lietuvos bankas
Lietuvos bankas yra Lietuvos Respublikos centrinis bankas, atsakingas už šalies pinigų politikos įgyvendinimą, finansų sistemos stabilumą ir sklandų mokėjimų sistemų veikimą. Jis taip pat prižiūri Lietuvos bankų sektorių, draudimo įmones ir kitas finansų rinkos dalyvius, siekdamas užtikrinti jų veiklos skaidrumą, patikimumą ir stabilumą. Lietuvos bankas išleidžia euro banknotus ir monetas, vykdo statistinius tyrimus, analizuoja ekonomikos raidą ir prognozuoja būsimas tendencijas. Kaip Euro sistemos narys, Lietuvos bankas aktyviai dalyvauja Europos Centrinio Banko veikloje, prisidedant prie bendros euro zonos pinigų politikos formavimo ir įgyvendinimo.
LBA viceprezidentas: neišgirdome mokėjimo krepšelio kainos skaičiavimo keitimo argumentų
Lietuvos bankui (LB) siūlant keisti bankų mokėjimo krepšelio kainos skaičiavimą, Lietuvos bankų asociacijos (LBA) viceprezidentas Aidas Budrys teigia pasigendantis tokių pokyčių motyvų.
„Lietuvos bankas ir nepaaiškino, kokiais kriterijais remsis įvertindamas tuos 90 procentų gyventojų poreikius, kodėl reikia iki šiol taikytą mokesčio skaičiavimo formulę keisti. Kalbant apie duomenis, tai įstatymai neturėtų būti priimami apklausų pagrindu“, – LRT radijui pirmadienį sakė A. Budrys.
Mėnesinis mokestis bankams: siūlo keisti, kiek ir už kokias paslaugas mokės klientai
Kiekvienas gyventojas, turintis sąskaitą banke, kas mėnesį moka nustatytą mokestį už tam tikrą kiekį paslaugų. Finansų įstaigas prižiūrintis centrinis bankas siūlo keisti dabar galiojančia tvarką.
Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centrui pradeda vadovauti Lukošienė
Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centrui nuo pirmadienio pradeda vadovauti konkursą laimėjusi Eglė Lukošienė.
Kiek anksčiau ji sakė dėsianti pastangų, kad Lietuva būtų lyderė pinigų plovimo prevencijos srityje.
E. Lukošienė iki šiol vadovavo Lietuvos banko Teisės taikymo skyriui. Ji yra dirbusi advokatų kontorose, Vertybinių popierių komisijoje.
Būsto paskolos tampa įkandamos ne visiems, o Lietuvos bankas siūlo didinti galimybes fiksuoti palūkanas
Paskolų įmokoms vis labiau pučiantis, Lietuvos bankas ragina komercinius bankus daugiau klientams išduoti būsto paskolų su fiksuotomis palūkanomis. Trumpiausias fiksavimo periodas turėtų būti 5 metai.
Tiesa, Lietuvos bankas reguliuoti palūkanų dydžių nesiima, tad, ekspertų manymu, tokie banko siūlymai iš esmės nieko nepakeis.
Klaipėdietis Vytis su šeima šiuo metu gyvena nuomojamame būste, tačiau svajoja ir apie nuosavą.
„Via Payments“ – 100 tūkst. eurų bauda
Elektroninių pinigų įstaigai „Via Payments“ skirta 100 tūkst. eurų bauda. Lietuvos bankas (LB) sankciją skyrė už tai, kad ji nesilaikė teisės aktų dėl tarptautinių finansinių sankcijų ir ribojimų.
Pasak LB, patikrinimo metu įstaigos vidaus politika ir kontrolė, susijusi su sankcijų įgyvendinimu, turėjo didelių trūkumų – jose nebuvo detalizuotas jų įgyvendinimo procesas.
Lietuvos bankas siūlo keisti pagrindinės mokėjimo sąskaitos reguliavimą
Lietuvos bankas siūlys keisti pagrindinės mokėjimo sąskaitos reguliavimą, kad gyventojams būtų užtikrintos pakankamos bankų paslaugos už prieinamą kainą.
Siūlymus atnaujinti Mokėjimų įstatymo nuostatas, kurios apibrėžia pagrindinės mokėjimo sąskaitos paslaugos sąlygas, centrinis šalies bankas pristatys pirmadienį.
ECB palūkanų normas didins dar bent du kartus: štai, kiek brangs būsto paskolos
Lietuvos bankas prognozuoja, kad Europos centrinis bankas palūkanų normas didins dar bent du kartus ir skaičiuoja, kiek kas mėnesį dėl to neteks būsto paskolas turinčios lietuvių šeimos. Daugumai gyventojų būsto paskolos brangs nuo 100 iki 150 eurų.
Dėl to šalies bankų pelnas šiemet augs 2–3 kartus. Lietuvos banko vadovas sako, kad palūkanų kilimas sustos tik infliacijai Eurozonoje nukritus iki dviejų procentų. To tikimasi iki 2025 metų.
Įvardijo didžiausias grėsmes Lietuvos ekonomikai: ūkio susitraukimas tik pradžia?
Jau du ketvirčius iš eilės Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) mažėja. Kai tai nutinka, laikoma, kad šalyje prasidėjo recesija arba ūkio susitraukimas. Kol kas savo kailiu tai pajunta gana nedaug gyventojų – labiau tik tie, kas netenka darbo, kam sumažėja atlyginimas ar išauga palūkanos už paimtas paskolas.
Tačiau, jeigu tokios tendencijos tęsis ir toliau, Lietuvos ateitis gali ir nebūti tokia šviesi, kaip manyta iki šiol.
Centrinis bankas siūlo labiau visuotinį nekilnojamojo turto mokestį
Vyriausybei siūlant naują gyventojų nekilnojamojo turto (NT) apmokestinimą ir kartu teigiant, jog maždaug pusė šalies gyventojų šio mokesčio nemokėtų, Lietuvos bankas (LB) siūlo labiau visuotinį mokesčio variantą.
Banko atstovas sako, kad pagal dabar siūlomą modelį skirtingose savivaldybėse už tą patį NT galėtų būti mokamas skirtingas mokestis, todėl jis galėtų būti „gerokai teisingesnis“.
„Norėtume, kad NT mokestis galėtų būti labiau visuotinas.
Nesistebėkite iš bankų sulaukę keistų klausimų: netinkamai atsakius, paslaugų neteiks
Šiais laikais vargiai įmanoma išsiversti neturint sąskaitos ar mokėjimo kortelės vienoje ar kitoje finansų įstaigoje. Pateikdami joms tikslią ir aktualią informaciją, gyventojai ir verslas esą padeda stiprinti šalies atsparumą kovoje su pinigų plovimu ir įgyvendinti sankcijas, tikina Lietuvos bankas (LB).
Pirmadienį LB pateikė paaiškinimą, kodėl mokėjimo paslaugų teikėjai prašo klientų tam tikros informacijos, kiek jos reikia pateikti ir kodėl.
REKLAMA
REKLAMA
„Swedbank“ Estijoje ir Latvijoje 2 metus netaikys banko maržos: Lietuvoje to nežada
Lietuva – antra šalis euro zonoje pagal aukščiausias būsto paskolų palūkanas, mus lenkia tik Latvija. O už savo būsto paskolas vis daugiau mokantys lietuviai jau privalo ruoštis ir kad pinigines artimiausiu metu teks tuštinti dar labiau, mat Europos centrinis bankas liepą vėl kels bazinę palūkanų normą.
Nausėda su valdžios, LB, darbuotojų ir verslo atstovais aptars ekonominę padėtį
Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį rengia susitikimą su Seimo, Vyriausybės, Lietuvos banko (LB), darbuotojų ir verslo atstovais – jame bus aptariamas politinis atsakas į ekonomikos nuosmukį.
LB atstovas: paskolos įmonėms nustos brangti kitąmet
Smarkiai pabrangus verslo kreditavimui, įmonės vis dažniau skolinasi ne iš didžiųjų vietos bankų, o viena iš kitos, mažesnių šalies ar net užsienio bankų, sako Lietuvos banko (LB) atstovas. Algirdas Prapiestis teigia, kad šiuo metu vidutinė naujų paskolų palūkanų norma siekia apie 5 proc. – dukart daugiau nei 2021 metų viduryje, kai ji buvo apie 2,5 procento.
Tačiau, anot jo, tikimasi, kad palūkanų augimas šių metų pabaigoje turėtų sumažėti, o kitais metais ir visai sustoti.
Bankai tikisi užtarimo iš Nausėdos: esą solidarumo mokestis prieštarauja Konstitucijai
Seimas apsisprendė galutinai – bankai turės mokėti laikiną solidarumo įnašą. Nors opozicija garsiai gyrėsi, kad dės pastangas dalį iš bankų paimtų milijonų skirti paskolų turėtojams, valdantieji be vargo įgyvendino savąjį užmojį – 400 mln. eurų keliaus kariuomenės reikmėms. Bankų asociacija piktinasi ir tikisi užtarimo iš prezidento Nausėdos. Pasak bankų, įstatymas prieštarauja Konstitucijai.
Lietuvos bankas: terminuotųjų indėlių kovą padaugėjo 235 mln. eurų
Lietuvos komerciniams bankams ir kredito unijoms pradėjus didinti indėlių palūkanas, juose laikomų terminuotųjų indėlių kovo mėnesį, palyginti su vasariu, padaugėjo 235 mln. eurų (6,2 proc.), tuo metu einamųjų indėlių sumažėjo daugiau nei 150 mln. eurų, skelbia Lietuvos bankas (LB).
Bendra terminuotųjų indėlių suma kovo pabaigoje buvo apie 4 mlrd. eurų, iš jų didžiausią dalį – 2,75 mlrd. eurų – sudarė indėliai iki vienerių metų trukmės: jų per kovą padaugėjo 142 mln. eurų (5,5 proc.
Gediminas Šimkus: sprendimas didinti MMA 10 proc. yra geras
Lietuvos banko (LB) vadovas sako, kad Trišalės tarybos pasiektas susitarimas minimalią mėnesio algą (MMA) nuo 2024 metų didinti 10 proc., o ne 13,4 proc., kaip siūlė centrinis bankas, yra geras sprendimas.
LB valdybos pirmininko Gedimino Šimkus teigimu, pagal anksčiau tarybos sutartą formulę MMA augimas galėtų siekti 13,4 proc., tačiau jeigu taryba susitarė dėl mažesnio augimo, tai irgi yra gerai.
Gediminas Šimkus: „Mišių Lietuvos ekonomikai neužsakinėčiau“
Lietuvos banko (LB) vadovas sako, kad šalies ekonomikos nuosmukis pirmąjį ketvirtį nustebino neigiamai, tačiau jis tikisi, kad pirmasis Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) įvertis vėliau dar gali keistis į gerąją pusę. Gediminas Šimkus sako, jog dar anksti „užsakyti mišias“ šalies ekonomikai, nes darbo rinka yra aktyvi, atlyginimai auga toliau, nedarbas išlieka stabilus.
Siūlo didinti minimalią algą – priartėtų beveik prie 1 tūkst. eurų
Trišalei tarybai penktadienį pasiekus bendrą susitarimą, kad minimali mėnesio alga (MMA) nuo 2024 metų didėtų 10 proc. iki 924 eurų iki mokesčių, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė sako, jog tai yra pirmas kartas per pastaruosius penkerius metus, kai tarybai pavyko pasiekti bendrą susitarimą.
Be to, M. Navickienės teigimu, MMA didinant 10 proc., o ne 13,4 proc. (iki 953 eurų,), kaip skaičiavo Lietuvos bankas, darbuotojai gaus didesnę naudą.
Lietuvos bankas: minimali alga kitąmet galėtų augti iki 953 eurų
Minimali mėnesio alga (MMA) kitais metais galėtų augti 13,4 proc., arba 113 eurų iki 952,84 euro, skaičiuoja Lietuvos bankas (LB).
„Jei sprendimą reikėtų priimti čia ir dabar, nematytume didelių rizikų, kodėl nebūtų galima nuspręsti didinti MMA tiek, kiek rodo šitas paskaičiavimas“, – Trišalės tarybos posėdyje antradienį sakė LB Ekonomikos departamento direktorius Aurelijus Dabušinskas.
Šimonytė apie bankų pelnus: „Nieko pernelyg daryti nereikia, o pinigai patys pas tave ateina“
Finansų ministerijos siūlomas bankų viršpelnių mokestis pasiekė Seimo salę ir įveikė pirmąjį barjerą. Konservatoriai su Lietuvos banku tikina, kad būtina apmokestinti komercinius bankus, kurių pelnai šiemet gali viršyti net milijardą eurų, sukritusių į bankų aruodus tiesiog dėl augančių palūkanų.
Bankų viršpelnių neliesti siūlo liberalai ir laisviečiai. Visgi dėl 400 milijonų eurų paskirstymo dar laukia aršios rietenos.
Premjerė: bankai papildomai gauna ne veiklos pajamas, o rentą
Seimui ketvirtadienį planuojant svarstyti Vyriausybės siūlymą įvesti laikiną bankų solidarumo įnašą, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad tai, ką pasikeitus Europos Centrinio Banko (ECB) pinigų politikai papildomai uždirba komerciniai bankai, yra ne jų veiklos pajamos, o renta.
Krėpšta: dėl solidarumo įnašo bankų klientai neturėtų pajusti neigiamų pasekmių
Lietuvoje įvedus laikiną bankų solidarumo įnašą, bankai neturėtų perkelti papildomų išlaidų ant gyventojų pečių branginant paslaugas jiems, sako Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta.
Anot jo, gyventojai neturėtų pajusti neigiamų šio Vyriausybės sprendimo pasekmių – tai įvertinta rengiant pasiūlymą.
Lietuvos bankas: NPD ir MMA Lietuvoje galėtų būti sulyginti iki 2026 metų
Lietuvos bankas (LB) teigia, kad neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD) ir minimali mėnesio alga (MMA) galėtų būti suvienodinti iki 2026 metų. Centrinis bankas siūlo, kad NPD būtų nustatomas automatiškai ir didėtų tiek, kiek ir MMA – tokiu būdu tam nereikėtų atskiro politinio sprendimo.
Centrinis bankas taip siūlo didinti gyventojų pajamų mokesčio progresyvumą sumažinant jo naštą uždirbantiems nuo MMA iki vieno vidutinio darbo užmokesčio, pranešė LB.
Niūri realybė: lietuviai neturi sukaupę juodai dienai – be pajamų 3 mėn. galėtų išgyventi retas
Lietuvos bankas sako, kad be pajamų ilgiau nei tris mėnesius galėtų išgyventų vos viena šeima iš keturių. Tačiau nors lietuviai žino jau ir kaip taupyti, ir investuoti, tačiau to nedaro. Bene dažniausias atsakymas esą nėra iš ko taupyti. Pasak Lietuvos banko, daugiau nei pusė gyventojų įsitikinę, kad jų finansinė padėtis nepriklauso nuo jų pačių, kitaip sakant, nemano, kad gali uždirbti daugiau pinigų ir pasikliauja tik valstybe.
„Sodrai“ laikinai vadovaus Miskis
Dabartinei „Sodros“ vadovei Julitai Varanauskienei tapus Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininko pavaduotoja, įstaigai laikinai nuo balandžio 24-osios vadovaus pavaduotojas Ježy Miskis.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skelbs naujo vadovo atranką, tačiau kol kas neaišku, kada, sako ministrės patarėjas Tomas Kavaliauskas.
„Jis (J. Miskis – BNS) pareigas laikinai eis iki per konkursą bus išrinktas naujas „Sodros“ vadovas.
Nausėda į LB valdybą paskyrė Varanauskienę ir Šaučiūnienę
Prezidentas Gitanas Nausėda Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininko pavaduotoja paskyrė dabartinę „Sodros“ vadovę Julitą Varanauskienę, o valdybos nare – LB Korporatyvinių paslaugų departamento vadovę Jurgitą Šaučiūnienę.
Atsižvelgdamas į LB valdybos pirmininko Gedimino Šimkaus teikimą, prezidentas pasirašė tai numatančius dekretus, penktadienį pranešė Prezidentūra.
Lietuvos bankas šiemet pirmą kartą neperves įmokos į valstybės biudžetą
Lietuvos bankas (LB) 2022 metais neuždirbo pelno, todėl pirmą kartą nuo 1993 metų (tiek siekia LB turima informacija) neperves pelno įmokos į valstybės biudžetą.
„Tai pirmas kartas nuo 1993-iųjų, kai LB neuždirbo pelno, ir tai lėmė staigus centrinių bankų palūkanų normų kėlimas (pasikeitimas iš neigiamų į teigiamas), kuris buvo vykdomas kovojant su išaugusia infliacija“, – komentare BNS teigė LB.
Toks finansinis rezultatas susidarė, LB valdybai nutarus panaudoti 163,99 mln.
Ar būsto paskolą gyventojai gaus sunkiau? Seimui palaiminus, bankai sulauks naujo mokesčio
Vyriausybė trečiadienį pritarė siūlymui įvesti laikiną bankų solidarumo įnašą, kurio lėšos būtų skirtos karinio mobilumo ir infrastruktūros projektams.
Premjerė Ingrida Šimonytė posėdyje kartojo, kad toks sprendimas pasiūlytas dėl išskirtinių aplinkybių ir yra laikinas.
LB: investuotojų pernai Lietuvoje buvo dešimtadaliu daugiau
Investuotojų skaičius Lietuvoje 2022 metais augo beveik dešimtadaliu, o sandorių sudaryta 15 proc. daugiau nei 2021 metais. Šalyje pernai aktyviai investavo 34,4 tūkst. vyrų ir beveik 19,4 tūkst. moterų, rodo Lietuvos banko (LB) duomenys.
Bendras per Lietuvoje įsteigtus paslaugų teikėjus investuojančių neprofesionaliųjų investuotojų skaičius praėjusių metų pabaigoje buvo 53,8 tūkst. Aktyviausi investuotojai šalyje yra 35–44 metų grupei priklausantys vyrai ir moterys. Jie sudaro apie 30 proc.
LB: dirbantiems ukrainiečiams išvykus Lietuvos ekonomika nenukentės
Lietuvos centrinis bankas mano, kad šalies ekonomika labai nenukentės, jeigu pasibaigus karui Ukrainoje į ją sugrįžtų Lietuvoje radę prieglobstį ir čia įsidarbinę ukrainiečių pabėgėliai, tačiau bankas pripažįsta, kad „poveikis galėtų būti“.
„Nebūtinai bus taip, kad jeigu matysime ukrainiečių srautų padidėjimą į Ukrainą, kad automatiškai ir Lietuvos ekonomika nukentės nuo to“, – Seimo Biudžeto ir finansų komitete šią savaitę teigė Lietuvos banko (LB) Ekonomikos departamento vyresnysis ekon...
Prognozės Lietuvai – atlyginimai augs, bet tai smogs kitu galu
Lietuvos bankas gyventojus ramino – krizės šalyje nebus. Prognozuojama, kad šiais metais iš lėto augs ekonomika, infliacija trauksis ir dešimtadaliu didės atlyginimai. Tiesa, pasak ekonomistų, didėjant atlyginimams įkandin brangsta ir paslaugos.
Skaičiuojama, kad vidutiniškai kirpimo, automobilių remonto ir kitos paslaugos jau nuo šių metų pradžios brango 11 procentų.
Automobilių servisas Šiauliuose veikia bemaž trisdešimt metų.
Gyventojus ne juokais išgąsdino planuojamas visuotinis NT mokestis: ypač nuskriausti liks vilniečiai
Visuomenę ne juokais išgąsdino valdžios planuojamas visuotinis nekilnojamo turto mokestis. Nors Finansų ministerija tikina, kad vidutinis mokestis bus 14 eurų, būsto rinkos analitikai ir ekonomistai tuo smarkiai abejoja. Ypač nuskriausti esą galimai liks vilniečiai, ir visai nepelnytai.
Pasak ekspertų, atpirkimo ožiais taps jauni žmonės su vaikais, perkantys didesnio ploto butus, o ne turtuoliai. Be to, mokestis esą vėl išpūs nuomos kainas.
Lietuvos bankas didina žaliąsias investicijas
Per pastaruosius dvejus metus mažėjo su investicijomis į viešojo sektoriaus obligacijas susiję išmetamo anglies dvideginio rodikliai – šios obligacijos sudaro didžiausią Lietuvos banko užsienio atsargų dalį, pranešė centrinis bankas, pirmą kartą paskelbęs ataskaitą apie banko ne pinigų politikos portfelius.
Laikino solidarumo įnašo siūloma netaikyti naujoms kredito sutartims
Atsižvelgus į gautus pasiūlymus, Finansų ministerija ir Lietuvos bankas patikslino laikino solidarumo įnašo įstatymo projektą, kuriuo siūloma nukreipti dalį netikėtų bankų grynųjų palūkanų pajamų karinio mobilumo ir karinės transporto infrastruktūros projektams finansuoti. Vienas iš svarbiausių projekto pakeitimų – įtraukiama išlyga dėl naujų kreditavimo sutarčių, siekiant visiškai atriboti naujo kreditavimo veiklą nuo laikino solidarumo įnašo, rašoma ministerijos pranešime spaudai.
Lietuvos banko valdybos pirmininkas turi gerų žinių: didelė tikimybė, kad mūsų prognozės išsipildys
Lietuvos bankas (LB) prognozuoja, kad šie metai šaliai turėtų būti lūžio taškas į gerąją pusę – darbo užmokestis turėtų aplenkti infliaciją. Kuo pagrįsti šie spėjimai, Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus paaiškino TV3 žinių „Dienos komentare“.
Ar darbo užmokestis kils visur, ar tik atskiruose sektoriuose?
Be abejo, ekonomines prognozes darėme visai ekonomikai, darbo užmokesčio prognozę peržiūrėjome į viršų.
Į LB valdybą siūlomos Julita Varanauskienė ir Jurgita Šaučiūnienė
Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus pateikė prezidentui dvi kandidatūras į centrinio banko valdybą – į ją siūloma paskirti „Sodros“ vadovę Julitą Varanauskienę ir LB Korporatyvinių paslaugų departamento direktorę Jurgitą Šaučiūnienę, pranešė LB.
J. Varanauskienę siūloma paskirti valdybos pirmininko pavaduotoja, o J. Šaučiūnienę – nare.
Lūžio metai: prognozuoja, kad šiemet Lietuvos ekonomika patirs reikšmingų pokyčių
Prekės ir paslaugos Lietuvoje toliau brangsta, nors elektros, dujų, degalų kainos jau gerokai mažesnės, nei buvo pikto metu praėjusiais metais. Nuo metų pradžios padidėjus minimaliai algai, vidutinis darbo užmokestis mūsų šalyje toliau auga, tačiau atlyginimų augimas vis dar nepaveja infliacijos. Tačiau šie metai gali būti lūžio metais.
Pirmadienį surengtoje Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus prognozavo, kad šie metai mūsų ekonomikai bus lūžio metai.
Siūloma atsisakyti 1 ir 2 centų monetų, tačiau ekonomistas nerimauja: pralaimėtojais liks visi vartotojai
Lietuvos banko (LB) siūlymą atsisakyti vieno ir dviejų centų monetų remia vartotojų sargai, žalieji, iš dalies ir prekybininkai. Ekonomistas sako, kad euras yra stipri valiuta ir egzistuoja daug mažos vertės prekių, kurių kainodarai centai yra svarbūs.
LB, svarstantis galutinės prekių kainos suapvalinimo idėją, ketvirtadienį rengia diskusiją dėl tokių smulkių centų reikalingumo.
LB: pernai gauta 1,8 tūkst. skundų, daugiausia – dėl mokėjimo paslaugų
Lietuvos bankas pernai gavo daugiau kaip 1,8 tūkst. skundų, iš jų apie 80 proc. – dėl mokėjimo paslaugų, po 5 proc. – dėl kreditavimo ir draudimo paslaugų, likę – dėl investicinių ir kitų paslaugų, pranešė LB.
Daugiausia – 86 proc.– pernai augo skundų dėl mokėjimo paslaugų. LB Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktorius Vaidas Cibas teigia, kad tokį augimą galėjo lemti didesnis šių paslaugų naudojimas.
Bankuose mažėja paskolų paklausa
Dėl pabrangusio skolinimosi, santūresnių lūkesčių dėl ateities ir atidedamų įmonių investicijų paskutinį 2022 metų ketvirtį mažėjo paskolų verslui ir gyventojams paklausa, rodo Lietuvos banko (LB) atlikta komercinių bankų apklausa.
Be to, ir patys bankai atsargiau vertina riziką ir kelia skolinimo standartų kartelę, pirmadienį pranešė LB.
Lietuvos bankas išleidžia monetą Ukrainai paremti
Lietuvos bankas ketvirtadienį išleidžia monetą „Kartu su Ukraina“ Rusijos invazijai besipriešinančiai šaliai paremti.
Proginė moneta bus 2 eurų. Didžioji už jas gautų lėšų dalis (išskyrus nominalą ir pridėtinės vertės mokestį) bus skirta Ukrainai padėti.
Kiekvieno, perkančio monetą, pagalba sieks 10 eurų, bendra monetos kaina bus 14,52 euro. Pagalbos lėšos bus pervestos į Ukrainos nacionalinio banko atidarytą sąskaitą humanitarinei pagalbai rinkti.
Taivano kapitalo „fintech“ įmonė „FinCause“ gavo licenciją Lietuvoje
Taivano kapitalo finansinių technologijų bendrovė „FinCause“ gavo Lietuvos banko (LB) elektroninių pinigų įstaigos licenciją.
Įmonė numato teikti paslaugas mažoms bei vidutinėms Lietuvos bei Europos Ekonominės Erdvės įmonėms, Azijos e. prekybos bendrovėms, parduodančioms produktus Europoje, tarpusavio skolinimo bei sutelktinio finansavimo platformų operatoriams, Baltijos šalių mažmeninės prekybos verslui ir interneto parduotuvėms, pranešė LB.
„Revolut Bank“ turės suformuoti papildomą kapitalą (papildytas)
Vienas didžiausių šalyje „Revolut Bank“ privalės suformuoti 3,7 proc. papildomą antros pakopos kapitalą, pranešė Lietuvos bankas (LB). Toks reikalavimas bankui nustatytas atsižvelgus į individualią riziką.
Centrinio banko valdyba tokį sprendimą priėmė apsvarsčiusi „Revolut Bank“ tikrinimo rezultatus. Tikrinimas apėmė visų itin rizikingų banko veiklos sričių kapitalo įvertinimą tiek individualiu, tiek aukščiausiu konsolidavimo lygiu.
„Verse Payments Lithuania“ ir buvusiam vadovui – 355 tūkst. eurų baudos
Lietuvos bankas (LB) skyrė 280 tūkst. eurų baudą elektroninių pinigų įstaigai „Verse Payments Lithuania“, o buvusiam jos vadovui Bernardo Hernandezui Gonzalezui – 75 tūkst. eurų baudą už pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos pažeidimus.
LB pranešė nustatęs šiurkščių bei sistemingų pažeidimų, kuriuos bendrovė įpareigota pašalinti iki balandžio pabaigos, taip pat iki spalio 1 dienos pateikti audito įmonės išvadą, kuri tai patvirtintų.
Kovą-balandį bus atliekamas gyventojų finansinio raštingumo tyrimas
Kovo–balandžio mėnesiais bus atliekamas Lietuvos gyventojų finansinio raštingumo tyrimas, pranešė Lietuvos bankas (LB). Tai bus dalis bendro Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) tyrimo.
LB Finansinio raštingumo centro vadovė Viktorija Dičpinigaitienė teigia, kad tyrimas parodys, kokių priemonių reikia imtis, kad Lietuvoje didėtų finansinis žmonių raštingumas, atsparumas sukčiams.
Gyventojai ieško, kaip išsimokėti paskolą: „Po aštuonias valandas dirbti per dieną nebeužtenka“
Praėję metai Lietuvos bankams buvo rekordiniai. Du iš trijų didžiųjų komercinių bankų susižėrė daugiau nei 60-čia procentų didesnius pelnus. Ir tai dar ne pabaiga – skaičiuojama, kad šiemet bankų pelnas gali pasiekti ir milijardą.
Kai kurie politikai sako, kad bankai, kurie taip pralobo tiesiog palankiai susiklosčius aplinkybėms, turėtų pelnu pasidalyti ir siūlo kone dvigubai didinti jų pelno mokestį.
Siūlomas naujas mokestis Lietuvos bankams – vardijama, kam jis atitektų
Lietuvos bankas su Finansų ministerija paruošė naują mokestį šiemet milijardinį pelną susižersiantiems komerciniams bankams. Ketina apmokestinti viršpelnius, kuriuos bankai kraunasi išaugus paskolų palūkanoms. Finansų ministrė siūlo pinigus iš surinkto mokesčio skirti karinėms reikmėms – kelių, oro uostų ir kitų objektų statyboms.
Kai kurie gyventojai piktinasi, kad ir toliau mokės dideles palūkanas, o naudą pasiims kažkas kitas.
„Paylar“ – 40 tūkst. eurų bauda už pinigų plovimo prevencijos pažeidimus
Lietuvos bankas (LB) elektroninių pinigų įstaigai „Paylar“ (buvusi „Uplata EU“) skyrė 40 tūkst. eurų baudą už pinigų plovimo prevencijos pažeidimus.
LB pranešė, jog įstaiga nebuvo atlikusi visos savo veiklos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos vertinimo, o klientų rizikos vertinimo procedūros ne visada leido užtikrinti tinkamą rizikos nustatymą. Trūkumų turėjo ir įstaigos klientų, jų atstovų ir naudos gavėjų tapatybės nustatymas nuotoliniu būdu.
LB: antros pakopos pensijų fondų turtas pernai smuko, trečios – kiek augo
Antros pakopos pensijų fondų turtas pernai, palyginti su 2021 metais, sumažėjo 4,9 proc. iki 5,62 mlrd. eurų, o trečios pakopos – padidėjo 0,23 proc. iki 222,3 mln. eurų, skelbia Lietuvos bankas (LB).
Pernai pensijų fondų rezultatai buvo neigiami – bendra svertinė antros pakopos fondų vieneto vertė smuko 13,8 proc., o trečios pakopos – 13,13 proc.
Pasaulinė pinigų savaitė – kiekvienoje mokykloje ir organizacijoje
Kovo 20–26 d. Lietuvos bankas kviečia dalyvauti Pasaulinėje pinigų savaitėje, jos metu vyks įvairios veiklos ir bus galima daugiau sužinoti apie tvarius finansus, kriptovaliutas, pinigų istoriją, finansinių įpročių svarbą ir poveikį ne tik asmeniniams finansams, bet ir aplinkai bei visuomenei ateityje.
