krizė

Islandijos ekonomika grįžta. Šalis, kurios BVP 10 ketvirčių iš eilės traukėsi, staiga grįžo į stabilias vėžes ir jos ūkis septynis ketvirčius auga po 2,5 proc. per metus, rašo BBC. Tuo gali pasigirti nedaug Europos šalių. Nedarbo lygis šalyje yra žemiau 5 proc., o pasitikėjimas grįžta. Šis atsigavimas liudija apie ištverminga islandų charakterį. Natūralios Arkties pakrašty įsikūrusios salos iššūkiai išaugino tautą, kuri yra stipri, atkakli, stropi bei labai sunkiai dirbanti.

Po penkių finansų krizės metų rezultatai matyti tokie: Šiaurės Europa yra sveika dėl taupymo, o Pietų Europa kenčia dėl nenuoširdaus taupymo arba dar blogiau – dėl fiskalinio skatinimo. Vyraujantis Keinsizmo mąstymas buvo išbandytas ir jis įspūdingai žlugo, rašo Andersas Aslungas, Petersono tarptautinės ekonomikos instituto vyresnysis bendradarbis. Didžiausi kontrastai yra Latvija ir Graikija – dvi mažos šalys, kurioms krizė smogė stipriausiai. Jos įgyvendino skirtingas politikas.

Ekonomistas Nourielis Roubini rašo laikraščiui „Financial Times“, kad didžiausioje pasaulio ekonomikoje prasidės nauja krizė per porą mėnesių. Vasario pabaigoje JAV vyriausybė pasieks naują kredito limitą, ir respublikonai su demokratais turi susitarti dėl jo padidinimo. „Nauja krizė prasidės greitai. Tam reikia viso labo poros mėnesių, - pareiškė N. Roubini. - Tai tik pradžia.

Pietiniame Ispanijos mieste Malagoje ligoninėje mirė bedarbis, kuris prieš dieną bandė susideginti, skelbia BBC. Aukos kaimynai ir liudininkai sakė laikraščiams, kad 57-erių vyras, kilęs iš Šiaurės Afrikos, turėjo finansinių sunkumų. Policija pradėjo tyrimą dėl incidento, kuris įvyko trečiadienio vakarą. Be kita ko, dar vienas vyras atsidūrė toje pačioje ligoninėje po to, kai ketvirtadienį taip pat bandė susideginti.

 Subliuškus kreditų burbului Latvijoje 2008 metais daugelis smulkių ir vidutinių verslininkų buvo priversti atleisti darbuotojus ar net visai nutraukti savo verslą. Šalies kančias dar labiau apsunkino vyriausybės priimtos griežtos taupymo priemonės, kurios apkarpė atlyginimus, panaikino darbo vietas ir sumažino valstybės finansavimą mokykloms bei ligoninėms, rašo naujienų portalas nytimes.com.

 Prislėgtos nuotaikos metams besikeičiant: daugybė graikų šiandien vargiai mato pagrindą džiaugtis 2013 metais. Trys ketvirtadaliai jų tiki, kad jiems patiems ir jų prasiskolinusiai šaliai šie metai bus dar blogesni nei buvę. Kova su mokesčių vengimu daugeliui atrodo nevykusi. Dauguma graikų Naujuosius metus pasitiko gana nedrąsiai – beveik 72 proc. jų galvoja, kad 2013–aisiais jiems bus tik blogiau, o 64 proc. mano, kad blogiau bus ir visai valstybei.

Dar vieniems metams Seimas pratęsė per krizę sumažintų socialinių išmokų mokėjimą. Seimo sprendimu, iki 2013 m. gruodžio 31 d. pratęstas šiuo metu galiojantis perskaičiuotų valstybinių pensijų (pareigūnų ir karių, teisėjų, mokslininkų, nukentėjusiųjų asmenų, pirmo ir antro laipsnių), rentų (Prezidento renta, signatarų rentos, rentos buvusiems sportininkams), slaugos ir priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinių kompensacijų, nedarbo socialinio draudimo išmokos mokėjimas.

Visuomenė laukia iš naujosios valdžios veiksmų, kompensuojančių pastarųjų metų netektis, todėl labai svarbu, kad tai būtų realiai socialinę atskirtį mažinančios ilgalaikės priemonės, galinčios padėti kurti gerovės valstybę, o ne trumpalaikiai veiksmai, teigia SEB banko analitikai.

Remiantis viešosios nuomonės apklausa, kurią užsakė Atėnų dienraštis "Kathimerini", vis daugiau graikų tiki, kad jų šalis eina teisingu keliu iš ekonominės krizės. Daugiau nei pusė apklaustųjų mano, kad šalies bankrotas neįvyks. 19 procentų gruodžio pradžioje atliktos apklausos dalyvių mano, kad Graikija eina teisingu keliu, tuo tarpu manančiųjų priešingai buvo trys ketvirtadaliai (75 procentai). Praėjusių metų birželį rezultatai buvo atitinkamai 5 ir 88 procentai.

Krizės ir sumaišties metas Europos Sąjungai (ES) baigėsi, penktadienį pareiškė Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as, informuoja AFP. Paklaustas, ko jis tikisi kitais metais, F. Hollande‘as atsakė, kad norėtų matyti „labiau susivienijusią, stipresnę Europą, kuri tiki savimi ir nesukelia problemų pasauliui“. "Tas laikotarpis baigėsi. Šiemet mes padarėme daug gero darbo ir todėl apie 2013-uosius galime galvoti optimistiškai", - sakė Prancūzijos prezidentas.

Europos Vadovų Taryba (EVT) įpareigojo visas šalis ateinančiais metais ypatingą dėmesį skirti penkioms ekonomikos augimą užtikrinančioms sritims: laikytis atsakingos finansinės politikos, sudaryti palankesnes skolinimosi galimybes verslui, skatinti konkurencingumą, efektyviai spręsti nedarbo problemas ir modernizuoti viešąjį administravimą.

Juodžiausias Europos krizės etapas įveiktas, bet prieš akis laukia daug darbo, taip pirmąją Europos Sąjungos viršūnių susitikimo dieną situaciją įvertino Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Hermanas van Rompėjus (Herman Van Rompuy). "Viršūnių susitikimas patvirtino Europos bankų sąjungos sukūrimo "kelių žemėlapį", - pažymėjo H. van Rompėjus. Jis taip pat pareiškė viltį, kad įstatymai, būtini Bankų sąjungai sukurti, bus parengti iki 2013 m. birželio.

Šių metų lapkritį Švedijoje, palyginus su analogišku mėnesiu prieš metus, vartotojų kainos nukrito 0,1 proc., remdamasi šalies statistikos tarnybos duomenimis praneša verslo naujienų agentūra "Bloomberg". Defliacija Švedijoje užregistruota pirmą kartą per trejus metus. Vartotojų kainos sumažėjo dėl smukusios Švedijos eksporto paklausos kitose Europos šalyse.

Egipto prezidentas Mohammedas Morsi anuliavo praėjusio mėnesio dekretą, kuris reikšmingai padidino jo galias ir sukėlė protestus ir smurto protrūkius, dėl kurių buvo bijoma naujo šalies nugrimzdimo į neramumus, informuoja „BBC“. Tačiau kita pagrindinė neramumų priežastis – kontroversiškas konstitucijos projektas – išlieka. Projektą tikimasi patvirtinti gruodžio 15 dieną.

Egipto armija paragino pradėti dialogą ir išspręsti krizę dėl naujųjų prezidento Mohamedo Mursio (Mohammed Mursi) galių bei perspėjo, jog įsikiš, kad neleistų Egiptui įžengti į "tamsų tunelį", informuoja BBC. Pirmajame pareiškime nuo protestų pradžios armija pažadėjo ginti viešąsias institucijas ir nekaltus žmones. Tuo tarpu Kaire tęsėsi protestai prie prezidento rūmų.

Euro zonos skolų krizės įkarštyje investuotojai eskalavo Graikijos pasitraukimo iš euro zonos klausimą. Šiandien nerimaujama dėl kitko – Didžiosios Britanijos ir Europos Sąjungos (ES) skyrybų. Sudėtingais ekonominiais laikais išsiskyrimas daugeliui gali atrodyti kaip patraukli galimybė atsiriboti nuo problemų ir pradėti savarankišką vystymąsi.

Dėl silpno ekonomikos augimo Didžiosios Britanijos vyriausybei nepavyksta įgyvendinti užsibrėžtų taupymo tikslų. "Prireiks ne trejų, bet ketverių metų, kol mūsų skolos sumažės", - parlamente pripažino iždo kancleris Džordžas Osbornas (George Osborne). Valstybės skolos santykis su BVP, anot jo, ateinančiais metais dar ūgtels nuo 75 proc. dabar iki beveik 80. Tačiau vyriausybė pasiryžusi ir toliau tęsti opozicijos griežtai kritikuojamą taupymo kursą.

Maskva, kuri dažnai sulaukia Vakarų kritikos dėl žmogaus teisių pažeidimų, trečiadienį pareiškė, kad Europos Sąjungos (ES) šalys vis labiau pažeidinėja žmogaus teises, pranešė "Reuters". "Matome, kad ES valstybėse narėse akivaizdžiai blogėja žmogaus teisių apsauga, - sakė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovas žmogaus teisėms Konstantinas Dolgovas.

Baltijos šalims nesugebant susitarti ir įgyvendinti reikšmingus bendrus projektus investicijos nukreipiamos į kitas valstybes, teigia verslo rizikos valdymo bendrovės „Coface“ Baltijos regiono vadovas Maris Lukins. Šiandien daug diskutuojama, kuri strategija – taupymo ar ekonomikos skatinimo – gali išvesti valstybes iš krizės. Ką apie tai manote jūs? Tai sudėtingas klausimas, nes per pirmąją krizės bangą buvo priimtas sprendimas taikyti ekonomikos skatinimo programą.

Lapkritį Prancūzijoje iš viso užregistruota 144 tūkst. 694 nauji automobiliai - 19,2 proc. mažiau nei prieš metus. Atsižvelgus į papildomą nedarbo dieną lapkritį, metinis nuosmukis iš viso siekia 23 proc., praneša MNI. Prancūzijos automobilių gamintojų asociacijos duomenimis, per pirmus 11 šių metų mėnesių, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, registracijų sumažėjo 13,8 proc.

Turtingi graikai myli savo šalį. Bet kas, lankęsis Graikijoje, galėjo pastebėti, kad daugelis viešųjų pastatų, ligoninių, teatrų ar mokyklų visoje šalyje pavadinti joms aukojusių žmonių vardais. Pavyzdžiui, "Onassis kardiologijos ligoninė", rašo "Forbes". Ir vis dėlto stebint naujienas, atkeliaujančias iš Graikijos po šalyje kilusios skolų krizės, galima susidaryti nuomonę, kad turtingi graikai nėra linkę valstybei atriekti jai priklausančią dalį.

Sparčiai augančių bendrovių varikliu dažnai tampa patys įkūrėjai, kurie neišvengiamai tampa (arba jau yra) bendrovių vadovais. Tačiau tam tikru metu įmonė pasiekia stadiją, kai vadovas vienas pats nebegali išlaikyti turimo augimo ir verslui žutbūt reikia naujo požiūrio, naujo mąstymo ir, galbūt, naujo vadovo.

JAV yra apie 3 milijonus žmonių, kurie alks per šių metų šventes. Ir nors šalis kaip ir kiekvienais metais jau įsitraukia į beprotišką vartojimo sūkurį, vadinamą „švenčių sezonu“, šiemet daugiau nei bet kada amerikiečių šeimų šventėms neturės pakankamai maisto, informuoja „Theeconomiccollapseblog.com“. Šiuo metu maisto talonų poreikis yra kaip niekada išaugęs.

Interviu su „Nordea Bank Lietuva” vyriausiuoju ekonomistu Žygimantu Mauricu. Justas Gavėnas, EKT: Viešojoje erdvėje šiuo metu vyrauja dvi priešingos nuomonės, susijusios su ekonomikos vystymosi perspektyvomis. Vieni teigia, kad turime ruoštis antrajai recesijos bangai, tuo tarpu kiti neįžvelgia ekonomikos lėtėjimo požymių.

Skolų krizė padalino solidariąją Europą į dvi dalis. Šiaurė nenori duoti, o Pietūs negali neimti. Derybų tarp šalių kreditorių ir šalių skolininkių kontekste derėtų atkreipti dėmesį į menkai viešinamą santykį tarp valstybės skolos, BVP ir privataus sektoriaus turto, „The Guardian“ cituoja Peterį Jurgeną, verslininką ir verslo angelų fondo valdytoją bei „New Economic Thinking“ instituto valdybos narį.

Savaitės pradžioje euro zonos finansų ministrai jau trečią kartą rinkosi, kad pasiektų naują susitarimą dėl paramos Graikijai ir įtikintų pasaulį, esą šalis pagaliau grįžo į doros kelią, rašo „Der Spiegel“. Vis dėlto Vokietijos apžvalgininkai kritiškai įvertino pasiektą susitarimą, kuriuo šimtu procentu gali džiaugtis nebent rizikos draudimo fondų valdytojai. Viena iš susitarimo dalių numato, kad Graikija galės išpirkti iš privačių investuotojų savo pačios obligacijas.

Dirbk, pirk, mirk skelbia šmaikšti liaudies išmintis, tačiau bėgant metams ir retėjant plaukų tankiui ant viršugalvio mūsų apsipirkimo įpročiai keičiasi, rašo „Business Insider“. Ekonominių prognozių bendrovė „HS Dent“ palygino įvairių amžiaus grupių išlaidų duomenis ir sudarė įvairų prekių paklausos grafikus pagal pirkėjų amžių. Grafikuose vaizdžiai parodoma kiek vidutiniškai per metus išleidžia vienos ar kitos amžiaus grupės pirkėjai nurodytai prekei.

Šiuo metu Europoje maždaug 14 mln. jaunų žmonių neturi darbo, Lietuva – ne išimtis. Pasak specialistų, darbo nerandančio jauno žmogaus motyvacija krinta, o ilgainiui patrauklesnis tampa gyvenimas iš pašalpų. Darbdaviai sako, kad paties jaunimo lūkesčiai – per dideli, tuo metu besirenkantieji profesiją neatsižvelgia į darbo rinką. Anot Europos gyvenimo ir darbo sąlygų fondo atstovo Massimiliano Mascherinio, jaunimo nedarbo mastai Europoje yra milžiniški.

Kūrybiškumas versle neatsiejamas nuo sėkmės, sako didelių šalies įmonių vadovai. Ir visai nesvarbu, ar kūrybiškai kepama duona, ar kuriamos inovatyvios technologijos. Kūrybiškumo ugdymo seminarus organizuojantys specialistai tvirtina, kad nors polinkis kurti yra asmeninė savybė, darbdaviai gali sėkmingai skatinti darbuotojų kūrybiškumą ir potencialą panaudoti sėkmingai veiklai vykdyti. Kad būtų išskirtiniai „Galime sakyti, kad duona yra įprastas produktas.

Remiantis naujausiais duomenimis, paskutinis šių metų ketvirtis euro zonos ekonomikai gali būti silpniausias nuo 2009 metų pradžios, informuoja „Reuters“. Tyrimų organizacijos "Markit" euro zonos paslaugų sektoriaus pirkimo vadybininkų indeksas, atskleidžiantis tūkstančių sektoriaus atstovų veiklos pakitimus, lapkritį sumažėjo iki 45,7 punkto - žemiausio lygio nuo 2009 metų birželio. Ekonomistai tikėjosi, kad indeksas išliks nepakitęs nuo spalio mėnesio ir tebesieks 46 punktus.

Po nuosmukio rugsėjį Šveicarijos laikrodžių eksportas spalį sustiprėjo. Tai reiškia, kad, net sulėtėjus pasaulinės ekonomikos augimui, prabangos prekių sektorius išlieka atsparus, informuoja "Dow Jones". Remiantis naujausiais duomenimis, laikrodžių eksportas spalį išaugo 13,2 proc., iki 2,12 mlrd. Šveicarijos frankų (2,25 mlrd. JAV dolerių). Analitikai spalį prognozavo nuosmukį. Rugsėjį laikrodžių eksportas sumažėjo 2,7 proc. - pirmą kartą nuo 2009 metų gruodžio.

Perkopus 40-ies metų slenkstį, daugelio žmonių nuotaika pradeda prastėti. Edinburgo mokslininkų atliktas tyrimas rodo, kad vadinamoji vidutinio amžiaus krizė ištinka ir žmogbeždžiones. Šimpanzės ir orangutangai, būdami vidutinio amžiaus, jaučiasi blogiau nei jaunystėje ar senatvėje, teigia amerikiečių mokslininkai. Tai esą gali reikšti, kad žmonių vidutinio amžiaus krizės priežastys yra evoliucinės, o sudėtinga socialinė ar ekonominė situacija šiame gyvenimo etape nėra lemiamas veiksnys.

Kai šalys su kur kas didesnėmis ekonomikomis su lėtėjančiu augimu stengiasi grumtis, į savo finansų sistemas įliedamos daugiau pigių pinigų, Čekija planuoja išvengti panašių veiksmų ir net gali atidėti prisijungimo prie euro zonos datą, nes bendros valiutos patrauklumas sumažėjo, informuoja CNBC. Čekijos finansų viceministras Tomašas Zidekas CNBC sakė, kad, nors šalis teoriškai prie zonos turėtų prisijungti 2013 metais, tiksli data nėra nustatyta.

Portugalija sėkmingai įgyvendina 78 mlrd. eurų gelbėjimo paketo sąlygas, todėl turi teisę gauti kitą paskolos išmoką, informuoja AP. Portugalijos finansų ministras Vitoras Gasparas pirmadienį sakė, kad kreditoriai patvirtino šalies pažangą dėl išlaidų apkarpymų ir ekonominių reformų. Euro zonos valdžiai svarbu, kad Portugalijos atsigavimo programa būtų vykdoma sėkmingai ir būtų išvengta naujų problemų skolų krizės krečiamame regione.

Jungtinių Tautų (JT) generalinis sekretorius Pan Gi Munas (Ban Ki Moon) derybomis su Izraeliu ir palestiniečiais nori užkirsti kelią tolesnei smurto eskalacijai Gazos ruože. Spaudos konferencijoje Kaire jis antradienį paragino abi puses nutraukti jėgos naudojimą. Pasak JT vadovo, būtina paisyti Izraelio susirūpinimo dėl saugumo. "Tačiau sausumos operacija būtų pavojinga eskalacija", - įspėjo jis. Izraelis esą privalo laikytis tarptautinės teisės įsipareigojimų.

Per krizę sumažėjo lengvai besiverčiančių šeimų skaičius ir vidurinis visuomenės sluoksnis, rašo „Verslo žinios“. Dienraščio teigimu lyginant su 2009 metų duomenimis iš pasiturinčių šeimų rato iškrito 4136 šeimos. Vidurinio sluoksnio etiketės teko atsisakyti 181,4 tūkts. šeimų. Statistikų duomenimis mieste viduriniąją klasę sudaro 24 proc. asmenų, tuo tarpu kaime tik 18 proc. 2009 metais tokių atitinkamai buvo 37 proc. ir 31 proc.

Dešimtys humanitarinių organizacijų kreipėsi į tarptautinę bendriją, ragindamos daryti spaudimą Izraeliui ir judėjimui "Hamas", kad šie nutrauktų mūšius. Priešingu atveju Gazos ruože gresia humanitarinė katastrofa. "Mes privalome skubiai pasiekti paliaubas", - pareiškė Nišant Pandei (Nishant Pandey) iš "Oxfam" organizacijos. Susirėmimai tarp Izraelio ir kovingųjų ekstremistų gali dar labiau pabloginti palestiniečių civilių padėtį Gazoje, kuri daugiau kaip penkerius metus kenčia blokadą.

Irano sostinėje Teherane vyksta Sirijos vyriausybės atstovų ir opozicinių politinių partijų konferencija, kurios metu bus siekiama susitarti dėl 21 mėnesį trunkančios krizės sprendimo, remdamasi naujienų agentūra „Irna“ skelbia „RIA Novosti“. Sekmadienį prasidėjusiose diskusijose dalyvauja apie 200 Sirijos visuomenės atstovų, tarptautinių ekspertų ir užsienio šalių ambasadorių.

Europos centrinio banko (ECB) valdybos narys Joergas Asmussenas mano, kad Graikijai tikriausiai prireiks trečio gelbėjimo paketo, nes lūkesčiai, kad šalis 2015-2016 metais atgaus priėjimą prie kapitalo rinkų, atrodo nerealistiški, informuoja MNI. Interviu Vokietijos nacionaliniam transliuotojui ZDF J. Asmussenas sakė, kad oficialūs kreditoriai šią savaitę turėtų susitarti dėl Graikijos finansavimo 2013 ir 2014 metais bei išspręsti tolesnio finansavimo klausimą.

Prasidėjus tamsiajam metų laikui, kada į darbą žmonės keliauja dar neprašvitus, o grįžta jau sutemus, daugelis skundžiasi mieguistumu, galvos skausmais ar prasta dėmesio koncentracija. Gydytojas psichoterapeutas doc. Eugenijus Laurinaitis tikina, kad anksti temstant žmogaus organizmas rengiasi poilsiui, tačiau yra verčiamas dirbti. Tai žmogui sukelia pyktį, kuris užgniaužtas virsta depresija.

Šeštadienį, Prancūzijos „Ligue 1“ pirmenybių XII turo rungtynes savo aikštėje žaidęs Paryžiaus „Saint-Germain“ kiek netikėtai rezultatu 1:2 pralaimėjo devyniese mačą baigusiems „Rennes“ futbolininkams. 26 minutę, esant lygiam rezultatui 1:1, iš aikštės buvo pašalintas svečių gynėjas Benoit Costil, tačiau tai nepadėjo be savo atakų lyderio Zlatano Ibrahimovičiaus žaidusiems PSG futbolininkams.

Bulgarijoje šeštadienį vyksta didelis protestas prieš taupymo priemones, informuoja „Reuters“. Protestuotojai reikalauja, kad vyriausybė atsistatydintų, nes, jų nuomone, nesugebėjo susidoroti su ekonomikos krize. Į aikštę Sofijos centre susirinko tūkstančiai opozicinės Bulgarijos socialistų partijos rėmėjų ir reikalavo, kad valdančioji partija GERB pasitrauktų. Socialistų partijos lyderis Sergejus Staniševas sakė, kad dėl GERB valdymo šalis regresavo dešimčia metų.

Tūkstančiai slovėnų šeštadienį protestuoja prieš vyriausybės taupumo priemones, skelbia „Reuters“. Slovėnija 2007 metais įsivedė eurą ir dėl priklausomybės nuo eksporto smarkiai nukentėjo per pasaulinę ekonomikos krizę. Šiais metais Slovėnijos vyriausybė, norėdama išvengti bankroto, trimis procentais sumažino valstybės tarnautojų atlyginimus. Planuojama kitais metais atlyginimus sumažinti dar penkiais procentais. Anot organizatorių, į aikštę sostinėje Liublianoje susirinko apie 30 tūkst.

Izraelio rengiami antskrydžiai Gazos ruože intensyvėja, tuo tarpu Izraelio valdžia leido iš rezervo pakviesti 30 tūkst. karių ir pranešama, kad gali būti organizuojamas puolimas sausumoje, skelbia BBC. Izraelis teigia, kad naktį į penktadienį paleido raketas į maždaug 130-150 taikinių Gazos ruože. Antskrydžiai suintensyvėjo po to, kai palestiniečiai kovotojai iš Gazos ruožo paleido raketas Tel Avivo link.

Vienas iš didžiausių Vokietijos dienraščių - „Frankfurter Rundschau“ pateikė ieškinį dėl bankroto, informuoja DW, „Spiegel“. Komentatoriai mano, kad tai ženklas, jog daugybė kitų šalies dienraščių neatlaikys skaitmeninės žiniasklaidos konkurencijos. Kairiųjų dienraštis leidžiamas nuo 1945 metų. Sėkmingiausiu metu jo tiražas siekė 400 tūkst., o dabar smuko iki 118 tūkst. Iškilo grėsmė 500 darbo vietų.

Aktyvėjanti šalies ekonomika grąžina pirkėjus į didžiuosius prekybos centrus, todėl ekonominiu sunkmečiu išpopuliarėjusių išparduotuvių plotai traukiasi, joms prognozuojama koncentracija prekybos centruose. Šiandien pavienės išparduotuvės sulaukia kur kas mažiau pirkėjų dėmesio nei per krizę. Vis daugiau pirkėjų grįžta į prekybos centrus, kurie pastaruoju metu taiko aktyvesnes rinkodaros ir kainų mažinimo priemones.

Kaip teigia Registrų centras, po Lietuvą apėmusios ketvirtus metus trunkančios krizės būstų rinka pradeda atsigauti, o nekilnojamojo turto pardavimai beveik siekia prieškrizinį laikotarpį. Deja, nekilnojamojo turto prekyba besiverčiančios agentūros kalba priešingai: pirmosios kregždės suaktyvėjimo dar nepranašauja, nes dauguma butų parduodama sostinėje, likusieji Lietuvos gyventojai būstus tik keičia ir mėgina išbristi iš prieš krizę būsto pirkimui paimtų paskolų.

Tarptautinės bendrovės labai greitai atranda įstatymų landas bei galimybes pasinaudoti mokestinėmis lengvatomis. Vien tik „Apple“ per 2010 metus užsienio rinkose (ne JAV) uždirbo 13 mlrd. JAV dolerių, tačiau nuo šios sumos sumokėjo vos 130 mln. JAV dolerių mokesčių, rašo „Der Spiegel“. Daugybė milijardinius pelnus uždirbančių tarptautinių bendrovių ieško teisėtų kelių sumažinti mokestinę naštą kone iki nulio.

Prieš ketverius metus, 2008 metų lapkričio 17–ąją, pradėjęs savo veiklą 2008–2012 metų Seimas trečiadienį baigė kadenciją. Susirinkę į paskutinį plenarinį posėdį, kuriam pirmininkavo Seimo Pirmininkė Irena Degutienė, įvairių frakcijų atstovai sakė atsisveikinimo kalbas, linkėjo visiems sėkmės, dėkojo už bendrą darbą.