krizė

JAV, Japonijos ir Australijos obligacijos pasistūmėjo į viršų, kai Kipro indėlininkams buvo pritaikyta rinkliava, kuri grasina pagilinti regiono skolos krizę. Iki šiol Kipras buvo laikomas saugiu prieglobsčiu pinigams. Kipro 10 metų trukmės obligacijų pajamingumas nukrito žemiausiai per tris savaites, kai euro zonos finansų ministrai apmokestino Kipro bankų indėlius mainais už 10 mlrd.

Savaitgalį euro zonos finansų ministrai sutarė dėl Kipro gelbėjimo priemonių. Kipras sudaro tik maždaug 0,2 proc. regiono BVP, o siūloma pagalba – 10 milijardų eurų – yra daug mažesnė nei per pastaruosius tris metus gelbėtų keturių Europos valstybių gauta parama. Tačiau šis gelbėjimo pasiūlymas yra išskirtinis, o jį papildantys reikalavimai turės poveikio ir Lietuvos ekonomikai.

Paklausk bet kurio vyruko, kada jam su savo mergina ar žmona būna nejaukiausia, ir jis neabejotinai atsakys – kartą per mėnesį, kai ją apsėda PMS. Moterys tada išties gali elgtis neprognozuojamai: čia juokiasi, čia verkia, čia nei iš šio nei iš to įtūžta, kad yra nemylima. Visai nesvarbu, kad vienintelis tos "nemeilės" įkaltis – tai noras ramiai pažiūrėti krepšinio rungtynes užuot kartu su mylimąja ant sofos verkšlenus meksikietiškos melodramos fone.

Vokietija ir Europos centrinis bankas (ECB) sugebėjo įtikinti rinkas, kad euro zona, bent kol kas, išgyvens. Vienos euro zonos narės kapanojasi krizės duobėje, tuo tarpu kiti pademonstravo esančios pajėgios susidoroti su sunkumais, rašo „The Guardian“. Ispanijoje darbo jėgos kaštai sumažėjo, o eksportas pasiekė trijų dešimtmečių aukštumas. Tuo pat metu jaunimo nedarbo lygis išaugo iki 50 proc., o būsto kainos smuko 30-40 proc. Nepaisant to žmonių gyvenimas tęsiasi.

„Poltizinė rizika, kelianti grėsmę euro zonai sumenko, ir jeigu valstybės narės toliau vykdys atsakingą politiką euro krizė iš esmės galėtų baigtis dar šiemet“, - sako „Berenberg“ banko vyriausias ekonomistas Holgeris Schmiedingas. Anot ekonomisto, euro žlugimo rizika šiuo metu yra itin maža, rašo CNBC. Prieš metus, kuomet vyko rinkimai Graikijoje, euro zonos subyrėjimo grėsmė buvo pasiekusi savo piką.

Antradienį Vokietijos centrinis bankas pareiškė, kad euro zonos krizė dar nesibaigė, Prancūzijos reformos stringa, o Vokietijos "Bundesbank" atidėjo milijardus naujų finansinių atsargų dėl rizikingų Europos centrinio banko (ECB) veiksmų, praneša "Reuters". Pristatydamas 2012 m. rezultatus, kuriuose matyti labai padidėję banko atidėjimai rizikai padengti, Vokietijos centrinio banko vadovas Jensas Weidmannas ragino šalių vyriausybes grumtis su finansinių reformų problemų šaknimis.

 Apyvartinių lėšų stoka ir beveik trečdaliu išaugusios televizorių detalių kainos vienintelius Lietuvoje televizorių gamintojus – bendrovę „Šiaulių tauro televizoriai“ – privedė prie bankroto slenksčio, rašo „Lietuvos rytas“. Pasak bendrovės vadovo Rimantas Žukausko, šiuo metu pagrindinės bendrovės tikslai – susitarti su kreditoriais dėl finansinių įsipareigojimų vykdymo atidėjimo, keisti įmonės veiklą ekonomiškai efektyvesne kryptimi ir užtikrinti normalų įmonės darbą.

Galima atsargiai sakyti, kad finansų krizė baigėsi, o praėjusieji metai buvo itin sėkmingi Baltijos šalių akcijų rinkomis, mano „Swedbank“ analitikai. Tiesa, jie pastebi, kad tendencijos obligacijų rinkoje gali neigiamai paveikti Lietuvos skolinimosi kainą. „Labai atsargiai sakau, kad finansų krizė baigėsi. Įžengėme į kokybišką laikotarpį. Ateinančios geros naujienos išjudins akcijų rinkas. Įmonės ir jų pelnai augs.

Europai trūksta alkanumo, kuriuo pasižymi kylančios Azijos bei Afrikos rinkos, o Lietuvai trūksta stabilumo politikoje bei investicijų į regionus, sakė Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis. Jis atkreipė dėmesį, kad Europoje ateityje gyventojų mažės. O tokių regionų kaip Afrika bei Azija populiacija sparčiai augs. „Alkanumo“ stokojanti Europa gali neturėti, ką pasiūlyti šioms augančioms rinkoms.

 Po Ūkio banko žlugimo įtarimai mesti ir Lietuvos bankui. Paaiškėjo, kad likus valandai iki sprendimo stabdyti banko veiklą į skęstantį Vladimiro Romanovo laivą vis dar buvo pumpuojami valstybės pinigai.

Krizė įsisuko į pačias didžiausias, ilgą laiką stabiliausiomis laikytas kompanijas. Valdymo krizė... Jie buvo tvirti kaip plienas, vieningi kaip kumštis. Tada, kai viską pradėjo, klijavo milijoną prie milijono. Bet kuo sparčiau augo milijonai, valdomų kompanijų kiekis ir dydis, tuo labiau aižėjo vienybė.

Viktorija Gončarova, Psichologė, gyvenimo trenerė. Galima rasti daugybę šeimyninių santykių krizės priežasčių – pradedant nuo nepasitenkinimo seksualiniu gyvenimu ir baigiant vieno iš sutuoktinio žalingais įpročiais. Bet tam tikrais šeimyninio gyvenimo etapais krizių išvengti ypač sudėtinga. Pačios pavojingiausios – vadinamosios pritapimo, vystymosi skirtumo ir vidutinio amžiaus krizės. Pritapimo krizė Į mane kreipėsi 23 metų mergina.

Kas gali būti skaudžiau už partnerio neištikimybę – tuomet, kai žemė slysta iš po kojų ir, rodos, dūžta viso gyvenimo svajonės? "Skyrybos neišvengiamos!", – kirba vienintelė mintis galvoje, nes tik tokiu būdu gali nubausti sutuoktinį ir susigrąžinti dalelę niekingai sutryptos garbės. Vis dėlto neištikimybės problemą šeimoje galima išspręsti. Kaip? Lėtai įveikiant 10 pakopų. 1 žingsnis.

Šiandien dar nėra žinoma, kiek žlugusiame Ūkio banke buvo draustų ir nedraustų valstybinių lėšų, kadangi vis dar vyksta blogosios ir gerosios dalių atskyrimo darbai. Taip šiandien žiniasklaidai teigė finansų ministras Rimantas Šadžius. „Viskas skaičiuojama litais ir centais, perduodamas turtas, tačiau šis procesas turėtų baigtis artimiausiomis dienomis.

 Tik 16 proc. ekonomiškai aktyvių Latvijos piliečių tiki, kad šalis nugalėjo krizę. Tokią apklausą atliko rinkos, socialinių ir žiniasklaidos tyrimų įmonė "TNS Latvija". 4 proc. apklausos dalyvių buvo visiškai tikri, o 12 proc. kiek mažiau užtikrinti tokiu teiginiu. Jokių ekonominių pokyčių teigia nepajutę 81 proc. respondentų. 47 proc. apklausos dalyvių tiki, kad krizė dar tikrai nesibaigė, o 34 proc. pareiškė, kad ji greičiausiai dar tęsis. 3 procentai šiuo klausimu nuomonės neturėjo.

Vilmantė Lokcikaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Graikijoje dėl ekonominės krizės vis daugiau žmonių nebeišgali palaidoti mirusių artimųjų, o santuokų ceremonijas bažnyčiose keičia kelionės į civilinės metrikacijos skyrius. Graikijoje, kur daugumą sudaro stačiatikiai, pirmą kartą susiduriama su tokia problema – žmonės nebeišgali sumokėti už artimųjų laidotuves.

Ekonomistai prognozuoja, kad blogiausia jau buvo. Pasak jų, nors verslas dar kapanosis, tikėtina, kad Lietuvoje jis augs sparčiausiai visoje Europoje. Todėl dirbantieji gali tikėtis darbo užmokesčio didėjimo. Blogiausia – praeityje Kaip teigė „Swedbank“ Lietuvoje vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis, verslas šalyje jau išlipo iš duobės ir netgi perkopė prieš krizę buvusį lygį. Tačiau yra nemažai pavojaus ženklų, tad negalima kalbėti apie ekonomikos šuolį į viršų.

 Praėjusios kadencijos Vyriausybė gyrėsi, kad finansų krizę Lietuva įveikė geriau nei kitos Europos šalys. Tačiau, „Eurostat“ duomenimis, lietuvių namų ūkiai nuo krizės nukentėjo labiausiai Europoje, rašo „Respublika“. Europos statistikos agentūra „Eurostat“ savo ataskaitoje paskelbė, kad Europos finansų krizė labiausiai paveikė lietuvius. Agentūros skaičiavimais, lietuvių namų ūkių išlaidos nuo 2008 iki 2011 metų sumažėjo 15,5 proc.

Kodėl ekonomistai nesugebėjo numatyti finansinės katastrofos? Šį garsiai nuskambėjusį klausimą uždavė karalienė Elizabeth II. Paaiškėjo, kad politikai, siekiantys suvaldyti ekonomikos ir finansų nuosmukį, turėjo mažai naudos iš daugumos ekonomistų patarimų. Vis dėl to ekonomikos mokslas nepatyrė krizės.

Nerimą kelianti tendencija ta, kad visuomenės masiškai palaiko taupymo politiką, tvirtina vienas įtakingiausių pasaulio ekonomistų, lietuviškų šaknų turintis Jeilio universiteto ekonomikos profesorius Robertas Shilleris. Prieš porą savaičių lankėtės Davoso Pasaulio ekonomikos forume (PEF). Kokį įspūdį paliko šių metų renginys? Pamenu, kad 2009-aisiais vykstant forumui Europos skolų krizė tik pradėjo vystytis ir buvo visų dėmesio centre.

Pagrindinio Ūkio banko akcininko Vladimiro Romanovo deklarcijoje nurodyta, kad jis turi daugiau įsipareigojimų nei turto. „V. Romanovo turto deklaracijoje nurodyta, kad jis turi turto, kurio vertė yra 170 mln. Lt, o įsipareigojimų – už 230 mln. Lt. Vadinasi, yra nemokus. Vis dėlto aš manau, kad aklai pasitikėti deklaracija negalima“, – portalo15min.lt konferencijoje sakė Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis.

Vidutinės realios gyventojų pajamos Jungtinėje Karalystėje šiuo metu yra 2003 metų lygyje, nes darbuotojų atlyginimai jau kurį laiką yra įšaldyti, o pragyvenimas ir toliau nenumaldomai brangsta, rodo trečiadienį paskelbti oficialūs duomenys, kuriais remiasi šalies spauda. Realios pajamos aukščiausią lygį pasiekė 2009 metais, kuomet už valandą buvo mokama vidutiniškai 12,25 svaro sterlingų.

 Seimo narys Petras Gražulis yra įsitikinęs, kad dėl Ūkio banko krizės yra tiesiogiai atsakingas komercinių bankų priežiūrą vykdančio Lietuvos banko vadovas V.Vasiliauskas, ir jam pasiūlė pasitraukti iš pareigų.

„Ar jau baigėsi krizė?“ – į šį klausimą bandė atsakyti į atvirą diskusiją susirinkę Europos Parlamento (EP) narys Algirdas Saudargas, Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis, Premjero patarėjas Stasys Jakeliūnas ir ekonomistas Romas Lazutka. „Ankstesniais laikais žmonės jausdavosi atsakingi už ištikusias nelaimes, galbūt net per daug. Man įdomu, ar nors vienas iš mūsų jaučiamės atsakingi už šiuo metus vykstančius procesus.

Mažų šalių taupymo politika įdomi tik siauram ratui specialistų. Tačiau kartais mažųjų patirtys eskaluojamos visame pasaulyje kaip įrodymas, kad tam tikros politikos prieigos veikia geriausiai. Šiandien Graikija, Baltijos valstybės ir Airija minimos kaip pavyzdžiai diskusijose, ar reikalinga taupymo politika. Pavyzdžiui, Nobelio premijos laureatas, ekonomistas Paulas Krugmanas bando įrodyti, kad Latvijos BVP vis dar 10 proc.

Anksčiau ar vėliau ateina laikas priimti svarbų sprendimą – pakeisti darbą. Kartais žmonės pernelyg ilgam laikui įleidžia šaknis vienoje vietoje, nors tuo pat metu patiria diskomfortą. Net ir ekonominio sunkmečio metu reikia nepabūgti ir imtis pokyčių vos tik pastebite šiuo simptomus, rašo „Business Insider“. Darbovietės finansiniai rezultatai rieda į pakalnę.

Pamirškite pramonės produkcijos ir bedarbystės statistinius duomenis. Teigiama, kad tikrąją Europos ekonominių reformų efektyvumą nusako mėsainio kaina, rašo naujienų agentūra „Reuters“. Stebint skirtingas greitojo maisto restoranų tinklo „McDonald‘s“ parduodamo mėsainio „Big Mac“ kainas euro zonos šalyse nuo 2011-ųjų liepos iki šių metų sausio, anot analitinio centro „Bruegel“ ekonomisto Guntramo Wolffo, peršasi išvada, kad sunkiau besiverčiančios šalys kaip Airija susiveržė diržus, o kit...

Airijos parlamentarai balsavo už buvusio "Anglo Irish Bank" (AIB) likvidavimą, - šio banko finansinė griūtis buvo viena iš priežasčių, nulėmusių skolų krizę šalyje. Kaip informuoja AFP, įstatymo projektą palaikė 113 parlamento narių, prieš pasisakė 36. Valdžia tikisi, kad likvidavus buvusį "Anglo Irish Bank", kuris dabar vadinamas IBRC, pavyks sumažinti bankininkystės sektoriaus skolos naštą.

Kai Davidas Cameronas užsiminė apie tai, jog jo konservatorių partijai laimėjus rinkimus 2015 – aisiais, Jungtinėje Karalystėje 2017 – aisiais bus surengtas referendumas dėl narystės Europos Sąjungoje, jis pasakė tai, kas buvo žinoma dar 2010 – aisiais iš „WikiLeaks“ paviešintų slaptų dokumentų.

Rinkos turėtų pradėti laukti itin laisvos JAV monetarinės politikos pabaigos antroje šių metų pusėje – tai sukels visuotinį JAV dolerių pirkimą, kuris gali tęstis penkerius metus, nepriklausomą analitiką Andy Xie cituoja CNBC. Pasak jo, tai galėtų sukelti naują krizę besivystančiose rinkose.

Prognozuojama, kad euro zonos krizės raida sulauks teigiamų pokyčių 2013-aisiais, bet augantį rinkų pasitikėjimą gali priblokšti nuolatinis neigiamų naujienų srautas, teigia vienas „Deutsche Bank“ Europos ekonominių tyrimų vadovų – Gillesas Moecas. Pasak analitiko, numatyti euro zonos krizės pabaigą dar anksti, o nuotaikų gerėjimas neturėtų leisti pamiršti Europos valstybių, konkrečiai Kipro, problemų.

„Chrysler“ atstovas patvirtino, kad 2013 m. „SRT Viper“ nebus parduodamas Europoje. Gandai ir spėlionės apie tai, kad naujos kartos „Viper“ nepasieks Senojo žemyno, buvo girdimos jau kurį laiką, tačiau dabar šią informaciją patvirtino neįvardintas „Chrysler“ atstovas, kuris taip pat atsisakė tiksliau paaiškinti šį keistą sprendimą.

Europos Sąjungos lyderiai 2012 metus užbaigė gaire, kuri skelbia, kad visi euro zonos bankai privalo turėti bendrą priežiūrą. Per įtemptas derybas buvo pasiektas susitarimas, kuris nustelbė Europos Vadovų Tarybos pirmininko Hermano Van Rompuyʼaus poziciją dėl gilesnės integracijos. Vis dėlto, kaip pareiškė Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso, ne visos durys uždarytos, bet kol kas ES lyderiai atsisako rimtai diskutuoti gilesnės integracijos tema.

Šiuo metu pasaulinės krizės nėra, o problemų yra tik pavienių šalių ekonomikose. Tokią išvadą padarė ekspertai, penktadienį dalyvavę Pasaulio ekonomikos forumo (WEF) metu rengtame susirinkime, Davose, Šveicarijoje. Per tradiciniu jau tapusį renginį tarp susitikusių svečių buvo surengtas elektroninis balsavimas. Už nacionalinio lygio problemas balsavo 67,9 proc. svečių, su pasaulinės krizės versija sutiko 32,1 proc.

Investuotojams verčiau susilaikyti ir neinvestuoti į Rusiją. Taip milijardierius Džordžas Sorosas (George Soros) pareiškė Davoso Pasaulio ekonomikos forumo (WEF) metu, praneša agentūra AFP. "Tai žlunganti ekonomika, V. Putinas ją kreipia netinkama linkme", - teigė investuotojas. Jis nenurodė, kodėl laikosi tokios nuomonės. Dž. Sorosas ir anksčiau kritikavo Rusijos vyriausybę. Viename savo interviu 2012 m. jis net sakė, kad Rusijoje sustiprėjo represijos prieš gyventojus.

Ukrainos oro linijų bendrovė „Aerosvit“ tikisi, kad teismine tvarka jai bus atlikta sanacija. Tikimasi, kad pagerės finansinė ir ekonominė situacija įmonėje, ji vėl taps moki ir galės atnaujinti įsipareigojimus kreditoriams. Apie tai kalbama oro linijų bendrovės pareiškime, kurį penktadienį paviešino jos spaudos tarnyba. „Aerosvit“ siūlo kelis būdus susidoroti su sunkumais.

Ukrainos vyriausybė 2013 m. nesusidoros su paskolų grąžinimu. Tokią nuomonę ketvirtadienį išreiškė Rinkos reformų centro prezidentas, buvęs ūkio ministras Vladimiras Lanovojus interviu "Radio Svoboda". Pasak eksperto, ekonomikos būklė yra labai bloga. "Nacionalinio banko rezervai sumažėjo iki 25 mlrd. JAV dolerių. 2012 metais Ukrainos žmonės įsigijo 10 mlrd.

 Kazachstane dingo 10 mlrd. dolerių, skirtų kovai su pasaulinės finansų krizės padariniais, pareiškė trečiadienį prezidentas Nursultanas Nazarbajevas. „Prašyti pinigų iš nacionalinio fondo ir juos leisti lengva. Pinigų, kurie buvo skirti – 10 mlrd. dolerių – tai krizei, iki šiol niekas nematė, jie dingo, negrįžta“, – cituoja N. Nazarbajevą tinklalapis „tengrinews.

 „Keletą dienų bus girdėti daug spėlionių. Būkite atsargūs“, - rašo „The New York Times“ skiltininkas Andrew Ross Sorkinas. Kasmetinis Davoso Pasaulio ekonomikos forumas, kuris prasidėjo antradienio vakarą, yra vienas garsiausių vardų verslo ir politikos pasaulyje. Kaip visuomet vyks diskusijos, kupinos provokuojančių prognozių apie ekonomikos, politikos, technologijų padėtį ir kitas problemas.

Investuotojų pasitikėjimas Vokietijoje pasiekė lygį, buvusį iki euro zonos krizės, praneša BBC. Europos ekonomikos tyrimų centro ZEW sudaromas investuotojų ir analitikų lūkesčių indeksas 2013 m. sausį pakilo iki 31,5 punkto - aukščiausiai per 23 mėnesius. Gruodį šis indeksas tesiekė 6,9 punkto. Po šių žinių euro vertė JAV dolerio atžvilgiu pakilo puse cento iki 1,335 dolerio. Dabar tikimasi, kad Vokietija išvengs recesijos.

Žymusis ekonomistas Nourielis Roubini, pasižymėjęs savo kraupiomis, bet taikliomis pasaulinės krizės prognozėmis, ir toliau gąsdina visą pasaulį savo naujausiame straipsnyje. 2013 metais nieko gero nelaukite, rašo jis, ir įvardija penkis pagrindinius rizikos faktorius, keliančius grėsmę pasaulio ekonomikai. Netgi jei dabar JAV ir pasislinko nuo „fiskalinio skardžio“, respublikonų kova su demokratais dar ne kartą lems stambiausios pasaulio ekonomikos augimo greitį.

Viso pasaulio tautos privalo tesėti pažadus dėl biudžeto ir reformų, ypač JAV ir Europa, tam, kad sumažėtų augimui trukdantis neapibrėžtumas, pareiškė Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovė Kristina Lagard (Christine Lagarde), pastebėjusi, kad pasaulio ekonomika vos išvengė katastrofos praėjusiais metais. K. Lagard pabrėžė, kad euro zonos skolų krizė ir "fiskalinis skardis" JAV galėjo sustabdyti augimą, tačiau paskutiniu momentu priėmus svarbius sprendimus to pavyko išvengti.

Pasaulio kontrolieriai suteikė bankams papildomus ketverius metus ir daugiau laisvės veikti įgyvendinant kapitalo ir likvidumo reikalavimus, bet ar tokia kontrolė galiausiai nenusės ant bankų klientų pečių? Bazelio bankų priežiūros komitetas, kurį sudaro grupė didžiausių pasaulio kontrolierių ir centrinių bankų valdytojų, prieš savaitę nutarė sušvelninti reikalavimus, skirtus užtikrinti, kad didieji pasaulio bankai galėtų atsilaikyti prieš finansines krizes neprarasdami visų savo pinigų.

 Jauniems europiečiams sunku palikti tėvų namus, ypač šalyse, kurias labiausiai paveikė ekonominė krizė, praneša „Spiegel Online“. Dauguma jaunų suaugusių žmonių pasiryžę kuo greičiau palikti tėvų namusi ir pradėti savo nepriklausomą gyvenimą. Tačiau rytinių ir pietinių ES šalių, kurias labiausiai paveikė ekonominis sunkmetis, jaunimui tai yra gana sudėtinga užduotis.

Tai populiariausia skyrybų priežastis. Vienas iš sutuoktinių reikalauja to, ko kitas negali duoti. Pats ryškiausias pavyzdys – seksualiniai santykiai, greitai prarandantys romantizmą. Keista, tačiau tokiose situacijose skyrybų iniciatorėmis dažniau būna moterys. Vyrai retai kada skiriasi dėl naujų pojūčių sekso srityje. Seksas ir šeima vyrui – visiškai skirtingi dalykai, be to, jis genetiškai turi sukaupęs patirtį atskirti meilę nuo įsimylėjimo.

Taline bus atliekama trumpa opera pagal pernai birželį socialiniame tinkle „Twitter“ kilusį ginčą tarp Estijos prezidento Tomo Hendriko Ilveso (Toomas Hendrik Ilves) ir laikraščio „New York Times“ straipsnių autoriaus Polo Krugmano (Paul Krugman), kuris sukritikavo Estijos atsaką į ekonomikos krizę, pranešė AFP.

 Taupymas. Vieniems tai prakeiksmas, privertęs išeiti į gatves ir garsiai reikšti savo nepasitenkinimą, kitiems – tarsi gelbėjimosi ratas, padėjęs išgyventi krizės bangą. Kodėl tie patys vaistai atskiras valstybes gydo skirtingai. Įsisiūbavus Europos finansų krizei vienas iš politikų pasiūlytų sprendimų buvo griežtesnė valstybės finansų kontrolė, išlaidų mažinimas bei fiskalinė konsolidacija. Visas šias ir daugelį kitų papildomų priemonių galima apibūdinti vienu žodžiu – taupymas.

Euro krizės ir Amerikos fiskalinio skardžio šešėlyje lengva ignoruoti ilgalaikes pasaulio ekonomikos problemas. Tačiau kol esame nukreipę dėmesį į dabartinius rūpesčius, jos ir toliau „pūliuoja“, o mes, savo pačių nelaimei, to nematome. Pati rimčiausia problema – visuotinis klimato atšilimas. Silpna pasaulio ekonomika lėmė, kad sulėtėjo šiltnamio dujų išmetimas, bet tai tik laikinas atokvėpis.

Apie tūkstantis ekspertų, apklaustų per Visuotinį ekonomikos forumą, kaip pagrindinį rizikos faktorių pasaulinei ekonomikai per artimiausius dešimt metų įvardijo skirtumo tarp turtingų ir vargšų žmonių augimą ir biudžetų deficitų augimą, pranešama forumo pranešime. Tokios grėsmės didės vis labiau, kuo ilgiau pasaulyje išsilaikys finansų krizė. Atliekant analogišką apklausą, tokie patys rizikos veiksniai buvo įvardyti ir prieš metus.