teigia ligoninės medikai, visuomenėje skleidžiamos neteisingos informacijos apie situaciją įstaigoje. „Tuo metu, kai pandemijos protrūkis visame pasaulyje pagaliau atkreipė dėmesį ir iššaukė taip trūkstamą deramą pagarbą medicinos darbuotojams, mūsų ligoninėje jau antra savaitė tvyro įtampa ir nerimas, kuriuos sukelia negatyvus požiūris į mūsų darbą", – tvirtinama rašte.

Koronavirusas, sukeliantis COVID-19, yra nepaprastai klastingas ir pateikė mokslininkams nemalonių siurprizų. JAV televizijos kanalas CNN praneša, kad šios šalies medikai, tirdami dėl koronaviruso mirusius žmones, aptiko ryšį tarp viruso infekcijos ir galvos smegenų insulto. O juk ir be grėsmingo COVID-19 poveikio insultas išlieka vienu iš didžiausių pavojų Lietuvos gyventojų sveikatai ir gyvybei.

Šeštadienio vakarą Kaune greitosios pagalbos automobilis po smūgio su lengvuoju automobiliu „Opel“ apvirto ant šono. Pirmadienį, praėjus porai dienų po patirtos avarijos, prakalbo ir patys greitosios pagalbos ekipažo medikai.  Avarija šeštadienį įvyko Kauno Savanorių prospekte, apie 19.40 val.

Sveikatos apsaugos ministerija užsimojo pažaboti per kelias darbovietes dirbančius ir esą taip koronavirusą gydymo įstaigose neatsakingai platinančius medikus. Ministras Aurelijus Veryga siūlo gydytojams dirbti pagal darbo ciklus ir tą pačią dieną nelakstyti pas pacientus iš vienos gydymo įstaigos į kitą. Pasipiktinę medikai atšauna, kad tokia tvarka sukels tikrą chaosą gydymo įstaigose – esą regioninės ligoninės liks be specialistų, o pacientai pas gydytojus eilės lauks mėnesius.

Gydytojai ir slaugytojai nekantriai laukia jau balandį pažadėtų didesnių algų. Tačiau kol kas išvydę algalapius medikai nedžiūgauja, mat valdžios pažadėti dosnesni pinigai pasiekė ne visus. Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga aiškina, kad už algų padidėjimą atsakingi ligoninių vadovai. Vieni jų tikina dar negavę pinigų iš Valstybinės ligonių kasos, kiti jau susiderėjo su profsąjungomis dėl atlyginimų didinimo.

Reaguodamas į vis netylantį sujudimą medikų bendruomenėje dėl galimo ribojimo darbo keliose gydymo įstaigose, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga pabrėžė, kad nieko nesiekiantis uždrausti. „Noriu dar kartą priminti, kad vadinamas darbas ciklais nėra prievolė. Galiu pakartoti, kad ir ankstesni mūsų sprendimai buvo rekomendacijos ir siūlymai įstaigoms, kaip turėtų reikėtų veikti ir organizuoti darbą. Ir kai kurios tą yra padarę ir didesnių problemų dėl to nepatyrė.

Vyriausybei praėjusią savaitę patvirtinus pagalbos paketą nuo koronaviruso krizės nukentėjusiam turizmo verslui, apie 10 mln. eurų žadama skirti ir medikų atostogoms Lietuvoje.   Pasak laikinai ekonomikos ir inovacijų ministro pareigas einančio energetikos ministro Žygimanto Vaičiūno, kuriama sistema, pagal kurią medikai nuo rudens už 200 eurų galės pailsėti Lietuvoje, o už paslaugas sumokės valstybė.

Į valdžios institucijas dar vakar oficialiai kreipęsi medikai kritikuoja sveikatos apsaugos ministro, valstybės operacijų vadovo (VOV) Aurelijaus Verygos gegužės 11 d. išleistą, o vėliau paskubomis koreguotą, sprendimą dėl keliose asmens sveikatos priežiūros įstaigose dirbančių medikų darbo ciklais.  Medikų teigimu, tokiu sprendimu operacijų vadovas ne tik pasikėsino apriboti žmonių teisę gauti sveikatos paslaugas, bet ir viršijo savo įgaliojimus.

Naujas sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos sprendimas, kuriuo siekiama riboti gydytojų migraciją tarp gydymo įstaigų siekiant išvengti kryžminės Covid-19 infekcijos taršos jau spėjo kaip reikiant papiktinti medikų bendruomenę. Jų teigimu, dėl to ypač stipriai nukentės paslaugų prieinamumas regionuose. Tačiau ministras atkerta, kad dėl keliose įstaigose dirbančio infekuoto mediko rizikuojama, kad paslaugos išvis taps nulinės.

Beveik 21 tūkst. Lietuvos gyventojų, arba, net 54,6 proc. visų 2019 m. mirčių buvo nuo kraujotakos sistemos ligų – šokiruojančią išankstinę statistiką užfiksavo Higienos instituto Sveikatos informacijos centras. Mokslininkai tikina, kad tokios kraujotakos sistemos ligos kaip insultas, miokardo infarktas, širdies ritmo sutrikimai – viena opiausių problemų ir nesveiko gyvenimo būdo pasekmių, kurių buvo galima išvengti.

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga apribojo medikų galimybes teikti planines paslaugas keliose sveikatos priežiūros įstaigose. Pirmadienį pasirašytame jo kaip operacijų vadovo sprendime nurodoma, jog asmens sveikatos priežiūros specialistų darbas, jeigu jie dirba daugiau nei vienoje įstaigoje, organizuojamos ciklais kiekvienoje sveikatos priežiūros įstaigoje.

Stebuklui prilygstantis Kinijos medikų pasiekimas. Uhane 65-erių metų COVID-19 pacientui persodinti abu plaučiai. Vos po 19 dienų vyras atgavo jėgas ir ėmė sparčiai stiprėti. Kinijos medikai dalijasi neįtikėtina sėkmės istorija. COVID-19 įveikęs 65-erių vyras ilgai kovojo dėl savo gyvybės. Net ir išgijęs jis dėl plaučių pažeidimų negalėjo savarankiškai kvėpuot, tad 62 dienas vyrui buvo taikoma vadinamoji EKMO terapija – ekstrakorporinė membraninė oksigenacija.

Į Lietuvą iš Kinijos pirmadienio naktį atskraidintos beveik 34 tonos apsaugos priemonių medikams, kovojantiems su koronavirusu, pranešė Sveikatos apsaugos ministerija. Jos teigimu, numatoma, kad lėktuvo krovinyje – respiratoriai, apsauginiai skafandrai, apsauginiai akiniai, vienkartinė medicininė apranga ir batų apsaugos. Dalis atgabentų respiratorių – 100 tūkst.

 Sekmadienio naktį į Vilnių traukiniu atgabentos šešios tonos apsauginių skafandrų, skirtų medikams, kovojantiems su koronaviruso infekcija (COVID-19),  pranešė Sveikatos apsaugos ministerija. Užsakytų apsaugos priemonių logistiką į Lietuvą organizuoja Susisiekimo ministerija. Gautas asmens apsaugos priemones išvežioja valstybės įmonė „Lietuvos paštas“.  Vyriausybė anksčiau yra skelbusi, kad Kinijoje iš viso užsakyta 1,8 mln. respiratorių, 5,7 mln. veido kaukių, 1,8 mln.