medikai

Vilniaus rajone bus įgyvendinamas projektas „Sveikatos specialistų rengimas, pritraukimas Vilniaus rajono savivaldybėje“. Kaip praneša Vilniaus rajono savivaldybė, šiuo projektu siekiama mažinti specialistų trūkumą regione. „Savivaldybė pretenduoja į ES finansavimą veikloms, skirtoms pritraukti būsimus medikus į Vilniaus rajoną. Tai apims jų studijų finansavimą ir (ar) stipendijų mokėjimą.

Biržuose gyvenančio 36-erių Armando Bliekos gyvenimas prieš daugiau nei trejus metus apsivertė aukštyn kojomis – vyras prarado regėjimą. Kaip pats prisimena, dar kažkiek matė, tačiau vieną rytą atsikėlęs suprato, kad jo akys pasitinka tik tamsą. Vis dėlto vyras nepraranda vilties ir tikisi geriausio – kad vieną dieną vėl galės matyti dienos šviesą, nors tam ir reikalinga didelė pinigų suma.

Ausų sveikata yra glaudžiai susijusi su bendra kvėpavimo takų būkle, o iš pirmo žvilgsnio nekaltas peršalimas ar sloga gali virsti rimtesnėmis ausų ligomis. „Mūsų nosis, gerklė ir ausys yra tarpusavyje susijusi organizmo sistema, todėl infekcijos lengvai plinta iš vienos srities į kitą“, – perspėja Kaišiadorių rajono savivaldybės sveikatos centro otorinolaringologė Viktorija Ašmonė.

Šalies savivaldybės, gavusios Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) finansavimą, per penkerius metus į vietos gydymo įstaigas, planuojama, pritrauks beveik 1,5 tūkst. medikų. Tam bus panaudota apie 17 mln. eurų. „Per artimiausius penkerius metus šalies savivaldybės sulauks realios pagalbos pritraukiant ir išlaikant medikus – priemonė prisidės net prie beveik pusantro tūkstančio įvairių specializacijų specialistų motyvavimo rinktis darbą konkrečioje gydymo įstaigoje ar savivaldybėje.

Spalio mėnesio pabaigoje visoje Lietuvoje pasitiksime žiemos laiką – suksime laikrodžius viena valanda atgal. Laiko sukimas žmones erzina ne tik dėl to, kad naktys vėl taps tamsesnės, bet ir dėl to, kad dėl to išsimuša jų įprastas gyvenimo ritmas. Aišku, su laiku organizmas įpranta, tačiau, anot specialisto, tai vis tiek turi ilgalaikių, sveikatai kenkiančių pasekmių. Lietuvos bendrosios praktikos (šeimos) gydytojų asociacijos prezidentas prof. habil. dr.

Dešimtmetį trunkantis karas Ukrainoje padarė didžiulę neigiamą įtaką vietiniams gyventojams – nuo fizinių traumų ir netekčių iki psichologinių problemų ir pašlijusios sveikatos. Dalis regionų vis dar neprieinami tradicinėms pagalbos organizacijoms, o ten gyvenantys civiliai kenčia nuo medicininės pagalbos trūkumo.

Zarasų rajone paauglys oriniu šautuvu sužalojo nuo alkoholio stipriai apsvaigusią moterį. Kaip pranešė Policijos departamentas, ketvirtadienio vidurdienį, apie 12 val., Pakerniškių kaime, namuose, 16-metis oriniu šautuvu sužalojo neblaivią (3.42 prom.) 41 metų  moterį. Ji po medikų apžiūros gydoma ambulatoriškai. Nepilnametis perduotas Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojams. Teisėtai moters laikytas ginklas paimtas.

Sekmadienio pavakarę į priemiestinę Pelėdnagių gyvenvietę skubėjo specialiųjų tarnybų pajėgos. Vyras įtarė, kad bute esančiai ir iš vidaus užsirakinusiai jo draugei sutriko sveikata ar nutiko dar didesnė nelaimė. Sulėkus visoms tarnybos ir patekus į butą paaiškėjo, kad moteris tiesiog buvo kietai įmigusi.

Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos Ukrainos kariams perdavė 3 automobilius – 2 „Volkswagen“ ir 1 „Citroen“. Jie buvo nebeeksploatuojami, nurašyti, tačiau sutvarkius visus formalumus jie techniškai buvo „prikelti“ ir pasiekė tikslą – centrinėje Ukrainoje esantį Taraščios miestelį (Kijevo sritis). 2022 m. duomenimis čia gyveno 9 689 gyventojai.

Nors rezidentūros studijas Lietuvos sveikatos mokslų universitete (LSMU) šiemet pasirinko rekordinis skaičius – 310 – medicinos studentų, o Vilniaus universitete (VU) rezidentų skaičius išliko panašus kaip ir kasmet – 194,  universitetų atstovai teigia, kad kai kuriose srityse gydytojų ir toliau trūksta. Pasak LSMU Podiplominių studijų centro dekano Juozo Kupčinsko, dalį jaunų gydytojų nuo rezidentūros studijų vis dar atbaido tai, kad kai kuriems už mokslą tenka susimokėti.

„Kasdienis gerumas“, – Jūsų dėka tai gali tapti ne tik šūkiu, bet realia misija, padėsianti vaikams, kovojantiems su vėžiu, susigrąžinti vaikystę! Peterborough Lietuvių Bendruomenė kartu su Lietuvos Mamų unija organizuoja labdaros renginį, kurio tikslas surinkti 10 000£. Ši parama bus perduota Mamų unijai, kuri globoja vėžiu sergančius vaikus. Šiuo metu pagalba labiausiai reikalinga Gustui, kad mažasis herojus galėtų pratęsti kovą su šia sunkia liga.

Medikai masiškai perdegę, o sistema visiškai lūžta – taip situaciją sveikatos sektoriuje apibūdina patys gydytojai. Pasak jų, reikia esminių permainų emociniam klimatui gydymo įstaigose gerinti, kitaip gydyti gali nebelikti kam. Valdžios atstovai neslepia, kad Lietuva neišskirtinė – ir kitur apie pusė gydytojų jaučia perdegimą, tačiau kartu žeria šūsnį priemonių, kuriomis, viliasi, pagerins situaciją.

Lietuvoje dar tik įsigaliojant naujoms tvarkoms dėl pagalbos nėščiosioms ir gimdžiusioms, kai kur sistema gerokai pažengusi. Krizinio nėštumo centro vadovė palygina Lietuvos ir užsienio šalių atvejus, kur mamoms po gimdymo nereikia niekuo rūpintis, tik savimi ir vaiku.  Krizinio nėštumo centro vadovė Zita Tomilinienė pabrėžė, jog anksčiau medikai nėščiųjų ir gimdžiusių moterų psichologine būkle nesidomėdavo.

Kauno apygardos teismo sprendimu, dėl kyšininkavimo kaltu pripažintas gydytojas oftalmologas. Specialiųjų tyrimų tarnybos duomenimis, kaltinamajam skirta galutinė beveik 10 tūkst. eurų baudą ir baudžiamojo poveikio priemonė – 4 metams atimta teisė dirbti gydytojo oftalmologo darbą.

VMVT tiria aštuonių stovyklavusių vaikų galimai infekcinės ligos protrūkį, rašoma pranešime žiniasklaidai. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Klaipėdos apygardos priežiūros skyrius, gavęs informacijos iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Tauragės departamento (NVSC), tiria ūmios žarnyno užkrečiamosios infekcinės ligos protrūkį. Susirgę vaikai dalyvavo toje pačioje stovykloje Tauragės raj.

Panevėžyje vienas žmogus žuvo gyvenamajame name kilus gaisrui, dar vieną apdegusį medikai išvežė į ligoninę. Vėlų vakarą namą ryjančias liepsnas stebėję kaimynai sako, kad galėjo būti dar baisiau, jei ugnis būtų įsisiautėjusi tankiai apgyvendintoje gatvėje. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.  Liudininkas nufilmavo, kaip antradienio vakarą didžiulės liepsnos niokoja mūrinį gyvenamąjį namą individualių namų mikrorajone, Panevėžyje.

Kėdainių rajone – mįslingas įvykis. Rajono policijos komisariato pareigūnai pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl sveikatos sutrikdymo po to, kai į Kėdainių ligoninės Skubiosios pagalbos-priėmimo skyrių buvo atgabentas sunkios būklės pusamžis vyras. Kas žmogui nutiko – ar jis buvo sužalotas, ar susižalojo pats – aiškinasi teisėsauga. Sveikatos sutrikdymas Į viešumą ši istorija pateko tuomet, kai rugpjūčio 4 dieną 19 val. 06 val.

Iki 2026 metų pabaigos šeši tūkstančiai medikų ir kitų sveikatos sistemos darbuotojų turės būti apmokyti dirbti krizių, ekstremalių situacijų ar karo padėties metu, antradienį paskelbė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Anot ministerijos, iš viso pagal mokymų programą iki 2025-ųjų vidurio planuojama apmokyti tūkstantį specialistų, daugiau nei pusę iš jų – iki šių metų pabaigos.  Pirmieji mokymai birželį startavo trijose mokymų grupėse Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos gydymo įstaigose.

Panevėžyje mirė prie laiptinės rastas jaunas vyras. Kaip pranešė Policijos departamentas, sekmadienio vakarą, apie 22 val. 13 min., Žemaičių gatvėje, prie namo laiptinės, rastas gulintis 34 metų vyras. Jis mirė reanimuojamas greitosios medicinos pagalbos darbuotojų, mirė. Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti.

Naujoje ataskaitoje atskleidžiama, kad dėl pavojų pacientams keliančio slaugytojų trūkumo, Didžiosios Britanijos ligoninėse pacientai paliekami mirti vieni. Karališkojo slaugos koledžo (RCN) atliktas tyrimas rodo, kad tik trečdalyje pamainų budi pakankamai slaugytojų. Dėl darbuotojų trūkumo dažnai tenka slaugyti dešimtis pacientų vienu metu, todėl ekspertai ragina nustatyti saugai svarbius apribojimus, kiek pacientų gali slaugyti viena slaugytoja. RCN teigė, kad apklausus daugiau nei 11 tūkst.

Paliatyvioji pagalba – tai sveikatos priežiūros paslauga, simptominė terapija tiems, kurie serga sunkiomis, nepagydamomis ligomis, o jų viltys išgyventi – itin mažos. Šia pagalba turi teisę pasinaudoti visi Lietuvos gyventojai, tačiau dažniausiai žmonės net nežino turintys tokią galimybę.

Ruošiant sveikatos apsaugos sistemą teikti paslaugas karo ar ekstremalios situacijos atveju, padaryta didžiulė pažanga, tačiau didžiausią nerimą kelia medikų rengimas ir motyvacija, sako Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas. „Dabar matome didžiulį progresą, matome, kad (gydymo įstaigos – BNS) turi planus, turi strategijas, kai kur prasidėję mokymai, patalpos rengiamos, rezervinės įstaigos kaupia atsargas.

Šalyje veikiančių sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos, medikai, vaistinių bei pacientų atstovai kreipėsi į Seimo narius su prašymu nepalaikyti nesuderintų Sveikatos draudimo įstatymo pataisų. Be to, rašte politikams asociacijos kaltina VLK bandymu daryti spaudimą visuomeninėms organizacijoms dėl viešai išsakytos pozicijos.

Netikėta žinia – mirė VUL Santaros klinikų gydytojas, krūtinės chirurgas doc. Vygantas Gruslys. Žinia apie tai socialiniame tinkle dalinasi artimieji.  „Su didžiausiu liūdesiu pranešame, kad netekome Vyganto Gruslio (1962–2024) Nuoširdžiai užjaučiame šeimą, gimines, draugus, visus, kam Vygantas buvo artimas ir brangus“, – rašoma laidojimo paslaugų centro pranešime.

Dėl medikų – tiek gydytojų, tiek slaugytojų – stygiaus pavojaus varpais skambinama jau ilgą laiką. Skaičiuojama, kad mažiau nei po 10 metų sveikatos specialistų gali trūkti ne tik šimtais, bet jau tūkstančiais. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) gi tikina paruošusi planą, kaip situaciją pakeisti. SAM Sveikatos sistemos žmogiškųjų išteklių politikos skyriaus vedėja Diana Smaliukaitė konstatavo, kad šiuo metu stokojama ne vienos srities medikų.

Kauno klinikas toliau purto neramumai – prieš gerą mėnesį pasiekus žiniai apie jaunos slaugytojos savižudybę, paaiškėjo daugiau detalių apie situaciją Anesteziologijos klinikoje. Atlikusi auditą Valstybinė darbo inspekcija (VDI) rado ne tik psichologinio smurto apraiškų, bet ir kitų pažeidimų, skyrė baudą.

Praėjus beveik dviem mėnesiams po operacijos, mirė pirmasis pasaulyje pacientas, kuriam buvo persodintas kiaulės inkstas. Kovo mėnesį Masačusetso bendrojoje ligoninėje 62 metų Rickui Slaymanui, sirgusiam paskutinės stadijos inkstų liga, buvo persodintas genetiškai modifikuotas kiaulės inkstas. Operacija buvo svarbus ksenotransplantacijos, organų ar audinių persodinimo iš vienos rūšies į kitą, etapas, mėginant spręsti pasaulyje jaučiamą organų trūkumą, tuo metu sakė ligoninė.

Balandžio 30 d. Vilniuje, Valdovų rūmuose, vyko tradiciniai Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) organizuojami Nusipelniusių Lietuvos medikų apdovanojimai. Už atsidavimą profesijai, sunkų ir pasiaukojantį darbą bei išskirtinius nuopelnus sveikatos sistemai, sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys garbės ženklus įteikė 26 šalies gydytojams, 27 slaugytojoms ir 22 sveikatos apsaugos darbuotojams. Iškilmingo apdovanojimų įteikimo renginio įrašą galima peržiūrėti čia.

Seimas po svarstymo pritarė įstatymų pakeitimams, kuriais siūloma tam tikrais atvejais leisti medikams atsisakyti teikti paslaugas, siekiant suteikti papildomą teisinę apsaugą sveikatos priežiūros specialistams. Už tokias eilės įstatymų pataisas po svarstymo antradienį balsavo 104 Seimo nariai , prieš – vienas, susilaikė aštuoni parlamentarai. Kad pataisos galutinai įsigaliotų parlamentarai turės balsuoti dar kartą.

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) taryba pateikė rezoliuciją dėl mobingo darbo vietoje, akcentuodami sveikatos priežiūros įstaigas, kurią LSDP frakcijai siūloma registruoti Seime.

Balandžio 27-ąją minint Lietuvos medicinos darbuotojų dieną, ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė sveikina šalies medikus ir sveikatos apsaugos sistemos darbuotojus profesinės šventės proga. „Nuoširdžiai dėkoju visiems profesionalams, kasdien dirbantiems dėl kiekvieno žmogaus sveikatos ir gyvybės. Lietuvos medikai yra visame pasaulyje vertinami itin aukštos kvalifikacijos specialistai, turintys ne tik daug žinių ir atsidavimo, bet ir noro nuolat tobulėti, padėti pacientams.

Rokiškio rajono sveikatos priežiūros įstaigų vadovams – gera žinia. Ketvirtadienį vykusiame Rokiškio rajono tarybos posėdyje buvo patvirtinta nauja Finansinės paramos gydytojams skyrimo tvarka, kurioje numatoma: 15, 35 ar net 50 tūkstančių eurų parama atvykus dirbti į Rokiškį.   Per mėnesį apsisprendė Šis sprendimo projektas buvo įtrauktas jau į kovo mėn. vykusio rajono tarybos posėdžio darbotvarkę.

Per pastaruosius metus bent kartą į privačias sveikatos priežiūros įstaigas teko kreiptis 1 iš 3 šalies gyventojų. Tai atskleidė „Lietuvos draudimo“ užsakymu atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa. Dažniausiai gyventojai privačiose medicinos įstaigose lankėsi norėdami greičiau patekti pas gydytojus specialistus ir gauti specializuotų tyrimų paslaugas, rodo apklausos rezultatai. „Tyrimo rezultatai rodo, kad 35 proc.

Siekdama mažinti sveikatos priežiūros specialistų trūkumą ir jų netolygų pasiskirstymą šalies regionuose, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) skelbia parengusi Sveikatos priežiūros specialistų pritraukimo ir išlaikymo veiksmų 2024–2029 metų planą. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigia, kad netolygus medikų pasiskirstymas ir tam tikrų profesijų trūkumas yra vienos opiausių problemų sveikatos apsaugos sistemoje.

Seime kelią toliau skinasi įstatymo pataisos, kuriomis medikams siekiama suteikti daugiau apsaugos. Numatoma, kad susidūręs su neadekvačiu, fiziškai ar psichologiškai smurtaujančiu pacientu medikas tuo metu galėtų atsisakyti suteikti planinę pagalbą. Tiesa, tai nereiškia, kad tokios paslaugos jis negalėtų gauti vėliau – bet turėtų „atvėsti“ ir tinkamai elgtis. Seimo Sveikatos reikalų komitetas (SRK) trečiadienį bendru sutarimu pritarė tokiu pasikeitimus numatančioms įstatymų pataisoms.

57-erių metų prieniškė Daiva (tikrasis vardas redakcijai žinomas) tikina, kad susidūrė su atsainiu Prienų ligoninės gydytojų elgesiu. Prieš trejus metus jos kūne buvo rastas plaučių navikas, bet, anot pašnekovės dukros, niekas į šią būklę nebesigilino. Tačiau ligoninės direktorė su tokia kritika nesutinka ir mano, kad nuolatinė pacientė yra prižiūrima gerai, maža to, vien tik šiemet pacientė gydymosi įstaigose lankėsi net 42 kartus.

Biudžetinėse įstaigose dirbantys medikai sako esantys palikti už borto – atlyginimai nekyla, žmonės palieka darbus, o darbo krūviai tik auga. Darbuotojai apgailestauja, kad atskirtis tarp viešojo ir biudžetinio sektoriaus tik didėja: jei vieniems algos šiemet kyla 20 proc., kitiems – simboliškai vos apie 20 eurų ar išvis nekilo. Norėdamos atkreipti dėmesį į biudžetinio sektoriaus sveikatos priežiūros darbuotojų problemas juos atstovaujančios profesinės sąjungos trečiadienį 15 val.

Moteris Kinijoje mirė nuo retos smegenis ėdančios amebos po to, kai gydytojai iš pradžių ją supainiojo su vėžiu. Neįvardyta 77 metų pacientė į vietos ligoninę kreipėsi 2022 m. po to, kai kelias dienas skundėsi galvos svaigimu, sumišimu ir sunkumu kalbėti. Gydytojai manė, kad jai smegenų auglys, nes skenavimo metu buvo matyti pažeidimas.

Kauno klinikose prieš kelias savaites įvyko tragedija – nusižudė jauna anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytoja. Kaip portalui tv3.lt patvirtino Kauno klinikų atstovė Austė Aleksandravičiūtė-Šviažienė, nelaimė įvyko praeitą mėnesį. „Iš tiesų praeitą mėnesį nusižudė jauna Kauno klinikų darbuotoja. Kolegos yra sukrėsti šios nelaimės ir išreiškė nuoširdžią užuojautą artimiesiems šiuo sunku laikotarpiu. Šiuo metu vyksta ikiteisminis tyrimas, todėl daugiau komentuoti neturime teisės.

Sergantiems lėtinėmis ligomis nuo šiol pas gydytoją specialistą patekti bus paprasčiau. Pacientams nebereikės eiti pas šeimos gydytoją ir prašyti, kad šis išrašytų siuntimą. Visgi pacientai pasikeitusioje tvarkoje įžvelgia ir trūkumų. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Pirmadienį į Prahos Bulovkos universitetinę ligoninę planiniam patikrinimui atvykusiai sveikai nėščiai moteriai buvo netyčia atliktas abortas, nes medikai supainiojo pacientės – abi jos buvo nuolat Čekijoje gyvenančios užsienietės, skelbiama vietos žiniasklaidoje.

Daugiau nei pusė gyventojų mano, kad gydytojai Lietuvoje gauna per mažus atlyginimus. Tai atskleidžia viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ atliktos apklausos duomenys. Remiantis tyrimo duomenimis, 45 proc. gyventojų mano, kad gydytojai Lietuvoje uždirba nepakankamai, beveik keturi iš dešimties (37 proc.) – kad pakankamai, o 18 proc. – šiuo klausimu neturėjo nuomonės. Su teiginiu, kad medikams mokami per maži atlyginimai, sutinka tiek moterys (45 proc.

Darbo rinkoje pokyčius vis labiau jaučia medicinos ir švietimo sistemos. Kaip svarbiausią priežastį – per mažą parengiamų specialistų skaičių – Užimtumo tarnybos darbdavių apklausoje įvardijo daugiau nei trečdalis (38,3 proc.) švietimo įstaigų ir ketvirtadalis (24,3 proc.) sveikatos priežiūros darbdavių.

Rajone vyraujant medikų trūkumui, Rokiškio rajono gydymo įstaigų vadovai „saugo“ ir brangina kiekvieną savo specialistą. Dauguma jų – jau ne vieną dešimtmetį dirba Rokiškyje. Visgi, keturis dešimtmečius Rokiškio rajono ligoninėje praleidusio, o prieš metus ir Nusipelniusio Lietuvos gydytojo apdovanojimą gavusio gydytojo-anesteziologo kompetencija suabejojo dvi rokiškėnės.

Marijampolės apylinkės teismas dėl neatsargaus gyvybės atėmimo išteisino du medikus, kaltintus tarnybos pareigų neatlikimu (aplaidumu) bei neatsargiu gyvybės atėmimu – medikai kaltinti neskubėję suteikti skubios pagalbos ant žemės gulinčiam kaliniui.

55 metų vyras buvo paguldytas į Tan Tock Seng ligoninę Singapūre, kai jam pasireiškė sunkumas ryjant maistą, tačiau išsamiau ištyrę vyrą medikai pamatę tai, ko dar nebuvo regėję – jo stemplėje buvo įstrigęs aštuonkojis. Vyras, kuriam buvo sunku ryti, kreipėsi į ligoninę, kad gautų atsakymą, kas tai lemia ir gydytojai jam pasakė, kad jo stemplėje įstrigęs aštuonkojis.

Neoficialiai pinigais ar dovanomis gydytojams dažniau atsidėkoja vyresnio amžiaus Lietuvos piliečiai, rodo viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ atlikta gyventojų apklausa. Tyrimo duomenimis, per pastaruosius dvejus metus neoficialiai pinigais ar dovanomis medikams dažniau atsidėkojo vyresni nei 50 metų amžiaus gyventojai. Tai pripažino 17 proc. respondentų, apsilankiusių valstybinėse gydymo įstaigose.  Kitoks pasiskirstymas jaučiamas tarp kitų amžiaus grupių.

Kauno klinikų medikai pirmą kartą Lietuvoje implantavo nugaros smegenų stimuliatorių, kuris padeda išvengti lėtinio skausmo. Unikalią operaciją medikai atliko 64-erių metų Gargždų gyventojai. Iki tol ilgus metus nuolat kentusi siaubingą skausmą ir vos galėjusi pajudėti, dabar moteris vaikšto ir nebejaučia skausmo. 64-erių gargždiškė Alvida žingsniuoja ligoninės koridoriumi, o dar prieš gerą savaitę dėl siaubingo nugaros ir kojos skausmo vos galėjo pajudėti.

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai paskelbė apkaltinamąjį nuosprendį dviem vyrams, davusiems kyšius slaugytojai. Vienas jų pripažintas kaltu ir dėl gydytojo papirkimo. Prokuratūros duomenimis, išnagrinėjęs bylą teismas konstatavo, kad 2022 metų gegužę Šiaulių rajono gyventojas davė nenustatytos vertės kyšį Šiaulių rajono pirminės sveikatos priežiūros centro bendrosios praktikos slaugytojai už medicininių dokumentų pildymą.