krizė

Daugelis 1962 metų Karibų krizę laiko vienu iš pavojingiausių momentų žmonijos istorijoje. Tuo metu, kai Šaltojo karo politika turi nedaug sąlyčio taškų su šiuolaikiniais JAV ir Lotynų Amerikos santykiais, tam tikra prasme Jungtinės Valstijos šiuo metu atsiduria identiškoje padėtyje, kai kuriasi konflikto galimybės, rašoma „The Christian Science Monitor“. Kubos krizės metu be komunizmo plėtros JAV neramino tai, kad Lotynų Amerikos valstybės gali pradėti mėgdžioti Kubą, ypač jos geopolitines pozi...

Žurnalistai Graikijoje trečiadienį rengs 24 valandų streiką. Jis vyks prieš ketvirtadienio visuotinį streiką, kurį rengs dvi didžiausios šalies profsąjungos, reiškiančios pasipiktinimą vyriausybės taupymo planais. Nauji protestai rengiami vyriausybei derantis su tarptautiniais kreditoriais. Vyriausybė rengia naują 13,5 mlrd. eurų taupymo priemonių paketą, kurio kreditoriai reikalauja mainais už naujas paskolas. Numatoma, kad dėl ketvirtadienio streiko šalyje sutriks paslaugų teikimas.

Užregistruoto nedarbo lygis 2013 metais nukris iki vienženklio rodiklio, tinklapyje „makroekonomika.lv“ prognozuoja Latvijos centrinio banko ekonomistas Olegas Krasnopiorovas. Rugsėjo pabaigoje bedarbių Latvijoje gretose buvo 11 proc. ekonomiškai aktyvių gyventojų. Rudens ir žiemos mėnesiais nedarbo mažėjimo tempai sulėtės, o pavieniais mėnesiais galimas netgi nedidelis augimas.

Vokietijos finansų ministras Volfgangas Šoiblė (Wolfgang Schaeuble) pirmadienį sakė, kad į tvaraus augimo kelią Europa gali sugrįžti tik mažindama vyriausybių skolas, informuoja AFP. „Jeigu norime pasiekti tvarų augimą, turime mažinti valstybių skolas beveik visose išsivysčiusiose ekonomikose. Nėra kito pasirinkimo, išskyrus vidutinės trukmės laikotarpiu mažinti per didelius įsiskolinimus“, - sakydamas kalbą Tailando centriniame banke tikino ministras.

Dėl gilios ekonominės krizės vis daugiau ispanų ryžtasi palikti savo tėvynę. Per pirmus devynis šių metų mėnesius emigravo 55 tūkst. Ispanijos gyventojų - 21,6 proc. daugiau nei per tą patį praėjusių metų laikotarpį. Ispaniją paliko ir maždaug 365 tūkst. gyventojų iš užsienio. Nuo praėjusių metų sausio iki šių metų rugsėjo iš Ispanijos emigravo beveik 928 tūkst. žmonių, tarp jų buvo maždaug 810 tūkst. užsienio piliečių.

Italijos finansų ministras Vittorio Grilli teigia, kad galimas Ispanijos gelbėjimas Italijai kainuotų 1,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), informuoja AFP. „Per pastaruosius dvejus metus mūsų viešoji skola dėl paskolų Graikijai, Airijai ir Portugalijai padidėjo 4 proc. Jeigu Ispanijai reikėtų ne mažesnio nei 100 mlrd. eurų gelbėjimo paketo, Italijos dalis būtų lygi 1,5 proc. BVP. Turime būti dosnūs, tačiau taip pat turime apdairiai įvertinti poveikį mūsų viešiesiems finansams.

Meksikos prezidentas Enrique Pena Nieto pirmadienį pasiūlė Ispanijai pagalbą brendant iš skolų krizės ir pažadėjo įgyvendinti sprendimus, kurie padės tai padaryti. Madride viešintis E. P. Njetas sakė, kad įgyvendins ekonomines strategijas, kurios bus naudingos „šalies ekonominiam vystymuisi, o kartu ir Ispanijai įveikiant krizę“. Ispanija yra viena iš pagrindinių Meksikos prekybos partnerių ir didžiausia užsienio investuotoja. Į Lotynų Amerikos šalį ji investavo 45 mlrd. JAV dolerių.

Nuo depresijos pasaulyje kenčia maždaug 350 milijonų žmonių. Pasaulio psichikos sveikatos tyrimas, vykdytas 17-oje šalių, parodė, jog praeitais metais 1 iš 20 žmonių yra turėjęs depresijos epizodą. Depresija paveikia ne tik sergantįjį, bet ir jo aplinkinius. Deja, daugelis žmonių ją neigia. Liga lieka paslėpta – negydoma, apleista. Depresija dažnai prasideda jauname amžiuje ir moteris ištinka dažniau negu vyrus. 1–2 moterys iš 10 suserga pogimdyvine depresija.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel (Angela Merkel) šeštadienį sakė, kad Graikija žengia į priekį vykdydama reformas bei turėtų ir toliau laikytis susitarimų, tačiau pridūrė, kad skolų slegiamai valstybei reikėtų ir toliau suteikti daugiau progų. „Manau, kad žingsnis po žingsnio pradedame matyti pažangą. Jis dažnai pasiekiamas lėčiau nei iš pradžių tikimasi, tačiau turėtume suteikti Graikijai daugiau progų. Viena vertus, turėtume reikalauti, kad būtų laikomasi kartu priimtų susitarimų.

Švedijos finansų ministras Andersas Borgas (Anders Borg) mano, kad Graikijai būtų geriau palikti euro zoną, informuoja AFP. „Jeigu Graikija paliktų euro zoną, tikriausiai ji atgautų konkurencingumą ir tada galėtų ir vėl atsistoti ant kojų. Tai sudėtingas kelias, tačiau sunku rasti ir kitą, kuris pasiteisintų“, - interviu šalies transliuotojui SR sakė A. Borgas.

Nuo finansų krizės pradžios 2008 metais bedarbių skaičius visoje planetoje padidėjo 30 mln. žmonių, teigiama Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) vadovo Guy Ryderio pareiškime. „Apie 40 mln. žmonių nustojo ieškoję darbo“, - G. Ryderio žodžius cituoja „Telegraf.lv“. Pasak jo, trečdalis iš daugiau kaip 200 mln. bedarbių visame pasaulyje yra jaunesni nei 25-erių metų.

Vakar prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su kadenciją baigiančia Andriaus Kubiliaus vadovaujama Vyriausybę ir pažėrė nemažai pagyrų valdantiesiems. Šalies vadovė akcentavo tai, kad šį Vyriausybė suvaldė krizę, užtikrino ekonominį ir politinį šalies stabilumą, be to, ėmėsi esminių pertvarkų energetikos sektoriaus srityje.

Vokietijos automobilių koncernas „Volkswagen“ džiaugiasi, kad stiprūs pardavimai Rytų Europoje padėjo pasiekti, kad pardavimai rugsėjį, palyginti su tuo pačiu mėnesiu prieš metus, išaugtų 6,5 proc., informuoja AP. Koncernas baiminosi, kad rezultatai pablogės dėl Europos finansų krizės. Iš viso koncernas rugsėjį pardavė 801 tūkst. automobilių, palyginti su 751 tūkst. per tą patį praėjusių metų mėnesį.

Kaip per 20 metų keitėsi verslo taisyklės Lietuvoje ir kokių galimybių atsirado? Apie tai renginyje „Versli Lietuva“ kalbėjo „NDX energijos“ valdybos pirmininkas Ignas Staškevičius, kuris tikina, kad patarimus ir pamokymus galima dalinti tik remiantis savo patirtimi. Kapitalizmo santvarka daug kam atrodė puiki proga pradėti verslą. Tačiau tai, anot I. Staškevičiaus, toli gražu neužtikrino sėkmės.

Partijų programose yra daugybė prieštaravimų – jos neretai žada tokius dalykus, kurių įgyvendinimas priklauso ne nuo pačių partijų, bet nuo išorinių veiksnių. Kauno technologijos universiteto (KTU) Ekonomikos ir vadybos fakulteto profesorius Vytautas Snieška teigia, kad komplikuota situacija Europoje gali ženkliai pakoreguoti elektoratui dalinamus pažadus.

Liepą nedarbo lygis Graikijoje pasiekė rekordinį 25,1 proc. lygį, bedarbiais buvo 54,2 proc. jaunų žmonių, rodo naujausi oficialūs duomenys. Anot šalies statistikų, liepą darbo neturėjo 1,26 mln. graikų, o pastaraisiais metais kasdien bedarbių gretas vidutiniškai papildo daugiau kaip tūkstantis žmonių. Šaliai toliau taikant taupymo priemones bei turint omenyje tai, kad recesija Graikijoje greičiausiai tęsis ir kitąmet, nedarbas dar labiau augs, praneša BBC.

Ketvirtadalis, trečdalis ar net pusė – tiek jaunuolių dėl krizės išsivysčiusiose šalyse sėdi be darbo. Tačiau pamažu atkreipiamas dėmesys, kad šie skaičiai išpučia bedarbių jaunuolių gretas, o jaunimo nedarbo problema prasidėjo gerokai anksčiau nei krizė. Jeigu skelbiama, kad nedarbo lygis siekia 50 proc., kaip yra Ispanijoje ir Graikijoje, tai toli gražu nereiškia, kad pusė šių šalių jaunimo nesugeba rasti darbo.

Bendras Europos šeimų turtas nuo praėjusiųjų metų vidurio iki šių metų vidurio sumažėjo beveik 11 trilijonų dolerių. Priežastis ta pati – besitęsianti euro zonos skolų krizė. Nepaisant to, tyrimas parodė, kad milijonieriai dėl šių tendencijų nenukenčia. Per artimiausius penkerius metus savo kaip milijonierių statusą įtvirtins 46 milijonai pasaulio žmonių.

Verslo ir vartotojų nuotaikas JAV šiuo metu temdo politinis neapibrėžtumas, tačiau didieji JAV ekonomikos išbandymai dar laukia kitų metų pradžioje. „Danske“ banko analitikai prognozuoja, kad mokesčių lengvatų panaikinimo sukeltas fiskalinis nuosmukis didžiausiai pasaulio ekonomikai gali smogti jau sausio mėnesį. Situaciją galėtų sušvelninti nebent naujos politikų iniciatyvos, leidžiant naujus mokesčių įstatymus.

Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovė Christine Lagarde ketvirtadienį sakė, kad sunkiai besiverčiančioms Europos šalims, tokioms kaip Graikija ir Ispanija, reikia duoti daugiau laiko sumažinti savo biudžetų deficitą. Abi ekonomikos yra euro zonos skolų krizės centre. Graikijai sunkiai sekasi įgyvendinti skolų mažinimo programą, o Ispanija artėja prie momento, kai turės paprašyti visapusiško gelbėjimo paketo. Šalies bankų sektorius jau gavo 100 mlrd. eurų kredito liniją.

Tarptautinė reitingų agentūra „Standard & Poor's“ („S&P“) prognozuoja, kad Vakarų Europos automobilių gamintojų pardavimai prieškrizinį lygį pasieks tik po šešerių metų, informuoja AFP. Kita reitingų agentūra „Moody's“ trečiadienį sumažino „Fiat“ ir „Peugeot“ reitingus. „S&P“ prognozuoja, kad automobilių pardavimai žemyne šiemet išliks mažesni nei 12 mln., palyginti su beveik 15 mln. vnt. 2007 metais. Tai lems prasta Europos ekonomikos būklė ir smukęs vartotojų pasitikėjimas.

Pasibaigus ekonomikos ir finansų krizei 28 NATO šalys vėl turės skirti gerokai daugiau lėšų gynybai. To antradienį Briuselyje vykusiame gynybos ministrų susitikime reikalavo Aljanso generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas. „Mes turime aiškiai pareikšti: kai tik mūsų ekonomika atsigaus, mes privalėsime vėl padidinti savo investicijas į gynybą“, – sakė jis. Diplomatų duomenimis, nuo 2008 metų NATO valstybių išlaidos gynybai sumažėjo 50 mlrd. JAV dolerių. Dabar 77 proc.

Nelengvas kelias, kuriuo žengia Graikija, pasiteisins, pareiškė Vokietijos kanclerė Angela Merkel (Angela Merkel) antradienį per savo oficialų vizitą Atėnuose, kurį aptemdė policijos susidūrimai su protestuotojais. Tai pirmasis A. Merkel vizitas į Graikiją nuo tada, kai 2009 metais kilo ekonominė finansinė krizė. A. Merkel padėkojo Atėnams už svarbius pasiekimus reformų kelyje. Tačiau pridūrė, kad būtinas tolesnis darbas norint palengvinti skolos naštą ir susigrąžinti konkurencingumą.

Ispanijos finansų ministras Luisas de Gindosas (Luis de Guindos) antradienį sakė, kad jo šalies vyriausybė darys viską, ką gali, kad stiprintų šalies ekonomiką. Ministras neatmetė niūros Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ūkio augimo prognozės. TVF prognozuoja, kad šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) kitąmet ir toliau sparčiai trauksis, tuo tarpu Ispanijos vyriausybė numato, kad nuosmukis kitąmet žymiai sumažės. „Tikimės, kad tokia neigiamo augimo prognozė nepasitvirtins.

Ir nors pasaulyje vyksta rimtos diskusijos ar dešiniųjų vyriausybių pasirinktas vadinamas “griežto taupymo„ kelias yra teisingas, Lietuvoje ši pozicija tarsi ir nekvestionuojama, o viešoje erdvėje dominuojantys bankiniai ekspertai atkakliai perša nuomonę, jog kito kelio nėra ir nebuvo. Kartais jau tapdami kone dabartinių valdančiųjų propagandininkais.

Nors Tarptautinis valiutos fondas (TVF) pablogino Didžiosios Britanijos ūkio augimo prognozes, šalies premjeras Davidas Cameronas antradienį sakė, kad neketina švelninti savo taupymo programos ir lėčiau karpyti lėšas. TVF dabar numato, kad Didžiosios Britanijos bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet susitrauks 0,4 proc., o kitąmet išaugs 1,1 proc. Liepą fondas prognozavo, kad šalies BVP šiemet išaugs 0,2 proc., o kitais metais - 1,4 proc.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) pareiškė, kad pasaulio ekonomikos atsigavimas silpnėja, nes vyriausybėms nepavyko atkurti pasitikėjimo, informuoja BBC. Fondas pridūrė, kad tolesnio blogėjimo rizika ekonomikos perspektyvoje yra didelė ir kad ji sustiprėjo. TVF sumažino kitų metų pasaulio ekonomikos augimo prognozę nuo 3,9 iki 3,6 proc. Šių metų prognozę TVF sumažino nuo 3,5 iki 3,3 proc.

Portugalija pirmadienį užsitikrino naują paskolos išmoką iš gelbėjimo paketo, be to, jai suteikti papildomi metai pasiekti planinius biudžeto deficito rodiklius. Apie tai per pirmadienį prasidėjusį euro zonos finansų ministrų susitikimą pranešė Europos Sąjungos (ES) diplomatai. Nauja paskolos išmoka sieks 4,3 mlrd. eurų. Gelbėjimo paketą iš viso sudaro daugiau nei 78 mlrd. eurų.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel antradienį pirmą kartą nuo euro zonos skolų krizės pradžios su oficialiu valstybiniu vizitu vyksta į Graikiją. Kairioji šalies opozicija ir profsąjungos paskelbė mobilizuosiančios taupymo programos priešininkus ir rengsiančios masinius protestus. Tvarką sostinėje prižiūrės tūkstančiai policininkų. Nepatvirtintais pranešimais, kanclerė į Atėnus vyksta su daugiau asmens sargybinių nei paprastai.

Bendra Europos valiuta yra blogesnis aukso standarto variantas, o geriausia išeitis iš krizės yra sudaužyti euro zoną į gabalėlius, teigia dienraščio „The Guardian“ ekonomikos redaktorius Larry Elliotas. Buvęs JK konservatorių lyderis Williamas Hague narystę euro zonoje palygino su įkalinimu degančiame pastate be atsarginio išėjimo. Dabar graikai gali paliudyti, kad šis apibrėžimas tikslus.

Šį šeštadienį per spaudos konferenciją Maltoje Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso teigė, jog konkretūs sprendimai, užtikrinantys bendros valiutos tvirtumą, reikalingi jau šį mėnesį. „Europos šalių vyriausybės negali prarasti budrumo, jos turi sustiprinti integraciją“, – sakė žurnalistams J. M. Barroso, susitikęs su Maltos ministru pirmininku Lawrence'u Gonziu 5 +5 susitikime tarp penkių Pietų Europos tautų ir penkių Šiaurės Afrikos valstybių.

Europos lyderiams besiginčijant, kaip suvaldyti euro zonos skolų krizę, 14 Afrikos Užsachario šalių galėtų pamokyti juos, kaip išlaikyti disciplinuotą ir stabilią valiutos sąjungą, rašo BBC. Šių šalių bendra valiutos sistema, CFA frankas, garantuoja žemą infliaciją, išlaiko investuotojų pasitikėjimą ir pastaraisiais metais užtikrino tokį ekonomikos augimą apie kurį Europa gali tik pasvajoti.

Nusižudė mokesčių slėpimu kaltintas buvęs Graikijos vidaus reikalų viceministras Leonidas Tzannis. 57 metų vyras rastas negyvas savo namo rūsyje, ketvirtadienį pranešė policija, kuria remiasi agentūra AFP. L. Tzannis vyriausybei priklausė prieš dešimt metų. Jo pavardė atsidūrė spėjamai mokesčius slėpusių asmenų sąraše. Graikų žiniasklaida neseniai paskelbė sąrašą su pavardėmis 36 politikų ir tarnybų vadovų, prieš kuriuos vyksta tyrimas dėl vengimo mokėti mokesčius arba sukčiavimo.

Kipro vyriausybė kreipsis į Europos Sąjungą su prašymu suteikti 14 mlrd. dolerių paramą, praneša „Associated Press“ remdamasi gerai informuotu šaltiniu. Ekspertų skaičiavimais, bankams prireiks mažiausiai 7 mlrd. dolerių. Be to, 2012 m. lapkritį Kipras turi sumokėti kreditoriams 751 mln. eurų, nors vyriausybė neturi tam būtinų lėšų. Iš viso Kiprui teks kreditoriams sumokėti 6 mlrd. eurų iki 2015 m. pabaigos.

Kipras nesutiko priimti paramą iš užsienio kreditorių šiuo metu galiojančiomis sąlygomis. Apie tai Graikijos televizijai pareiškė Kipro graikų prezidentas Dimitris Christofias. Pasak valstybės vadovo, „neoliberalusis“ kovos su krize metodas yra žlugdantis. „Tai akivaizdžiai rodo Graikijos pavyzdys“, - pareiškė jis. Prezidentas patikino niekad nesutiksiantis priimti paskolos, kuri įpareigotų šalį augant infliacijai išparduoti pelningas įmones ir atsisakyti didinti atlyginimus.

Portugalijos finansų ministras Vitoras Gasparas (Vitor Gaspar) trečiadienį pranešė, jog vyriausybė didins mokesčius ir taip stengsis užtikrinti, kad surinks pakankamai pajamų ir pasieks planinius biudžeto rodiklius, numatytus pagal 78 mlrd. eurų vertės gelbėjimo paketą. Pajamų mokestis didės nuo 9,8 iki maždaug 11,8 proc. Taip pat jau šiemet bus įvesti nauji mokesčiai kapitalui ir prabangiai nuosavybei.

Dauguma estų mano, kad jų atlyginimai yra per maži, ir jų nepasitenkinimas per metus išaugo. Ekonominių tyrimų instituto ir „Swedbank“ atliktos apklausos duomenimis, pernai savo atlyginimais buvo nepatenkinti 53 proc. Estijos gyventojų, o šiemet jų dalis siekė 60 proc. Pesimistiškiausiai savo padėtį vertino 50-64 metų amžiaus žmonės. 74 proc. apklaustųjų sakė, kad jų atlyginimas yra per mažas. Pesimistiškai estai vertina ir savo ateitį. 58 proc.

Pasaulio ekonomikai prireiks mažiausiai dešimties metų, kad atsigautų po 2008 metais prasidėjusios finansų krizės, teigia vyriausiasis ekonomistas iš Tarptautinio valiutos fondo (TVF) Oliver Blanchardas. Interviu Vengrijos tinklapiui "portfolio.hu" O. Blanchardas sakė, kad sprendžiant krizę Vokietija turės susitaikyti su didesne infliacija. Tačiau nors didžiausias dėmesys dabar skiriamas Europos rūpesčiams, Jungtinės Valstijos taip pat turi fiskalinę problemą, kurią turi išspręsti.

Trečiadienį Europos Komisija (EK) priėmė Antrąjį bendrosios rinkos aktą, kuriame išskirta 12 esminių priemonių, kurios skirtos esamai ekonominei krizei išspręsti. „Vieninga rinka Europos piliečiams ir verslui gali suteikti daugiau“, - spaudos konferencijoje teigė už vidaus rinką ir paslaugas atsakingas EK narys Michelis Barnier. Anot jo, naujasis aktas ragina polinių sprendimų priėmėjus imtis veiksmų, susikoncentruoti ir demonstruoti rezultatus.

Suomijos žiniasklaida trečiadienį praneša, kad šalies mobiliųjų telefonų gamintoja „Nokia“ svarsto galimybę parduoti savo būstinę ir patalpas nuomotis. Taip kompanija esą stengtųsi pritraukti lėšų. Remiantis dienraščio „Ilta-Sanomat" informacija, „Nokia“ nekilnojamojo turto kaina šalia Helsinkio esančiame Espo mieste verta maždaug 200-300 mln. eurų. Tiesa, laikraštis citavo „Nokia“ atstovą, kuris tikino, kad kompanija neketina perkelti savo būstinės iš Espo.

Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovė Christine Lagarde per interviu žiniasklaidai pirmadienį pareiškė, kad neapibrėžtumas dėl euro zonos finansinės krizės ir vadinamojo „fiskalinio skardžio“ Jungtinėse Valstijose (kitų metų pradžioje šioje šalyje numatomo biudžeto išlaidų mažinimo ir mokesčių didinimo) lemia pasaulio ekonomikos lėtėjimą.

Europos Sąjunga (ES) pirmadienį perspėjo apie gresiančią „ekonominę ir socialinę katastrofą“, jeigu nedarbas tarp jaunų europiečių ir toliau augs, bei paragino imtis bendrų veiksmų, kad būtų pažabotas rekordinis nedarbas euro zonoje. Nedarbas euro zonoje rugpjūtį siekė 11,4 proc. Palyginti su liepa, nedarbo lygis išliko stabilus, tačiau per mėnesį darbo neteko dar 34 tūkst. žmonių. Rugpjūtį darbo euro zonoje neturėjo 18,2 mln. žmonių, o tai aukščiausias lygis nuo euro įvedimo 1999 metais.

Palangoje vykstančioje aštuntojoje metinėje vadovų konferencijoje „Lūžio taškas“ vienos iš pirmaujančių telekomunikacijų bendrovių Latvijoje vadovas ir valdybos pirmininkas Juris Gulbis Lietuvos verslininkams pristatė „Lattelecom“ plėtros patirtį nuo 2008 m. Šios įmonės pavyzdys rodo, kad net ir ekonominio nuosmukio metu įmonė gali sėkmingai įgyvendinti naujas verslo idėjas ir padidinti savo vertę.

Graikų futbolo klubai griebiasi šiaudo, kad įveiktų finansinio nepritekliaus laikotarpį. Regioninės lygos komandos „Paliopyrgos“ žaidėjai nuo sezono pradžios vilki juodus marškinėlius su užrašu „Laidojimo paslaugos Karaiskaki 53“ ir žydru kryžiumi.

Augant nerimui dėl Ispanijos ekonominės ateities, šalies vyriausybė ketvirtadienį pristatys naujas taupymo priemones, praneša AP. Dauguma mano, kad priemonės, tarp kurių tikriausiai bus didesni mokesčiai ir pokyčiai pensijų sistemoje, bus pranašiškas ženklas, kad šalis prašys Europos centrinio banko (ECB) pagalbos. Ispanijos vyriausybė jaučia spaudimą dalyvauti ECB obligacijų išpirkimo programoje, skirtoje apriboti šalies skolinimosi kainą.

JAV iždo sekretorius Timothy Geithneris teigia, kad Jungtinių Valstijų ekonomika tikrai atsigaus, tačiau Kongresas turi susivienyti dėl reformų, o Europa – išspręsti savo finansines problemas, informuoja AFP. „Europa vis dar kelia daug abejonių ir yra didžiausias stabdis. Didžiausias rūpestis tebėra Europos krizės sprendimas“, - per forumą Niujorke sakė T. Geithneris.

Dažnai viešumoje kalbant apie Lietuvos ir Šiaurės šalių ekonominį ir kultūrinį bendradarbiavimą ironiškai pabrėžiamas pasiturinčios ir kuklius išteklus turinčių šalių santykis, vis tik ši partnerystė tvirtėja ir jau galima pamatyti labai konkrečių rezultatų. Norvegijos Karalystės ambasada Lietuvoje rugsėjo 25 d. surengė šventinį renginį Vilniaus Mažajame teatre, skirtą 2009-2014 m. Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinės paramos įgyvendinimo pradžiai pažymėti.

Vynuogynų derlingumas smarkiai mažėja kai kuriose Europos šalyse - pagrindinėse vyno gamintojose, tokiose kaip Prancūzija, Ispanija, Italija, Graikija. „Kai kuriuose regionuose derlingumas sumažėjo daugiau nei 40 proc.“, - teigia vienas iš Portugalijos vyndarių Deividas Beverstokas (David Beverstock). Dar blogesnė situacija Burgundijoje: čia kruša sunaikino beveik 80 proc. vynuogynų. Luaroje tik dabar pradėta rinkti derlių, bet vyndariai jau dabar teigia, kad jis bus daug mažesnis.

Graikijai gali prireikti papildomos 13-15 mlrd. eurų paramos, jeigu biudžetinių planinių rodiklių vykdymo terminas bus atidėtas dvejiems metams, sakė Graikijos finansų ministras Janis Sturnaras (Yannis Stournaras), pridūręs, kad šalis šią spragą ketina užpildyti neužkraudama našta Europos mokesčių mokėtojų. Ministras taip pat patvirtino, kad šaliai trūksta 13,5 mlrd. eurų norint pasiekti 2013 ir 2014 m. biudžeto planinius rodiklius.