medikai

Lietuvoje kasmet prostatos vėžiu suserga pustrečio tūkstančio vyrų, 500 miršta. Naują etapą su šia klastinga liga pradėjo Respublikinė Klaipėdos ligoninė, kur akredituotas vienintelis toks Baltijos šalyse centras, kuriame prostatos tyrimai atliekami naujausiu būdu – tiksliau ir atliekant mažiau dūrių.  Pacientas Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje gulasi į magnetinio rezonanso aparatą.

Medikai, pedagogai ir pareigūnai pasipiktinę. Net jei koronavirusu užsikrėtė darbe, nereiškia, kad gaus 100 procentų siekiančią profesinės ligos išmoką. Štai, pavyzdžiui, medikai tokią išmoką gauna, tik jei užsikrečia nuo sergančio paciento, bet ne, jei, pavyzdžiui, nuo kolegos. Šių profesijų atstovai sako, kad tokio skirstymo apskritai neturėtų būti, mat dabar neįmanoma atsekti, kas nuo ko užsikrečia. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija žada profesinės ligos išmokos skyrimą paprastinti.

Į Šilalę atkeliavo miestelio ligoninės medikams bei privačios greitosios pagalbos stoties darbuotojams skirta antroji vakcina nuo koronaviruso. Į ją pretenduoja apėjęs eilę ir pirmuoju skiepu pasiskiepijęs vilnietis, šios stoties vadovas su šeimos nariais bei dar vienas verslininkas. Klausimas, vakcinuoti juos, ar ne Šilalę suskaldė į dvi stovyklas. Sprendimo neranda ir vietos valdininkai.

Mirtinas gimdymas Vilniuje. Pora sumanė vaiką gimdyti namuose be jokių medikų priežiūros, kūdikis neišgyveno ir vos po paros laiko mirė ligoninėje. Įtariama, kad naujagimis galėjo užsikrėsti infekcija, kuri žaibiškai jį pražudė. Medikai sako, kad jeigu moteris būtų gimdžiusi su specialistų priežiūra, vaikelis galėjo likti gyvas. Specialistai išgirdę, ką moteris darė gimus kūdikiui, svarsto, kad šeima galėjo neturėti tinkamų žinių, kurios reikalingos gimdant namuose.

Lietuvoje medikus skiepijant antrąja vakcinos nuo koronaviruso doze, kai kurie gydytojai skiepų taip ir nesulaukė. Klaipėdos gydytojų bendruomenę apskriejo žinia apie keturių medikų mirtis nuo koronaviruso, Covid-19 Panevėžyje pasiglemžė ir Krekenavos ambulatorijos gydytojo gyvybę. Iš viso nuo pandemijos pradžios Lietuvoje koronavirusas pražudė 28-nis sveikatos priežiūros specialistus.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) pradėjo tyrimą dėl skiepų Žalgirio klinikoje, kur nuo COVID-19 paskiepyta apie 20 asmenų, kurie nebuvo klinikos darbuotojai. STT teigimu dėl to valstybė galėjo patirti didžiulę neturtinę žalą. Įtampai dėl skiepų didėjant visoje Europoje, Prezidentūra viliasi, kad jau vasario pabaigoje Lietuva gaus apie 200 tūkstančių koronaviruso vakcinos dozių. O tuomet skiepytis nuo COVID-19 galės ir senjorai, ir pedagogai.

200 eurų vertės maisto produktų rinkiniai mainais už neišnaudotą poilsį apkarto ir daliai Pasvalio medikų. Jie iki šiol ginčijasi su kraštietės kelionių agentūra. Bet teisybės neranda pasirodo karantinas puikus metas nesąžiningiems verslininkams ir kai kuriems valstybės tarnautojams dangstytis.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) teigia nerenkanti informacijos apie skiepų atsisakiusius medikus. Anot jos, to nedaro ir pagrindinės šalies ligoninės. „Tokios informacijos Sveikatos apsaugos ministerija ir penkios pagrindinės organizuojančios gydymo įstaigos nerenka. Mums aktualiausia informacija yra apie paskiepytus asmenis“, – BNS teigė SAM Spaudos tarnybos vedėjas Vytautas Beniušis.

Tragiška avarija Kauno rajone praėjusią naktį pareikalavo net trijų žmonių gyvybių. Šioje avarijoje žuvo „Mercedes“ vairavęs 23 metų jaunuolis ir dar du „Toyota Prius“ važiavę žmonės. Po avarijos prakalbo specialistai ir teigė, kad sužalojimai buvo tokie stiprūs, jog tai nesuderinama su gyvybe. Nelaimė nutiko prieš pat vidurnaktį, apie 23 val. 22 min. Kauno rajone, Ražiškių kaime, Rokų plente, kai susidūrė trys lengvieji automobiliai.

Priešakinėse koronaviruso linijose dėl pacientų gyvybių kovojantys medikai negaili nei savo laiko, nei gyvybės. Šiuo metu yra viešai paskelbta apie 17 medicinos darbuotojų mirčių nuo Covid-19 Lietuvoje. Portalas tv3.lt kviečia prisiminti išėjusius medikus, kurių gyvybes pasiglemžė klastingas virusas. Tapo pirmąja auka medikų bendruomenėje Jevgenija Mickienė buvo ilgametė Šilutės vaikų ir šeimos gydytoja ir tapo pirmąja gydytoja Lietuvoje, mirusia nuo koronaviruso.

Lietuvos gyventojams teks apsišarvuoti kantrybe. Šalyje sergamumas krinta, tačiau pagrindinių karantino ribojimų švelninimą išvysime dar negreitai. Sveikatos ekspertai prognozuoja, kad ženklių pokyčių gyventojai turėtų tikėtis vasario pabaigoje, kovo pradžioje. Daugiausiai dėmesio šiuo metu valdžia skiria mokykloms, kurias norima išlaisvinti greičiausiai. Štai, ką mano gyventojai: „Išvažiuoti pas gimines ir artimuosius.“ „Triukšmo, turbūt, nes viskas uždaryta, viskas merdi.

Lietuvoje nuo koronaviruso jau skiepijami pirmieji gyventojai, kurie sulaukė 80 ir daugiau metų. Molėtų rajone, Alantos seniūnijoje, nuo COVID-19 paskiepyti 59 senoliai. Skiepų sulaukė ir Šilalės rajono gyventojai. Pirminės sveikatos priežiūros centrai sako yra pasiruošę, galėtų paskiepyti ir daugiau vyresnio amžiaus žmonių, tačiau jiems trūksta vakcinų. O šalies poliklinikos jau sudarinėja prioritetinių grupių sąrašus, pagal kuriuos bus skiepijami žmonės.

Kartu su COVID-19 sergamumo rodikliais Lietuvoje mažėja ir ligoninėse gulinčių pacientų skaičius. Ligoninių atstovai gerėjančią situaciją vertina atsargiai, tačiau jei tendencijos nesikeis artimiausiomis savaitėmis planinių paslaugų, operacijų gali sulaukti daugiau pacientų. Tuo metu Lietuvos imunologai perspėja persirgusius ir skiepus gavusius gyventojus. Esą labai svarbu toliau saugotis, dėvėti kaukes, nes dar neaišku ar turint imunitetą galima užsikrėsti aplinkinius.

Žinia apie COVID-19 susirgusius ką tik paskiepytus Santaros klinikų medikus vėl paskatino kalbas apie vakcinų nepatikimumą. Visgi specialistai kategoriškai neigia jokias galimas skiepo ir užfiksuoto teigiamo PGR tyrimo sąsajas, mat vakcinose nėra jokių viruso dalių, kad tam būtų net teorinė galimybė. Ketvirtadienį pranešta apie 79 koronavirusu susirgusius medikus, kurie buvo paskiepyti pirmąja vakcinos doze.  VU Gyvybės mokslų centro prof.

Jungtinėje Karalystėje siaučiant naujai COVID-19 atmainai, jaunas gydytojas-rezidentas savo dienoraštyje dalinasi išgyvenimais. Pateikiame jo pirmadienio dienoraštį. Koronavirusui ir toliau siaučiant, nebetyli ir patys medikai. Vieni po kitų dalijasi sunkiais išgyvenimais iš darbo. Šįkart prabilo Jungtinės Karalystės medikas – Nacionalinės sveikatos apsaugos tarnybos (NHS) darbuotojas.

Santaros klinikose COVID-19 serga 79 medikai, paskiepyti pirmąja vakcinos doze, ketvirtadienį informavo gydymo įstaiga. Kaip BNS sakė Santaros klinikų atstovė Gitana Letukienė, darbuotojai koronavirusu galėjo užsikrėsti ir prieš skiepijimą, ir po jo, nes viena vakcinos dozė imuniteto nuo ligos dar nesukuria. „Antikūnai pradeda gamintis po 11–12 dienų po pirmojo skiepo, tačiau tokia apsauga nėra pakankama, todėl reikia antrojo skiepo, kad šis procesas vyktų efektyviau“, – komentavo ji.

Žadėtų pusės tūkstančio vakcinos nuo koronaviruso dozių nesulaukė Kėdainių gydymo įstaigų medikai, seneliai slaugos ir globos namuose. Paaiškėjo, kad iš Vilniaus gabenant ,,BioNTech“ ir ,,Pfizer“ vakcinos siuntą pažeista šalčio grandinė – temperatūra ėmė svyruoti ir šokinėti. Sveikatos apsaugos ministerija laikinai sustabdė skiepijimą šia siunta ir aiškinosi, ar vakcina nesugadinta.

Lietuva neteko dar vieno gydytojo. Užsikrėtęs COVID-19 mirė 67-erių metų žinomas Klaipėdos jūrininkų ligoninės gastroenterologas. Nors sergamumas Lietuvoje iš lėto traukiasi, premjerė Ingrida Šimonytė jau konstatuoja, kad sausio 31-ąją karantinas Lietuvoje tikrai nesibaigs. Esą Lietuva turi ruoštis blogiausiam scenarijui, sparčiau plintančioms viruso mutacijoms, o karantino ribojimų švelninimo galima tikėtis tik sutvarkius testavimo strategiją.

Nuo Covid-19 Lietuvoje skiepijami koronaviruso židiniais tapusių globos ir slaugos įstaigų darbuotojai ir gyventojai. Tiesa, kol kas skiepo atsisako apie penktadalis ministerijai pavaldžių globos įstaigų gyventojų ir dešimtadalis darbuotojų. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija tarsis su ekspertais, kaip elgtis su nepasiskiepijusiais darbuotojais, ar šiems leisti dirbti su senyvo amžiaus globotiniais.

Dar vienu skiepų skandalu pakvipo ir Skuode, kur pirminės sveikatos priežiūros centre vakciną anksčiau laiko galėjo gauti šios įstaigos direktorius ir buvęs rajono meras, dabar įstaigose dirbantis informacinių technologijų specialistu. Skuodo pirminės sveikatos priežiūros centre vakciną jau spėjo gauti šios įstaigos direktorius Virginijus Kiguolis ir informacinių technologių specialistu čia dirbantis buvęs Skuodo rajono savivaldybės meras Stasys Vainoras.

Jonavietis Visvaldas Leonavičius kreipėsi į Kėdainių ligoninės medikus, išreikšdamas jiems didelę padėką už suteiktą pagalbą. Pateikiame vyro išsakytas mintis: „Gerbiami Kėdainių ligoninės COVID-19 skyriaus medikai, į Jūsų globą patekau likus bemaž porai savaičių iki Kalėdų, po to, kai namuose, Jonavoje, nuo COVID-19 gydžiausi net keliolika dienų.

Prasidėjusi tikra žiema – pramoga gyventojams ir įtampa medikams. Į ligonines plūsta susižaloję pacientai. Traumatologai šimtais skaičiuoja rankas ir kojas susilaužiusius gyventojus, kai kuriems ilgas savaites teks praleisti ligoninėse. Specialistai sako, kad dalies traumų pavyktų išvengti, jei žmonės taisyklingai kristų. Kauno ligoninės Priėmimo, skubios pagalbos ir traumų skyriaus koridorius – sausakimšas.

Suvalkiečiai laužo stereotipus apie savo šykštumą ir nenorą dalintis. Vos per porą savaičių Marijampolės miesto verslininkai ir pavieniai žmonės sukūrė tikrą stebuklą. Ligoninė išplatino prašymą, kad labai reikia vieno aparato už 5000 eurų COVID pacientams. Žinia bemat pasklido po miestą ir ligoninei gyvybiškai svarbių aparatų nupirkta ne už 5000, o už 300 000 eurų. Į pagalbą puolė ne tik didelės, bet ir mažos įmonės, kurios irgi išgyvena labai sunkų laikotarpį.

Skiepų nuo koronaviruso pagal „pažintis“ skandalas įgauna pagreitį. Paaiškėjo, kad Šilalėje privačios greitosios pagalbos stoties vadovas skiepus nuo koronaviruso suveikė ne tik sau, šeimos nariams, bet ir žmonos broliui. Skandalui tik prasidėjus verslininkas tikėjosi dar gauti ir antrąją skiepo nuo koronaviruso dozę. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys suabejojo, ar tokie asmenys išvis turi moralinę teisę būti skiepijami toliau.

Lietuvoje toliau iš lėto mažėja tragiški Covid-19 sergamumo rodikliai, tačiau atlaisvinti karantino vadžias dar anksti. Mokslininkai prieš teikdami rekomendacijas Vyriausybei nori sulaukti šios savaitės rezultatų. O karantino metu tvarką palaikanti policija kovoja su gyventojais, kurie laužo taisykles ir rengia pobūvius. Žmonės masiškai buriuojasi, kartais konfliktus tenka malšinti smūgiais teleskopinėmis lazdomis ir ašarinėmis dujomis.

Kas vieniems džiugesys, kitiems sukelia ligas. Medikai sako, kad šviečiančios ir mirgančios dekoracijos ar garso ir šviesų efektų pilni koncertai kai kuriems žmonėms paskatina migreną ar net epilepsiją. O kitus aplink esantis šventinis šurmulys tiesiog erzina. Tad dabar dalis žmonių galės lengviau atsikvėpti. Iš tolo šviečiančios ir įvairiomis spalvomis blyksinčios šventinės dekoracijos vieniems grožis, kitiems – rimtų negalavimų priežastis.

Europos Vaistų agentūra leido iš vieno ,,BioNTech“ ir ,,Pfizer“ vakcinos buteliuko paskiepyti ne penkis, o šešis žmones. Nors dalis šalių jau anksčiau apėjo vakcinos gamintojo nurodymus skiepyti tik 5 asmenis, Lietuva iki šiol jo tvirtai laikėsi, vakcinos likutį išmesdama.  Europos vaistų agentūra uždegė žalią šviesą – leido iš ,,BioNTech“ ir ,,Pfizer“ vakcinos buteliuko paskiepyti šešis, o ne penkis asmenis kaip iki šiol buvo nurodęs gamintojas.

Karantino metu sudėtingomis sąlygomis dirbantys medikai į darbą keliaus saugiau. Oficiali Vokietijos automobilių gamintojo BMW atstovė Lietuvoje „Krasta Auto“ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų medikams suteikė naujų automobilių.  „Esame dėkingi šalies medikams – herojams, kurie pasiaukotinai dirba ekstremaliomis sąlygomis, ekstremaliais krūviais.

Didžiosios šalies ligoninės jau paskiepijo pirmuosius dešimtis sunkiausių pacientų nuo koronaviruso. Santaros klinikose nuo COVID-19 paskiepyti pirmieji pacientai po kepenų ir inkstų transplantacijos. Lietuvoje aršiai diskutuojama dėl skiepų likučių, ar iš vieno buteliuko galima paskiepyti daugiau žmonių, nei nurodo vakcinos gamintojas. Buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga tikina, kad dėl formalumų į šiukšlių dėžę išmetama kone 8 tūkstančiai vakcinos dozių.

Lietuvai kovojant su koronaviruso pandemija, net ir sulaukus trečiosios skiepų nuo COVID-19 partijos, atsikvėpti dar anksti. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys visuomenei pristatė skiepų planą ir įvardijo, kas po medikų bus skiepijami pirmiausiai ir kada ateis masinės vakcinacijos eilė. Prioritetų sąraše – slaugos ir globos įstaigų pacientai, ligoniai po organų transplantacijos, žmonės sergantys inkstų nepakankamumu.

Gyvybės langelyje Kaune šiemet paliktas pirmasis kūdikis. Vos kelių parų berniuką globoja Krikščioniškųjų gimdymo namų medikai. Mažylis išnešiotas ir sveikas, tvarkingai aprengtas ir gimdytas ligoninėje. Mažylis ant medikės rankų – pirmasis kūdikis šiemet Kaune, o ir visoje Lietuvoje paliktas gyvybės langelyje. Signalą, pranešantį apie paliktą naujagimį, Krikščioniškų gimdymo namų gydytojai išgirdo jau sutemus, kelios minutės po 17 valandos.

Lietuvoje nuo COVID-19 mirė jau aštuntas medikas. Pasvalio ligoninėje dirbdamas priešakinėse pandemijos linijose užsikrėtė ir mirė COVID-19 skyriui sutikęs vadovauti gydytojas. Epidemiologai konstatuoja: situacija stabilizavosi, sergamumo rodikliai šalyje nei auga, nei krenta. Tiesa, Lietuva visoje Europoje sąjungoje vis dar turi pačius blogiausius sergamumo rodiklius. Pasvalio ligoninėje skaudi gydytojo netektis, nuo COVID-19 mirė 66-erių metų pediatras Valentinas Virbickas.

Šalies kurortai nuo šiol taps koronaviruso sergančių pacientų sveikimo vietomis. Tad viešbučių kambarius primenančios patalpos verčiamos palatomis. Į reabilitacijos klinikas planuojama išvežti 900 užsikrėtusių žmonių. Tiesa, tik tuos, kurie jau sveiksta arba serga lengva forma ir jų gyvybei nebegresia pavojus.  Birštono „Tulpės” sanatorija viena iš tų, kuri, Sveikatos apsaugos ministerijos sprendimu, turės priimti Covid-19 sergančius pacientus.

Medikų poilsiui valstybė dar metų viduryje skyrė dešimt milijonų eurų. Planuota, kad pavojingomis sąlygomis dirbantys medikai galėtų pailsėti, taip pat būtų paskatintas verslas. Projekto pabaigoje nespėjusiems pailsėti medikams agentūros pasiūlė vietoj poilsio duoti maisto davinius.

Dugne esantys Lietuvos sergamumo rodikliai pramušė dar gilesnę duobę. Beveik 4000 naujų COVID-19 atvejų per dieną tokie Kalėdų atgarsiai. Tai prasčiausias rezultatas nuo pat pandemijos pradžios. Nors kaimyninės valstybėse situacija geresnė nuo 2 iki 4 kartų, Latvija įveda dar griežtesnes priemones nei Lietuvą, naujų metų savaitgaliui skelbia komendanto valandą. Tuo metu Lietuvos Vyriausybė nutarė palaukti, apie ribojimų keitimą žada galvoti po Trijų karalių.

Dar prieš kurį laiką tiek ligoninių vadovai, tiek ministras skaičiavo, kad skaičiams nemažėjant sveikatos apsaugos sistemai iki „sprogimo“ liko tik kelios savaitės. Panašu, kad praėjus šventėms juodžiausias scenarijus nepasitvirtino ir persilaužimas siekiant išvengti sistemos kolapso, įvyko. Nors įtampos išlieka, saugikliu nuo sistemos perdegimo taps ir nedideliais kiekiais atkeliaujanti vakcina.

Dėl iš siuntos išsiliejusių neaiškių skysčių Vilniuje ant kojos sukeltos specialiosios tarnybos. Siuntų išvežiotojas atsidūrė ligoninėje: vyras skundėsi, kad nuo aitraus kvapo jam ėmė skaudėti galvą. Prie Vilniaus studentų miestelio specialiųjų tarnybų sujudimas: atvažiavo cheminių incidentų likvidavimo tarnyba, gelbėtojai su specialiais geltonais kostiumais ką tik apžiūrėjo prie paštomatų stovintį autobusiuką.

Žinomiems šeimos gydytojams Vytautui Kasiulevičiui bei Valerijui Morozovui socialiniuose tinkluose pranešus, kad jie Santaros klinikose sulaukė vakcinos nuo COVID-19, kai kurie medikai pasipiktino vakcinavimo eiliškumu. Kritikai sako, kad toks vakcinos paskirstymas yra neteisingas, nes šeimos gydytojai pagal prioritetinę tvarką dar neturėjo būti skiepijami.

Didžiosios metų šventės Lietuvos medikams asocijuojasi su traumomis ir padidėjusiu pacientų srautu priimamuosiuose ligoninių skyriuose. Dažnai to priežastimi tampa nesaikingai vartojamas alkoholis. Didžiosios Kauno ir Vilniaus ligoninės pastebi, kad šie metai – kitokie. Pacientų priimamajame skyriuje buvo mažiau, o tam įtakos galimai turėjo įvesti griežti karantino apribojimai.

Lietuvoje – jau antroji vakcinų nuo koronaviruso siunta. Vėl beveik 11 tūkst. dozių. Tačiau Sveikatos apsaugos ministerija nusprendė ją laikyti sandėly pakartotiniam šiomis dienomis besiskiepijančių medikų skiepijimui, apsidrausdama dėl galimų vakcinos tiekimo sutrikimų. Tuo metu medikų vakcinacija šiandien jau vyksta ir mažesnėse ligoninėse. Bet melagienų skleidėjai irgi nesnaudžia, tad specialistai pataria labai kritiškai žiūrėti į vakcinaciją juodinančias žinutes internete.

Priešakinėse kovos su koronavirusu (COVID-19) linijose dirbančius medikus galima tikėtis paskiepyti per sausį, sako sveikatos apsaugos viceministrė Živilė Simonaitytė.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja, kad per praėjusią parą Lietuvoje patvirtinti 1668 koronavirusinės infekcijos (COVID-19) atvejai. 745 iš jų registruoti Vilniaus, 190 Klaipėdos, 180 Kauno, 175 Šiaulių, 172 Alytaus apskrityse. Dar 63 infekcijos atvejai patvirtinti Utenos, 42 Marijampolės, 38 Tauragės, 26 Telšių ir 24 Panevėžio apskrityse. 13 atvejų kol kas dar nėra priskirti jokiam šalies regionui dėl informacijos trūkumo.

Praėjusią parą patvirtinta 1668 nauji koronaviruso atvejai, nuo COVID-19 mirė 26 asmenys, pranešė Statistikos departamentas. Praėjusią parą pasveiko 384 žmonės. Nuo pandemijos pradžios COVID-19 šalyje užsikrėtė 130 tūkst. 598 asmenys, 61 tūkst. 751 žmogus pasveiko. Nuo koronaviruso Lietuvoje iš viso mirė 1254 žmonės, dėl kitų priežasčių mirė 622 užsikrėtusieji.

Sekmadienio rytą penkios didžiosios Lietuvos ligoninės pradėjo pirmųjų medikų skiepijimą nuo koronaviruso. Pirmoji paskiepyta Jolanta Litvinienė, COVID-19 antrajame skyriuje dirbanti slaugytoja, ten dirbanti du mėnesius. Po paskiepijimo ji sakė, kad jaučiasi puikiai ir ragino pasitikėti mokslu. Kviečiame stebėti vaizdo įrašą: Užpildžiusi dokumentus J. Litvinienė užėjo į skiepijimo kabinetą.

Viruso plitimas Lietuvoje nebekontroliuojamas – laboratorijos dirba visu pajėgumu, tačiau to nepakanka. Testavimo apimtis padidinti galima būtų greitaisiais antigeno testais, kurie rezultatą parodo per 15 minučių ir yra gerokai pigesni. Tačiau jų kelionė į Lietuvą labai komplikuota. Kitos šalys šiuos testus jau naudojo greitai tiriant milijonus. Naujoji premjerė ir Sveikatos apsaugos ministras aiškina, kad šių testų pirkimai užstrigę.

Kaip iš tikrųjų veikia skiepai nuo Covid-19? Iš ko pagaminta vakcina ir kaip organizme ji sukuria apsaugą nuo ligos? Netrukus vakciną gaus pirmieji Lietuvos medikai ir mokslininkai ramina, kad ampulėse nėra nei paties viruso, nei kitų kenksmingų žmogui medžiagų. Baimintis šalutinio poveikio esą nereikėtų – nedideli skausmai dūrio vietoje ar nuovargis jau paskiepytiems žmonėms trunka ne ilgiau nei gavus vakciną nuo bet kurių kitų ligų, nuo kurių beveik visi esame paskiepyti vaikystėje.

Praėjusią parą vėl pasiektus liūdną COVID-19 atvejų antirekordą sostinės Lazdynų ligoninės medikai atvėrė savo širdis – papasakojo, apie ką svajoja per šias Kalėdas. Jie teigė norintys greičiau sulaukti pandemijos pabaigos. To jie prašo ir visų šalies gyventojų. „Apie ramų miegą. Čia svajoju“; „Visų pirma, tai miegas. Visų pirma, tai tikrai miegas. Draugų, turbūt, jau visi esame išsiilgę“; „Šiaip norėčiau labiausiai sutikti artimuosius ir draugus.

Prezidentas Gitanas Nausėda su pirmąja ponia Diana Nausėdiene šv. Kūčių dieną perdavė kūčiukų medikams, užsiregistravę „Carito“ savanoriais bendravo su vienišais senjorais. Šalies vadovas su pirmąja ponia ketvirtadienį perdavė kūčiukų Santaros klinikų, Vilniaus miesto klinikinės ligoninės ir Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės medikams bei padėkojo už jų darbą.

Naujų koronaviruso atvejų skaičius artėja prie 4000, antrą dieną iš eilės pusšimtis aukų. Ir tai dar nepabaiga. Medikai su nerimu žvelgia į paskutines metų savaites, mat, dalis naujų susirgusiųjų po savaitės atsidurs ligoninėse. medikai baiminasi ir ateinančių 4 laisvų dienų, kai laukia ligonių antplūdžio.  Norinčių tirtis privačiai skaičius prieš šventes išaugo, o testo kainos kai kur šoko net iki 150 eurų. Specialistai įspėja – pasidarius testą važiuoti pas artimuosius vis tiek nesaugu.