lietuvos bankas
Lietuvos bankas yra Lietuvos Respublikos centrinis bankas, atsakingas už šalies pinigų politikos įgyvendinimą, finansų sistemos stabilumą ir sklandų mokėjimų sistemų veikimą. Jis taip pat prižiūri Lietuvos bankų sektorių, draudimo įmones ir kitas finansų rinkos dalyvius, siekdamas užtikrinti jų veiklos skaidrumą, patikimumą ir stabilumą. Lietuvos bankas išleidžia euro banknotus ir monetas, vykdo statistinius tyrimus, analizuoja ekonomikos raidą ir prognozuoja būsimas tendencijas. Kaip Euro sistemos narys, Lietuvos bankas aktyviai dalyvauja Europos Centrinio Banko veikloje, prisidedant prie bendros euro zonos pinigų politikos formavimo ir įgyvendinimo.
Gyvybės draudikų asociacijos vadovas: LB siūlymas sunaikintų agentų rinką
Lietuvos bankui (LB) siūlant įstatymu įtvirtinti, kad draudikas negalėtų mokėti komisinio atlygio tarpininkui už kiekvieną sutartį ir vietoj to turėtų mokėti fiksuotą komisinį atlygį, Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos vadovas Giedrius Rimša teigia, kad tokie ribojimai sunaikintų draudimo agentų tinklą ir labai apribotų konkurenciją.
Investicinio gyvybės draudimo platintojams LB siūlo fiksuotą komisinį atlygį
Lietuvos bankas (LB) siūlo investicinio gyvybės draudimo produktų platintojams nustatyti fiksuotą komisinį atlygį. Be to, siūloma įpareigoti draudikus arba tarpininkus patarti klientui, ar produktas jam yra tinkamas.
LB siūlo Draudimo įstatyme nustatyti, kad draudikas negalėtų mokėti komisinio atlygio tarpininkui už kiekvieną sutartį ir vietoj to mokėti fiksuotą komisinį atlygį.
Lietuvos banko valdybos pirmininkas – apie tai, kaip gyvensime rudenį ir žiemą
Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus paskelbė prognozę, kurioje mini, kad mūsų ekonomikoje skrydis, kuriam ruošėmės, yra ne atšauktas, o atidėtas.
Plačiau apie tai, kokia žiema ir kokie ateinantys metai mūsų laukia „Dienos komentare“ atsakė G. Šimkus.
Bankų paslaugos nuo kitų metų brangs? Pakėlė didžiausią kainą
Lietuvos bankas apskaičiavo didžiausią galimą pagrindinės mokėjimo sąskaitos krepšelio kainą, ji įsigalios 2024 m. sausio 1 d. ir negalės būti didesnė kaip 1,47 Eur, o socialinę paramą gaunantiems asmenims – ne didesnė kaip 0,73 Eur.
2024 metams apskaičiuota maksimali krepšelio kaina atitinka ilgametį šios paslaugos kainų vidurkį.
Lietuvos bankas: mokėjimų patikrinimų dėl sankcijų terminas trumpėja nuo 3 savaičių iki 3 dienų
Lietuvos bankas skelbia, kad jų duomenimis, prieš metus sutartas sustabdytų mokėjimų tikrinimo terminas nuo 3 savaičių sutrumpėjo iki 3 dienų, ir tai yra gera žinia bankų klientams.
„(...) Po aktyvaus darbo su rinkos dalyviais per pastaruosius metus įvertinome duomenis ir matome, kad patikrinimo terminai gerokai sutrumpėjo.
Lietuvos bankas įvertino artimiausias ūkio perspektyvas: „Deja, vaizdelis nekoks“
Kainos Lietuvoje toliau auga sparčiau nei kitose šalyse. Nors algos irgi kiek didėja, tačiau gyventojai neskuba leisti pinigų ir tampa labiau atsargūs. Be kita ko, Lietuvoje prie didesnės infliacijos labiau prisidėjo išaugę verslo pelnai, o ne darbuotojų algos.
Metų viduryje Lietuvos ekonomika ūgtelėjo, tačiau bendras ūkio aktyvumas tebėra vangus. Numatoma, kad šiemet realusis bendrasis vidaus produktas (BVP) bus šiek tiek mažesnis nei praėjusiais metais, o 2024 m. BVP turėtų didėti 2,1 proc.
Ministerija pritaria idėjai nenaudoti 1-2 centų monetų, bet projektą siūlo tobulinti
Seimui svarstant Lietuvos banko (LB) iniciatyvą nuo 2025 metų gegužės apvalinti prekių ir paslaugų krepšelio galutinę sumą bei atsisakyti 1 ir 2 centų monetų, Finansų ministerija tam pritaria, bet siūlo projektą tobulinti.
Ministerija siūlo apsvarstyti galimybę reguliavimą dėl apvalinimo nustatyti ne Euro įvedimo įstatyme, bet atskirame įstatyme – jame turėtų būti išsamiai reglamentuoti apvalinimo atvejai, įskaitant išimtis, apvalinimo taisyklės.
DIENOS PJŪVIS. Kiek gyventojams teks kęsti aukštas palūkanų normas – ar reikėtų jiems mesti gelbėjimo ratą?
Europos Centriniam Bankui palūkanas padidinus iki keturių procentų, dėl jų poveikio jau nesutaria ir Lietuvos bankas bei premjerės patarėjas, buvęs to paties banko ekonomistas Raimondas Kuodis. Jis skeptiškai vertina tai, kad Lietuvos banko vadovas nesipriešino dar vienam palūkanų pakėlimui. Įmokoms už paskolas išaugus į aukštumas Lietuvos bankas jau siūlo prievolę komerciniams bankams klientams siūlyti ir fiksuotas palūkanas, tik ir čia jau šaukštai gali būti po pietų.
Lietuvos bankas: beveik 70 proc. visų pajamų elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų sektoriuje uždirbo dešimt įstaigų
Elektroninių pinigų įstaigų (EPĮ) ir mokėjimo įstaigų (MĮ) sektorius šių metų pirmąjį pusmetį reikšmingai ūgtelėjo, tačiau rinkoje iš esmės dominuoja dešimt įstaigų, kurios uždirba 68 proc. sektoriaus pajamų – beveik 154 mln. Eur, praneša Lietuvos bankas. Pasak jų, 2023 m. pirmojo pusmečio pabaigoje EPĮ ir MĮ sektoriuje veikė 127 įstaigos (83 EPĮ ir 44 MĮ), bet tarp šių, apie 77 proc. viso sektoriaus apyvartos (daugiau kaip 170 mlrd. Eur) generavo penkios, o likusią dalį (23 %, arba 50 mlrd.
LB atstovė: neraginame vartotojų rinktis fiksuotas palūkanas, tik norime sukurti jų rinką
Lietuvos bankui (LB) siūlant komercinius bankus įpareigoti būsto paskolą imantiems klientams pateikti bent dvi alternatyvas – kintamas arba fiksuotas palūkanas, centrinis bankas neragina vartotojų rinktis būtent fiksuotas palūkanas, o tik nori sukurti jų rinką, sako LB valdybos pirmininko pavaduotoja Julita Varanauskienė.
„Tai jokiu būdu nėra raginimas vartotojams dabar rinktis bet kuriuo atveju fiksuotąsias palūkanas.
REKLAMA
REKLAMA
LB pirmininko pavaduotoja: siūlymas didinti būsto paskolų palūkanų rūšies pasirinkimo galimybes galėtų įsigalioti po kelių mėnesių
Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininko pavaduotoja Julita Varanauskienė teigia, kad LB siūlymai, pagal kuriuos komerciniai bankai būsto paskolą imantiems klientams turėtų pateikti bent dvi alternatyvas – vieną kintamosiomis palūkanomis, kitą fiksuotomis – priklausomai nuo diskusijų Seime, galėtų įsigalioti po kelių mėnesių.
Visgi, pasak jos, komerciniai bankai jau dabar galėtų klientams teikti daugiau informacijos apie palūkanas ir formuoti tokio tipo pasiūlymus.
Lietuvos bankas siūlo didinti būsto paskolų palūkanų rūšies pasirinkimo galimybes
Lietuvos bankas (LB) pateikė pasiūlymus ir įgyvendins priemones, kurios praplės būsto paskolų gavėjų pasirinkimo galimybes, sumažins refinansavimo ir palūkanų maržos peržiūros naštą vartotojui, gerins vartotojų informuotumą ir kels jų finansinio raštingumo lygį. Šios priemonės teikiamos po viešos konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis, informuoja LB.
Lietuvos bankas siūlys lengvinti būsto paskolų palūkanų pasirinkimą
Lietuvos bankas siūlys padidinti galimybes gyventojams rinktis būsto paskolų palūkanų rūšį – kintamąsias arba fiksuotas palūkanas.
Centrinio banko teigimu, dėl naujų priemonių vartotojai galės lengviau įvertinti palūkanų pranašumus ir trūkumus, jie gaus daugiau informacijos apie rinkoje vyraujančias palūkanas ir galės palyginti jas su siūlomos ar jau turimos būsto paskolos sąlygomis, be to, nauja tvarka sustiprins bankų klientų galimybes tartis dėl jų pagerinimo.
Lietuvos kredito įstaigose gyventojai liepą iš viso laikė 21,5 mlrd. eurų indėlių
Gyventojų terminuotųjų indėlių portfelis bankuose per liepą padidėjo 270 mln. eurų arba 5,2 procento. Liepos pabaigoje Lietuvos kredito įstaigose gyventojai iš viso laikė 21,5 mlrd. eurų indėlių.
Palyginti su birželiu, labiausiai didėjo vienerių metų trukmės indėliai – jų padaugėjo 257 mln. eurų, skelbia Lietuvos bankas (LB).
Einamieji indėliai liepą siekė 15,9 mlrd. eurų, palyginti su birželiu, jų sumažėjo 281 mln. eurų, o terminuotieji – 5,5 mlrd. eurų.
„Swedbank“ atsisako taupomojo indėlio paslaugos
Vienas didžiausių šalies komercinių bankų nebeteiks taupomojo indėlio paslaugos. Kitaip nei terminuotasis indėlis, taupomasis leido klientams bet kada jį papildyti ir atsiimti dalį lėšų nesuėjus terminui.
„Swedbank“ atstovė ryšiams su visuomene Daiva Taučkėlaitė paslaugos atsisakymą paaiškino taip:
„Prieš keletą metų savo klientams pasiūlėme labai panašią, tačiau kur kas funkcionalesnę paslaugą – E.taupyklę.
Lietuvos bankas nutraukė naujos būstinės Žirmūnuose rangovo konkursą
Rangovams pasiūlius daugiau nei 100 mln. eurų kainą Lietuvos bankas (LB) nutraukė naujos būstinės Žirmūnuose statybos konkursą ir ieškos kito sprendimo.
Sprendimas nutraukti pastatų Žirmūnų g. 151 rekonstrukcijos konkursą priimtas atsižvelgus į tai, kad rangovų pasiūlyta kaina daugiau nei dukart viršijo numatytą biudžetą, pranešė LB.
Preliminari projekto vertė siekė 50 mln. eurų.
Centrinis bankas iš naujo vertins padėtį ir ieškos racionaliausių sprendimų.
„Citadele“ Lietuvoje – LB įspėjimas dėl trūkumų
Latvijos komercinio banko „Citadele“ padalinys Lietuvoje gavo Lietuvos banko (LB) įspėjimą dėl to, kad jis netinkamai taikė sustiprinto tapatybės nustatymo priemones, kai sandoriai sudaromi ar atliekami su politiškai pažeidžiamais asmenimis.
Be to, ne visais atvejais buvo gaunamas vyresniojo vadovo pritarimas santykiams su didesnės pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos klientais užmegzti ar juos tęsti, nustatyta ir trūkumų stebint tokius santykius, pranešė LB.
Lietuvos sutelktinio finansavimo rinka šiemet augo rekordiškai
Lietuvos sutelktinio finansavimo rinka pirmąjį šių metų pusmetį rekordiškai augo, skelbia Lietuvos bankas (LB). Anot jo, pagal paklausą dominavo paskolos verslui.
Per platformas pirmąjį pusmetį finansuota 1,6 tūkst. projektų – 35,4 proc. daugiau nei prieš metus, iš viso sudaryta daugiau nei 318 tūkst. sandorių, jų vertė – 118 mln. eurų, o vidutinė vieno vertė siekė 2,8 tūkst. eurų. Prieš metus buvo per 280 tūkst. sandorių, jų vertė – 72,6 mln. eurų, o vidutinė vieno vertė – 2,5 tūkst. eurų.
Lietuva nori atsisakyti 1 ir 2 centų: kai kurie bijo, kad prekybininkai kels kainas
Atsisakyti vieno ir dviejų centų monetų ir apvalinti kainas Lietuva galėtų jau po mažiau nei 2 metų. Lietuvos bankas toliau aiškina, kad smulkūs centai valstybei daro tik nuostolį, žmonės juos išmėto ar kaupia namie, nes nenori nešiotis ir plėšyti piniginių.
Visgi patys pirkėjai, nors ir skundžiasi centais, mano, kad prekybininkai nenusiskriaus ir sugebės kainas apvalinti savo naudai. Planui nebekaldinti vieno ir dviejų centų monetų nepritaria ir smulkusis verslas bei profsąjungos.
Smulkių centų neliks: paaiškino, kaip apskaičiuos, kiek mokėti
Žadama, kad nuo 2025 metų atsiskaitant grynaisiais, jūsų prekių krepšelio suma bus apvalinama iki 5 arba 10 centų. Lietuvos bankas tikina, kad šis sprendimas padės sutaupyti ir sumažinti 1 ir 2 centų monetų cirkuliaciją apyvartoje, šių monetų bus kaldinama mažiau, o galiausiai jų iš viso neliks apyvartoje.
Lietuvos banko Grynųjų pinigų departamento atstovė Edita Lisinskaitė teigė, nuo 2025 metų gegužės 1 d. žadama pradėti apvalinti galutinę pirkinių krepšelio sumą.
„Roltenai“ – 8 tūkst. eurų bauda dėl pažeidimų
Valiutos keityklos operatorei „Roltena“ Lietuvos bankas (LB) skyrė 8 tūkst. eurų baudą už tai, kad ji netikrino, ar klientams nėra taikomos tarptautinės sankcijos.
LB pranešė vertinęs įmonės vidaus kontrolės priemones ir procedūras, susijusias su tarptautinių finansinių sankcijų ir ribojamųjų priemonių įgyvendinimu. Nustatyta, kad jos nebuvo tinkamos, nes „Roltena“ netikrino, ar klientai, jų atstovai, naudos gavėjai ir jų sandoria nepatenka į tarptautinių sankcijų apimtį.
„SatchelPay“ – 25 tūkst. eurų bauda
Mokėjimų bendrovei „SatchelPay“ Lietuvos bankas (LB) skyrė 25 tūkst. eurų baudą. Ji skirta už tai, kad įmonės nuosavas kapitalas buvo mažesnis nei būtina, pranešė LB.
LB nurodė, kad nuo rugsėjo pabaigos iki 2024 metų spalio šis kapitalas turės būti 20 proc. didesnis už apskaičiuotą jo poreikį.
Bendrovė problemų dėl kapitalo turėjo ir anksčiau – 2020 metų rugsėjį jai skirta 5 tūkst. eurų bauda.
TVF ragina Lietuvos įstaigas geriau dirbti kovojant su pinigų plovimu
Tarptautinis valiutos fondas (TVF) ragina Lietuvos institucijas geriau bendradarbiauti ir koordinuoti veiksmus kovojant su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu.
Tai nurodoma projekto, kurio metu buvo analizuoti finansiniai srautai Šiaurės ir Baltijos šalių regione, kova su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu bei poveikis finansiniam stabilumui, ataskaitoje.
„Viena iš pagrindinių rekomendacijų, kurią gavome, yra užtikrinti glaudų visų kompetentingų institucijų bendradarbiavimą.
Investuotojas iš JK teismui skundžia Lietuvos banką
Jungtinės Karalystės investuotojas Nigelas Greenas pranešė teismui apskundęs Lietuvos banko (LB) sprendimą, įpareigojantį jį pasitraukti iš šalies rinkos parduodant visas jo valdomas Lietuvos elektrinių pinigų įstaigos „deVere E-Money“ akcijas.
Vilniaus apygardos administracinio teismo atstovė Sigita Gamulėnienė BNS patvirtino, kad teismas rugpjūčio 24 dieną gavo tokį skundą.
„Tačiau byla yra nevieša, todėl daugiau suteikti informacijos negaliu“, – komentavo S. Gamulėnienė.
LB: mokesčių reforma tik trumpam pagyvintų ekonomiką, neskatintų dirbti savarankiškai
Vyriausybė, siekdama teisingesnės ir ekonomikos augimui palankesnės mokesčių sistemos, jos pertvarkai daugeliu atvejų iš esmės pasirinko tinkamas priemones, teigia Lietuvos banko (LB) ekspertai.
Tačiau jie pripažįsta, kad kelerius metus rengta ir šiemet mažiausiai du kartus jau tikslinta pertvarka suteiks trumpalaikį impulsą ekonomikai, o tvariam jos augimui didelės įtakos neturės. Be to, sumažėtų paskatos rinktis individualią veiklą.
Avulis apie neįprastą bankų situaciją: „Turėtų būti daroma daugiau žingsnių iš Vyriausybės ir politikų“
Nemažus viršpelnius skaičiuojantys komerciniai bankai Lietuvoje sulaukė vadinamojo solidarumo mokesčio, bet jų kreditavimo politika toliau varo į neviltį tiek verslą, tiek paskolų besitikinčius vartotojus.
Apie tai, kas lėmė tokias negeroves mums pažadėtoje gerovės valstybėje, laidoje „Dienos komentaras“ atsako bendrovės „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis.
Pasirodo, visoje Europoje 100 proc. indėlininkų pinigai komerciniuose bankuose yra verčiami paskolomis, o Lietuvoje – ne.
LB: nuo vasario – 3 mlrd. eurų vertės naujų gyventojų terminuotų indėlių
Nuo vasario gyventojai sudarė naujų terminuotųjų indėlių sutarčių už beveik 3 mlrd. eurų, pranešė Lietuvos bankas.
Anot jo, šiuo metu už metų trukmės terminuotuosius indėlius bankai siūlo nuo 2,9 iki 4,15 proc., kredito unijos – nuo 0,7 iki 4,40 proc., o už Vyriausybės taupymo lakštus – 3,7 proc. metinių palūkanų.
Bendras indėlių portfelis nuo vasario padidėjo 1,5 mlrd. eurų, nurodo centrinis bankas.
Už pinigų plovimo prevencijos pažeidimus – Lietuvos bankas skyrė 310 tūkst. eurų baudą „TransferGo Lithuania“
Lietuvos bankas nustatė, kad elektroninių pinigų įstaiga UAB „TransferGo Lithuania“ pažeidė Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo reikalavimus, ir skyrė jai poveikio priemones.
Kaip rašoma pranešime, patikrinimo metu nustatyta, kad įstaigos procedūros, susijusios su klientų pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos vertinimu ir valdymu, turėjo trūkumų – nebuvo tinkamai nustatomi ir vertinami produkto, paslaugų ir operacijų rizikos veiksniai.
Lietuvos bankas: pensijų fondai pirmąjį pusmetį fiksavo teigiamą grąžą
Per šių metų pirmąjį pusmetį pensijų fondai fiksavo teigiamą grąžą, didėjo sukauptas turtas ir kaupiančiųjų skaičius, pranešė Lietuvos bankas (LB).
Antros pakopos pensijų kaupimo bendrovių turtas augo beveik 15 proc. iki 6,5 mlrd. eurų, o trečios pakopos – daugiau nei 15 proc. iki 256 mln. eurų.
Po praėjusiais metais fiksuotų neigiamų grąžų (vidutiniškai –13,8 proc.) visų antrosios pakopos pensijų fondų vieneto vertės nuo metų pradžios padidėjo vidutiniškai 8,7 proc.
Didžiausi bankai Lietuvoje skirtingi, bet jų savininkai – tie patys: kam atitenka lietuvių pinigai?
Trys didžiausi komerciniai bankai Lietuvoje užima liūto dalį visos mažmeninės bankininkystės rinkos. Šiemet jie uždirba rekordinius pelnus, o jų dalis atitenka tiems patiems akcininkams.
Jau daug metų pripažįstama, kad konkurencija Lietuvos finansų sektoriuje yra per maža, o koncentracija – per didelė. Galbūt dėl to už kai kurias jų paslaugas lietuviai moka kone didžiausią kainą visoje euro zonoje.
Meilė gryniems pinigams Lietuvoje klesti – žmonės mano, kad tai jiems padeda sutaupyti
Dauguma lietuvių vis dar linkę už prekes ir paslaugas atsiskaityti grynaisiais. Žmonės pasakoja, kad grynuosius lengviau skaičiuoti ir tokiu būdu taupyti, taip pat ne visur dar įmanoma atsiskaityti kortele.
Dalis verslo jau nebepriima grynųjų, tačiau pasekėjų neatsirado. Lietuvos bankas nurodo, kad žmonių įpročiai keisis lėtai, o ir grynųjų pinigų atsisakyti neketinama.
LB: gyventojų terminuotųjų indėlių per 5 mėnesius padaugėjo 1,5 mlrd. eurų
Gyventojų terminuotųjų indėlių portfelis nuo vasario, kai Lietuvos bankas (LB) pradėjo skelbti jų palūkanų normas, padidėjo 1,5 mlrd. eurų, arba 40 proc. Vien birželį, palyginti su geguže, jis išaugo 315 mln. eurų (6,4 proc.), pranešė LB.
Birželio pabaigoje Lietuvos bankuose ir kredito įstaigose gyventojai iš viso laikė 21,5 mlrd. eurų indėlių: 16,1 mlrd. eurų einamųjų ir 5,2 mlrd. eurų terminuotųjų. Didžiausią pastarųjų dalį – beveik 3,9 mlrd. eurų – sudarė iki vienerių metų trukmės indėliai.
„Lifosos“ administratoriaus kandidatūrą Gapšys siūlo leisti pasiūlyti ir įmonei
Seimo narys siūlo sankcionuotos įmonės valdybai suteikti galimybę labiau bendradarbiauti su valstybe skiriant laikinąjį administratorių – finansų ministrui arba Lietuvos bankui valdyba galėtų pasiūlyti jo kandidatūrą ir administravimo sutarties projektą.
Nauja tvarka būtų aktuali Kėdainių fosforo trąšų gamyklai „Lifosa“.
Tokias Tarptautinių sankcijų įstatymo pataisas Seime įregistravo „darbietis“ Vytautas Gapšys: „Nežinau, ar juos tenkintų.
SEB ir „Swedbank“ skaičiuoja milžiniškus pelnus: norima į Lietuvą pritraukti kitų šalių bankus
Lietuvos bankai raško išaugusių palūkanų vaisius – fiksuoja milžiniškus pelnus. Pasak Lietuvos banko specialistų, sumos rekordinės: per pirmąjį šių metų pusmetį du didieji Lietuvos komerciniai bankai „Swedbank“ ir SEB sugebėjo uždirbti beveik 240-čia milijonų eurų daugiau grynojo pelno nei pernai per tą patį laikotarpį.
„Kaip sakytų tūlas, mūsų tautietis – visus bankus reikia smaugti, reikia juos žudyti, šaudyti. Juokauju.
LB atstovas: kai kurie užsienio bankai rimtai domisi Lietuva
Vyriausybei kviečiant į šalį ateiti naujiems užsienio bankams taip sukuriant didesnę konkurenciją Lietuvos banko (LB) atstovas sako, jog tik laiko klausimas, kada jie čia įsikurs.
LB finansų rinkos plėtros vadovas Lukas Jakubonis teigia, kad tai ilgas procesas, tačiau jis neabejoja, kad naujų žaidėjų rinkoje bus.
„Tai ilgas procesas, daug dedamųjų jame, daug ir sėkmės tame. Į klausimą atsakant, kada bus, – nežinau, tik galiu pasakyti, kad tikrai bus.
Dabartinius eurus pakeis – nuspręskite, ką vaizduoti ant naujų: paukščius, upes, pastatus ar rankas
Europos Centrinis Bankas (ECB) kviečia Europos piliečius išsakyti savo nuomonę apie siūlomas kitos serijos eurų banknotų temas. Iki rugpjūčio 31 d. kiekvienas bet kurios euro zonos šalies gyventojas gali dalyvauti ECB interneto svetainėje paskelbtoje apklausoje, rašoma Lietuvos banko pranešime spaudai.
Lietuvos bankas: būsto kainų augimo tempas lėtėja
Metinis būsto kainų augimo tempas antrąjį ketvirtį šalyje siekė siekė 10–14 proc. ir toliau lėtėja, teigiama Lietuvos banko (LB) šalies finansinio ciklo vertinime.
Anot jo, būsto kainų lygis Lietuvoje pernelyg nekinta jau nuo 2022 metų rudens.
LB teigimu, lūkesčiai dėl tolesnės būsto kainų raidos per ketvirtį reikšmingai nepakito – apklausų duomenimis, bankai per ateinančius metus ir toliau tikisi nedidelio – 5–10 proc.
Dalis gyventojų nepritaria grąžos apvalinimui: „Pensininkui kiekvienas centas brangus“
Lietuvos bankas užsimojo iš apyvartos išimti 1 ir 2 centų monetas. Jas gaminti ir tvarkyti esą atsieina brangiau nei jų vertė, o lietuviai neva ir taip jų didžiąją dalį išbarsto. Tačiau iš apyvartos monetas šalinti bankas siūlo pamažu – tiesiog uždrausti jomis mokėti grąžą, tam prireiks ją apvalinti.
Žmonės jau nerimauja, kad apvalinimas vyks ne pirkėjų naudai ir centų šalinimas taps dar vienu kainų didinimu.
Grąžos 1 ir 2 centais nebeduos: imasi pataisų, kad piniginėse metalo būtų mažiau
Antradienį Seimas po pateikimo pritarė įstatymų pataisų projektams, kurie numato, kad ilgainiui parduotuvės pirkėjams neduotų grąžos smulkiais centais.
Gyventojui atsiskaitant už prekes ar paslaugas grynaisiais pinigais, galutinė vienu metu už jas apskaičiuota suma apvalinama iki artimiausio 5 euro centų kartotinio, numatoma įstatymo projekte.
BFK: mokesčių pertvarkos vertinimą Seimui teiks Lietuvos bankas
Vyriausybės inicijuojamos mokesčių reformos ekspertinį vertinimą Seimui teiks Lietuvos bankas (LB) – tokį sprendimą antradienį bendru sutarimu priėmė Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK).
LB turės atsakyti į penkis klausimus: du suformulavo komitetas, o tris – ekspertų vertinimo siekianti parlamentinė opozicija.
Išvadą Seimui dėl mokesčių reformos LB turėtų pateikti iki rugpjūčio 1-osios.
LB: 42 proc. gyventojų nežino, kaip patikrinti investuoti siūlančias įmones
42 proc. šalies gyventojų nežino, kur ir kaip patikrinti, ar investuoti siūlanti įmonė nėra sukčiautoja, rodo Lietuvos banko (LB) užsakymu atlikta apklausa.
Pasak jos, 58 proc. respondentų, vertindami savo atsparumą finansiniams sukčiams, mano, jog jiems yra atsparūs: 22 proc. save vertina labai gerai, 36 proc. – gerai, 30 proc. – vidutiniškai, 4 proc. – prastai, o 1 proc. – labai prastai, pranešė bankas.
Elektroninių pinigų įstaigai „Finci“ – 30 tūkst. eurų bauda
Elektroninių pinigų įstaigai „Finci“ skirta 30 tūkst. eurų bauda, pranešė Lietuvos bankas (LB).
Įmonė nubausta už Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pažeidimus.
Panaikinta „Payrnet“ licencija, inicijuojamas bankrotas
Lietuvos bankas (LB) panaikino elektroninių pinigų įstaigos „Payrnet“ licenciją – įmonė jos neteko už šiurkščius sisteminius teisės aktų pažeidimus.
Tai reiškia, kad ji negali teikti jokių finansinių paslaugų ir turi per nustatytą terminą grąžinti savo klientams lėšas. LB kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, be to, numato kreiptis ir į teisėsaugą, pranešė LB.
Siūlo atsisakyti 1 ir 2 centų monetų: atsakė, kaip skaičiuotų kainas
Lietuvos bankas (LB) siūlo atsisakyti vieno ir dviejų centų monetų, taip pat apvalinti kainas iki penkių centų nuo 2025 metų gegužės, kai verslas jau bus prisitaikęs dirbti su išmaniaisiais kasos aparatais.
„Tikslinga apvalinimo įvedimą Lietuvoje derinti su išmaniųjų kasos aparatų reforma – tada, kai jau ji bus užbaigta (...) – 2025 metų gegužės pirma diena.
Tamsūs debesys virš Lietuvos ekonomikos: pamažu išsisklaidys ar laukti didelės audros?
Pastaruoju metu Lietuvos ekonomika traukiasi, vis daugiau sričių susiduria su užsakymų ir pardavimų mažėjimu, gyventojus slegia išaugusios kainos, paskolų palūkanos, naikinamos darbo vietos. Ar tai tik laikini sunkumai, ar didesnės problemos laukia netolimoje ateityje?
Pirmadienį surengtoje spaudos konferencijoje šalies ekonominę būklę ir jos perspektyvas apžvelgė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.
Šimkus: bankų įnašas, anot TVF, paveiktų šalies investicinę aplinką, jei taptų pastovus
Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus sako, kad šią savaitę misiją Lietuvoje baigęs Tarptautinis valiutos fondas (TVF), įvertinęs neseniai Lietuvoje įteisintą laikinąjį bankų solidarumo įnašą, teigia, jog jis turėtų poveikį šalies investicinei aplinkai, jei taptų pastovus.
„Tai, ką kalbėjo Tarptautinis valiutos fondas, kad tai yra laikinas dalykas, ir būtent laikinumas mažina visas rizikas.
Lietuvos bankas: daugėja žmonių, atpažįstančių finansinius sukčius
Beveik 40 proc. Lietuvos gyventojų per pastaruosius trejus metus patyrė sukčių atakas, tačiau daugėja atpažįstančių sukčius ir todėl finansiškai nenukentėjusių žmonių, rodo Lietuvos banko (LB) Finansinio raštingumo centro užsakymu atlikta apklausa.
Tyrimas atskleidė, kad iš 39 proc. gyventojų, patyrusių sukčių ataką, 6 proc. finansiškai nukentėjo, o 33 proc. atpažino ataką ir nenukentėjo, pranešė LB.
„Nexpay“ skirta 125 tūkst. eurų, „Wittix“ – 55 tūkst. eurų baudos
Lietuvos bankas dviem elektroninių pinigų įstaigoms – „Nexpay“ ir „Wittix“ – skyrė atitinkamai 125 tūkst. ir 55 tūkst. eurų baudas už pažeidimus, kurių dalis susijusi su kriptovaliutomis.
Pirmoji įmonė bauda ir įspėjimu nubausta už tai, kad pažeidė Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymą, o antroji – tarptautinių finansinių sankcijų, ribojamųjų priemonių bei pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos reikalavimus.
Siūlomi nauji ribojimai bankams piktina gyventojus: „Geriau į kojinę kišti“
Lietuvos bankas siūlo keisti bazinį bankinių paslaugų krepšelį – jo kainą sumažinti iki vieno euro ir pridėti 5 papildomus internetinius pavedimus. Tačiau išgryninamų pinigų sumą rekomenduoja mažinti. Tai patinka ne visiems.
Be to, bankas siūlo pašalpas gaunantiems bazines paslaugas teikti nemokamai. Tai išgirdę komerciniai bankai pareiškė nesuprantantys, kam reikia keisti dabartinę krepšelio tvarką, o už nemokamas paslaugas reikalaus valstybės kompensacijų.
LB: indėlių palūkanos kyla sparčiau nei paskolų
Naujų terminuotųjų indėlių palūkanos antrą mėnesį iš eilės kilo daugiau nei naujų paskolų, teigia Lietuvos bankas (LB). Anot jo, kai kuriose kredito įstaigose palūkanos už indėlius perkopė 4 proc. ribą.
Balandį indėlių palūkanoms pakilus vidutiniškai iki 2,7 proc., toliau mažėjo atotrūkis tarp palūkanų už indėlius ir paskolas.
Lietuvos bankuose ir kitose finansų įstaigose gyventojai balandžio pabaigoje laikė 21,2 mlrd. eurų indėlių, iš jų 16,7 mlrd. eurų einamųjų ir 4,3 mlrd.
