medikai

Dėl koronaviruso izoliacijoje šiuo metu yra apie 10 tūkst. gyventojų, dešimtadalį, t.y. daugiau nei tūkstantį jų sudaro medikai.  „Jei serga šiandien 912 asmenų registruotų, tai izoliacijoje asmenų, kurie yra grįžę iš kitų šalių ar Lietuvoje turėjo kontaktą, kadangi virusas plinta daugiau,  jų yra beveik 10 tūkst. (...) Taip pat ir medikų – pusantro šimto šimto susirgusių, ir tų kurie buvo kontakte su sirgusiais daugiau nei tūkstantis (1,2 tūkst.

Trileris Vilniuje – koronavirusu užsikrėtusi, prostitucija besiverčianti bėglė pro langą iš Santaros infekcinių ligų skyriaus paspruko ir per visą miestą namo važiavo viešuoju transportu. Kiek kontaktų moteris galėjo turėti, per sostinę pravažiavusi ir autobusu, ir troleibusu, kol kas nežinoma. Visų nurodytu maršrutu keliavusių gyventojų prašoma kuo greičiau atsiliepti ir izoliuotis.

Medikai, kurių saugumas dėl koronaviruso nebuvo užtikrintas, dėl padarytos žalos galės bylinėtis su darbdaviu, sako premjeras Saulius Skvernelis.  „Deja, ne visos ligoninės yra vienodai pasiruošę, mes matome skirtingas situacijas. Žmonės, jei manys, kad darbdavys nesudarė sąlygų, neužtikrino jo saugos reikalavimų, tai be abejo, tokios galimybės yra su darbdaviu teistis“, – per spaudos konferenciją trečiadienį sakė premjeras.

Koronavirusu šuo metu serga 154 medikai, daugiau nei 1,2 tūkst. – izoliacijoje, teigia Nacionalinio visuomenės sveikatos centro epidemiologė Daiva Razmuvienė. „Lietuvoje yra 154 sveikatos priežiūros specialistai, kuriems diagnozuotas koronavirusas, o izoliuotų, kurie turėjo sąlytį, šiai dienai yra 1225“, – BNS trečiadienį sakė specialistė.

Antradienį Seime vėl grįžta prie klausimo dėl pavojingomis sąlygomis dirbančių sveikatos priežiūros specialistų priedų. Parlamentarai vakarinio posėdžio metu vienbalsiai pritarė siūlymui juos skirti COVID-19 infekcijos židiniuose dirbantiems darbuotojams, tačiau jų dydį įvertinti pagal sąlygų pavojingumo lygį.  Pritarta, kad sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai, dirbantys ypač pavojingomis sąlygomis, infekcijos židiniuose, gautų nuo 60 iki 100 proc.

Seimas antradienį renkasi į posėdį, kuriame spręs, ar pritarti priedams prie medikų algų, kainų reguliavimui, didesnėms subsidijoms už prastovas, ir kitus klausimus. Seimas antradienį balsuos, ar pritaria prezidento Gitano Nausėdos teikimui antrai kadencijai vadovauti Valstybės saugumo departamentui (VSD) skirti dabartinį direktorių Darių Jauniškį.

Antradienį Lietuvos medikus atstovaujančios organizacijos ir profesinės sąjungos išplatino kreipimąsi premjerui ir sveikatos apsaugos ministrui Aurelijui Verygai, kuriame akcentuojama, kad Lietuvoje esant daug infekuotų medikų apsaugos priemonės iki šiol dar nėra pakankamos. „Norime priminti, kad dar 2012 metais patvirtinta Lietuvos Higienos norma Nr. 47-1:2012 „Sveikatos priežiūros įstaigos.

Iš skandalų neišlipančioje Klaipėdos universitetinėje ligoninėje dėl įsisukusio koronaviruso susikibo trys čia veikiančios darbuotojų profsąjungos. Vienos jų pirmininkas ragina nušalinti vyriausiąjį gydytoją Vinsą Janušonį, kitų profsąjungų pirmininkai vadovą palaiko. Kieno klausyti, nežino ir uostamiesčio valdžia. Pats vyriausiasis gydytojas ir sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga jau prabilo ir apie pirmines komisijos, savaitgalį krėtusios šią gydymo įstaigą, išvadas.

Klaipėdos universitetinėje ligoninėje kurioziška situacija dėl koronaviruso tyrimų – savaitgalį kone 10 asmenų, taip pat ir medikams nustatytas koronavirusas. Tačiau, pasak ligoninės vadovo, atlikus pakartotinus tyrimus, paaiškėjo, kad žmonės koronavirusu nėra užsikrėtę. Ligoninės vadovybei kilo įtarimas, kad korėjietiški reagentai nekokybiški. Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga tvirtina, kad teigiami koronaviruso tyrimai susiję ne su reagentais, o su laboratorijos įranga.

Lietuvos medikams, kovojantiems su koronaviruso infekcija, dalinama šeštadienį iš Kinijos atskraidinta apsauginės aprangos siunta. Iš viso paskirstyta 238 tūkst. vienkartinių pirštinių, daugiau nei 2 mln. medicininių kaukių ir beveik 46 tūkst. vienkartinių chalatų.

Premjeras Saulius Skvernelis pranešė, kad iš Kinijos gauta dar viena apsaugos priemonių medikams siunta. „Aprūpinimas tęsiasi. Dar vienas reisas iš Kinijos į Kauną ką tik nusileido. Daugiau kaip 2 tūkstančiai dėžių, kuriose – vienkartinė medicininė apranga ir vienkartinės chirurginės kaukės“, – šeštadienį feisbuke paskelbė S. Skvernelis. Vyriausybė iš Kinijos yra užsakiusi 1,8 mln. respiratorių, 5,7 mln. veido kaukių, 1,8 mln. vienkartinių kepuraičių, 0,8 mln. apsauginių akinių, 1,8 mln.

Opozicijoje esantys konservatoriai valdžią užsipuolė dėl pavojų gabenantis apsaugos nuo koronaviruso priemones išskirtinai iš komunistinės Kinijos. Dalį krovinio atgabeno Rusijos oligarchų lėktuvas. Anot konservatorių, taip Lietuva jau pateko į mums nedraugiškų šalių propagandos ir interesų gniaužtus. Valdžia aiškina, kad tokių didelių siuntų ir taip greitai iš niekur kitur atsisiųsti nebūtų pavykę, o už pagalbą kinams esą dėkoja net JAV.

19-ąją visuotinio karantino dieną koronavirusas sukelia vis daugiau problemų Lietuvoje. Auga ne tik infekcijų skaičius, bet ir užsikrėtimo aplinkybių įvairovė. Kaune susirgus dviem darbuotojoms uždaryta vieno prekybos tinklo parduotuvė, o medikai toliau skundžiasi prastos kokybės respiratoriais iš Kinijos, juos ministerija žada pakeisti kitais, nebrokuotais. Kauno autobusų stotyje žmonių nedaug.

Penktadienį žurnalistas Andrius Tapinas savo „Facebook“ paskyroje pasidalijo žinia, kad vilnietė gydytoja- rezidentė internetu perpardavinėjo respiratorius, kurie už suaukotus pinigus buvo nupirkti Lietuvos medikams.  „Šitas įrašas labai nemalonus ir man nemalonu tai rašyti, bet, matyt, neišvengiama.

Lietuvoje dėl koronaviruso izoliacijoje yra daugiau nei 270 medikų, teigia Vyriausybė. „Karantine šiuo metu yra 276 gydymo įstaigų darbuotojai“, – per spaudos konferenciją penktadienį sakė premjero patarėjas, Visuomenės informavimo grupės vadovas Giedrius Surplys. Ketvirtadienio duomenimis, Lietuvoje koronavirusas diagnozuotas 113 medikų, BNS sakė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro epidemiologė Daiva Razmuvienė.

Nora pastarąją para ištirta 2444 koronaviruso mėginiai ir tai yra rekordas – šalyje netyla politikų, medikų ir kitų priekaištai, kodėl netiriama daugiau, nepatikrinamas visas 30 tūkstančių medikų būrys. Pasak sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos, tyrimų kas dieną paimama vis daugiau, tačiau laboratorijos nespėja jų visų ištirti. O medikų atstovai reikalauja dėl koronaviruso tikrinti ir visus šalies gydytojus.

Koronavirusas siautėja pajūryje. Užsikrėtusių daugėja dešimtimis, Palangoje uždaryti viešbučiai, o verslininkai jau skaičiuoja nuostolius. Kurorte virusu užsikrėtė vaikų sanatorijos darbuotoja, kuri prieš tai bendravo su nepilnamečiu. Klaipėdos rajone pareigūnai skyrė pirmą Lietuvoje baudą saviizoliacijos nesilaikiusiai moteriai. Kitai, sergančiai koronavirusu, tačiau kieme vaikštinėjusiai medikei gresia net belangė.

Santaros klinikos gydytojai teigė, kad dėl bauginančio koronaviruso dažnas savo sveikatos būklę šiuo metu stebi ypač atidžiai. Ypatingo susirūpinimo sulaukiama iš pacientų, sergančių gretutinėmis ligomis.

Koronavirusas Lietuvoje kol kas atsikvėpti neleidžia nei medikams, nei gyventojams. Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga skelbia, kad šalyje iš viso yra 11 itin sunkių koronaviruso atvejų, žmonės guli reanimacijoje, jiems ventiliuojami plaučiai. Maža to, šalyje užfiksuota pirma sanatorija, į kurią taip pat atkeliavo koronavirusas: juo susirgęs garbaus amžiaus asmuo gydėsi su kitais vyresnio amžiaus pacientais, kontaktavo ir su medikais.

O štai seimūnai vienas per kitą bando išsrėbti savo pačių privirtą košę dėl priedų prie atlyginimų medikams. Vakar valdantieji su opozicija tiek susipyko lenktyniaudami, kurie medikams pasiūlys daugiau pinigų, kad balsavimas žlugo išvis be jokio rezultato. Medikai dėl tokio politikų populizmo pašiurpę, prezidentas tai išvadino „fiasko“, o „valstiečiai“ su konservatoriais jau žada derėtis ir kitą posėdį elgtis brandžiau.

Rietenos Seime pasiekė aukščiausią lygį, kai susipykę valdantieji ir opozicija antradienį nesugebėjo padidinti medikams atlyginimų. Kasdien su koronavirusu kovojantiems medikas trūksta ne tik elementarių apsaugos priemonių, bet ir parlamente sėdinčių politikų supratimo, kad ne jie, bet būtent medikai šiuo metu yra svarbiausi. Nesugebėję susitarti politikai ėmė kaltinti vieni kitus, bet visuomenė, pasak politologų, puikiai mato, jog šios pjautynės tėra asmeninių ambicijų tenkinimas.

Kitą antradienį įstatymas dėl medikų atlyginimų turi būti priimtas Seime. Vyriausybės vardu galiu tvirtai pažadėti: priedus medikams išmokėsime už visą karantino laikotarpį, nuo pat jo pradžios. Savo „Facebook“ paskyroje skelbė premjeras Saulius Skvernelis. Seime antradienio vakarą įstrigęs sprendimas mokėti užkrečiamųjų ligų židiniuose dirbantiems medikams didesnius atlyginimus sukėlė ir medikų pasipiktinimą. „Noriu viešai kreiptis į kolegas Seimo narius.

Seime antradienio vakarą po parlamentarų ginčų ir nesutarimų įstrigo sprendimas mokėti užkrečiamųjų ligų židiniuose dirbantiems medikams didesnius atlyginimus. Medikų bendruomenės nariai pasipiktino tokiu politikų elgesiu ir jiems negailėjo karčių žodžių. Pasak medikų, jie liko absurdiško politikavimo įkaitais, o kai kurie jų net pradėti laikyti antrarūšiais. „Šiandien ryte prezidentas aiškiai ir nedviprasmiškai išsakė nuomonę.

Prezidentas Gitanas Nausėda fiasko vadina Seime antradienio vakarą įstrigusį sprendimą mokėti užkrečiamųjų ligų židiniuose dirbantiems medikams didesnius atlyginimus. „Man sunku be emocijų apie šitą klausimą kalbėti – tai yra vakarykštis fiasko parlamente, kitaip jo ir nepavadinsi, nesugebant susitarti dėl to, kas buvo medikams pažadėta – padidinti atlyginimus žmonėms, kurie dirba karštuosiuose taškuose“, – žurnalistams trečiadienio rytą sakė G. Nausėda.

Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktorius Darius Varnas antradienį vakare pasidalijo naujausia informacija apie dabartinę situaciją Ukmergėje. Kaip pažymi D. Varnas, šiuo metu iš viso yra 49 susirgimo koronavirusu atvejai, iš jų – 27 medikai. Tiesa, priduriama, kad 52 ligoninėms darbuotojams koronaviruso infekcija po tyrimų nebuvo patvirtinta. „Sveiki, ukmergiškiai. Vėl dalinuosi koronoviruso (COVID-19) statistika.

Antradienį Seime įstrigo siūlymas ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų židiniuose dirbantiems medikams mokėti nuo 50 iki 100 proc. didesnius atlyginimus karantino laikotarpiu. Per priėmimo procedūrą pritarta konservatorių Antano Matulo ir Raimundo Martinėlio pataisai, kad paskelbus karantiną visiems sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams būtų mokama 50 proc. jų pastoviosios darbo užmokesčio dalies dydžio priedas.

16-oji visuotinio karantino diena. Sostinėje patvirtintas aštuntas mirties nuo koronavirusinės infekcijos, o oficialiai sergančiųjų Lietuvoje daugiau nei pusė tūkstančio. Tiesa, yra ir gerų žinių. Klaipėdoje greitaisiais testais pradėti tikrinti grįžusieji keltais. Atsiranda ir daugiau pasveikusiųjų, štai 6 tokie iš ligoninės antradienį paleisti Klaipėdoje, daugėja ir tų, kurie baigia sveikti ir laukia, kada bus paleisti arba jau leidžia laiką namuose.

JAV ir Rusijos prezidentai telefonu aptarė pasaulyje susidariusią padėtį dėl koronaviruso pandemijos, tiesa ir Amerikoje ir Rusijoje situacija kardinaliai skiriasi. Maskva giriasi menka sergančiųjų statistika ir nevengia iš viruso pasišaipyti. Tuo metu Vašingtonas skelbia dėl viruso patikrinęs jau milijoną žmonių ir pats  nesugebantis sustabdyti viruso. Trumpas jau žada pagalbą Europai.  Antradienio rytas Londone – siurrealistiškai atrodančios tuščios gatvės.

Prezidentas Gitanas Nausėda pasigenda aiškumo ir tvarkos dėl koronaviruso testuojant medikus. „Testavimo priemonės kai kurias gydymo įstaigas pasiekia pagal neaiškius principus, nėra tikslaus jų paskirstymo algoritmo“, – antradienį savo „Facebook“ paskyroje po bendravimo su medikų organizacijų atstovais paskelbė valstybės vadovas. „Akivaizdu, kad medikų testavimas negali būti paliekamas vien gydymo įstaigų nuožiūrai, kaip iki šiol.

15-ąją visuotinio karantino dieną Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga prabilo apie gerėjančią situaciją Lietuvoje. Nors kiekvieną dieną testuojama daugiau gyventojų, anot Verygos, išaiškintų susirgusiųjų skaičiai auga lėčiau nei atliktų testų, ir tam esą pasitarnavo karantinas. Tiesa, epidemiologai aiškina, kad daryti išvadų dar negalima. Esą Lietuva dar nepasiekė koronaviruso plitimo piko. Klaipėdos universitetinė ligoninė jau perpildyta.

Iš užsienio sugrįžęs kaimynas šiurpina Grikienių kaimo gyventojus. Agresyvus vyras gyvenvietės gatvę barikaduoja metalinėmis bačkomis, betono gabalais, padangomis. Žmonės piktinasi, kad negali išsikviesti policijos, esą yra prašoma apie nusiskundimą pranešti elektroniniu būdu. Nors patys pareigūnai sako, kad ramybės drumstėją aplankė, prašo iš žmonių supratimo. Prasidėjus karantinui jie kasdien sulaukia šimtų pranešimų apie saviizoliacijos pažeidimus.

Naujasis koronavirusas pasaulyje toliau šienauja gyvybes, šiandien Covid-19 aukų skaičius perkopė 35 tūkst. o užsikrėtimų jau per 740 tūkst. Griežtesnių karantino priemonių pagaliau imasi ir Rusija, tiesa, ten toli gražu ne visi žmonės patenkinti karantinu. O reportažą pradėsime nuo neįtikėtinų vaizdų iš paties pirmojo viruso židinio Uhano Kinijoje – kur lankytojams jau duris atvėrė dideli prekybos centrai.

Premjeras Saulius Skvernelis pirmadienį informavo, kad Lietuvą pasieks dar viena siunta iš Vokietijos oro uosto.  Kaip rašo S. Skvernelis, į Kauno oro uostą turėtų nusileisti lėktuvas su Lietuvai skirtomis apsaugos priemonėmis, skirtomis apsisaugoti nuo koronaviruso.  „Dar vienas lėktuvas su Lietuvai skirtomis apsaugos priemonėmis pakilo iš Frankfurto Hano oro uosto Vokietijoje. Skrydis į Kauną. Dėl logistinių vingrybių šįkart tikslaus priemonių skaičiaus pasakyti negaliu.

Kiek Lietuvoje gali plėsti koronaviruso epidemija ir kur susirgimų riba? Jei virusas nesitrauks, ar tik neteks užsidarius namuose švęsti ne tik Velykas, bet ir Jonines? Vienas Lietuvos ekspertas paskaičiavo, kad dar visą mėnesį užsikrėtusiųjų sparčiai daugės. Ir kasdien vis po daugiau. Pikas turėtų būti balandžio pačioje pabaigoje ir tik po to susirgimų kreivė jau turėtų leistis žemyn. Per tą laiką medikai ligą esą nustatys 15-ai tūkst. lietuvių.

Lietuvoje koronavirusas nustatytas dar 7 medikams, pirmadienį pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras.  Iš viso Lietuvoje koronavirusas nustatytas 51 medikui. „Sekmadienio vakaro duomenimis, užsikrėtusių medikų buvo 44, šiandien šis skaičius yra jau 51“, – BNS pirmadienį sakė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro epidemiologė Daiva Razmuvienė. Jos teigimu, Vilniuje serga 17 medikų, Klaipėdoje – 15, Ukmergėje – aštuoni, Kaune – aštuoni.

Ukmergės rajono savivaldybė paskelbė apie situaciją visame rajone. Paaiškėjo, kad koronavirusu šiame krašte užsikrėtė 18 medikų, tačiau šis skaičius dar gali išaugti, nes pirmadienį bus ištirta dar 50 su koronavirusu kovojančių ir pacientams padedančių specialistų.

Lietuvoje koronavirusas patvirtintas daugiau kaip 40 medikų, pirmadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija. „Serga 44 medikai“, – LRT radijui sakė Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos priežiūros departamento direktorius Audrius Ščeponavičius. Jo teigimu, Klaipėdoje serga 15 medikų, Vilniuje – 14, Ukmergėje – aštuoni, Kaune – keturi, Panevėžyje – trys.

Covid-19-a infekcija verslą toliau spaudžią į kampą. Darbdaviai prašo, kad pusei metų būtų pakeistas Darbo kodeksas. Pataisas siūlantys verslininkai norėtų, kad darbdaviams būtų leista keisti darbuotojų darbo pobūdį, ilginti darbo dieną, bei paprasčiau darbuotojus atleisti. Karantinas ir pandemija taip pat keičia gyventojų pirkimo įpročius. Vienų prekių žmonės atsisako, o kitų niekur neranda.

Daugiau kaip 50 Lietuvos bibliotekų šią savaitę pradėjo spausdinti apsauginius skydus medikams, siekiant patenkinti augantį apsaugos priemonių poreikį šalyje plintant koronavirusui. „Prie kampanijos prisijungė 54 bibliotekos visoje Lietuvoje. Jos rūpinasi aplinkinėmis medicinos įstaigomis“, – BNS sakė projekto koordinatorius Donatas Kubilius iš Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos. Anot jo, bibliotekos darbą pradėjo šią savaitę, pirmuoju etapu numatoma atspausdinti 1500 skydelių.

Siaučiantis virusas ir dėl to šalyje įteisintas karantinas – aukso laikas spekuliantams. Prekyboje pritrūkus medicininių kaukių ir dezinfekcinio skysčio, jų parūpinti skuba įvairūs vertelgos. O vartotojų apsauga jau perspėja netapti sukčių aukomis, kurie siūlo brangias, bet nekokybiškas ir apsaugai netinkamas priemones. Tuo metu vyriausybė jau ruošia ginklus riboti antivirusinių prekių kainas, o spekuliantams grasina baudomis.

Persigandę piliečiai kreipėsi į policiją ir pranešė, kad ant žemės mato nukritusį savo kaimyną. Į Įvykio vietą nedelsiant išskubėjo visos specialiosios tarnybos ir laidos „Farai“ operatorius.  Pirmiausia į įvykio vietą atvykusius pareigūnus pasitiko kaimynė. Moteris pareigūnams nurodė vietą, kurioje ji pastebėjo savo kaimyną ir nupasakojo įvykio aplinkybes.  „Nieko negalime padaryti. Senukas vienas gyvena ir nukrito tarpdury.

Jei jus gąsdina ir vargina pratęstas karantinas bei užkrato grėsmė, priimkite tai natūraliai. Mat psichologai atviri – tokių išsigandusių ir išvargintų tautiečių dabar apstu ir kone kiekvienas jautresnis skundžiasi sau įtariantis pavojingojo viruso simptomus, ar dažnėjančiais panikos priepuoliais. Tačiau medikai ramina ir dalija patarimus, kaip išsaugoti sveiką protą ir kuo didesnę ramybę karantino kasdienybėje.

Lietuvai jau antrą savaitę gyvenant karantino sąlygomis ir virusui vis labiau plintant, sunerimo ir atliekų tvarkytojai. Jie baiminasi, kad sergančių atliekose tūnantis užkratas gali susargdinti darbuotojus. Tad atliekų tvarkytojai prašo leisti stabdyti dalį darbų ir daugiau šiukšlių deginti. Tačiau Aplinkos ministerija atkerta, kad nėra duomenų, jog užkratas plistų per šiukšles. Vis dėlto valdininkai pateikia rekomendacijas, kaip teisingai išmesti šiukšles ar priduoti tarą.

Koronaviruso infekcija šeštadienio naktį buvo nustatyta Klaipėdos universitetinės ligoninės gydytojui. „Yra vienam gydytojui nustatytas atvejis, pranešė mūsų laboratorija, dabar sprendžiam, kiek medikų saviizoliuosim, turbūt kokį dešimt žmonių“, – BNS sakė Klaipėdos universitetinės ligoninės vyriausiasis gydytojas Vinsas Janušonis. „Jie visi dirbo su apsauga, tai, iš vienos pusės, pagal nustatytą tvarką, kaip ir nereikėtų izoliuotis, bet atsarga gėdos nedaro“, – teigė ligoninės vadovas.

Trisdešimties iš 51 mediko, buvusių karantine po Panevėžio ligoninėje pacientui nustatyto koronaviruso, pakartotiniai tyrimai neigiami, jie galės grįžti į darbą. „Yra gauti apie 30 atsakymų, jie visi neigiami, o kitų atsakymų yra laukiama“, – BNS šeštadienio rytą sakė Respublikinės Panevėžio ligoninės atstovas Vytautas Riaubiškis. „Jau vakar vienas grįžo pats pirmasis, o kiti – artimiausiu metu, pagal sustatytus grafikus, grįš į darbus“, – sakė jis.

Užsikrėtusiųjų koronavirusu skaičius Lietuvoje sparčiai artėja prie 400. Nors vietinių užsikrėtimo atvejų kol kas mažuma, epidemiologai nerimauja, kad tokių atvejų sparčiai daugėja. Ši tendencija ypač ryški tarp medikų – vietinių, niekur nevykusių, ir neaišku, ar nuo pacientų, ar nuo praeivių užsikrėtusių gydytojų. Jų dabar jau trečdalis, du trečdaliai sergančių gydytojų virusą parsivežė iš egzotiškų atostogų. Dėl to pentkadienį dirbti nebegali jau daugiau kaip 600 gydytojų.

Lietuvoje užfiksuotas jau penktas mirties atvejis nuo koronaviruso. Tai garbaus amžiaus pacientas Klaipėdoje. O štai ukmergiškiai nėra tikri, ar dar trys mirtys jų mieste taip pat nėra susijusios su Covid-19 užkratu. Oficialiai kol kas nuo koronaviruso mirė trys Ukmergėje gyvenę ar gydyti žmonės, mat nežinia, nuo ko mirusiems slaugos pacentams paimti ėminiai nuo viruso, bet tyrimų astakymų vis nėra.

Kol sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga su koronavirusu kovojantiems medikams pažadėjo 15 proc. didesnius atlyginimus, kaimyninės Latvijos vyriausybė priėmė principinį sprendimą tokiems specialistams mokėti net iki 50 proc. dydžio priemokas. Tiesa, ir kai kurios Lietuvos gydymo įstaigos žada panašaus dydžio paskatinimą arčiausiai infekcijos protrūkio dirbantiems medikams.

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis penktadienį koronaviruso infekcijos valdymo situaciją aptarė su medikų darbo grupe. Premjeras ketvirtadienį pasirašė potvarkį, kuriuo sudarė darbo grupę teikti pasiūlymus dėl prevencijos, diagnostikos, gydymo ir epidemijos valdymo klausimų. Į grupę įtraukti Vyriausybės, Sveikatos apsaugos ministerijos, Santaros klinikų, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro, Vilniaus universiteto atstovai.